Lukas Dulskas

Ankstyvą antradienio rytą Lietuvos kriminalinės policijos biuro (LKPB) pareigūnai kartu su Generalinės prokuratūros prokurorais, įvykdė plataus masto operaciją, kurios metu buvo sulaikyti asmenys, įtariant nusikalstamo susivienijimo vykdyta kontrabanda tam pritaikytais balionais ir padėjimu kitai valstybei veikti prieš Lietuvą, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Seimas priėmė naujus dalies kuro akcizus bei nusprendė nuo 2026-ųjų nedidinti kintamos akcizo dalies, vadinamosios CO2 dedamosios ne tik dyzelinui, bet ir žemės ūkyje naudojamiems gazoliams bei suskystintoms naftos dujoms (SND). Parlamentas 70 jo narių balsais už bei vienam paprieštaravus, priėmė Vyriausybės teiktas, tačiau Seime pakoreguotas Akcizo įstatymo pataisas, kurios litrą dyzelino kitąmet atpigins 4 centais.

Daug darbuotojų metų pabaigoje skaičiuoja, kiek turi nepanaudotų atostogų. Kai kurie sąmoningai jas kaupia, tikėdamiesi ateityje išeiti ilgesniam poilsiui, tačiau teisininkai perspėja – sukauptos ir nepanaudotos atostogų dienos nėra amžinos, rašoma pranešime žiniasklaidai. Nepanaudotą jų dalį darbuotojai gali prarasti dar šiemet, jei teisė į šias atostogų dienas buvo įgyta seniau nei prieš trejus metus.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena, kad tam tikri darbuotojo atliekami veiksmai prieš pradedant darbą ar jam pasibaigus yra laikomi darbo, o ne poilsio laiku, rašoma pranešime žiniasklaidai. Tai aiškiai nustatyta Darbo kodekso 111 straipsnyje, kuris reglamentuoja, kas laikoma darbo laiku ir kokie laikotarpiai privalomai į jį įtraukiami.

Europos Sąjungai (ES) kovojant su dideliu į žemyną siunčiamų pigesnių elektroninės prekybos produktų skaičiaus augimu, Bendrija nuo 2026 m. liepos mėnesio įveda 3 eurų importo mokestį mažoms siuntoms, kurių vertė nesiekia 150 eurų. Remiantis pranešimu spaudai, šis mokestis, dėl kurio penktadienį susitarė Briuselyje susirinkę ES finansų ministrai, yra laikina priemonė, kuri galios iki 2028 m., kai visoms į ES importuojamoms prekėms bus taikomi muitai, neatsižvelgiant į jų vertę.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) nuo spalio 1 d. pristatė naują elektroninę parduotuvę ir elektroninių konkursų sistemą. Pasak VMI atstovų, ši platforma leidžia skaidriai ir centralizuotai įsigyti valstybei perduotas transporto priemones internetu. Tad šiuo metu gyventojai elektroninėje parduotuvėje gali įsigyti konfiskuotas ar kitaip VMI administravimui perduotas transporto priemones.

Ukmergės rajono savivaldybė pranešė gyventojams, kad šį mėnesį vėluos dalis išmokų. Kaip skelbia savivaldybės atstovai, tikslinės kompensacijos (išmokos už slaugą, priežiūrą, individualią pagalbą) gavėjams bus išmokamos po 2025 m. gruodžio 22 dienos.  „Paprastai kiekvieno mėnesio 10-ąją dieną gavėjus pasiekiančių išmokų mokėjimo laikas nukeltas, kadangi Ukmergės rajono savivaldybė dar negavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos tam skiriamo finansavimo.

Kova su taršiomis transporto priemonėmis tęsiasi. O politikai žada ne tik naujus prietaisus keliuose, bet didieji miestai įpareigoti nubraižyti ir mažos taršos zonas Tuo metu Europos Komisija apskundė Lietuvą dėl nesilaikymo reikalavimų mažinant taršą. O jei pažeidimai bus nustatyti, esą grėstų didžiulės baudos.

Asociacija „Transeksta“ parengė išsamiau mūsų šalies lengvųjų automobilių, per dvejus pastaruosius metus pristatytų į techninės apžiūros stotis, techninių trūkumų analizę, rašoma pranešime žiniasklaidai.  „Transeksta“ įvertino daugiau nei 1,3 mln.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha pareiškė, kad Juodoji jūra negali būti Rusijos įtakos pilkoji zona, todėl būtina atkurti Juodosios jūros saugumą kaip neatskiriamą Europos saugumo dalį. Apie tai A. Sybiha kalbėjo forume „Ukrainos atstatymas: saugumas, galimybės, investicijos“, kuris vyksta Bukarešte, rašo „Ukrinform“. Ukrainos diplomatijos vadovas padėkojo Rumunijai už paramą Ukrainai bei pabrėžė strateginį Ukrainos ir Rumunijos partnerystės pobūdį.

„Sodra“ ketvirtadienį pranešė, kad šiuo metu neveikia dalis teikiamų paslaugų.  Kaip rašoma šios įstaigos pranešime, dėl techninių sutrikimų laikinai neveikia „Sodros“ informacijos centras. „Šiuo metu nėra galimybės prisiskambinti. Dirbame, kad atstatytume veiklą kuo greičiau. Atsiprašome už nepatogumus ir dėkojame už kantrybę“, – socialiniame tinkle rašė „Sodros“ atstovai.

Vilniaus oro uosto teritorijoje užfiksuotas paviršinių nuotekų incidentas, kurį galėjo sukelti čia  veikiančios lėktuvų priežiūros įmonės „FL Technics“ atlikti priešgaisrinės sistemos bandymai. Avarijos metu į aplinką galėjo patekti cheminių medžiagų, pranešė Lietuvos oro uostai (LTOU).  „LTOU skubiai informavo Aplinkos apsaugos departamentą bei Vilniaus miesto nuotekas tvarkančią įmonę „Grinda“ ir pradėjo avarijos padarinių likvidavimo darbus“, – pranešė bendrovė.

„Regitra“ įspėja, kad internete vis intensyviau plinta nauja sukčiavimo banga, ypač nukreipta į Lietuvoje gyvenančius užsieniečius, rašoma pranešime žiniasklaidai. Socialiniuose tinkluose vis dažniau siūloma „įsigyti“ vairuotojo pažymėjimą be egzaminų, be mokymų ar net neišėjus iš namų. Tokie pasiūlymai yra neteisėti, o tariamai parduodami dokumentai – suklastoti.

Žurnalisto darbas yra visada būti arti įvykių, vis tik kai kurie jų yra tiek neeiliniai ir sukrečiantys, kad net ir prabėgus kuriam laikui lieka atmintyje. Kaip dirba žurnalistai? Ar galima atskirti laisvalaikį nuo darbo? Kurie įvykiai įsirėžia ir kaip žurnalistai gali padėti? Daugiau apie tai pasakoja naujienų portalo tv3.lt žurnalistė, redaktorė ir laidos „Dienos pjūvis“ vedėja Lina Brazauskienė. Visą pokalbį kviečiame žiūrėti laidoje.

Policija intensyviai ieško besislapstančio Beno Mikutavičiaus, kuris ketvirtadienį, kaip įtariama, Kaune nužudė dvi jaunas moteris. Suteikti papildomos informacijos apie įtariamąjį prašoma ir visuomenės pagalbos. Tačiau gyventojai kelia klausimą – kodėl iki šiol į telefonus nebuvo gauti įspėjimai apie visuomenei pavojingą asmenį? Pareigūnai tiria dviejų paeiliui sekusių tyčinių žmogžudysčių aplinkybes Kaune.

Žadamas technologinis proveržis dirbtinio intelekto srityje sukėlė prieštaringas gyventojų reakcijas. Pavyzdžiui, ne vienas gyventojas pradėjo kelti klausimus, ar dėl dirbtinio intelekto plėtros jie nepraras savo darbo, ar nepadaugės sukčiavimo atvejų. Negana to, dabar dar girdimos kalbos ir apie tai, kad esą žadėtas technologinis proveržis yra viso labo vienas didelis burbulas, kuris galiausiai subliukš.

Tūkstančiai sklypų soduose yra apleisti arba neturi šeimininkų. Aplinkos ministerija sako, kad jei dokumentai nebus sutvarkyti, tokia žemės bus parduota. Aplinkos ministerija jau anksčiau skelbė, kad imasi spręsti apleistų ir šeimininkų neturinčių sodų sklypų problemą. Štai dar pirmaisiais Nepriklausomybės metais asmenims buvo sudarytos lengvatinės sąlygos išsipirkti sodų sklypus iš valstybės.

Ekspertai skatina atkreipia dėmesį –  sukčiai jau dabar siekia išnaudoti kitų metų sausio 1 d. įsigaliosiančią II pakopos pensijų reformą. Lietuvos banko duomenimis, šiuo metu Lietuvoje II pakopos pensijų fonduose kaupia daugiau nei pusė šalies gyventojų (1,4 mln.), todėl sukčių naudojamos schemos gali paliesti daugybę lietuvių.

Tarptautinė energetikos agentūra (TEA) savo ataskaitoje neseniai pareiškė, kad transporto sektorius Lietuvoje – didžiausias pavojingų emisijų šaltinis. Todėl organizacijos specialistai pasiūlė įvesti visuotinį taršos mokestį.

Diskusijos dėl taršos ir spūsčių mažinimo netyla, o Aplinkos ministerija jau rengia planą, kaip sumažinti taršių transporto priemonių skaičių. Dėl to vairuotojai keliuose netrukus gali išvysti ir naujų prietaisų.  Dar buvusio aplinkos ministro Simono Gentvilo kadencijos laikotarpiu visuomenėje garsiai nuskambėjo žinia apie tai, kad aplinkosaugininkai be policijos galės patys stabdyti automobilius ir tikrinti taršą, o prireikus – ir naikinti techninę apžiūrą.

Sparčiai didėjantis elektrą gaminančių vartotojų skaičius įspraudė elektros tiekėjus į kampą. Tad jau dabar dalis jų griebiasi pokyčių ir brangina paslaugas. Apie būtinybę susimokėti kiekvienam vartotojui, net ir negaminančiam elektros, užsimena ne tik elektros tiekėjai, bet ir Energetikos ministerija. Iki šiol gyventojai yra skatinami įsirengti saulės elektrines savo namuose. Vis tik dabar parama skirstoma ne tik elektrinių pirkimui, bet ir energijos kaupiklių įsirengimui.

Specialistai prognozuoja, kad degalai brangs. Dėl numatomų mokesčių pakeitimų dyzelino kaina esą gali perkopti ir 2 eurus. Tačiau ar iš tiesų kaina taip drastiškai didės, jei naftos vartojimas ir jos paklausa pastaruoju metu mažėja? Finansų ministerija jau anksčiau skelbė apie parengtą naujas Akcizų įstatymo pataisas. Pagal ministerijos skaičiavimus, joms įsigaliojus, kitąmet dyzelinas dėl to turėtų pabrangti maždaug 4 centais už litrą.

Dėl vieno silpno slaptažodžio gali dingti elektra visame mieste. Ir ne visi daiktai, įsigyjami pigiai, gali užtikrinti jūsų privataus gyvenimo saugumą, perspėja specialistai. Technologijų pasaulyje vis dažniau įspėjama apie būtinybę pasirūpinti stipriais slaptažodžiais, kai darbuotojai jungiasi prie svarbių paskyrų internetinėje erdvėje. Mat piktavaliams užtektų ir vienintelio slaptažodžio tam, kad elektra būtų atjungta visame mieste.

Vairuotojams specialistai siunčia žinią – dyzelino ir benzino brangimas – neišvengiamas. O susimokėti reikės daugiau ne tik dėl keliamų akcizų, bet ir naujų pakeitimų Europos Sąjungos (ES) mastu. Dabartinė valdžia žadėjo nuo kitų metų pristabdyti dyzelino akcizo didinimą. Vis tik Finansų ministerija parengė naują Akcizų įstatymo pakeitimo projektą, pagal kurį akcizas dyzelinui vis tiek būtų didinamas.

Tvyrantis geopolitinis neapibrėžtumas dalyje valstybių atveria fronto linijas ne tik mūšio lauke, bet ir informacinėje erdvėje. Kur tiesa, o kur – gudriai užmaskuota dezinformacija? Toks iššūkis kyla šiandienos visuomenei. Juolab kad melagienų skleidėjai jas dažnai maskuoja po tikrais faktais. Kovodami su šia problema, specialistai ieško įvairių būdų, kaip pažadinti žmonių kritinį mąstymą.

Jau nuo kitų metų įsigalios nauji pridėtinės vertės mokesčio (PVM) pakeitimai. Tad dalis bankų savo klientams praneša, kad kai kurie paslaugų įkainiai didės. Kitąmet PVM taikymas finansų paslaugoms. Tad Lietuvoje veikiantys bankai turės iš naujo įvertinti, kurioms paslaugoms taikyti PVM.

Seime pasirodė nauja idėja, kuria būtų keičiama Administracinių nusižengimo kodekso (ANK) tvarka. Jei pakeitimai įsigaliotų, už kai kurių ženklų nepaisymą baustų ne tik policija. Spalio 13 d. grupė Seimo narių užregistravo ANK pataisas, pagal kurias norima leisti bausti prasižengusius vairuotojus ne tik policijos, bet ir savivaldybių pareigūnams.

Lietuva iš anksto ruošiasi galimiems kriziniams laikotarpiams. Tad jau dabar yra sudėlioti planai ne tik, kokios parduotuvės veiktų, bet ir kaip būtų atsiskaitoma už prekes ar degalus. Atsarga gėdos nedaro – taip ne vienas specialistas apibūdina išankstinį pasirengimą galimoms krizinėms situacijoms. O išankstinis pasirengimas ir gyventojų informavimas, kaip tiksliai reikėtų pasiruošti kritiniams momentams, itin aktualus ir dėl geopolitinės įtampos, tvyrančios mūsų regione.

Nuo kitų metų rugpjūčio pirmąjį būstą norintys įsigyti žmonės turės sukaupti mažesnį pradinį įnašą. Kaip skelbė Lietuvos banko (LB) vadovas Gediminas Šimkus, po Atsakingojo skolinimo nuostatų (ASN) pakeitimo pradinis įnašas siektų 10 proc. būsto vertės, o ne 15 proc. „Nuo 2011 m. taikomi Atsakingojo skolinimo nuostatai atlieka savo darbą – jie padeda išvengti gyventojų perteklinio įsiskolinimo ir užtikrina finansinį stabilumą. Dabar atėjo metas žengti į naują jų brandos etapą.

Tvyrantis geopolitinis neapibrėžtumas įpareigoja valstybės institucijas ar kitas įstaigas, verslo atstovus, gyventojus pasiruošti nenumatytiems atvejams.

Išaugus elektrą gaminančių vartotojui skaičiui, dažnai pasitaiko situacijų, kai jos didmeninė kaina biržoje būna neigiama. O tai kelia papildomų iššūkių elektros pardavėjams. Vis tik ministerija jau parengė naują planą, kaip spręsti tokią problemą. Dėl to, panašu, teks papildomai susimokėti ne tik gaminantiems, bet ir visiems kitiems elektros vartotojams. Dėl padidėjusios elektros gamybos dažnėja situacijos, kai biržoje kainos už ją būna neigiamos.

Kalbos dėl greičio didinimo netyla, o eksperimentai kai kuriose Europos valstybėse atliekami iki šiol. Tiesa, netrukus pokyčių gali sulaukti ir Lietuvos vairuotojai. Šiuo metu Čekija vykdo eksperimentą – keliose automagistralių atkarpose padidino maksimalų leistiną greitį nuo 130 km/val. iki 150 km/val. Pasklidus šiai žiniai, vairuotojai taip pat pradėjo diskutuoti, ar nevertėtų tokiu keliu žengti ir Lietuvai.

Dalis Seimo narių užsimojo keisti „Regitros“ egzaminų tvarką. Tačiau vairavimo ekspertai įspėja: jei bus pradėtos taikyti išimtys dėl teorijos laikymo, tai tik padidins avaringumą keliuose. Seime po pateikimo pritarta socialdemokratų Indrės Kižienės ir Rimanto Sinkevičiaus siūlomam Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimo projektui.

Aktyvumas nuomos rinkoje neslopsta, kaip ir būsto pardavimai. Tačiau jei būstas ir nėra perkamas, o tik nuomojamas, į svarbių dokumentų pasirašymą numoti ranka negalima. Be to, specialistai ragina įsidėmėti, kad ir papildomus mokesčius ne visada privalote sumokėti. Ko nevalia užmiršti nuomininkams? Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ advokatų kontoros „CEE Attorneys“ vyresnioji teisininkė Lina Liogė įvardijo, į ką reikėtų atkreipti dėmesį pasirašant būsto nuomos sutartis.

Tūkstančių žemės sklypų ribos Lietuvoje yra netikslios. Todėl specialistai ragina gyventojus jomis pasidomėti iš anksto, kad vėliau įsigytas ar dovanų gautas žemės lopinėlis netaptų nemalonia staigmena. Naujienų portalo tv3.lt aktualijų laidoje „Dienos pjūvis“ Aplinkos ministerijos Kadastro ir erdvinių duomenų politikos grupės vadovė Aušra Kalantaitė sakė, kad Nekilnojamojo turto registre šiuo metu 46 tūkst. žemės sklypų ribos gali būti koreguojamos.

Būsto pirkimas iš brėžinių sugundo ne vieną pirkėją. Tačiau velnias slypi detalėse – paskubėjus kyla rizika, kad prarasite savo ilgai taupytus pinigus. Nuosavo būsto besižvalgantys gyventojai ne visada suranda jų suplanuotam biudžetui tinkamą ar jų poreikių atitinkantį variantą. Todėl gyventojai neretai ryžtasi būstą pirkti iš vadinamųjų brėžinių. Kitaip tariant, avansas sumokamas už dar nepastatytą būstą, kuris matomas tik iš paveikslėlių, esančių statybų projekte.

Tūkstančių žemės sklypų ribos nėra tikslios. O tai reiškia, kad ir jūsų namas, garažas ar kitas pastatas gali būti kaimyno teritorijoje. Tuo metu teisininkai pasakoja, kad dėl sklypų ribų gyventojai riejasi net ir dėl 2 centimetrų.

Butų ir namų pardavimų skaičius ekonomistus verčia pripažinti – nekilnojamojo turto (NT) rinka šiuo metu išgyvena bumą. Tiesa, kitąmet laukia pokyčiai, kurie palies ir būsto rinką. Kreditų išdavimas Lietuvoje, kaip sakė „Artea“ banko ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė, įsibėgėjęs. Tai, pasak ekonomistės, lėmė ir Europos Centrinio Banko (ECB) priimti sprendimai dėl palūkanų normų mažinimo. Esą aktyviai skolinosi tiek gyventojai, tiek įmonės.

Bankų atstovai skelbia naujovę gyventojams. Siekiant užtikrinti papildomą saugumą, jūsų vykdomus pervedimus akylai stebės bankų atstovai.  Naujenų portalas tv3.lt jau anksčiau rašė, kad apgavikai prasimano įvairiausių būdų, kaip išvilioti pinigus iš gyventojų sąskaitų. Šiam tikslui pasiekti sukčiai taip pat dažnai apsimeta įvairių institucijų atstovais, gyventojams į telefonus ar el. paštu siunčia fiktyvias nuorodas apie neva gautas siuntas ar, pavyzdžiui, nesumokėtą baudą.

Bankų skyrių uždarymo vajus, panašu, kol kas nuslopo. Tačiau kai kur griebiamasi drastiškų veiksmų – uždarinėjami visi bankomatai, tad klientai pasinaudoti savo pinigais gali pasinaudoti tik naudojantis internetu.  Lietuvoje dar 2023 m. užvirė diskusijos dėl bankų sprendimų užverti vieną po kito skyrius. Tiesa, panaši tendencija matoma ir užsienio valstybėse.

Lietuvos banko (LB) atstovai skelbia, kad vos už savaitės ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos mokėjimų srityje laukia reikšmingas pokytis – kiekvienas pervedimas bus stebimas ir tikrinamas. Kaip ketvirtadienį kalbėjo LB valdybos narys Evaldas Ruzgys, spalio 9 d. visi bankai ir kiti mokėjimo paslaugų teikėjai privalės teikti gavėjo tikrinimo paslaugą. „Kiekvieną kartą, kai norėsite pervesti pinigus, bankas turės patikrinti, ar jūsų pateikti gavėjo duomenys yra teisingi.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) atvėrė parduotuvę gyventojams ir jau siūlo nusipirkti ne tik transporto priemones. Įžengus rudeniui, VMI jau pristatė ir veikiančią internetinę parduotuvę. Čia gyventojai gali nusipirkti iš skolininkų, bankrutavusių įmonių ir kt. į valstybės rankas patekusius daiktus. Pavyzdžiui, transporto priemones. Kaip galima matyti dabar veikiančioje internetinėje parduotuvėje, gyventojams siūloma nusipirkti transporto priemones iš karto arba dalyvauti e. konkurse.

Būsto rinkos aktyvumas Lietuvoje neslopsta. Tačiau rinkos ekspertai įspėja – pardavėjų gudrybių yra ne viena. Tad laiku jų nesupratus, vėliau galima netekti ilgai taupytų pinigų. Ne vienas lietuvis nekilnojamąjį turtą (NT) laiko ne tik galimybe turėti nuosavą kampelį, bet ir investicija ateičiai. O tai pastebi ir ne vienas ekonomistas. Vis dėlto retas kuris gyventojas turi galimybę NT įsigyti ilgai netaupęs.

Kova su nesąžiningais automobilių pardavėjais nesibaigė, o kaskart išbandomos ir naujos priemonės. Bet net ir dabar galima nesunkiai atrasti spragų, kaip pardavėjai išvengia mokesčių. Tačiau Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) dar kartą įspėja nejuokauti, nes kiekvienas pardavėjas yra po padidinamuoju stiklu.

Automobilių rinkos ekspertai vardija, kad lietuviai kiekvienais metais išleidžia daugiau pinigų naudotų automobilių įsigijimui. O ir pačius automobilius esą lietuviai renkasi atsakingiau. Įprasta sakyti, kad lietuviams automobilio įsigijimas, kaip ir nekilnojamojo turto, yra vienas svarbiausių prioritetų.

Automobilių gamintojams keliami nauji reikalavimai verčia juos perdėlioti gamybos planus. O dešimtmečius buvę populiarūs modeliai ne tik išbrangsta, bet ir išnyksta. Tačiau, pasak rinkos ekspertų, tai ne vieninteliai pokyčiai, kuriuos pajus vairuotojai. Europos Komisija (EK) nustato naujus įpareigojimus automobilių gamintojams. Pavyzdžiui, naujai gaminamuose automobiliuose reikalaujama įrengti įvykių fiksavimo sistemą (EDR), kuri galėtų atkurti avarijos aplinkybes (pvz.

Nuo kitų metų Lietuvoje įsigalios nauji mokesčių pakeitimai. Ne išimtis ir nekilnojamojo turto mokestis, kurio pataisos palies dalį gyventojų. Tačiau ekonomistai neatmeta – padengti visų išlaidų iš padidintų mokesčių gali ir nepavykti.

Lietuvoje iš politikų lūpų jau ne pirmąjį kartą skamba pasiūlymai trumpinti darbo dienų savaitę. Tačiau ekonomistai tokias idėjas vertina neigiamai ir sako, kad tokios kalbos liūdina. Naujai išrinkta premjerė Inga Ruginienė užsiminė apie norą, kad darbuotojai dirbti ne penkias dienas per savaitę, kaip yra įprasta dabar, bet keturias. Tačiau ekonomistai į tokius pakeitimus žvelgia su nerimu. Jų vertinimu, noras pailsėti ilgiau gali atsisukti kitu lazdos galu ir smogti kur kas skaudžiau.

Nuo kitų metų įsigalios ne vienas mokestinis pakeitimas. Vienas jų nukreiptas į saldintus nealkoholinius gėrimus. Ekonomistai pripažįsta, kad mokestinė našta galiausiai nuguls ant pirkėjų pečių. O tuo metu rinkos dalyviai lieja pyktį – esą dėl naujų pakeitimų laukia chaosas. Neseniai Seimas priėmė Akcizų įstatymo pakeitimus. Jais įtvirtinta nauja tvarka, kad nuo kitų metų visi nealkoholiniai saldinti gėrimai būtų apmokestinami akcizais.