Marius Dubnikovas

Ukraina sėkmingai įgyvendina sankcijas „šešėliniam“ Rusijos laivynui, trikdo krovos darbus uostuose ir drasko agresorės stuburą – naftos transportavimo ir perdirbimo galimybes. Dabar matome naują posūkį, kai taikomasi į mažmeninės prekybos logistikos centrus „Wildberries“ (liet. laukinės uogos). Tai yra didžiausi logistikos centrai, kurių sunaikinimas tikrai turės daugialypį poveikį.

Praėjusią savaitę Seime vėl atgimė iniciatyvos įvesti kainų lubas degalinėms. Tam net pritarė nueinanti Vyriausybė. Pritarimas buvo atliktas be konsultacijų, klausymų, bet skubos tvarka. Tikslas reguliuoti maržas, kurios ir taip žemos degalinėse, nesigilinant į tai, kad kuras brangiau kainuoja dėl dviejų dalykų – tuos kuriuos sprendžia geopolitika ir tuos, kuriuos sprendžia vietos politikai, tačiau kalti lieka vietos verslininkai.

Naftos kainoms esant nestabilioms, kai jo keičiasi kasdien, pasirodo pasiūlymų, kad reikia įvesti lubas degalų kainoms. Politikams norisi reguliuoti kainas, kurios, nėra reguliuojamos. Pasekmės yra tokios, kad naftos kainai pakilus staigiai ir stipriai, galime sulaukti tokios situacijos, kai degalinės išvis neparduos degalų. Taip, kaip buvo Prancūzijoje.

1972 metais įsteigta nepriklausoma tyrimų agentūra „Euromonitor“, šią savaitę,  paskelbė įdomų tyrimą apie padirbtas prekes. Lietuva, Airija, Portugalija ir Kroatija – pirmauja ES pagal padirbtų cigarečių vartojimo augimą 2020–2024 metais. Dažniausiai girdime tekstus apie kontrabandą, tačiau padirbtos cigaretės nėra mažesnė problema.

Dešimt karo dienų Irane ir rinkoje visiškas pakrikimas. Žaliavinės Brent rūšies naftos kaina pašoka nuo 70 dolerių už barelį kovo pradžioje iki 120 dolerių kovo 9 dienos pradžioje, o prasidedant kovo 10 dienai nusileidžia iki 85 dolerių. Procentais skaičiuojant šuolis sudaro 71 proc. nuo pradžios iki piko ir vėliau beveik 30 proc. kritimas paliekant prieaugį vos 15 dolerių arba plius 20 proc.

Praėjusių 2025 metų rudenį Lietuvos bankas skelbė apžvalgą apie finansinių paslaugų prieinamumą Lietuvoje ir jos regionuose. Konstatuota, kad fizinių taškų, kur galima gauti finansines paslaugas mažėja, tad reikia numatyti strategiją, kuri užtikrintų, kad ir nuo didžiųjų miestų nutolę žmonės išlaikytų galimybę gauti finansines paslaugas arti savo gyvenamos vietos. Strateginė vizija siekia iki 2030 metų. Fizinių klientų aptarnavimo taškų mažėjimas yra padiktuotas kelių aspektų.

Valstybinė mokesčių inspekcija paskelbė duomenis apie praėjusiais metais parduotus degalus ir sumokėtus akcizo mokesčius. Skaičiai įspūdingi ir verčiantis suklusti, nes valstybės finansai laikosi ant trijų „dramblių“ pridėtinės vertės mokesčio, akcizų ir gyventojų pajamų mokesčio. Parduoti degalai į biudžetą sunešė 102 mln. eurų daugiau nei 2024 metais, iš viso – 1,153 mlrd. eurų. Atrodo neblogas 9,8 proc augimas, tačiau planuota buvo surinkti dar bent 100 mln.

Vyriausybė laužo ne tik savo, bet ir kitų prieš tai buvusių valdžių pažadus, taip pat šiurkščiai pažeidė mokesčių derinimo procedūras. Gruodžio 4 dieną, ketvirtadienio vakare buvo registruotas Seimo narių siūlymas keisti alkoholio ir tabako akcizus ženkliai didinant mokesčius, o jau penktadienio ryte (praėjus mažiau nei 5 darbo valandoms) šis siūlymas buvo priimtas Vyriausybės. Pačios Vyriausybės darbo reglamentas be jokių išimčių nenumato trumpesnio klausimo derinimo nei 5 dienos.

2025 metai Lietuvoje yra mokesčių didinimo metai. Įvestas visuotinas nekilojamo turto mokestis, apmokestintas turto draudimas, kuris vėl gula ant jo turinčių ir saugančių žmonių, padidinti akcizai visoms prekėms degalams, alkoholiui ir tabakui, reformuota mokestinė sistema, kuri labiau kris ant aktyvesnių žmonių, tačiau kitais metais laukia nauji mokesčiai.

Artėja Pasaulio sveikatos organizacijos organizuojama tabako kontrolės pagrindų konferencija, kuri vyks Ženevoje lapkričio antroje pusėje. Konferencija rengiama kas 2 metus ir joje dalyvauja beveik 200 šalių, kurias atstovauja sveikatos ministerijų atstovai. Atrodytų eilinė konferencija, tačiau šiais metais Pasaulio sveikatos organizacija parengė rekomendacijas, kurias ruošiasi palaikyti Europos Komisija (EK), taigi, panašu, ir Lietuva.

Vertinant naujos dvidešimtos Vyriausybės programą, daug kam užkliuvo teiginiai, kad naujų mokesčių nebus, išskyrus bankams. Galima diskutuoti, kaip atrodo vėl įvedami sektoriniai mokesčiai, kurie menkina šalies patikimumo įvaizdį, tačiau diskusija prasideda, kas bus su anksčiau patvirtintais mokesčiais. Naujų gal ir nebus, tačiau esami gali būti keičiami ir ne mažėjimo linkme.

Rugpjūčio 1 diena yra tarptautinė alaus, kuris gaminamas ir Lietuvoje, diena. Verta pažiūrėti, kaip sekasi alaus ir kitiems alkoholio gamintojams. Jau galima apžvelgti pusės 2025 metų duomenis, iš kurių matosi, kad visose alkoholio grupėse yra krintantys pardavimai. Lietuvoje alkoholio parduodama vis mažiau ir tikrai negalime įtarti, kad tai nelegalios rinkos sąskaita, nes gyventojų pajamos augo ženkliai sparčiau nei pinigų nuvertėjimas – paskatų judėti į šešėlį darosi vis mažiau.

Lietuvoje įsigalėjo sveikintina politika, kai akcizai planuojami trims metams. Tai suteikia prognozuojamumo verslui, kainų vartotojams nuoseklumą bei aiškią žalingų produktų politiką. Taip pat ir daug aistrų paskutiniu metu keliančiu elektroninių cigarečių klausimu. Elektroninių cigarečių akcizas turėtų būti didinamas gan sparčiai. Seimui pritarta dėl 2026 m. 1,56 euro už 1 ml akcizo tarifo, 2027 metams – 3,91 euro už 1 ml akcizo tarifui.

Remiantis analitiniais tyrimais iš „Grand view research“, Europos pramoginės laivybos rinka iki 2030 metų turėtų pasiekti 27 mlrd. eurų pajamų lygį. Tai būtų daugiau nei visas Lietuvos metinis biudžetas, kurio išlaidos 2025 metais turi siekti apie 23 mlrd. eurų. Šiuo metu šis skaičius svyruoja apie 18 mlrd. eurų. Jau dabar pramoginė laivyba Lietuvoje generuoja neapčiuopiamus dydžius, tačiau gali daugiau – kiek daugiau? Įdomūs skaičiai.

Šiuo metu Lietuvoje yra eksploatuojami apie 500 kilometrų valstybinės reikšmės vandens kelių, kurie susidaro sujungiant Kauną su Klaipėdos uostu bei Kauną aukščiau hidroelektrinės su Birštonu. Dar yra smulkesnių kelių Druskininkuose, Vilniuje ir Kuršių mariose. Europoje tokie keliai intensyviai naudojami tiek pramonei, tiek ir pramogoms. Klausimas, ar mes esame tam pasirengę, nes pastaruoju metu daugiau ribojame nei naudojame vandens kelius Lietuvos ekonomikos reikmėms.

Kiekvieną rytą klausant naujienų galima išgirsti, kaip transliuojama netiesa apie naujus mokesčius. Politikų pasisakymuose byloja keli naratyvai – nebijokite mokesčių padidinimo nes tai nepalies mažas pajamas gaunančių žmonių, gal nepalies vidurinės klasės, mokesčius mokės tik tas geriau gyvenantis kaimynas, kurio ir šiaip nemėgstat. Tad pasvarstykime kas mokės šios Vyriausybės teiktus padidintus mokesčius. Pradėkime nuo jautriausio – nekilnojamo turto (NT) mokesčio.

Lietuvoje nuvilnijo diskusijos paaiškėjus, kad jūroje būsiantis vėjo energijos parkas, kurio galia siektų 700 MW, gali būti įrengtas ne 2030 metais, o 5 metais vėliau. Anot „Ignitis grupės“, toks 3 mlrd. eurų vertės projekto vėlavimas susijęs su lėtesniu elektrolizės arba žaliojo vandenilio plėtros tempu Baltijos jūros valstybėse. Susidaro rizika, kad dalis energijos gamybos pajėgumų gali būti neįdiegti laiku.

Toliau stumiantis naujų mokesčių iniciatyvoms ir nekylant diskusijoms, kodėl vienas ar kitas mokestis reikalingas, reikia pažvelgti į tarptautinę praktiką. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) šių metų kovo 23 dieną publikavo tyrimą, kuriame buvo vertinama kokios priemonės leidžia greitai (iki 5 metų) sumažinti cukraus, druskos ir riebalų suvartojimą.

Šiuo metu daugėja informacijos, kaip bus keičiama mokestinė sistema siekiant surinkti daugiau mokesčių. Motyvacija aiški – reikia daugiau lėšų gynybai. Visuomenė ir verslas yra labiau nusiteikę plačiau atverti pinigines, tačiau pasigendama aiškumo ir motyvacijos – reikia daugiau dialogo ir pagrindimo, ką konkrečiai ketinama daryti.

Kovo 5 dieną Konstitucinis Teismas atvers bylą dėl kailinių žvėrelių verslo draudimo ir netinkamo kompensavimo priverstinai uždaromam legaliai veikiančiam verslui. Tai bus precedento formavimas, kai valstybės atstovai gali sustabdyti verslą, kuris netinka vienai iš visuomenės grupių ir kaip toks uždarymas turi būti vykdomas arba nevykdomas apskritai. Įdomu tai, kad ši byla bus nagrinėjama žodinio proceso metu, tai nėra dažnas atvejis, kad taip elgtųsi Konstitucinis Teismas.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO, angl. OECD), kuri vienija 38 ekonomiškai išsivysčiusias valstybes, tarp jų ir Lietuvą, seka įvairiausius ekonominius, socialinius bei demokratijos rodiklius. Lietuva 2024 metais pirmavo pagal realios perkamosios galios augimą vertinant gyventojų pajamas ir infliaciją per pastaruosius 5 metus. Tai puikus rodiklis, kuris leidžia džiaugtis pasiekimais, tačiau organizacija pateikia skaičius, kur turėtume gerokai pasitempti.

Socialiniuose tinkluose Seimo narė Ieva Pakarklytė netikėtai parašė rugsėjo 21 d. bus galutinai apsispręsta dėl kailinių žvėrelio verslo ateities Lietuvoje. Teigiama, kad tikimąsi teigiamo sprendimo ir žvėrelių fermos liks praeityje. Valdantieji, panašu, jungia buldozerį ir ketina staigiai padėti kontrolinį tašką legaliai veikiančiam ir pasaulinę rinkos dalį (apie 8 proc. pasaulio pardavimų) turinčiam ūkininkavimo verslui.

Šiuo metu vyksta labai daug diskusijų apie mokesčius. Kokie jie turi būti? Kas yra sąžininga ir tvaru? Labai daug nuomonių, bet sutarimo mažai. Greičiausiai, taip yra, nes pametama viena dalelė. Mokesčiai yra skirtingi, nes pajamų gavimo galimybės yra skirtingos. Kitaip sakant, skiriasi rizikos lygis. Jis gali skirtis pasiekimuose ir veiklos rūšyje. Rizika yra lengvai suvokiama investicijose, tačiau mokesčiuose ignoruojama. Pradėkime nuo pasiekimų.

Finansų rinkoje vyksta esminiai pokyčiai ir tai rodo, kad pigių pinigų laikotarpis baigiasi. Permainos laukia ne tik JAV, bet ir euro zonoje. JAV palūkanų pokyčius prognozuojantis įrankis, kuris paremtas realiais ateities sandoriais (CME FedWatch Tool), rodo, kad yra 73,1 proc. tikimybė, kad jau kovo 16 dieną vyksiančiame JAV centrinio banko susirinkime palūkanos bus pakeltos 0,25 proc. punkto, o likusi tikimybės dalis rodo 0,5 proc. didinimą. Šių metų pabaigoje tikimasi iki 1,5 proc.

Pastaruoju metu vis daugėja nuomonių, kad prekės artimiausiu metu brangs sparčiau nei iki šiol, nors infliacijos rodikliai siekia paskutinio dešimtmečio rekordus jau dabar. Svarbiausios pasaulio ekonomikos JAV metinė infliacija jau pasiekė 5,4 proc. ir buvo didžiausia per pastaruosius 13 metų. Lietuva, ekonomiškai puikiai išgyvenusi pandemiją, jau skaičiuoja beveik 5 proc. metinės infliacijos ir metų pabaigoje galime matyti skaičius 6–7 proc. punktų rėžyje.

Valstybinė mokesčių inspekcija paskelbė naujus duomenis apie parduoto alkoholio kiekius sausio – gegužės mėnesiais. Tendencijos po truputį ryškėja – per penkis šių metų mėnesius labiausiai mažėjo spirituotų vynų ir alaus pardavimai (atitinkamai minus 12,5 proc. ir 3,1 proc.). Daugiausiai augo alkoholinių kokteilių pardavimai – 36 proc., taip pat augo putojančių vynų pardavimai (25 proc.) ir ramaus vyno – 14 proc.

Esame taške, kai turime pasirinkti mokestinius pakitimus lemsiančius kitų metų tendencijas, kurios iš esmės paveiks mūsų tautiečių verslo vystymo patrauklumą. Daug diskutuojama apie dividendus ir pelno mokestį. Estija, Latvija ir nesenai Lenkija pasuko keliu, kur uždirbtas pelnas apmokestinamas tik tada, kai akcininkas išsiima pinigus vartojimui arba kitoms investicijomis per išmokamus dividendus. Lietuva liko sala dėl šio svarbaus sprendimo ir jis sulaukia pasipriešinimo.

Nuo praėjusių metų gegužės 20 dienos, įsigaliojus Europos Sąjungos direktyvai, Lietuvoje buvo uždrausta prekiauti cigaretėmis su pridėtiniais skoniais. Buvo siekiama sumažinti cigarečių patrauklumą pradedantiesiems rūkaliams bei tiems, kuriems nepatogus degančio tabako kvapas maskuojamas papildomais skoniais ir kvapais. Taip pat buvo bandoma išvengti ribojimų, nes Pasaulinė vien mėtinių cigarečių rinka, pagal IMARC Group duomenis yra vertinama beveik 90 mlrd.

Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, praėjusiais metais buvo surinkta 1,537 mlrd. eurų akcizų arba 5 proc. daugiau nei užpernai. Didžiausią dalį sudarė kuro ir energetiniai akcizai – 863 mln. eurų. bei 366 mln. alkoholio mokesčiai. Tuo pat metu 285 mln. eurų akcizo buvo sumokėta už apdorotą tabaką, kitaip sakant cigaretes ir cigariles. Cigarečių mėgėjai sumokėjo beveik 14 kartų daugiau mokesčių nei tabako kaitintojai.

Baigėsi 2020 metai ir galima paskaičiuoti, kaip keitėsi alkoholio suvartojimas praėjusius metus palyginus su 2019 metais. Bendrai pažvelgus alkoholio pardavimai išaugo beveik visose alkoholio grupėse, bet galima daryti išvadą, kad Lietuviai vis labiau pamėgsta ramius ir putojantis vynus. Didžiausiais alkoholio pardavimų augimas buvo fiksuotas šviežių vynuogių vyno kategorijoje – net 13,9 proc. Didėjant pajamoms ieškoma daugiau skonio alkoholyje nei svaigulio.

Valstybinė mokesčių inspekcija paviešino duomenis apie parduoto alkoholio pokyčius jau per 11 šių metų mėnesių, kurie leidžia susidaryti įspūdį apie metinius pokyčius. Išvada viena – lietuvio taurelė stiprėja. Per 11 šių metų mėnesių didžiausias augimas buvo fiksuotas stipraus alkoholio grupėje, kur pajamas padidėjo 16,8 proc. iki 218 mln. eurų, kas reiškia, kad stipraus alkoholio buvo parduota už 31 mln. eurų daugiau nei prieš metus.

Valstybinė mokesčių inspekcija paskelbė naujus alkoholio pardavimo ir akcizų duomenis. Rugpjūčio mėnesį didėjo visų alkoholio rūšių pardavimai, išskyrus spirituotus vynus, kurie dažnai vartojami probleminiuose socialiniuose sluoksniuose. Alkoholis per aštuonis šių metų mėnesius sugeneravo 244 mln. eurų akcizo pajamų biudžetui ir tai buvo 7,2 proc. daugiau nei pernai analogišku laikotarpiu. Buvo surinkta 16,5 mln. eurų daugiau.

Ne veltui sakoma, kad krizė gali tapti ir puikia galimybe sustiprėti. Tik reikia laiku ir protingai tuo pasinaudoti. Ši pandemija, kurią su visais jos padariniais, vis dar išgyvena pasaulis, neišvengiamai įeis į istoriją kaip vienas didžiausių iššūkių verslui. Tačiau šiame kontekste verta prisiminti vieno turtingiausio pasaulyje žmogaus, Warreno Buffetto, frazę apie krizes ir investicijas jų metu – „Kai visi bijo, reikia būti labai drąsiam.

Įvertinus Covid-19 sukeltą ekonominę krizę, trys Baltijos šalys, regis, galėtų pasidžiaugti, kad turi puikų gelbėjimosi ratą – „Rail Baltica“ projektą, kuris netrukus vien į Lietuvos ekonomikos kraujotakos sistemą turėtų „įpilti“ apie pusę milijardo eurų.  Didelės investicijos lauktų ir Latvijos bei Estijos ekonomikų, tik reikia pasiskubinti pereiti prie realių darbų įgyvendinimo.

Prancūzė Christine Lagard, kuri vadovauja Europos centriniam bankui (ECB), žengė netikėtą žingsnį – birželio 4 dieną paskelbė, kad ECB didina obligacijų supirkimo (pinigų spausdinimo) programą papildomais 600 mlrd. eurų, ši programa išplečiama iki 1,35 trilijono eurų ir veiks mažiausiai iki 2021 birželio. Analitikai tikėjosi programos padidinimo 500 mlrd. eurų, tad paskelbtas skaičius 20 proc. didesnis nei tikėtasi.

WTI rūšies naftos kaina šiąnakt krito 21 proc. iki 14,47 JAV dolerių už barelį ir beveik dvigubai pigiau kainuoja nei mums aktuali BRENT rūšies nafta, kuri tuo pat metu kainavo 27,37 JAV dolerių už barelį. Tai didžiausias skirtumas tarp savo charakteristikomis panašių naftos rūšių ir rodo didžiules problemas šioje rinkoje naftą išgaunančioms šalims. Taip pat tai rodo, kad dirbtiniai susitarimai negali atsverti rinkos tendencijų, kai pasaulis yra krizėje.

Šią savaitė Vyriausybės suformuotoje darbo grupėje, kuri skirta spręsti verslo finansavimo klausimus, buvo pasiūlyta idėja, kad reikia steigti fondą. Invegos valdomas fondas galėtų pritraukti iki 3 mlrd. eurų ir iš jo būtų finansuojamas įmonių akcijų ir obligacijų pirkimas, taip sprendžiant bendrovių mokumo problemas. Viskas iš pirmo žvilgsnio atrodo gerai – reikia pinigų, o jų mes turime. Bet šioje visas gerumas ir pasibaigia, nes realizacija yra nusikalstamai baisi.

Finansų rinkoms fiksuojant vis žemesnius lygius ir baiminantis dėl galimos skolų krizės Europos sąjungoje, kurios tikėtinas epicentras yra Italijoje, pasijautė Europos centrinio banko (ECB) stipri ranka. Praėjusią savaitę Italijos 10 metų obligacijų pajamingumas šovė nuo 1 iki kone 3 proc., o ECB paskelbus apie papildomą „pinigų spausdinimo“ programą – krito ir pirmadienį tesiekė 1,61 proc.

Pirmadienis finansų rinkose vėl prasideda kritimu. JAV ateities sandoriai rodo didesnį nei 5 procentų kritimą, o Azijos rinkos fiksavo didesnį nei 7 procentų kritimą. Tokią reakciją iššaukė staigus JAV centrinio banko veiksmas visu 1 procento punktu beveik iki nulio nurėžti bazines palūkanas doleriais ir paleisti pinigų spausdinimo mašiną, kuri į rinką kliūstelėjo 700 milijardų dolerių. Rinka įvertino, kad padėtis yra labai bloga ir į skatinimą sureagavo bėgimu.

Per pastarąsias kelias dienas finansų rinkos reagavo audringai į koronaviruso grėsmę. JAV akcijų kainos nuo aukščiausių taškų šiais metais jau nukrito daugiau nei 20 proc. Neigiamus poslinkius dar labiau paskatino JAV sprendimas mėnesiui drausti skrydžius iš Europos. Žmonių judėjimo suvaržymas siekiant suvaldyti ligą yra suprantamas, tačiau tai turės neišvengiamų finansinių pasekmių.

Šių metų pradžioje investuotojai sutiko gan ramiai ir su perspektyva, kad 2020-ieji gali būti ramūs metai be didesnių netikėtumų. Tačiau jau sausio 3 d. pasaulį apskriejo žinia, kad JAV pajėgos, atsakydamos į išpuolius prieš ambasadą Bagdade, nukovė Irano sukarintų pajėgų vadą Qasemą Soleimanį. JAV – Irano santykius nagrinėjantys politologai šį įvykį įvertino svarbiausiu įvykiu po Osama bin Ladeno nukovimo 2011 m. Ambasados užpuolimas ir atsakas raketomis turės ir ekonominių padarinių.

Valstybinė mokesčių inspekcija paskelbė alkoholio pardavimo duomenis už 9 šių metų mėnesius. Trijų ketvirčių skaičiai rodo, kad visų rūšių alkoholio pardavimai, skaičiuojant tūriu, krenta, tačiau per paskutinius tris mėnesius ryškėja įdomi tendencija, kuri rodo, kad stipraus alkoholio pardavimai sparčiai auga. Per devynis šių metų mėnesius daugiausiai krito spirituoto vyno ir alkoholinių kokteilių pardavimai skaičiuojant tūriu – atitinkamai 63 proc. ir 35 proc.