Marius Zaremba

Pogrindyje tūnojusi Lietuvos radikalų fašistų grupelė lenda į viešumą. Šalies didmiesčiuose žmonės agituojami žadinti savyje fašistą ir naikinti demokratiją. Specialiosios tarnybos jaunuolius stebi po didinamuoju stiklu, o politologai už kraštutinių dešiniųjų mato kyšančias Kremliaus ausis. Nuo grupuotės „Skydas“ atsiriboja net „Lietuva lietuviams“ skanduojantys tautininkai.

Statistikos departamentas pateikė netikėtas išvadas – Panevėžyje ir Šiauliuose gyvenančių tautiečių vidutinės algos yra kuklesnės nei keliskart mažesniuose miesteliuose – Telšiuose ar Utenoje. Skurdžiausią vidutinė mėnesio algą vosje šalyej gauna zarasiškiai. Šiaip šalyje regionų atotrūkis dėl vidutinės mėnesio algos lyginant su Vilniumi sparčiai auga. Ekspertai, net ir darbdavių atstovai dėl to kaltina pačią miestelių valdžią.

Šią rugsėjo pirmąją per šalies mokyklų duris veržėsi trečdalis milijono moksleivių. Visgi mokinių antplūdis daugeliui švietimo įstaigų sukėlė rimtų problemų - pritrūko pradinukų auklėtojų. Skurdi mokytojo alga jaunus ir perspektyvius mokytojus išgena į užsienį, o likusius Lietuvoje mokyklos viena iš kitos bando persivilioti kuo įvairiausiais pažadais. Štai taip tvirtai įsikibę į mamos ar tėčio ranką, ankstyvą rytą į mokyklą žygiuoja beveik 30 tūkstančių pirmokėlių.

Pradingo apvalią sumą – 375 tūkstančius eurų – loterijoje laimėjęs lietuvis. Vilniuje lemtingą bilietą įsigijęs laimingasis nesiteikia atsiimti prizo. Laikas tiksi, praėjus dar trims savaitėms žmogus laimėjimo jau nebeatgaus. Žmonės spėlioja, kad bilietą laimėtojas galėjo pamesti, o galbūt keistuoliui pinigai nė nereikalingi.  Liepos 18-ąją „Teleloto“ žaidime 375-is tūkstančius eurų laimėjęs vilnietis arba sostinės svečias dingęs lyg į vandenį.

Vasariškų orų tautiečiai laukė bene du mėnesius, tad saulei pagaliau išlindus visi skuba į paplūdimius. Štai Vilniuje prie Žaliųjų ežerų net vidudienį vos telpa visi poilsiautojai, o pasipliuškenus gaiviame vandenyje tenka pasėdėti ir spūstyse. Prie ežero rikiuojasi ištisos eilės automobilių. Išties, stovėjimo aikštelė sausakimša, tad žmonėms automobilius tenka palikti tiesiog kelkraščiuose. Jau ketvirtą valandą čia vinguriuoja mašinų eilės.

Kur nuo tokių kaip šiomis dienomis svilinančių karščio bangų slėpdavosi lietuviai prieš pusę amžiaus? Autentiški kino kronikų kadrai rodo, kad vilniečiai miniomis traukdavo į mums šiandien visai neįprastas vietas. Dalis populiariausių sostinės paplūdimių išnyko, o kiti išgyvena renesansą. Štai prie vieno iš sostinės ežerų visi norintys vos telpa. Valakampių paplūdimys Vilniuje prieš daugiau nei pusę amžiaus.

Apartamentai kurorte - iš mokesčių mokėtųjų kišenės. Aiškėja, kad pačioje Druskininkų širdyje įsikūrusiame Registrų centre - poilsiavo valstybinės įstaigos darbuotojai ir jų šeimos. Patalpose, kuriose turėjo būti įrengti darbo kabinetai - dušas, lovos ir minkšti patalai. Šis šiuolaikiškas, 500 kvadratinių metrų ploto pastatas Druskininkų centre priklauso Registrų Centrui. Anksčiau čia dirbę žmonės prasitarė, jog dalis patalpų naudojamos ne pagal paskirtį. Einame į vidų.

Kodėl pelėsinis sūris toks mėgstamas ir net naudingas organizmui, o štai apipelijusi duona ar siena jau pavojinga sveikatai? Mokslininkai iki šiol tiria vieną mistiškiausių gyvių planetoje. Ir atradimai stulbina. Pelėsiai gali ir pražudyti, ir net išgelbėti gyvybę. Gali pasirodyti, jog iš tolo stebime nepažįstamos planetos relfeją. Visgi šis vaizdo įrašas ne iš NASA archyvų. Pro mikroskopą matome, kaip gimsta ir dauginasi pelėsis.

Lietuvos daržus puola didžiuliai šliužai. Salotas, braškes ir kitus augalus drėgną vasarą siaubia iš Ispanijos atkeliavę oranžiniai siaubūnai. Jie netgi labai mėgsta alų, O Dėl ypatingų gleivių nekviestų svečių net ne ėda paukščiai ar ežiai. Mokslininkai sodininkams turi keletą patarimų, kaip su šlykščiais padarais kovoti. Tv3 žinių ir laidų vedėja Renata Šakalytė-Jakovleva ne tik augina dvi žavias dukrytes, bet ir randa laiko daržininkystei. Visgi ramybės sode jai neduoda nemalonūs svečiai.

Naujovė ne kiekvieno kišenei – prabangūs antkapiai išsilaikantys tūkstantį metų. Lietuvoje jau siūloma artimųjų kapus puošti didžiuliais trimačiais stikliniais piešiniais. Verslininkams idėja kilo augant emigracijai, esą tokie antkapiai, kurių nereikia prižiūrėti, apsimoka išvykusiems į užsienį. 3D kapas Vilniaus užmiestyje gerokai skiriasi nuo greta esančių. Ir pastebėti jį gali iš tolo, mat saulei šviečiant jis spindi.

Dar žiloje senovėje buvo sakoma, jog lengvų darbų nebūna. Visgi iki pat šių laikų gajus stereotipas, jog moteriški darbai paprastesni, tad ir verti mažesnio užmokesčio nei vyrų. Ir nors yra sričių, kurios išties kliaujasi tik fizine jėga, į statybų ar perkraustymo verslą įsilieja ir moterys. Nepaisant to, net ir vienodas pareigas užimantys skirtingų lyčių darbuotojai dažnai uždirba skirtingai.

Prekiautojai buitine technika vasaros pabaigoje laukia didžiulio pirkėjų antplūdžio. Tikimasi, kad tautiečiai nuo lentynų šluos galingus dulkių siurblius, mat jau rugsėjį Europos Komisijos nurodymu bus uždrausta pardavinėti ypač galingus dulkių siurblius. Nors taip bus taupoma elektra, žmonės baiminasi, jog silpnesni siurbliai nevalys grindų ir kilimų taip gerai kaip galingieji.

Vos ekspertams ir daliai verslininkų pažadėjus didesnes algas, per tautiečių kišenę smogs kilsiančios kainos. Verslininkai jau dabar prasitaria, kad netrukus pabrangs paslaugos ir kavinėse, ir restoranuose, kirpyklose. Brangimo efektą galime pajusti ir kitur. Ekonomistai sako, kad pernelyg greitai augančiomis algomis džiaugtis neverta ir dėl kitos - rimtesnės priežasties. Užsukę į savo mėgstamą grožio saloną kainomis turbūt jau stebitės, tačiau jų augimui - dar tikrai ne pabaiga.

Vilniaus centre, kur nekilnojamasis turtas kainuoja ir milijonus, čia vienos šeimos namai – be grindų. Jos per sekundę į rūsį nugarmėjo su kone visais baldais, ant kurių incidento metu sėdėjo ir senolė – buto šeimininkė. Neįtikėtina, bet moteris atsipirko tik kojos lūžiu. Skurdžiai gyvenanti šeima įsitikinusi, kad namie skylė atsirado dėl nuolat aplink vykstančių milžiniškų statybų. Vilnietė Irina grįžta į savo namus, kuriuose išgyveno tikrą košmarą.

Europoje uždirbame kone mažiausiai, o per atostogas išleidžiame daugiausiai. Štai toks paradoksas apie lietuvius paaiškėjo po tarptautinės apklausos. Pasirodo, šią vasarą tautiečiai savo poilsiui yra pasiruošę paaukoti beveik visus savo pinigus. Kelionių organizatoriai trina rankomis, o ekonomistai įžvelgia liūdnesnes tendencijas.

Prasidėjus vasarai Lietuvą ir vėl užplūdo aferistai iš Rumunijos bei Vengrijos. Šiemet sukčiai naivių žmonių laukia pakelėse. Stabdo automobilius prašydami pagalbos ir išvilioja pinigus. Su apsimetėliais susidūrę piliečiai įspėja - netikrą auksą siūlantys romų kilmės asmenys gali būti ir agresyvūs. Kaunietis Kęstutis telefonu slapta filmuoja jo automobilį sustabdžiusį romų kilmės pusamžį vyrą.

Sostinėje vaikai pagerino Lietuvos rekordą. Nepabūgę apniukusio dangaus moksleiviai su tėveliais ir mokytojais atliko įspūdingą sinchronizuotą šokį. Paskutinę pavasario dieną sostinės senamiestyje būriuojasi linksmai nusiteikę moksleiviai. Dangus niaukiasi, kyla vėjas, atrodo tuoj prapliups lietus, tačiau vaikams tai nė motais. Jie jau apimti vasaros atostogų nuotaikų ir mėgaujasi kiekviena minute būdami lauke. Visgi čia mažiausiai keli šimtai berniukų ir mergaičių atėjo ne šiaip sau.

Vasara - atostogų ir kelionių metas, o kelionėse lietuviams nutinka visko. Kasmet užsienio šalyse lietuviai prarandama daugiau nei 10 tūkstančių asmens dokumentų, piniginių, kreditinių kortelių. Po susidūrimo su ilgapirščiais tautiečiai ne tik lieka tuščiomis kišenėmis, bet ir dažnai nežino, kur ir kaip šauktis pagalbos. Užsienyje bėdų prispaustus tautiečius nuo šiol gelbės nauja mobili programėlė telefone ar kompiuteryje. Štai taip populiariose turistų vietose darbuojasi kišenvagiai.

Lietuvoje – trečioji vasara įvedus eurą. Tad kiek gi šį sezoną kainuos nakvynė mūsų pajūryje? Įsigeidę 4-5 žvaigždučių viešbučių, už naktį paklos ir 100 ar 200 eurų, o galbūt ir dar daugiau. Privačiame sektoriuje kainos irgi vejasi viešbučius. Tiesa, sezonas vėluoja ir kol kas kurorte įprastų Palangos močiučių, siūlančių pigią nakvynę, dar nematyti.

Vasarai ruošiasi ne tik žmonės, bet ir uodai. Kūdrose, pelkėse ir balose dabar pats šių kraujasiurbių veisimosi metas. Specialistai iškylautojams pataria apsiginkluoti aitrių kvapų purškalais bei aliejais, o gamtininkai net siūlo prisijaukinti šikšnosparnius - didžiausius uodų priešus. Vaizdelis lyg iš siaubo filmo. Štai taip atrodo iš lėliukės prieš kelias akimirkas išsiritęs uodas. Ir tokių gyvių atšilus orams šalies vandens telkiniuose veisiasi gerokai daugiau nei pernai.

Lietuvos miškuose, pievose bei upių ir ežerų pakrantėse - pats paukščių perėjimo įkarštis. Medžiuose ir krūmuose cypsi ar netrukus ims cypsėti tūkstančiai daugybės rūšių mažylių. O akyliems gamtos mėgėjams gali pasisekti aptikti ir itin retų sparnuočių jauniklių. Tiesa, ornitologai perspėja - arti mažylių žmonėms eiti nederėtų. Štai šis paukštelis su mama – tai didieji dančiasnapiai. Į Raudonąją knygą įtrauktus paukščius su jaunikliais šiuo metu galima išvysti Vilniuje, Neries upėje.

Noras už svetimus pinigus važinėtis itin prabangiais džipais skandina ne tik Kildišienę. Štai Kauno profesinės mokyklos direktorė už mokesčių mokėtojų pinigus nusipirko dar brangesnį džipą nei Karbauskio bičiulė - už tarnybinį visureigį pedagogė paklojo 60 tūkstančių eurų. Aiškėja, kad važinėti prabangiai direktorei galėjo padėti buvusi švietimo ministrė Audronė Pitrėnienė, šiuo metu dirbanti būtent toje pačioje mokykloje. 225 arklio galių dyzelinis variklis.

Po siūlymo į taromatus leisti priduoti ir stipraus alkoholio butelius atsiras dar neregėta schema. Pabrangus degtinei - pabrangs ir pienas. Daugiau nei pusė milijardo. Būtent tiek plastikinių, metalinių bei stiklinių vienkartinių gėrimų pakuočių surinko ir atidavė perdirbti šie taromatai mūsų šalyje atsiradus užstato sistemai. Tačiau vos pusmetį veikianti atliekų surinkimo sistema naujosios valdžios netenkina.

Pirmą sykį medicinos istorijoje įrodyta, jog keturių produktų derinys gali išgelbėti sergančius prostatos vėžiu. Daugybę klininikinių tyrimų atlikęs Kembridžo profesorius onkologinėmis ligomis sergantiems siūlo super maisto sąrašą. Štai šis žmogus, Kembridžo profesorius, onkologas Robertas Thomas po 30 metų darbo su sergančiais vėžiu, įrodė, jog tam tikri maisto produktai slopina ir net stabdo prostatos naviko augimą.

Greičio mėgėjai šiemet siautėja gerokai smarkiau nei pernai. Pareigūnai kyla į kovą. Į kelius išleistas juodasis pažeidėjų siaubūnas. Jau užfiksuotas ir greičio viršijimo rekordas. Ankstyvas rytas. Vilniaus kelių policijos patruliai sėda į prabangų juodą automobilį. Dar gamyklos dažais kvepiančiu galingu „Audi A6 Quattro“ pareigūnai tikrins tautiečių vairavimo įpročius.

Pasirodo, šunys ne tik prisitaiko prie šeimininko gyvenimo tempo, nuotaikų, bet ir jaučia, kai jam būna liūdna ar net ką nors skauda. Tačiau ar tiesa, kad šie keturkojai geba atskirti abejingus, nemalonius žmones ir juos skirtingai įvertina? TV3 žurnalistai atliko eksperimentą ir patikrino, ar mokslininkų tyrimai pasitvirtina. Jau tūkstančius metų šuo laikomas ištikimiausiu ir geriausiu žmogaus draugu.

Mesdami euro centus ar metalinius eurus į kiaulę taupyklę nepersistenkite, mat jei prikaupsite didelę krūvą monetų ir norėsite jas išsikeisti, į banką gali tekti vaikščioti ne vieną dieną. Maža to, dar ir laukti eilėse. Lietuvos bankas nutarė riboti priimamų monetų kiekį, tad prie jo kasų dabar driekiasi eilės, kai kurie žmonės pyksta sugaištantys čia ir po kelias valandas. Prie Lietuvos banko kasų Vilniuje buriuojasi klientai.

Besikeičiantis klimatas keičia ir gyvūnų įpročius. Šiemet pelėdos Lietuvoje jauniklius išperėjo net keliais mėnesiais anksčiau. Vilniuje, Vingio parke, pelėdžiukai jau išbando pirmuosius skrydžius. Saulei nutvieskus Neries pakrantes, Vingio parko glūdumoje apsigyveno nauja šeima. Atidžiau pažvelgę į medžių viršūnes aptikome apsnūdusį naminės pelėdos jauniklį. Šiam pelėdžiukui ne daugiau nei du mėnesiai. Plunksnos vos pradėjusios keisti pūkelius, tad mažylis dar nemoka skraidyti.

Šiemet Užgavėnes lietuviai švęs kaip niekada vėlai, paskutinę vasario dieną. Tačiau ši šventė sulaukė ir kaip niekad daug kritikos. Izraelio ambasadorius viešai piktinasi, ar ne laikas atsisakyti „žyduko" personažo? Etnologai tikina, kad senieji papročiai nebuvo skirti kitų tautybių žmonėms pažeminti. Nuo pat 19 amžiaus tiek Lietuvos miestuose, tiek miesteliuose ar kaimeliuose per Užgavėnes neapsieinama be štai tokių persirengėlių žydais.

Nuo kovo 1-osios brangs svaigieji gėrimai. Valdantieji nusprendė kone dvigubai padidinti alkoholio akcizą. Nė nesulaukę termino gamintojai jau atleido dešimtis darbuotojų, prekybininkai baiminasi netekti pelno, nesijaudina tik gatvėje mūsų žurnalistų sutikti alkoholio mėgėjai - sako, kad gers kaip gėrę. „Vyrai gėrė, vyrai gers, kol žemelė apsivers." Ši archajinė frazė šiandien gyva kaip niekad, tampanti alkoholio mėgėjų atsaku su priklausomybėmis kovojančiai valdžiai.

Kasmet šalyje nustatoma 20 tūkstančių naujų vėžio atvejų, o beveik 10 tūkstančių tautiečių nuo jo miršta. Kas trečią sergantį galima išgydyti ligą diagnozavus ankstyvoje stadijoje. Tačiau net ir galėdami nemokamai tirtis, ar neserga mirtina liga, lietuviai to nedaro. Užsnūdusią visuomenę budinti ir profilaktiškai tirtis kvies ir TV3 televizija, ir mobiliojo ryšio operatoriai.

Kėdainiuose mirtinai sumušto keturmečio kaimynai neslepia žinoję apie smurtą už sienos, tačiau laiku apie tai nepranešė. Šalies gyventojų klausiame, ką jie darytų tokioje situacijoje. Beržinė košė, diržiukas, ožiavosi ir gavo. Posakiai, kurie vis dar gajūs Lietuvoje. Tad nenuostabu, kad štai tokius tėvų smurto protrūkius prieš mažamečius ignoruoja net šalia gyvenantys kaimynai. Auklėjimo diržu kultūra perduodama iš kartos į kartą.

26-eri metai, kai be ginklo sugebėjom priešintis Sovietų Sąjungos bandymui jėga paimti Televizijos bokštą, televiziją, Parlamentą. Tą naktį prie televizijos bokšto žuvo 14, sužeista per 600 taikių žmonių. Televizijos bokštas buvo užimtas, tačiau planų pulti Parlamentą kariškiai kažkodėl atsisakė, gal todėl, kad aikštėje būriavosi tūkstančiai. Šiandien, sausio 13-osios išvakarėse - laisvės gynėjų prisiminimai. Sušalę, alkani, nuolatiniame pavojuje - tačiau pasiryžę už tėvynę padėti galvas.

Vos paskelbus naujų trijų su puse tūkstančio šauktinių sąrašą, į karo prievolės skyrius suplūdo šimtai jaunuolių. Nors dalis vaikinų nusprendė vilktis kario uniformą, kiti ieško būdų tarnybos išvengti. Tarp priežasčių - ir baimė prarasti darbą, sunki šeimos padėtis. Vilniaus karo prievolės skyriuje sujudimas. Tarpduryje mindžikuojantys jaunuoliai atskubėjo aiškintis, ar teks devynis mėnesius praleisti kareivinėse. Tarp pakviestų į tarnybą ir vilnietis Albertas.

Nuo naujųjų metų vairuotojų laukia griežtesnės bausmės už greičio viršijimą ir vairavimą išgėrus. Kai kurios baudos didės dvigubai, o girtiems vairuotojams grės kalėjimas iki vienerių metų. Pareigūnai į saugų vairavimą ragina atkreipti dėmesį ir švenčiu laikotarpiu. Kai kurie greičio matuokliai veiks nulinės tolerancijos rėžimu ir fiksuos net menkiausius pažeidimus. Šalia kelio mėtosi alkoholio butelis. Girti vairuotojai – vienas didžiausių pareigūnų galvos skausmų.

Lietuviai taupiausi ir mažiausiai skolinasi iš visų Baltijos šalių, tačiau ir labiausiai nepatenkinti savo finansine padėtimi. Uždirbamų pajamų pakanka vos penktadaliui tautiečių, o kas penktas gyvena žemiau skurdo ribos.  Nors lietuvių finansiniai lūkesčiai skirtingi, kiekvienas norėtų uždirbti daugiau. Tokias nuotaikas atspindi ir apklausos. Iš trijų Baltijos šalių esame labiausiai nepatenkinti savo uždarbiu. Nenuostabu, vidutinė alga Lietuvoje pati mažiausia.

Po tragedijos Telšių rajone prabilta, kad kiekvieną dieną pareigūnams sulaikymo metu pasipriešina bent keliolika pažeidėjų. Policininkams tenka naudoti ne tik elektrošoką ar ašarines dujas, bet ir grumtis rankomis. Nors policijos mokykloje kursantai yra mokomi savigynos, kovos menų ekspertai sako, kad tam skiriama per mažai dėmesio.  Kovinės savigynos būsimi policijos mokyklos kursantai ir merginos mokysis du kartus per savaitę. Iš viso 150 akademinių valandų per metus.

Visą pasaulį iš proto varantis naujasis ,,Pokemon Go'' žaidimas mobiliesiems telefonams Lietuvoje oficialiai dar nepasirodė, tačiau tūkstančiai tautiečių rado būdų, kaip jį žaisti. Žaidimas, kuris realiame pasaulyje leidžia gaudyti animacinius monstriukus vadinamas priemone, iškrapštančia jaunimą į lauką žaisti gryname ore, tačiau juo jau bando pasinaudoti ir nusikaltėliai. Kultinis japonų animacinis serialas apie kišeninius monstrus išpopuliarėjo maždaug prieš 30 metų.

Dėvėti šalmą važiuojant dviračiu Lietuvoje vis dar nepopuliaru. Šia saugumo priemone suagusieji praktiškai nesinaudoja, o mirtinų eismo įvykių, kuriuose žūsta dviratininkai netrūksta. Policija visoje Lietuvoje rengia draugišką reidą, kurio metu tautiečiams bandys įskiepyti įprotį dėvėti šalmą. Tiesa, išsisukti nepavyks tėvams, kurių atžalas pareigūnai pastebės be šalmų. Jie bus baudžiami. Šalmas pilnamečiams Lietuvos gyventojams nėra privalomas.

Kazokiškių gyventojai gedi priešgaisriniame rezervuare nuskendusio 9-erių berniuko. 7-erių taip pat skendęs, tačiau išgelbėtas jo draugas ištiktas šoko. Žmonės netveria pykčiu, mat pavojingą rezervuarą juosiančios tvoros durys buvo neužrakintos, nors miestelio gyventojai jau dvejus metus valdžios bergždžiai prašo bent spynos ar galų gale kopėtėlių įkritusiems išsiropšti. Esą rezervuare jau nuskendo daugybė šunų ir kačių.

Kelyje Ventė - Priekulė iš apsivertusio automobilio ugniagesiams teko traukti vairuotoją. Apie įvykį pranešė pro šalį važiavę ir mašiną pastebėję žmonės. Atvykus policijos pareigūnams paaiškėjo, jog netoliese esančio kaimelio gyventojais visiškai girtas. Prie į griovį įvažiavusios ir ant stogo apvirtusios mašinos vairo sėdėjęs 37-erių metų vyriškis įpūtė 2,6 promilės. Tai -sunkus girtumas. Po šventės pasivažinėti nusprendęs vyriškis prie vairo sėsti negalės ilgai.

Ar išties juoda duona sveikiausia, o batonai tiesia kelią į nutukimą? Dietologai sako, jog viskas slypi receptuose ir gaminimo būde. Tad neapsigaukite ir skaitykite, kas parašyta etiketėje. Tad kokia gi duona sveikiausia ir naudingiausia? „Nė dienos be duonos“. „Kad nors duonai užtektų“. „Verkia duona tinginio valgoma“. Tai vos keli lietuviški posakiai, susiję su kone daugiausiai mūsų šalyje vartojamu maisto produktu.

Lietuva išmanėja. Nuo šiol vilniečiai kompiuterio ar telefono pagalba galės sužinoti tikslų kelionės viešuoju transportu maršrutą ir kelionės trukmę. Taip pat bus informuojami ir apie susidariusius kamščius. Vidurdienį viešojo transporto stoteles užgula sostinės gyventojai. Kas po pietų atgal į darbą, kas namo po pamokų ar paskaitų. Žmonės nekantraudami žvilgčioja tai į laikrodį, tai į ekraną, kuriame jų laukiamo autobuso ar troleibuso atvykimo laikas.

Sostinėje – masinė sniego valymo akcija daugiabučių kiemuose. Tačiau darbus apsunkina aikštelėse palikti automobiliai. Nors savivaldybė gyventojus perspėjo, retas savo mašiną patraukė. Žmonės atkerta, kad savaitgalis – ne pats tinkamiausias laikas tokiems darbams.  Nuo pat ankstyvo šeštadienio ryto Vilniuje pluša 40 sniego valymo automobilių ir krautuvų. Per visą dieną planuojama išvalyti daugiau kaip 135 daugiabučių kiemus.

Iš širdies kilnoti taureles prieš uždegant bengališkas ugneles populiaru ne tik Lietuvoje. Dar nuo tarybinių laikų. Saiko sąvoka nuo okupacijos metų dažnam taip pat mažai pakito. Dažnas tautietis kitą rytą pasitinka su plyštančia galva, uraganu skrandyje. Ką daryti, jei norisi ir šiek tiek išgerti, ir pagirių išvengti? Šiuo atveju itin svarbus žodelis „šiek tiek". Specialistai vieningi - svarbiausia nepadauginti spalvotų stipriųjų gėrimų. Tokių kaip brendis, viskis, romas.

Jei jūsų vaikai darželyje nesulaukia Kalėdų Senelio, nesupykite. Šventiniu laikotarpiu jis labai užsiėmęs, tad gali vėluoti. Per vieną dieną jam tenka aplankyti ne vieną, o net kelis mažylių būrius skirtingose šalies vietose. Taigi, už tokius vargus Seneliui šiemet teks atsidėkoti dosniau. Mažyliai tėveliams demonstruoja, ko išmoko darželyje: kalėdinės dainelės, eilėraštukai, šokiai. Vaikai taip bando prisišaukti Senelį. Ir jiems pavyko – Kalėdų senelis pasirodo.

Kalėdų Senelis ir jo pagalbininkai dovanas bei šventinę nuotaiką gabena ne tik rogėmis. Štai Kalėdų dvasią Vilniuje jie atplukdė irklentėmis. Kalėdų Senelio pati ruošiasi neįprastai kelionei. Prieš pat didžiąsias šventes ji kinkosi ne elnius, bet prisipučia irklentę. Kartu su bendraminčiais Seneliais jau tuoj skros Neries vandenį ir sostinės gyventojams egzotiniu būdu plukdys kalėdinę dvasią.

Šilutės rajone kilęs didelis gaisras dvi šeimas paliko be maisto atsargų. Sudegė ne tik maistas bei žemės ūkio technika, bet naminiai paukščiai. Šeštadienį vakare Šilutės rajone, Žemaičių Naumiestyje liepsnojo dviem šeimoms priklausantis ūkinis pastatas. Į įvykio vietą atskubėję ugniagesiai sugebėjo sutramdyti ugnį ir neleido jai persimesti į gyvenamuosius namus. Į gatvę išbėgę žmonės negali pasakyti, kaip gaisras kilo. Spėlioja, kad jį galėjo sukelti neatsargus kaimynas.

Pirmasis žiemos mėnuo šiemet Lietuvai dovanojo vos kelis krislus sniego, o ir tie patys ilgai neišsilaikė. Šylantis klimatas keičia ne tik vaikų ir suaugusiųjų žiemiškas pramogas, bet ir gerokai kirto per prekybininkų kišenę. Sniego pusnių besitikintys žmonės įsigijo vos kelis šimtus rogučių, o kitos priemonės, tokios, kaip gremžtukai automobilių langams, kastuvai, tiesiog pūpso lentynose.