Martyna Čibonytė

Pusryčiai dažnai vadinami svarbiausiu dienos valgiu, tačiau ar tai tikrai tiesa? Lietuvos sporto universiteto biomedicinos mokslų daktaras, mitybos ekspertas dr. Artūras Sujeta sako, kad nors pusryčiai iš tiesų svarbūs daugeliui žmonių, jų reikšmė dažnai pervertinama. „Viskas priklauso nuo žmogaus gyvenimo ritmo. Jeigu diena bus aktyvi, verta rinktis lengvus, tačiau daugiau energijos suteikiančius pusryčius – ryžių košę, kiaušinius ar liesą mėsą“, – aiškina dr. A. Sujeta.

Papuošalai daugeliui asocijuojasi su grožiu, stiliaus išraiška ar kerinčia prabanga. Tačiau kai kuriems žmonėms net dailiausi žiedai ar grandinėlės gali sukelti nemalonią odos reakciją – žalsvas žymes, dėmes ar bėrimus. Kodėl taip nutinka, aiškina juvelyrė Eglė Čėjauskaitė-Gintalė. Anot jos, procesą padeda suprasti paprasčiausi chemijos dėsniai.

Artėjant šventiniams metų pabaigos renginiams, įmonių darbuotojai vėl ieško atsakymų į klausimą, kaip elgtis darbo vakarėliuose: kaip apsirengti, kiek alkoholinių gėrimų dera išgerti ir kaip bendrauti su nepažįstamais kolegomis? Etiketo ekspertas Arminas Lydeka sako, kad svarbiausias principas visada tas pats – sukurti aplinką, kurioje tiek jūs, tiek kiti jaustųsi patogiai. Apranga – priklauso nuo situacijos Pasak A. Lydekos, tinkama apranga – vienas ryškiausių sėkmingo vakarėlio komponentų.

Atrodo, kad paprastas peršalimas jau praėjo, tačiau kosulys vis dar nepaleidžia? Tokia situacija pažįstama daugeliui. Nors dažniausiai kosulys tėra laikinas simptomas, kartais jis gali tapti ilgalaike problema, trukdančia miegui, darbui ir kasdieniam gyvenimui. Dar blogiau – užsitęsęs kosulys gali būti ir rimtesnių ligų požymis.

Naujienų portalas tv3.lt anksčiau dalinosi istorija apie viename socialiniame tinkle plintantį katalikų kunigo Arnoldo Valkausko anekdotą, pasakytą per mišias. Bažnyčioje esantys žmonės, išgirdę jo žodžius, prapliupo juokais. Šis anekdotas socialiniame tinkle ėmė plisti tarsi virusas.

Dar 2016 m. Irenos tuo metu keturmetei dukrai Viktorijai buvo diagnozuota baisi onkologinė liga – rabdomiosarkoma, minkštųjų audinių vėžys. Tai – viena agresyviausių vėžio formų, tačiau mergaitės šeima nepasidavė. Po sudėtingų gydymo metų mergaitė gyvena su įvairiais sveikatos sunkumais, tačiau šeima atrado terapiją, kuri ne tik padeda stiprinti kūną, bet ir sielą. Diagnozė, pakeitusi gyvenimą Paklausta apie mergaitės ligos pradžią, Irena pasakoja atvirai: „Tai nutiko 2016 metais.

Vakar daugumoje Lietuvos vietų iškritęs pirmasis sniegas priminė, kad šaltasis metų laikas jau prasidėjo, o, remiantis lenkų sinoptikų prognozėmis, mus greitai turėtų užklupti tikrų tikriausia žiema. Kaip anksčiau pranešė naujienų portalas tv3.lt, lenkų orų modeliai rodo, kad pirmadienį vakare (apie 20 val.) visoje šalyje oro temperatūra laikysis žemiau 0 laipsnių.  Štai rytiniuose ir centriniuose šalies rajonuose prognozuojama, kad orai laikysis ties -2–(-)1 laipsniais šalčio.

Nemalonus kvapas, tamsios dėmės ant sienų ar lubų ir sunkiai paaiškinami sveikatos sutrikimai – visa tai gali būti ženklas, kad jūsų namuose įsikūrė pelėsis. Tai nėra vien tik estetinė problema. Specialistai perspėja, kad pelėsis gali smarkiai pakenkti žmogaus sveikatai, ypač kvėpavimo sistemai, bei sudaryti palankias sąlygas plisti įvairioms infekcijoms. Be to, jis neretai sugrįžta, jei pašalinamos tik pasekmės, o ne priežastys.

Nors šiais laikais kontraceptinių vaistų vartojimas – itin dažnas reiškinys, visuomenėje vis dar sklando daugybė mitų, keliančių nerimą moterims ir merginoms. Kai kurios bijo priaugti svorio, kitos – tapti nevaisingomis ar susirgti vėžiu. Tačiau specialistai tvirtina, kad dauguma šių baimių – nepagrįstos. Apie dažniausiai pasitaikančius klaidingus įsitikinimus, baimes ir gėdos jausmą kalbėti apie kontracepciją pasakoja vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Julija Aganauskaitė-Žukaitė.

Tik kas penktas Lietuvos gyventojas jaučiasi tikrai gerai, o bendra šalies savijauta siekia vos 64,1 balo iš 100 – tokį rezultatą atskleidė pirmą kartą šalyje pristatytas Nacionalinis savijautos indeksas.  Tyrimas, inicijuotas „Eurovaistinės“ kartu su sveikatos ir duomenų ekspertais, leido skaičiais pamatuoti, kaip iš tiesų jaučiasi Lietuva – tiek fiziškai, tiek emociškai, tiek kalbant apie bendrą laimės jausmą.

Kūdikio netektis ar persileidimas – viena sunkiausių patirčių, kurias gali išgyventi moteris. Tokie įvykiai dažnai palieka gilų emocinį randą, o aplinkinių reakcija kartais tik didina vienatvės jausmą. Vika Karlonė patyrė šį skausmą net du kartus: 2016 m. neteko 4,5 mėnesio sūnelio, gimusio su Edvardso sindromu, o vėliau išgyveno persileidimą. Ši patirtis paskatino ją įkurti iniciatyvą „Angelo mama“ – bendruomenę, kurioje mamos gali atvirai dalytis savo išgyvenimais ir rasti palaikymą.

Medus nuo senų senovės Lietuvoje vadinamas tikru gamtos vaistu – juo gydomas gerklės skausmas, stiprinamas imunitetas. Tačiau kiek ši šlovė pagrįsta mokslu, o kiek – vien liaudies išmintimi? Mitybos ekspertė Gintarė Jonaitytė pasakoja, kad medus tikrai vertingas, tačiau stebuklų iš jo tikėtis nereikėtų. Taip pat – adresuoja kelis paplitusius mitus apie medaus vartojimą. Natūrali pagalba imunitetui „Natūralus medus turi priešuždegiminių, antibakterinių ir antioksidacinių savybių.

Daugeliui gali pasirodyti, kad sąnarių skausmai kamuoja tik senyvo amžiaus žmones. Vis dėlto, tiesa – visiškai kitokia: pasak gydytojų, šiais laikais jaunų pacientų, besiskundžiančių skaudančiais sąnariais, vis daugėja. Kas sukelia sąnarių skausmus tiek jauniems, tiek pagyvenusiems bei kaip juos gydyti, pasakoja šeimos gydytojas Irmantas Aleksa. Gali pasireikšti dėl įvairiausių priežasčių Pasak gydytojo, skaudantys sąnariai – toli gražu ne retas skundas.

Keramikė Dormantė Penkinski jau daugelį metų gyvena unikaliame moliniame name, kurį nusilipdė savo rankomis viduryje Gojaus kaimo, Molėtų rajone. Iš svajonės apie japonišką krosnį gimė neeilinis projektas – namas iš molio, šiaudų ir žvyro, kuriame moteris gyvena jau apie 20 metų. Nuo japoniškos krosnies iki molinio namo D. Penkinski kelias į Gojaus kaimą prasidėjo ne nuo namo statybų, o nuo vienos išties ypatingos krosnies.

Daugelis žino, jog prasta mityba ir sėslus gyvenimo būdas gali sukelti problemų su aukštu kraujospūdžiu. Tiesa, pasak ekspertų, norint pagerinti kraujospūdžio rodiklius, galima taip pat pasitelkti mitybą: kai kurie maisto produktai natūraliai turi savybių, kurios gali padėti. Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Asta Krušienė atskleidžia, kokius produktus geriau rinktis, norint palaikyti sveiką kraujospūdį ir gyventi sveikiau.

Pastaruoju metu ir Lietuvoje vis dažniau kalbama apie problemą, jau seniai pastebimą visame pasaulyje: tyčiniai apsvaiginimai vadinamaisiais „prievartavimo narkotikais“ baruose bei naktiniuose klubuose. Apie šios problemos mastą Lietuvoje pradėta itin daug kalbėti praėjusią vasarą, po net kelių per šalį nuaidėjusių skandalų viename iš festivalių bei sostinės naktiniuose klubuose.

Kiekvieną lapkričio 6-ąją ne tik TV3 biure, bet ir daugybėje kitų įstaigų visoje Lietuvoje pakvimpa šviežiai keptais pyragais. Tai – gražia tradicija tapusi „Pyragų diena“. Šiemet TV3 žiniasklaidos grupės inicijuota šventė sutinkama jau 16-ąjį kartą, o kartu su ja startuoja ir jau 23-oji „Išsipildymo akcija“. Tai jau ilgametė paramos iniciatyva, suvienijanti tūkstančius lietuvių išties kilniam tikslui – padėti sunkiai sergantiems vaikams pasveikti.

Šiuolaikinis gyvenimo tempas vis dažniau verčia aukoti miegą – dėl darbo, studijų ar tiesiog streso. Tačiau medikai įspėja: net kelių valandų miego trūkumas gali turėti rimtų pasekmių mūsų sveikatai. Šeimos gydytojas Irmantas Aleksa įspėja, kad net kelios neišmiegotos naktys gali sutrikdyti žmogaus savijautą ir darbingumą.

Lietuvoje kasmet išyra daugiau nei pusė santuokų – net apie 60 proc. Specialistai atvirai kalba apie santykių krizę – poros vienijasi, išsiskiria ir bando kurti santykius iš naujo, tačiau neretai užstringa nesusikalbėjimo, lūkesčių ir nuovargio rate. Santykių ekspertė Vilma Šiaučiūnienė sako, kad problemos šaknys paprastesnės, nei atrodo: pagarba, atsakomybė ir gebėjimas atvirai kalbėti.

Daiva Petkevičienė, 60-metė iš Vilniaus – kūrybinga moteris, kuriai gamta ir įvairūs rankdarbiai nuo mažens buvo neatsiejama gyvenimo dalis. Jos meilė kūrybai virto įkvėpimu įkurti savo verslą „Magiška šakelė“, kur gimsta išskirtiniai šventiniai vainikai, advento žvakidės ir kitos dekoracijos. „Kūryba mane lydi visą gyvenimą, – pasakoja Daiva. – Visuomet mėgau siūti, megzti, kurti įvairius dalykus ir jaučiau artumą gamtai.

Raumenų mėšlungis – dažnas ir nemalonus reiškinys, galintis užklupti tiek sporto salėje, tiek paprasčiausiai ilsintis namuose ar sėdint prie stalo darbe. Vieni jį sieja su nuovargiu, kiti – su mineralų trūkumu, tačiau specialistai pabrėžia, kad priežasčių gali būti kur kas daugiau. Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Judita Voverė aiškina, kas dažniausiai išprovokuoja mėšlungį, kokie papildai gali palengvinti diskomfortą ir kokie kasdieniai įpročiai padeda jo visiškai išvengti.

Po netikėtos žinios apie šviesaus atminimo aktoriaus, dainininko ir režisieriaus Kosto Smorigino mirtį, daugelis jį pažinojusių kolegų dalijasi prisiminimais apie šį neeilinį menininką. Dainininkas ir aktorius Jeronimas Milius, su K. Smoriginu kartu dirbęs miuzikluose „Tristanas ir Izolda/Uždrausta meilė“ bei „Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės legenda“, prisimena jį kaip nepaprastai žmogišką, šiltą ir įkvepiantį žmogų.

Dalis žmonių vis dar linkę vartoti pasibaigusio galiojimo vaistus manydami, kad „nieko blogo nenutiks“. Tačiau, pasak „Camelia“ vaistininkės Giedrės Stankevičienės, toks požiūris gali būti pavojingas ne tik sveikatai, bet ir gyvybei. Specialistė paaiškina, kada vaistai iš tiesų tampa pavojingi, kaip juos tinkamai laikyti ir kur priduoti pasibaigusio galiojimo preparatus.

Druskų kambariai vis dažniau tampa žmonių poilsio ir sveikatos stiprinimo oazėmis. Čia galima ne tik atsipalaiduoti ir trumpam atsijungti nuo kasdienio triukšmo bei streso, bet ir pagerinti kvėpavimą, reabilituotis po ligos bei sustiprinti imunitetą. Apie druskų terapiją pasakoja druskų kambario „Druskos pasakos“ įkūrėja ir vadovė Ieva Maldžiuvienė. Kaip padeda kvėpavimo takams? Haloterapija – tai procedūra, kai žmogus kvėpuoja itin smulkiais druskos aerozoliais.

Į Lietuvą jau atėjo žvarbūs, rudeniški orai, o kartu su jais – šildymo sezonas. Jam prasidėjus daugelis gyventojų ima ieškoti būdų, kaip išlaikyti namus šiltus nesusiduriant su pernelyg didelėmis sąskaitomis už šildymą. Pasak „Ignitis grupės“ tvarumo politikos ir energetinio efektyvumo ekspertės dr.

Nors daugelis košmarus linkę laikyti viso labo nemalonia patirtimi, psichoanalitiniu požiūriu jie gali reikšti kur kas daugiau. Anot ekspertų, tai pasąmonės siunčiami signalai apie mūsų emocinę būklę, neišspręstus konfliktus ar vidinės transformacijos poreikį. Apie tai, ką košmarai bei pasikartojantys nemalonūs sapnai gali pasakyti apie mūsų psichiką, atsako psichoanalitikė Agnė Kirvaitiene.

Biržuose įsikūrusi „Biržų arbatinė“ – ne tik vieta išgerti puodelį aromatingos arbatos, bet ir tikras lobynas antikvaro mėgėjams. Jos savininkė Irena Korsakienė jau daugiau nei dvidešimt metų kaupia unikalią kolekciją, kurioje – apie 1100 įvairiausių arbatinukų. Kai kurie atkeliavo iš antikvariatų, kiti – tiesiog kaip dovanos nuo mylimų žmonių bei arbatinės lankytojų.

Ar medinės pjaustymo lentelės iš tiesų kaupia bakterijas ir kelia pavojų sveikatai? Kaip dažnai jas keisti ir kaip tinkamai prižiūrėti, kad jose neatsirastų pelėsio? Apie tai pasakoja Gintautas Meška, virtuvės įrenginių specialistas iš kulinero.lt. Jis taip pat dalinasi keliais patarimais, kaip užtikrinti ilgesnį pjaustymo lentelių tarnavimą ir palaikyti švarą.

Kiek puodelių kavos per dieną iš tiesų yra saugu sveikam žmogui? Ar espresso stipresnė už filtruotą kavą? Kodėl verta žinoti savo kofeino toleranciją? Apie tai ir dar daugiau naujienų portalui tv3.t papasakojo mitybos ekspertė Gintarė Jonaitytė. Kiek kavos yra saugi norma? Pasak G. Jonaitytės, moksliniai tyrimai rodo, kad sveikam suaugusiam žmogui per dieną saugu suvartoti apie 300–400 mg kofeino. Tai atitinka maždaug 2–3 puodelius kavos, priklausomai nuo jos stiprumo.

Penkerių metų Mila iš Naujosios Akmenės – viena iš vos kelių šimtų žmonių pasaulyje, sergančių itin reta genetine liga – glikoproteinų apykaitos sutrikimu. Oficialiai apie šią diagnozę pranešta tik maždaug 800 vaikų ir suaugusiųjų visame pasaulyje. Ši liga pasireiškia itin žemu raumenų tonusu, lėtu augimu, įvairiais raidos sutrikimais, pusiausvyros problemomis, skolioze, žvairumu ir daugybe kitų simptomų.

Ruduo – metas, kai sodas jau po truputį ruošiasi žiemos poilsiui, o dažnam sodininkui kyla klausimas: ką dar galima genėti, o ką geriau palikti iki pavasario? Žinomas ūkininkas, „Gedimino sodų“ įkūrėjas Gediminas Cijūnaitis sako, kad būtent spalio pradžia – puikus metas pasirūpinti tais augalais, kuriems genėjimas pavasarį gali pakenkti.

Gargžduose Virginiją pažįsta beveik visi – pas ją žmonės eina ir džiaugsmo, ir liūdesio akimirkomis. Ji ruošia gražiausias puokštes gimtadieniams, vestuvėms, krikštynoms, taip pat ir laidotuvėms. Virginija Ruškienė valdo du šeimos verslus – gėlių saloną ir laidojimo namus, abu pavadinimu „Pas Virginiją“. Artėjant Vėlinėms, moteris dalijasi, kokios gėlės šiemet dominuoja kapų puokštėse ir kas jau traukiasi iš mados.

Išmanieji telefonai tapo neatsiejama mūsų gyvenimo dalimi, tačiau jų naudojimas, ypač prieš miegą, daro reikšmingą poveikį psichikai ir emocinei sveikatai. Pasak psichologo Gedimino Navaičio, socialiniai tinklai ir nuolatinis ekranų tikrinimas ne tik trikdo miego kokybę, bet ir prisideda prie padidėjusio nerimo, vienišumo bei kitų rimtų, ilgalaikių problemų.

Devynerių metų Gabrielius, surakintas cerebrinio paralyžiaus, šiandien gyvena su močiute Utenoje. Jo gyvenimą pakeitė baisi avarija, įvykusi dar kūdikystėje, o mama pasitraukė iš mažylio gyvenimo, kai jam  tebuvo vos devyni mėnesiai. „Jį paėmėm auginti, kai jam buvo dešimt mėnesių. Jis nei rankų, nei kojų, nei galvos nevaldė“, – pasakoja Gabrieliaus močiutė Jurga, dabar jau turinti oficialaus globėjo statusą.

Padidėjęs skrandžio rūgštingumas – dažna problema, galinti sutrikdyti kasdienį gyvenimą ir sukelti nemažą diskomfortą. Apie tai, kokie maisto produktai labiausiai skatina rūgštingumą, o kurie gali padėti greičiau jo atsikratyti, pasakoja vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Ieva Sauserytė. Kokie produktai labiausiai didina rūgštingumą? Anot vaistininkės, rūgštingumą ir refliuksą dažniausiai sukelia keptas, rūkytas, riebus ar aštrus maistas.

Demencija – tai liga, kurios bijo daugelis. Tačiau neretai pirmieji jos ženklai lieka nepastebėti arba painiojami su natūraliais senėjimo procesais. Pasak šeimos gydytojo Irmanto Aleksos, itin svarbu atpažinti ankstyvuosius simptomus, nes tik laiku pradėjus gydymą galima sulėtinti ligos progresą ir užtikrinti geresnę sergančiojo gyvenimo kokybę. Gydytojas pabrėžia, kad nors visiškai sustabdyti demencijos kol kas neįmanoma, tinkama priežiūra ir artimųjų pagalba gali padaryti didžiulį skirtumą.

Kepdami maistą dažnai svarstome, kokius riebalus pasirinkti: aliejų, sviestą, o galbūt netgi taukus? Daugelis žino, jog kepto patiekalo sveikumas ir maistinė vertė dažnai priklauso iš esmės nuo kepimo būdo: panaudojus per daug riebalų, sveikas maistas tampa kalorijų bomba, o kai kurių rūšių aliejai laikomi pavojingais sveikatai. Mitybos specialistas Mantas Liekis atsako, kurie variantai sveikiausi, kuo jie skiriasi ir kokių klaidų virtuvėje vertėtų vengti.

Kaip atpažinti dirbtinio intelekto sugeneruotą turinį internete? Ko geriau nesakyti „Chat GPT“ pokalbių robotui? Kokios profesijos gali išnykti per artimiausius 10 metų?  Apie tai tinklalaidėje „Tapk geresniu“ su Arturu Lebedenko kalbasi DI ekspertas, programuotojas Jonas Lekevičius. Jis dalinasi ne tik teorinėmis įžvalgomis, bet ir realiais pavyzdžiais iš sparčiai besikeičiančio dirbtinio intelekto pasaulio.

Spuogai dažnai siejami su paauglyste, tačiau jie kamuoja ir suaugusiuosius. Tiesa, hormonai – tikrai ne vienintelė priežastis, lemianti spuogų atsiradimą. Kodėl bėrimai atsiranda būtent tam tikrose veido ar kūno vietose ir ką jie gali signalizuoti apie mūsų sveikatą ir įpročius? Apie tai pasakoja „ENURA Beauty Lab“ įkūrėja, kosmetologė Arūnė Paliulienė.

Santykiai dažniausiai nežlunga staiga – krizės bręsta pamažu, o tam tikri ženklai leidžia iš anksto prognozuoti, ar pora sugebės įveikti sunkumus, ar visgi santykiai artėja prie pabaigos. Psichologas Edvardas Šidlauskas įvardija svarbiausius signalus, rodančius, kad kartu likti gali būti nebeįmanoma, ir paaiškina, kodėl ne visi pykčiai su antrąja puse yra blogi.

Tūkstančiai žmonių kasdien susiduria su galvos skausmu, tačiau dalis jų nesusimąsto, kad tai gali būti rimtesnės ligos užuomina. Pasak vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkės Ievos Sauserytės, galvos skausmų rūšių yra daugiau nei pusantro šimto, tad svarbu atskirti, kada galima išsisukti stikline vandens ir poilsiu, o kada būtina skubiai kreiptis į medikus.

Anapilin išėjusių artimųjų lankymas kapinėse daugeliui žmonių yra neatsiejama tradicija – tiek per Vėlines, tiek kitomis progomis, o dažnai ir be progos. Tačiau neretai pamirštama, kad ši vieta reikalauja ypatingos rimties, susikaupimo ir pagarbos. Apie tai, kas kapinėse leidžiama, o ko būtina vengti, siekiant nepasidaryti sau gėdos bei nesudrumsti mirusiųjų ramybės, pasakoja MB „Memorus“ direktorė Eglė Balčiūnienė.

Socialiniame tinkle „Facebook“ pasirodė vaizdo įrašas, sulaukęs daug dėmesio – jame užfiksuota Kėdainių rajone pamiškėje bėgiojanti lūšis. „Facebook“ puslapyje „Miško siela“ pasidalinta sekėjo Juliaus nufilmuota akimirka patraukė internautų dėmesį – gamtoje, netoli gyvenvietės, pavyko užfiksuoti gana retai sutinkamą laukinį gyvūną: lūšį.

Mažajai Rusnei vos treji, tačiau ji jau patyrė daugiau, nei daugelis suaugusiųjų – dėl retinoblastomos, itin reto akies vėžio, mergaitė neteko akies ir šiandien kartu su tėvais kovoja dėl galimybės gauti kokybišką gydymą Šveicarijoje. Kiekviena kelionė kainuoja tūkstančius eurų, o tėtis Raimondas reiškia padėką neabejingiems: „Be „Mamų unijos“ bei eilinių žmonių paramos mes net neįsivaizduojame, kaip galėtume važinėti.

Agnė, šunų kirpėja iš Kauno, savo namais dalijasi ne tik su keturkojais augintiniais – be dviejų šunų ir katės ji augina dar ir du varniukus. Karkuša ir Kieša į moters gyvenimą atkeliavo netikėtai, tačiau tapo neatsiejama šeimos dalimi. Nors varnų priežiūra reikalauja daug laiko, išlaidų ir kantrybės, moteris sako: „Jos – kaip šuniukai. Prisirišusios prie žmogaus ir labai protingos.

Oficialus vardo pasikeitimas – gana retas reiškinys, su kuriuo daugelis iš mūsų nesusiduriame. Visi ko gero esame girdėję, kad tokia galimybė egzistuoja, tačiau retas žino, kaip atrodo vardo keitimo procesas iš arti: kokie dokumentai tam reikalingi? Kokie vardai ar pavardės patvirtinami, o kokie – atmetami? Yra daug priežasčių, dėl kurių žmogus gali nuspręsti pasikeisti vardą – kiekvienas atvejis yra unikalus.

Nors daugumoje Lietuvos miestų vanduo iš krano yra visiškai saugus gerti, kai kurie vis tiek renkasi parduotuvėse pirktą vandenį. Tiesa, pirkinių krepšeliuose atsiduria ne tik įprastas geriamas vanduo, bet ir įvairios mineralinio ar šaltinio vandens rūšys.  Tačiau ar tikrai verta rinktis brangesnį mineralinį, ar užtenka stiklinės paprasto vandens iš čiaupo? Apie tai naujienų portalui tv3.lt papasakojo mitybos specialistas Mantas Liekis.

Ruduo džiugina gražiomis spalvomis ir derliumi, tačiau kartu atsineša ir peršalimo sezoną. Nors vaistinėse netrūksta įvairių preparatų, kai kurie gręžiasi į gamtos dovanas – uogas ir žoleles, kurios šimtmečius buvo naudojamos sveikatai stiprinti. Žolininkė Jolanta Wittib dalijasi savo žiniomis apie augalus, galinčius padėti išvengti ligų arba palengvinti simptomus.

Dažnas lietuvis mėgsta šaltajam metų sezonui pasiruošti konservuotų agurkų, kopūstų bei kitų daržovių, o jų teigiama įtaka sveikatai – taip pat gerai žinoma. Tiesa, kartais kyla klausimas, kurį daržovių konservavimo būdą pasirinkti: rauginimą ar marinavimą?  Raugintos daržovės dažnai laikomos sveikesniu pasirinkimu nei marinuotos, tačiau mitybos specialistė, sveikataipalankus.