REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Dividendai. Trumpa prekybos savaitė buvo permaininga, tarptautinėse rinkose išliko baimės dėl finansų sektoriaus ateities. Smulkieji prekiautojai gana neblogai jaučiasi kiek apleistoje VVPB. Ypač dabar, kai skelbiami sprendimai dėl dividendų mokėjimo. Tiesa, artėja I ketvirčio rezultatų skelbimas, rezultatai dar neturėtų itin stebinti pokyčiais, nors tarptautines rinkas nerimauti verčia Credit Suisse perspėjimas, kad bankas patirs nuostolius.

REKLAMA
REKLAMA

Lietuvoje ramiau, dėmesio centre - bankų ir „gynybinės“ TEO LT akcijos. Artėjant pelno skirstymo metui, ryškėja nuomonių skirtumai - vieni investuotojai linkę parduoti akcijas dabar, kiti pasiryžę laukti dividendų. Todėl tokie keistoki kainų svyravimai biržoje: kartais dominuoja pardavėjai, kartais - pirkėjai. Nedidelį, fragmentišką optimizmą kursto nebe ateities lūkesčiai (ilgalaikės prognozės šiuo metu bevertės), bet praėjusių metų rezultatų dalybos.

REKLAMA

Pirmadienio apyvarta (tiesioginių sandorių nebuvo) - 5,2 mln. Lt, brangusių ir pigusių akcijų santykis - 7/20.

Prekyba buvo gana pesimistinė. Daugiausia kilo Dnb Nord (NDL1L) akcijos - 13,64 proc., apyvarta nedidelė - 62,78 tūkst. Lt. Didžiausia apyvartą (1,64 mln. Lt) pasiekė prekyba Šiaulių banko (SAB1L) akcijomis. Toks susidomėjimas metų pabaigoje – beveik rutininis veiksmas.

Antradienio apyvarta - 6,2 mln. Lt, brangusių ir pigusių akcijų santykis - 11/16.

Vėl dominuoja bankai. SAB1L kaina kilo 0,3 proc. iki 3,32 Lt (apyvarta - 1,3 mln. Lt), „Ūkio banko“ (UKB1L) kaina krito 1,25 proc. iki 3,94 Lt (apyvarta -1,8 mln. Lt).

REKLAMA
REKLAMA

Į TEO LT (TEO1L) pozicijas vėl grįžta pirkėjai - akcijų kaina pakilo 1,3 proc. iki 2,33 Lt (apyvarta siekė 1 mln. Lt). Nebloga gynybinė pozicija nervingoje rinkoje.

Pavieniai spekuliantai bando „Lietuvos elektrinės“ (LEL1L) nelikvidžias akcijas - kaina kilo 14,22 proc. iki 7,15 Lt. Susidomėjimą skatina smulkiojo akcininko laimėjimas teisme. Tai bene pirmas atvejis, kai smulkusis akcininkas savo naudai panaudojo dviašmenį įstatymą. Mat stambiajam akcininkui įsigijus 95 proc. akcijų jis turi teisę reikalauti parduoti akcijas, o smulkieji savo ruožtu taip pat turi teisę reikalauti iš jų jas supirkti. Esmė – kainos nustatymas. Nuo to priklauso kam vienoks ar kitoks privalomas pasiūlymas patrauklesnis. Paprastai manyta, kad įstatymas nenaudingas smulkiesiems. Bet šįkart pavyko įrodyti priešingai – nustatyta 7,39 Lt pardavimo kaina. Nepadėjo netgi VPK išdėstyti svarūs argumentai. http://www.vpk.lt/lt/vpk-pranesimai/kita-vpk-informacija/13075/

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Trečiadienio apyvarta - 7,62 mln. Lt, brangusių ir pigusių akcijų santykis - 10/20.

Aktyviausiai vėl prekiauta UKB1L ir SAB1L akcijomis. UKB1L krito 4,57 proc. iki 3,76 Lt, SAB1L kaina nekito – 3,32 Lt (apyvarta - 1,3 mln. Lt). TEO1L akcijų kaina krito 0,43 proc. iki 2,32 Lt (apyvarta - 1,7 mln. Lt).

„Lifosos“ (LFO1L) akcijos išlieka patrauklios -  apyvarta siekė 644 tūkst. Lt, kaina krito 1,32 proc. iki  71,5 Lt.

Ketvirtadienio nuopuolis atstojo įprastą penktadieninį kritimą. Didžiausia apyvarta - TEO1L akcijomis, (apyvarta - 411 tūkst. Lt), kaina krito 0,86 proc. iki 2,3 Lt. Stipriai krito „Apranga“ (APG1L) - 2,61 proc. iki 11,96 Lt (apyvarta - 376 tūkst. Lt). LFO1L taip pat neatsilaikė - kaina sumažėjo 1,4 proc. iki 70,5 Lt.

REKLAMA

„Pieno žvaigždės“ (PZV1L) paskelbė numatančios dividendams už praėjusius metus skirti 12,014 mln. Lt - 0,225 Lt vienai akcijai. Kiek daugiau nei praėjusiais metais (10,779 mln. Lt).

Jei trąšų gamintojui tarptautinių rinkų padėtis palanki, tai pieno produktų gamintojams – įtemptas metas.

Pirmadienį prasidėjusi kritimu, prekybos savaitė ir baigėsi niūroku ketvirtadieniu.

OMXV pokytis neigiamas - 2,82 proc.

FRB buvusieji

FRB antradienį vėl sumažino palūkanų normą 75 procentiniais punktais. Nors B.Bernankė karštligiškai mažinamų palūkanų elektrošoku gaivina rinkas, bet geibstantys indeksai atsitiesia neilgam. O dar tie pavienių bankų gelbėjimai.

REKLAMA

Todėl centrinis bankas susilaukia vis daugiau kritikos. A.Greenspanas tapo juoduoju metraštininku ir nuolat primena, kad tai didžiausia krizė nuo Didžiosios depresijos laikų ir dar prognozuoja, kad krizė nurims tik nustojus kristi NT turto kainoms - daugelio išvestinių instrumentų pagrindui. Galima būtų pridurti, kad taip ir atsitinka krizei pasibaigus. Tik tas turtas paprastai būna pernelyg nuvertinamas, o esant dabartinėms palūkanų normoms skolinimasis gali vėl būti skatinamas. Bet FRB tolina krizę, tikėdamasis, kad po kiek laiko ji nebebus tokia aštri ar koncentruota.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Ne taip dažnai minimas buvęs FRB vadovas Paulas Volckeris kritiškai vertina investicinio banko Bear Sterns gelbėjimą, bet reikia didelės drąsos pabandyti jo negelbėti...


P. Volckerio tonas gana atsargus, bet justi, kad – FRB užsiima ne visai savo darbais. Subtiliai užsiminta, kad aplaidus reguliavimas ir net NT rinkos gelbėjimas - vyriausybės reikalas.

Beje, kaip laikosi Fannie Mae (FNM) ir Freddie Mac (FRE) – nekilnojamojo turto rinkos efektyvumo ir skaidrumo laiduotojai? Šių institucijų pavadinimai senokai dingo iš antraščių. O bendrovių akcijų kursai tik dabar pradeda po truputį atsigauti. Kritikuojantiems godžius subprime bankininkus vertėtų nepamiršti, kad Fannie Mae ir Freddie Mac taip pat perka iš bankų nekilnojamojo turto paskolas, perpakuoja į vertybinius popierius, obligacijas ir parduoda antrinėje rinkoje – tiesa, didžiausias skirtumas tas, kad perpakuojamos tik „geros“ paskolos. Šių operacijų ir institucijų tikslas – skaidrumo ir likvidumo NT rinkoje užtikrinimas. Taip.

REKLAMA

Prisimenant hedžo fondą LTCM (Long-Term Capital Management) iš 1998-ųjų krizės, atrodo, kad viskas kartojasi. LTCM taip pat buvo gelbėjamas labai panašiai – skirtumas nuo Bear Sterns tas, kad fondas gražino skolas ir užsidarė. FRB motyvai, panašesni į fondo apologiją,  1998-aisiais buvo tokie patys ir lygiai taip pat neįtinkantys liberalams ir konservatyviems monetaristams. Panašu netgi tai, kad budrusis W.Buffetas siūlėsi pirkti jau leisgyvį fondą - nepavyko, kaip ir su obligacijų draudikais. Kaip ir po praeitos krizės, taip ir dabar vėl tikimąsi sutvarkyti reguliavimą. Tąkart situacija buvo lengvesnė – krizės kilo Azijoje ir Rusijoje, o šoką patyrė akcijų rinka. Šįkart visą finansų sistemą krečia karštinė.

Jos pakraščius taip pat. Portfelio pozicijose – kritimas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų