Silvestras Guoga

Po kelių įtemptų ketvirčių jau kurį laiką nebėra svarbių naujienų iš krizės epicentro. Bet sparčiau mažėja vartojimas, ekonomikos augimas. Lietuvos makroekonominiai rodikliai toliau prastėja, bet akcijų rinka nustojo paniškai kristi. Rinka apgaulinga – nors nematyti didelių kritimų ir panikos, iš esmės kilo tik „Lifosa“, kitur daugiausia nedideliu tempu buvo leidžiamasi žemyn. Paguodos ieškoma perkant „Lifosos“ akcijas, stabili lieka TEO LT.

Greičiausiai panikai didžiausią įtaką turėjo brangusi nafta - siekė 120 JAV dolerių kainą. Europa pradeda jausti sulėtėjimą vis stipriau. Didžiausios Europos ekonomikos - Vokietijos padėtis prastėja. Ifo instituto verslo pasitikėjimo indeksas balandžio mėnesį smuko nuo 104,8 punkto iki 102,4 punkto ir rodo prasčiausias įmonių nuotaikas nuo 2006 metų pradžios. Spėliojama, kad šią savaitę galimas 25 proc. mažinimas bus paskutinis.

Aštrėja ginčas tarp teigiančiųjų, jog jau esame duobėje ir telieka lėtas kilti į viršų, ir tų, kurie teigia, kad bus dar blogiau. Nors nebuvo didelių tarptautinių bankų nuostolių skelbimo, įtampa neslūgo. Kai ekonomika lėtėja, belieka ginčytis - lėtės ji greičiau ar lėčiau. Per savaitę VVPB  bendrovės paskelbė nemaža įdomių naujienų. Optimizmą didino bankų, „Lifosos“ ir TEO rezultatai. Nustebino TEO LT sėkmė vengiant pajamų priklausomybės nuo fiksuoto ryšio paslaugų.

Ženkliai nukritus rinkoms, indeksams, pradėta spėlioti – ar tai įrodymas, kad užklupo didelė krizė, ar jau jos pabaigos pradžia (blogiau būti negali). Daug įvairių turto kainų kritimų peržengė 20 proc. ribą, kuri bent empiriniais tyrimais laikoma reikšminga. Kredito krizės indikatoriumi ir prognozavimo instrumentu tapo bankų rezultatai. Didėja žaliavų ir maisto produktų kainų spaudimas. TVF pareigūnai piešia apokaliptinius vaizdus, kai kurios valstybės pradeda riboti maisto produktų eksportą.

Pirmasis šių metų ketvirtis buvo blogiausias per 5 metus JAV akcijų rinkoje, nedarbo ir būsto kainų rodikliai irgi nežada nieko gera. Lietuvoje akcijų rinkos situacija toliau blogėja - vis labiau krenta ne tik kainos, bet ir biržos apyvarta. Spekuliantai užsiima trumpalaikių pokyčių gaudymu - ilgalaikiam investavimui pernelyg drumstas laikotarpis. Kiti žaidėjai bando spausti naudą iš metinių rezultatų naujienų. Pirmadienio apyvarta (tiesioginių sandorių nebuvo) - 4,8 mln.

Prasidėjo akcininkų susirinkimai. Todėl, chronometru fiksavus akcijų savininkus ir teises į dividendus, aktyviausieji spekuliantai jomis atsikrato ir traukiasi kitur. Pokyčiai vis labiau regimi ne tik VVPB. Lietuvoje mažėja paskolų dalinimas, stringa naujų butų rezervavimas, krenta kainos. Nematyti ateityje ženklų, pagyvinsiančių prekybą. Greičiausiai prekeivių laukia liesi metai. Prekiaujama iš esmės tik 2-3 akcijomis. Kita prekyba - tik epizodiška.

Dividendai. Trumpa prekybos savaitė buvo permaininga, tarptautinėse rinkose išliko baimės dėl finansų sektoriaus ateities. Smulkieji prekiautojai gana neblogai jaučiasi kiek apleistoje VVPB. Ypač dabar, kai skelbiami sprendimai dėl dividendų mokėjimo. Tiesa, artėja I ketvirčio rezultatų skelbimas, rezultatai dar neturėtų itin stebinti pokyčiais, nors tarptautines rinkas nerimauti verčia Credit Suisse perspėjimas, kad bankas patirs nuostolius.

Penkios dienos kupinos naujienų ir pokyčių: Lietuvoje skelbiami pranešimai apie dividendus, investuotojų kalendoriai šiems metams. Graiboma grietinėlė – dividendai. Vienur liesesni, kitur – kaip ir pernai. Tik trys dienos skirtos prekybai, todėl kelis didesnius psichologinius šuolius VVPB praleidžia. Įtampa didėja – FRB palūkanų normos mažinimo rezervas visai nedidelis, o ženklų, rodančių gerėjančią situaciją nedaug.

„Istorija girdėta: finansinės inovacijos ir rizikos entuziazmas augina kredito poreikį, todėl didėja turto kainos, dėl to auga kredito poreikis ir dar labiau - turto kainos“. Martinas Wolfas, vyriausiasis ekonomikos apžvalgininkas, Financial Times Nedidelė pertraukėlė tarp sukrėtimų buvo naudinga pasvarstymams apie monetarinės politikos ir reguliuotojų susilpnėjusią galią. JAV ketvirtadienio prekyboje buvo galima stebėti  pagrindinių indeksų šuolius žemyn - aukštyn.

Paradoksas: nors metų pabaigoje infliacija kilo, vartotojai klaidingai manė, kad kainos mažėja ir dėl to gerėjo jų nuomonė apie ateitį. Savaitės prekyba buvo gana optimistinė - nors apyvartos dydžiu, išskyrus trečiadienį ir nepasižymėjo. Optimizmo biržoje padaugėjo tiek, kiek sumažėjo blogų naujienų. Geresnės naujienos, kad obligacijų draudikų reitingai nebuvo sumažinti ir prakalbta apie jų gelbėjimo planą (tikrą - ne buffetiškąjį). Ne supirkimo išpardavimo kaina.

Šiomis dienomis Vilniaus vertybinių popierių birža (VVPB) buvo panaši į miestelio futbolo aikštę, kurioje per rungtynių pertrauką leidžiama paspardyti kamuolį vaikėzams. Pasaulio rinkų įtampa mažai buvo justi nuosaikiu optimizmu gyvuojančioje VVPB. Smulkieji investuotojai kruopščiai pirko akcijų paketėlius ir kėlė rinką aukštyn - prekybos savaitei buvo būdingos mažos prekybos apyvartos ir saikingas kilimas.

Praėjusi savaitė investuotojams buvo pilna prieštaringų ženklų. Tiek optimistai ir pesimistai galėjo rasti faktų savo prognozėms pagrįsti. Vieni, nukentėję, jau regi kredito rinkos atsigavimą, nors čia pat kyla municipalinių obligacijų problemos.

Biržos savaitė. Vasario 3-9 d. Nepaisant pasibaigusios panikos, VVPB ir pasaulio rinkose nematyti optimizmo ženklų. Augimas ir toliau lėtėja. Praeitą savaitę vėl prisiminta prekyba, vertinant bendrovių rodiklius ir rezultatus; prekyba įgauna daugiau atspalvių. Tiesa - kol kas daugiausia VVPB veikia smulkieji, aiškesnės krypties nejusti. Pirmadienio apyvarta (tiesioginių sandorių nebuvo) - 5,3 mln. Lt, brangusių ir pigusių akcijų santykis - 15/4. Didžiausia (2,3 mln.

Finansų rinkos problemos nedingo, bet investuotojai po kelių palūkanų mažinimo injekcijų tapo ramesni. FRB ir ECB bankai rinkosi savus rinkų tramdymo būdus ir prašė vyriausybių ir politikų pagalbos - pritaikyti fiskalinius instrumentus.  Nežinomybė tebetvyro, bet manoma, kad recesija nebus tokia aštri. VVPB taip pat neturėjo aiškios krypties. Atgiję smulkieji spekuliantai pildėsi portfelius.

Kaip ir tikėtasi, rinkos krito dar žemiau. Labiau nei antradienio nuopuolis biržoje, pribloškė FRB veiksmai. Drastiškas palūkanų normos mažinimas neatitiko gana nuosaikaus pranešimo. Nors laikinai akcijų rinkos atsigavo, bet situacija yra įtempta ir vėl galima tikėtis protrūkio, paskelbus kokio nors banko rezultatus ar prastą JAV makroekonominį rodiklį. Kol kas krizė nėra visai atsiskleidusi.

Panika gali ištikti keletą kartų ir, pasirodo, būti vis stipresnė. Gaila tik, kad rinkoje skirti panikuojančius nuo neišvengiamai likviduojančių svertines pozicijas reikėtų daugiau duomenų. Seniai pripažinta, kad panika yra rimtas veiksnys ekonomikoje, tarsi stiprintuvas veikiantis visose didesnėse krizėse. Galima pastebėti dar vieną psichologinę apgaulę - kylant rinkai, ateitis atrodo aiškesnė ir lengvai prognozuojama. Bet ne dabar.

Praėjusią savaitę rinkas ištiko lengvas nuosmukis. Tai vis pasikartojantis nerimas dėl kredito sistemos būklės. Didžiausias dėmesys tenka bankų sektoriui: JAV - dėl rizikingų paskolų epidemijos, Europos sąjungoje - dėl JAV rizikingų paskolų epidemijos ir dėl kai kurių Vidurio ir Rytų Europos šalių nesubalansuotos ekonomikos.

Po iškilmingų rezultatų skelbimo maršų ir nervingų varžybų dėl akcijų, penktadienio kulminacija tapo lengvu šoku. Ne, Lietuvoje nieko sukrečiančio neįvyko. Vėl korekcija dėl JAV rizikingų paskolų (subprime loans) krizės. Tik sunku vadinti tai korekcija - panašiau į sumaištį, kai nebežinoma, kokius rodiklius kaip vertinti.

Nors reitingų agentūros ir bankai vis perspėja apie įtemptą ekonominę padėtį Lietuvoje, išlieka susidomėjimas bankų - jautrių pokyčiams darinių, akcijomis. Kol kas užsienio ir Lietuvos ekspertai sutaria dėl vieno - bankų sistema šalyje tikrai stabili. Akcijomis prekiaujama taip, tarsi pusmečio rezultatai būtų žinomi porą savaičių prieš skelbimą - kaina pakyla dar prieš rezultatų skelbimą, po jų skelbimo krinta. Visi skuba užsiimti vietas po indeksu.Pirmadienį prekyba nebuvo kuo nors ypatinga.

„Ne, p. Darling, nėra jokio ideologinio mūšio. Tai, ką mes bandome sukurti, yra pragmatinis kapitalizmas.“Iš prancūzų finansų ministrės Christine Lagarde atsakymo britų kancleriui.Kol Europa ginčijasi kas tikresnis kapitalistas - anglosaksų liberalas ar pragmatinis kapitalistas (n-toji socialisto versija), amerikiečiai vis dar bando atsikratyti savo rizikingų paskolų aruodų.

Po įžūlaus kelių stambiųjų apsipirkimo rinką užplūdo įvairaus kalibro investuotojai ir tiesiog smalsuoliai su keliais tūkstančiais litų. Vieni sekė didelių tiesioginių sandorių kryptimi, kiti konkuravo mažai likvidžiose pozicijose. Nepasitvirtino vasariško pasyvumo schema, dėl to nuoširdžiai apgailestaujame. Šiaip ar taip - prekybos suvestines stebėti tapo įdomiau.

Trečioji kylančių kainų savaitė baigėsi grubiu elgesiu. Penktadienio sandoriai buvo tikras kontrastas trapiam laisvųjų akcijų skaičiui ir greitai nusenkančioms VVPB apyvartoms. Kita vertus, pasimokyta, jog stambus investuotojas gali naudoti ir „blitz“ strategiją, nebūtina tyliai prekiauti „porcijomis“. Tai jau šis tas. Bet įdomiausia turėtų laukti priešakyje - liepos mėnesį skelbiami pusmečio rezultatai, greičiausiai tęsis naujienų skatinamas energetikos akcijų kilimas.

VVPB prekybos apyvarta pamažėl auga jau antrą savaitę iš eilės. Daugiausia brango akcijos, kurių laisvas kiekis rinkoje mažas. Augant šių akcijų kainoms, susidaro investuotojų grįžimo į rinką įspūdis. Likvidžiausių akcijų kainos kito nežymiai – jų pasiūlos dar nepajėgia apsemti plūstantys grynieji. Visose Baltijos šalyse vyravo pirkimo tendencijos. Pirmadienio apyvarta be tiesioginių sandorių - 3,1 mln. Lt.

Laipsniškai didėja apyvarta biržoje, brangsta vis daugiau pozicijų. Optimistai dar gana atsargūs ir rinka bet kada gali pasukti žemyn. Kainų augimas trapus, palaikomas smulkiais sandoriais. Panašu, kad tvyrant štiliui kai kurie investuotojai metodiškai perka patrauklias akcijas. Pirmadienis prasidėjo įprastai maža apyvarta - 2,1  mln. Lt (be tiesioginių sandorių). Brangusių ir pigusių akcijų santykis - 13/12. Didžiausią apyvartą - 615 tūkst. Lt, pasiekė prekyba 3,49 proc.

Džiaugtis brangstančiomis akcijomis esant vangiai prekybai būtų neprasminga. Lauktą penktadieninį sujudimą sukėlė prekyba „City Service“ akcijomis. Tikėtina, kad kiek sumažėjęs dėmesys šioms akcijoms išliks ir kitą prekybos savaitę. Kur kas įdomesni buvo grįžtančio susidomėjimo bankų sektoriumi ir energetikos bendrovėmis ženklai. Pirmadienio apyvarta be tiesioginių sandorių - 2,05 mln. litų, brangusių ir pigusių pozicijų santykis 17/5. Neaktyvumo dienos toliau tęsiasi.

Apyvartos kritimas ir indekso kybojimas tęsėsi. Indeksas kinta nežymiai, bet prekybos apyvarta ir investuotojų ūpas mažėja gerokai daugiau. Todėl laukiamam atsigavimui reikės itin stipraus susidomėjimo rinka ir pinigų plūstelėjimo, nes nemažam prekeivių skaičiui vos pakilus kainoms maga nešti kailį ir išlaisvintus pinigus perkelti kitur. Vilniaus prekeivių vangumas gerokai skyrėsi nuo aistrų pasaulio rinkose. Nors – keista, Lietuvos bendrovės vis labiau išnaudoja šį laiką kapitalui pritraukti.

Kai kurie prekeiviai apgauti indekso šuolių aukštyn, turėjo nusivilti - viskas vyksta pagal vasaros planą. Rinka akla naujienoms ir metiniams prospektams. Grėsmės, kad, kad Lietuva turės silpnesnį skolinimosi reitingą, ir neišspręstų ekonominių problemų – vis realesnės. Tikėtina, kad investuotojai negrįš, kol nebus aiškesnės šalių vystymosi perspektyvos. Kiti, belūkuriuodami, nusiperka vieną kitą akciją. Pirmadienio apyvarta be tiesioginių sandorių - 4,1 mln. Lt.

Savaitės prekyba buvo prieštaringa. Prasidėjo niūriai, o baigėsi optimistiškai, nors, tokie trūkčiojimai jau gana įprasti. Nepaisant penktadienį brangusių akcijų, kol kas nereali atrodo metų pradžioje įprasta 15 ar daugiau mln. Lt prekybos apyvarta. Kiek įdomiau, kad pradėtos spręsti didžiausios VVPB mįslės - „Snaigė“ (SNG1L) ir „Alytaus tekstilė“ (ATK1L). Pirmadienio apyvarta be tiesioginių sandorių - 2,4 mln.

Pasak biheivioristų - psichologinės krypties ekonomikoje šalininkų, rinkas valdo godumas ir baimė. Šią prekybos savaitę valdė baimė. Nors Jean-Claude Trichet galbūt pasakytų, kad investuotojai tiesiog buvo labai budrūs. Daugiausia abejojama ilgojo laikotarpio Lietuvos perspektyvomis - ypač suabejota po neįvesto euro; ir pagrįstai, - infliacija auga dideliu tempu, mąžta šalies konkurencingumas. Bet nepaisant netikrumo dėl ateities, bendrovių rezultatai geri.

Po keleto poilsio dienų darbo dienos proga turėjome tris dienas prekybai. Bet tai buvo išpardavimų dienos. Per tris traukimosi iš Baltijos šalių biržų dienas, akcijos krito toliau. Nebeperka netgi drąsiausi – laukia visiškai pigių akcijų. Rizikingas pasyvumas. Bet kokia pozicija rizikinga. Trečiadienio apyvarta be tiesioginių sandorių - 3,7 mln. Lt, brangusių ir pigusių akcijų santykis - 2/21 Didele - net 2,32 mln. Lt apyvarta pasižymėjo „Apranga“ (APG1L), akcija krito iki 17,5 lito.

Nepasitikėjimas tvyro VVPB Savaitės prekyba – daugiau atsitiktinė, klaidžiojantys investuotojai, neaiškios pozicijos bendrovių atžvilgiu. Antradienį prasidėjo numatytas bėgimas iš TEO (TEO1L) pozicijų. Bendrovių rezultatai ir toliau buvo beveik ignoruojami – tikras gerų naujienų gausos ir  prekeivių pasyvumo kontrastas. Daugelis saugiai kiūtojo su grynaisiais neapsispręsdami ką daryti.

Savaitės prekyba priminė blaškymąsi – į vienų bendrovių naujienas reaguojama audringai, į kitų bendrovių dar svarbesnius įvykius - abejingai. Greičiausiai toks elgesys būdingas smulkiesiems trumpalaikiams investuotojams. Trumpalaikis investuotojas, – tai tokia politiškai korektiška žodžio „spekuliantas“ forma. Ketvirtadienį nuobodžiai sinchroniškai reaguota į Šanchajaus indekso kritimą. Santykinai pigiomis akcijomis domėjosi bendrovių vadovai.

Trys povelykinės darbo dienos – mažokas laikotarpis prekybai įsibėgėti. Nors į tris dienas įsispraudė nemažai svarbios informacijos ir pranešimų apie bendrovių rezultatus, prekyba buvo vangi. Bankai paskelbė rezultatus, kurie patvirtino sektoriaus stiprumą ir plėtrą. Išryškėjo pirmojo ketvirčio bendrovių rezultatai, paskelbti ateities planai. Trečiadienio apyvarta be tiesioginių sandėrių – 10,6 mln.

Prieššventinė savaitė nestebino netikėtumais. Naujienos apie bendroves jau girdėtos - auganti apyvarta; rusenantis dėmesys energetikos kompanijų akcijoms ir pasitaikantys investuotojų aktyvumo priepuoliai. Tęsėsi nelikvidžių pozicijų testavimas - greičiausiai buvo bandomos rizikingai originalios idėjos. Praėjusios savaitės prekybos ypatybės išliko – dabar vertinami bendrovių pranešimai, o ne tarptautinių įvykių fonas. Pirmadienis prasidėjo ir baigėsi vangiai.

Praėjusi savaitė – viena retesnių, kai prekyboje dominavo Lietuvos bendrovių naujienos, o ne reakcija į tarptautinius įvykius. Jei kalbėtume apie kainas - akcijų kainų pokyčius lėmė smulkieji. O itin menką savaitės apyvartą vis tiek lėmė stambiųjų lūkuriavimas ir tarptautinis nerimas. Priežastis - ne palūkanų normos pokytis, bet geopolitinė įtampa Viduriniuose rytuose. Brangsta nafta ir auksas – netiesioginiai neramumų indikatoriai.

Praėjusi savaitė - lyg atokvėpis po naujienų atakos. JAV vėsta masinis nerimas dėl labiausiai pažeidžiamos paskolų grupės – „subprime“. Krizė kol kas nepersimetė į kitus sektorius. Tiesa – bankrutavusių skolintojų skaičius nemažas. Šaltakraujų cinikų manymu – nieko tokio neatsitiko, nes „subprime“ paskolos - cikliškas verslas. Kaip daržovių auginimas, laivininkystė ir pan. Latvijoje slūgsta psichologinė įtampa, tačiau kritinė būklė išlieka.

„0,5 proc. palūkanų norma, o dar blogiau - 0,25 proc. arba nulinė yra pasityčiojimas  iš  rinkos ekonomikos. Pinigai turi turėti kainą. Antraip jie laisvai teka į neefektyvias bendroves.“Neįvardytas japonų pareigūnas Panašu, kad Lietuvos investuotojai atidžiau stebi „Bloomberg“ ir „Reuters“ pranešimus, nei Lietuvos agentūrų naujienas. Globalios svarbos įvykių daugėja - jei ne kinų indeksų svyravimai, tai JAV rizikingų paskolų teikėjų balansavimas ant lyno.

Vos užmetus akį į prekybos sąrašus, atrodė, kad rinka vėl atsigauna. Bet, nepaisant nedidelio kilimo šią savaitę Vilniaus biržoje, rinkoje aiškesnės krypties nematyti. Panašu, kad investuotojai žengia neryžtingą žingsnį atgal. Vis vertina ir perkainoja riziką.  Kai neaiški padėtis pasaulio rinkose, sunkiau interpretuoti metinius rezultatus. Pirmadienis sukrėtė besiritančiais akcijų kursais.

Padėtis pasaulio ir Baltijos akcijų rinkose buvo kur kas įdomesnė už prekybą atskiromis akcijomis. Šalia gigantiškų rinkų judesių nublanko svarūs Lietuvos bendrovių rezultatai. Vilniaus biržą krėtė investuotojų lūkesčiai ir neaiškios kilmės gandai. Nuopuolio dienos Po aktyvios pirmadienio prekybos antradienis pasižymėjo nemaža apyvarta ir akcijų kritimu. Naujienos nebuvo palankios Baltijos šalių rinkoms. Išlikęs nerimas dėl gandų apie lato devalvaciją vertė fiksuoti pozicijas.

„Barbarų belaukiant“ – gerų Konstantinos Kavafio eilių pavadinimas. Civilizacija ruošiasi barbarų atvykimui, o jie taip ir nepasirodo. Nors kostiumuoti portfelių valdytojai ir investuotojai, spėju, nėra barbarai, bet jų apsilankymas sukrečia besiblaškantį indeksą ir suteikia jam ilgėlesnę krytį. Šiuo metu Vilniaus biržoje dedasi priešingi dalykai - akcijų rinka lūkuriuoja ir tebeieško krypties. Prekyboje pavedimų skaičiumi ir apyvarta ryškiai dominuoja dvi pozicijos.

Yra primygtinai modernu ir skoninga versle taikyti įvairias karo, meno, kovų ir karo meno teorijas. Nematomos rankos ar sraigtasparnio, beriančio pinigus, vaizdiniai vaizduotės nebeveikia, o matematinės vadybos vadovėliai - pernelyg painūs, elitiniai. Mokymosi iš visų sričių strategų judėjimas jau siekia Lietuvą. Ir šaltiniai.

Siekiantiems nuspėti Vilniaus vertybinių popierių biržos kreivės kilimų ir nuopuolių laiką vargiai padės fundamentali ir techninė analizė. Nes sunku nuspėti, tarkim,  kelių ne per didžiausių užsienio fondų planus. O būtent šių fondų antplūdis ir pasitraukimas didžiąja dalimi lemia, liks vietinis nedidelis investuotojas kepurnėtis seklumoje ar spės išplaukti ant nuslūgstančios bangos keteros, atidžiai ieškodamas geresnės nišos gryniesiems.