Marius Zaremba

Prezidentas Gitanas Nausėda vieši Taline ir ten sveikina estus, šiandien mininčius Nepriklausomybės dieną. Į ketvirtą vizitą užsienyje prezidentas leidosi be žmonos. Per pokalbį su Estijos prezidente Nausėda jos teiravosi ir apie jos buvusį susitikimą su Vladimirų Putinu. Beje, per viešnagę Nausėda nepraleido progos iš arčiau apžiūrėti ir karinius ginklus. Antradienio rytą į Estiją atskridęs Gitanas Nausėda iš oro pajėgų lėktuvo „Spartan“ lipa be žmonos Dianos palydos.

Daliai aukštųjų skundžiantis stojančiųjų stygiumi, Karo akademija giriasi net 16-os metų rekordu. Karininko duoną šiemet pasirinko 40 procentų daugiau jaunuolių nei pernai. Karybos ekspertai pripažįsta, kad karininkų poreikis Lietuvai tik didės. Kol dauguma abiturientų mėgaujasi vasara, būsimieji karininkai jau pluša mokomajame pulke Rukloje. Ir šiemet baziniuose kariūnų kursuose įstojusių pirmakursių kaip niekada gausu.

Su susisiekimo ministro postu atsisveikinantis Rokas Masiulis prakalbo apie Ramūno Karbauskio kerštą. Esą iš Vyriausybės jis išvytas dėl to, jog atleido Klaipėdos uosto direktorių Arvydą Vaitkų. Masiulis pridūrė, jog daliai politikų labai nepatiko jo kova su korupcija kelių tiesyboje bei vadovų galvų kapojimas Lietuvos Geležinkeliuose ir kituose valstybinėse įstaigose. Ar žada likti politikoje Masiulis nesako – pirmiausia žada kelias savaites pailsėti su šeima.

Dėl Lietuvos didmiesčius užplūdusių elektrinių paspirtukų, kurių vairuotojai pastaraisiais mėnesiais ir patys susižeidžia ir sužeidžia kitus, pečius surėmė jau dvi ministerijos. Vidaus reikalų ministras žada rudenį pristatyti paspirtukų dalyvavimą eisme reglamentuojantį įstatymą, o Susisiekimo ministerija konsultuojasi su savivaldybėmis ir laukia jų idėjų. Visgi griežtų draudimų, kuriuos jau taiko dalis Vakarų Europos miestų, kol kas neplanuojama. Elektrinių paspirtukų invazija.

Drama dėl lauko tualetų tęsiasi. Virš Lietuvos pakibus milijoninėms Europos Sąjungos baudoms ieškoma „atpirkimo ožių". Aplinkos ministerija žada sankcijas savivaldos vandentvarkos, komunalinių paslaugų įmonėms ir pačioms savivaldybėms. Jei iki 2020-ųjų kovo nenuties reikiamo kiekio vamzdynų ir neprijungs numatyto skaičiaus gyventojų – teks sukrapštyti 16 milijonų eurų už žalą. Savivaldybių asociacija sako, kad tai lems įmonių bankrotą ir tada jos nespės įvykdyti Europos komisijos nurodymų.

Pirmojo Lietuvos prezidento Antano Smetonos 145-ųjų gimimo metinių progą Ukmergės rajone atidengtas paminklas. Ceremonijoje dalyvavo ir dabartinis šalies vadovas Gitanas Nausėda su žmona Diana. Tačiau didžiausio dėmesio iš prezidento viešnagės Ukmergės rajone sulaukė jo susitikimas su garsiąją Kotryna iš Pabaisko. G. Nausėda užsuko į 90-metį švesiančios senjorės namus, vaišinosi sumuštiniais ir aplankė įspudingąją Pabaisko bažnyčią.

Po septynias valandas trukusio posėdžio Teisėjų taryba apsisprendė – prezidentui Gitanui Nausėdui paprašius patarimo – ji sutinka, kad tris iš aštuonių korupcijos byloje įtariamus teisėjus reikia šalinti iš pareigų. Du kitus svarstytus įtariamus teisėjus taryba gina, likę savojo verdikto iš kolegų dar neišgirdo. Su kyšininkavimu siejami Temidės tarnai kolegoms liejo savo tiesą – jie esą niekuo neprasikaltę.

Dėl rūkorių daugiabučių balkonuose Seime užgimė naujas planas. Pagal naujovę, ant daugiabučio, kur gyventų bent veinas įskųstas rūkorius, atsirastų įspėjanti lentelė. Tačiau toks planas užkliuvo jau ne tik policijai, bet ir savivaldybėms. Iš daugiabučių balkonų rūkorius išvaryti ketinę politikai švelnina toną, bet atsisakyti užmojų naujam draudimui nenori. Seimo narys Tomas Tomilinas siūlo kompromisą.

Ko gero, dažnas tautietis yra prisiklausęs siaubingų istorijų apie žarnyne užsiveisusį kelių metrų ilgio kaspinuotį. Ir nors tokių pabaisų žmogaus organizme išties randama, medikai pastaruoju metu susirūpino gerokai smulkesniais, tačiau ne mažiau pavojingais parazitais. Sveikatos specialistai praneša, kad šiemet bene dvigubai daugiau lietuvių užsikrėtė echinokoku. O šiomis kirmėlėmis žmogų dažniausiai užkrečia artimiausi naminiai gyvūnai – šunys ir katės.

Lietuvoje jau sunoko įvairiausių rūšių uogos. Nors orai šiemet nebuvo dėkingi ir šalies turgavietėse siūlomos paskutinės lietuviškos braškės, į jų vietą braunasi serbentai, gervuogės ir kitos gerybės. Mitybos ekspertai sako, kad uogos itin reikalingos žmogaus organizmui, ypač ruošiantis žiemai. Visgi vienos uogos ypatingesnės už kitas – kai kurias galima vadinti tikra vitamino C bomba, o kitos apsaugo nuo kraujagyslių ligų. Šalies turgavietės skęsta spalvose.

Dėl blogai išrauto danties, netinkamų gydytojo paskirtų vaistų ar kitokios medikų klaidos, pakenkusios sveikata, jau nebereikės mindžioti teismų slenksčių. Seimas pritarė paprastesnei kompensacijų tvarkai. Nukentėję pacientai nebeprivalės patys įrodinėti medikų klaidų. O lėšas iš gydymo įstaigų kišenės kaups nebe draudimo bendrovės, bet naujasis fondas. Sveikatos ministerijos duomenimis, pinigus valdant draudikams – pacientų išmokoms iš sukauptų milijonų tekdavo šnipštas.

Į teisėjų bei advokatų korupcijos skandalą įsitraukia ir Seimas. Parlamentarai generalinės prokuratūros paprašė bylos detalių ir ruošiasi inicijuoti apkaltos procesą keturiems Aukščiausiojo bei Apeliacinio teismų teisėjams. Tokią opozicijos idėją į valstiečių gretas sugrįžusi Agnė Širinskienė vertina skeptiškai – esą apkalta pakenktų visam tyrimui ir įtariamieji dėl politikų kišimosi galėtų kreiptis į Strasbūrą.

Panašu, kad netrukus sulauksime naujų mokesčių. Po pokalbio su prezidentu Gitanu Nausėda Saulius Skvernelis prabilo, jog dar šį rudenį gali būti nuspręsta apmokestinti gamtą teršiančius automobilius, keisti nekilnojamojo turto mokesčio mokėjimą. Visgi premjero kolegos stebisi – Vyriausybėje tokie klausimai dar nė nebuvo iškelti, o valdančiųjų lyderis Ramūnas Karbauskis kategoriškas – kol kas papildomos finansinės naštos gyventojams negali būti.

Panašu, kad naktinio matymo taikiklių ir garso slopintuvų medžioklėje įteisinimo klausimas gali grįžti į Seimo salę. Šįsyk Lietuvai legalizuoti šias medžioklei skirtas priemones rekomenduoja Europos Komisija. Esą mūsų šalyje kova su afrikiniu kiaulių maru vyksta ne taip efektyviai kaip reikėtų, o užkratas plinta. Medžiotojai skundžiasi, jog be papildomos įrangos negali sumedžioti reikiamo skaičiaus patelių ir sureguliuoti šernų populiacijos.

Valstybiniuose keliuose išjungus vadinamuosius inkilus, greičio mėgėjai neliko nepastebėti. Į darbą kibo naujieji sektoriniai matuokliai ir jų kraityje yra apvalus skaičius kelių erelių – per pirmą šių metų pusmetį užfiksuota net 50 tūkstančių pažeidimų. Dalis vairuotojų mano, jog policija ir kitos institucijos išvengtų tokio didžiulio darbo, jei dalyje Lietuvos kelių būtų padidintas maksimalus leistinas greitis.

Į medžiotojų būrelių ir medžioklės plotų savininkų ginčus įsitraukė net Konstitucinis teismas. Ir Konstitucijos sargai sprendė, ar į klubą susibūrę medžiotojai privalo į savo gretas priimti teritorijos šeimininką, kaip nustatė Seimas. Medžiojantys politikai tikina, kad miškai ne guminiai ir bet ko į būrelius nežada priimti, tuo metu teisininkai mano, medžiotojų klubai vis dar gyvuoja pagal sovietines taisykles.

Saulės energija savo namus apsišvies ne tik premjeras Saulius Skvernelis, bet ir kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė. Ir pastaroji S. Skvernelį net spėjo aplenkti – jėgainė jau pūpso ant naujojo jos namo stogo. Tiesa, kitaip nei Vyriausybės vadovas – finansinės paramos iš valstybės prezidentė neprašė. Tuo metu, kartu su S. Skverneliu piniginės kompensacijos už saulės elektrinės įsirengimą per paskutinius kelis mėnesius jau kreipėsi trys tūkstančiai tautiečių.

Mažiausias algas šalyje gaunantiems tautiečiams – dovanėlė iš Vyriausybės. Trišalei tarybai susibarus ir nieko nenutarus, Vyriausybe nusprendė, kad minimalus užmokestis nuo kitų metų didės daugiau nei pusšimčiu ir sieks apie 447 eurus „į rankas", neatskaičius mokesčius ji sieks 607 eurus. Darbdaviai tokį valdžios žingsnį vadina ne tik smulkaus verslo, bet ir regionų naikinimu.

Šią savaitę pristatytas brangiausias pirkinys šalies kariuomenės istorijoje – beveik 400 milijonų kainavusios pėstininkų kovos mašinos. Vokiečių ir olandų gamybos „Boxeriai“ buvo pakrikštyti „Vilkų“ vardu ir išsiskiria visame pasaulyje. Tokios komplektacijos karinių mašinų neturi nė viena NATO valstybė. „Vilkai“ pagaliau išlindo iš miško. Taip būtų galima vadinti šiandien įvykusį unikalų, pagal Lietuvos kariuomenės užsakymą ir pageidavimus pagamintų pėstininkų kovos mašinų „Boxer“ pristatymą.

Kelių policijos žvilgsniai pakrypo į elektrinius paspirtukus. Pareigūnai šias transporto priemones žada kontroliuoti visą vasarą – vykdys ne tik prevencines akcijas, bet ir tikrins vairuotojų blaivumą. Didžiausias dėmesys bus skiriamas pagrindiniams pažeidimams, dėl kurių Lietuvoje jau buvo sužaloti žmonės. Rudenį paspirtukininkų laukia dar didesnis išbandymas – vidaus reikalų ministerija Seimui siūlys naujas taisykles.

Po rekordiškai karšto birželio – šiltesnių drabužių privertusi paieškoti rudeniška liepa. Termometro stulpeliai vos per vieną savaitę nukrito daugiau nei dvigubai. Paplūdimiai, lauko kavinės ištuštėjo ir tautiečiai suka galvas, ką gi veikti per atostogas. Klimatologai ramina, kad į Lietuvą vasara dar sugrįš, o medikai perspėja, kad tokie temperatūros šuoliai gali pakenkti sveikatai. Birželį tokiu metu vidudienį kepino saulė, temperatūra siekė daugiau nei 30 laipsnių karščio.

Neįtikėtinas kuriozas pasitaikė sveikatos sistemoje, kuris vienam lietuviui virto tikra tragedija. Stuburo traumą patyrusiam vyrui ilgai laukta operacija netikėtai atidėta. Sudėtingą procedūrą ligoninė atšaukė, nes tuo metu nebeturėjo jai reikalingų instrumentų. Esą baigėsi sutartis su juos atvežusia įmone. Operaciją atlikti turėjęs neurochirurgas sako, kad Lietuvoje tokių instrumentų neturi jokia kita ligoninė. Tuo metu vyriškio sveikata kasdien vis prastėja.

Naujausios technologijos parodė seną tiesą – didžioji dalis šalies kelių – prastos būklės. Už 800 tūkstančių eurų įsigyta laboratorija ant ratų patikrino tūkstančius kilometrų rajoninių kelių. Ir nustatyti pažeidimai kuo įvairiausi – plyšiai, įtrūkimai, plonesnio asfalto ruožai. Žadama aiškintis, ar tai lėmė atsainus rangovų darbas, noras pasipelnyti, ar pasenęs požiūris. Ir vėl audituojami šalies keliai.

Lietuvių transportiniai lėktuvai „Spartan“, sraigtasparniai, dešimtys NATO naikintuvų ir kitokių karinių orlaivių šiomis dienomis raižė Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių dangų ir Baltijos jūros padangę. Mūsų šalies ir NATO sąjungininkų pilotai išbando jėgas kasmetinėse pratybose „Ramšteino lydinys“. Štai kaip vyksta pratybos: Zoknių aerodrome – karinis transportinis lėktuvas „Spartan“, kuriuo į oficialius vizitus keliauja ir prezidentė Dalia Grybauskaitė, jau pasiruošęs skrydžiui.

Salmoneliozės protrūkis įtariams viename iš sostinės darželių. Ligoninėje atsidūrė jau keturi vaikai, dviem jų patvirtina salmoneliozė. Pradėtas tyrimas. Įstaigos vadovė tikina, kad protrūkio būti negali, esą vaikai buvo iš skirtingų grupių, tačiau Maisto ir veterinarijos tarnyba tikrins, ar darželio virtuvėje buvo laikomasi tvarkos. Sostinės „Kodėlčiuko“ darželyje įtariamas salmoneliozės protrūkis.

Jau trijose šalies savivaldybėse paskelbta stichinė sausra. Blogiausia padėtis Dzūkijoje ir Vilniaus apskrityje. Ūkininkai praneša, kad dalyje laukų žuvo net apie 80 procentų derliaus. Labiausiai kenčia, kviečiai, bulvės, pupos. Sinoptikai šių kultūrų augintojas ir toliau gero nežada – lietus sausringus regionus gali ir toliau aplenkti. Po kelių dienų atokvėpio į Lietuvą grįžę karščiai į neviltį varo šalies ūkininkus. Šiandien jau trijose savivaldybėse paskelbta stichinė sausra.

Turgaviečių prekystaliai jau nukrauti šviežiomis lietuviškomis daržovėmis, uogomis. Tačiau tų pačių braškių, šilauogių ar mūsiškių agurkų kainos sostinėje bei mažesniuose miestuose skiriasi. TV3 žinių žurnalistai skirtingose Lietuvos kraštuose nusprendė pasidomėti, kokie gi šalyje kainų skirtumai. Pavyzdžiui, Marijampolėje už kilogramą bulvių prašoma nuo 1,30 iki 1,50 euro. Mažos bulvės pigesnės, didelės – brangesnė.

Kraupus savaitgalis Lietuvoje. Šalies vandens telkiniuose nuskendo net 8 žmonės, o per pirmąsias vasaros savaites tokių nelaimėlių jau skaičiuojama dešimtimis. Pagal tokią niūrią statistiką Lietuva užima antrą vietą visoje Europos Sąjungoje. Ugniagesiai gelbėtojai ir profesionalūs plaukikai pagrindinėmis nelaimių priežastimis įvardija alkoholį ir per didelę tautiečių drąsą. Šeštadienio popietę prie Buivydiškių tvenkinio Vilniuje atskubėję gelbėtojai iš vandens ištraukė 33-ejų metų vyro kūną.

Apsipirkti einantys tautiečiai tampa vis labiau išrankesni ir priekabūs. Netobulos išvaizdos ir formos daržovėms bei vaisiams jų krepšeliuose nebeliko vietos. Nors dalį kreivų ar sumuštų daržovių prekybininkai atiduoda labdarai, dažnai neprekinės išvaizdos produktai atsiduria ir atliekų krūvoje. Prieš kelis dešimtmečius apie tokį didelį prekių pasirinkimą šalies parduotuvėse, kokį turime šiandien, buvo galima tik pasvajoti. Visgi apetitas kyla bevalgant ir tautiečiai tampa vis labiau išrankūs.

Tragedija Lampėdžių karjere. Mėgstamoje kauniečių maudynių vietoje vidurdienį nuskendo paauglys. O vakar skaudi nelaimė įvyko Alytuje. Nuskendo tvenkinyje besimaudęs nepilnametis. Vos per plauką išvengta dar didesnės tragedijos – kartu skendusį nelaimėlio draugą išgelbėjo greta buvę jaunuoliai. Nuskendęs žmogus rastas ir Klaipėdoje. Ketvirtadienį apie 15 valandą specialiosios tarnybos atskubėjo į Kaune esantį Lampėdžių karjerą. Nepatvirtintais duomenimis, skęsti pradėjo nepilnametis berniukas.

Chaosas sostinės Kalnų parko stadione. Policijos pareigūnai, „Aras”, ugniagesiai, medikai ir net kariuomenė čia skubėjo gavę pranešimą apie sprogimą sirgalių tribūnose. Paaiškėjo, jog buvo detonuota bomba su radioaktyviomis medžiagomis. Laimė, jog gausios specialiųjų tarnybų pajėgos ir kraupūs civilių sužeidimai šįkart tik mokomųjų pratybų dalis. Saulėtą antradienio rytą Kalnų parke vyksta futbolo rungtynės.

Vilnius ėmėsi masinio apsivalymo nuo nenaudojamų automobilių. Valdžia nuitarė išdrįsti: iš kiemų ir stovėjimo aikštelių netrukus žada lauk ištempti nuolat stovinčias ir čia pat lyg rūdyti tiesiog paliktas mašinas. Jei automobilių savininkai neatsiras ir jų turtą išvežus – tokių mašinų likimas – metalo laužas. Tiesa, išaiškintiems tokių mašinų savininkams gresia ir šimtus eurų siekiantys nemalonumai.

 Teismas paskelbė verdiktą – maisto tiekėjo „Pontem“ vištienos konservai nėra tinkami tiekti skurstantiems. Taip atmestas ir verslininkų skundas dėl maisto ir veterinarijos tarnybos tyrimo, kad produktas neatitinka reikalavimų. Iš viso tokių konservų iš bendrovės buvo ruošiamasi pirkti per milijoną, visgi dabar daugiau nei pusė skardinių renka voratinklius sandėliuose. Vietoj vištienos gabaliukų – masė, labiau primenanti košę.

Atrodo, dar prieš kelerius metus dėl porcijos didžkukulių su šaukštu grietinės ir spirgučių niekas nesuko galvos. Dabar gi tokį patiekalą dalis tautiečių pavadintų nuodėme, kurią sau galima leisti vos kartą per metus. Socialiniai tinklai jau kurį laiką mirga įvairiausiomis dietomis ir lengvais būdais, kaip numesti papildomų kilogramų. Plinta ir vegetariški, veganiški, žaliavalgių mitybos planai.

Laidojimo paslaugų kainos šalyje kyla, o pašalpos mirusiųjų artimiesiems nesikeičia jau 12 metų. Dalis tautiečių neslepia, jog už 300 eurų paramą vos karstą gali įpirkti. Verslininkai Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašo pašalpą kilstelėti iki 1 tūkst. eurų. Taip pat prašoma sugriežtinti pašalpos skyrimo tvarką, kad artimieji jos nepragertų, kad pretenduoti galėtų tik pateikę sąskaitą faktūrą už atliktas paslaugas.  Kasmet Lietuvoje miršta apie 40 tūkstančių žmonių.

Nors naujausias mokinių gyvensenos tyrimas rodo, kad Lietuvoje mažėja nelaimingų vaikų, kiti duomenys rodo prastą situaciją. Mūsų vaikų fizinis aktyvumas, mitybos įpročiai, alkoholio vartojimo statistika – vieni prasčiausių Europos Sąjungoje. Vis dažniau paaugliai prabyla ir apie psichologines problemas, mokslų sukeliamą stresą.

Ketvirtadienį Vilniuje prasidėjo didžiausia Rytų Europoje meno mugė. 12 tūkstančių kvadratinių metrų erdvėje paveikslus, skulptūras ir instaliacijas pristato per 300 autorių. Bus pristatomi ir itin reti bei vertingi meno kūriniai. Svečiai iš Prancūzijos siūlo legendinio architekto paveikslą už keliadešimt tūkstančių eurų.

Tarptautiniai tyrimai ir vėl nepalankūs lietuviams. Tautiečiai ne tik daugiausia alkoholio suvartojantys ir dažniausiai nuo širdies bei kraujagyslių ligų mirštantys visoje Europoje, bet ir mažiausiai daržovių suvalgantys žemyno gyventojai. Europos statistikos departamento duomenimis, kasdien daržoves vartoja mažiau nei pusę lietuvių. Visgi šalies mitybos specialistai vilčių nelaidoja.

Vėlyvą vakarą Šiaurės Lietuvoje praslinkusi audra paskandino dalį Šiaulių miesto gatvių. Po vandeniu atsidūrė gatvės ir daugybė automobilių, vairuotojai gaudė nuplautus valstybinius numerius, o praeiviai – savo avalynę. Tačiau tokie orai džiugina ūkininkus, kurių pasėlius šį pavasarį kankino ir šalnos, ir sausra. Tiesa, laimė truks trumpai, sinoptikai žemdirbiams vėl turi blogų žinių.

Liūdnos ekonomistų prognozės. Tautiečių mėgstamas dyzelinas greitai gali gerokai pabrangti ir jo kaina net gali viršyti benzino. Šie pokyčiai paliestų beveik 800 tūkstančių vairuotojų. Specialistai aiškina, jog kainos gali šoktelėti dėl reikalavimo pasaulinėje laivyboje naudoti švaresnius degalus. Tautiečiai tokias žinias vertina ir skeptiškai, ir su baime – esą teks keisti automobilius.

Geležiniai pavardžių keitimo gniaužtai Lietuvoje, panašu, minkštėja. Teisingumo ministerija pasiūlė laisvesnę tvarką. Jau netrukus tautiečiai panorėję galės ne tik trumpinti pavardes, bet ir pridėti priesagas. Tad tokios istorijos, kaip plačiai nuskambėjusi, kai uteniškiui Gervei nebuvo leista tapti Gervaičiu, neturėtų kartotis. Ministerija siūlo leisti į lietuvišką pasą įrašyti ir sulietuvintas pavardes pagal užsienio kalbos tarimą. Gervės ne tik padangėse skraidžioja ar paežerėse šoka.

Teisme stringa Viktoro Uspaskicho byla su Mokesčių inspekcija

Degalų kainoms šoktelėjus net keliolika centų už litrą, vairuotojai neslepia pasipiktinimo. Kainų stebėtojai tikina, kad nafta, kuri ir diktuoja galutines kainas,  pastarąsias savaites pigo. Prekybininkai teisinasi, jog dalis degalinių dar neišpardavė brangiau kainavusių degalų likučių. „Kai dirbu su savo mašina ir reikia piltis iš savo kišenės, tai pastebėjau. Man atrodo, čia kažkokia mafija. Jei nafta atpigo, o kuras kyla į viršų“, – taip degalų kainų šoktelėjimą apibūdina vilnietis.

Džentelmenas, jautrus, kuklus, darbštus, intelektą derinęs su humoru, žmogus, kurį prisimins visa Lietuva. Taip apie netikėtai anapalin iškeliavusi „Dviračio šou” kūrėją, aktorių ir vedėją Vytautą Šerėną kalba jo bičiuliai, kolegos ir jo kūrybos gerbėjai. Penktadienio pavakarę per šalį nuvilnijo liūdna žinia. Netikėtai, sustojus širdžiai užgeso vienas didžiausių Lietuvos televizijos titanų – Vytautas Šerėnas.

Prekybos centruose bei turgavietėse matyti vis daugiau produktų su prierašais ekologiška. Parduodamos net ir buitinės chemijos prekės mažiau kenksmingos aplinkai, žmogui. Visgi, dalis tokių produktų, dažnai kainuojančių ir kelis kartus brangiau nei įprasti, yra tiesiog melagystės. Konkurencijos tarybos tyrimas atskleidė. jog kai kurios bendrovės pirkėjus ekologiškumu viliojo neturėdamos jokių tai įrodančių dokumentų.

Kraupi žmogžudystė prekybos centre Vilniuje. Įtariama, kad konflikto metu per turėklus iš antro aukšto buvo nustumtas žmogus. Sunkius galvos sužalojimus patyrusį jauną vyrą įvykio vietoje dar bandė gelbėti medikai, tačiau jo gyvybė užgeso. Vienas įtariamasis sulaikytas, antrojo  – ieškoma. 35-erių vyras praskelta galva be sąmonės gulėjo laiptinėje, prekybos centro viduje. Medikai dar bandė jį gaivinti, tačiau po pusvalandžio buvo konstatuota mirtis.

Pasirodo, gyvenimas didmiesčiuose – tai lėta mirtis. Mokslininkai skaičiuoja, kad kasmet pasaulyje dėl oro taršos miršta daugiau žmonių nei nuo rūkymo sukeltų ligų. O kvėpavimo takų, širdies sutrikimus, cukrinį diabetą ir net vėžį sukelia iš automobilių, šildymo įrenginių, fabrikų pasklidusios mikroskopinės kietosios dalelės. Pavojai neaplenkia ir gana grynu oru pasižyminčios Lietuvos. Kiekvienais metais su oro tarša siejama beveik 3000 mirčių. Oro tarša sukelia daugiau mirčių nei rūkymas.

Iki pajamų bei turto deklaracijų pateikimo termino pabaigos likus mažiau nei parai – mokesčių inspekciją užtvindė sulaukusieji paskutinės minutės. Visgi, net ir paskutinę dieną laiko pateikti deklaracijoms nerado dešimtys tūkstančių tautiečių. Jiems jau nuo rytojaus pradės kapsėti delspinigiai. Na, o dažniausias vėluojančiųjų pasiteisinimas – laiko trūkumas. Vidudienis prie valstybinės mokesčių inspekcijos skyriaus sostinėje.

Mindaugas Puidokas mano, jog Europos Sąjunga nori nuginkluoti Lietuvą. Esą ginklų kontrolės direktyva apsunkins jų įsigijimą arba privers dabartinius savininkus jų atsisakyti. Šaunamųjų ginklų entuziastai tvirtina, jog šalyje ginkluotų tautiečių net 100 tūkstančių, tad kilus karui jie gerokai prisidėtų prie krašto gynybos. Dabar gi Europa verčia ženklinti kiekvieną turimo ginklo detalę, o tai esą brangiai kainuos.