Laura Kupriščenkaitė

Lietuvoje trejus metus gyvenantis ir renginius organizuojantis etiopas Kiros Hadgu padavė į teismą buvusius partnerius, kurie, pasak jo, nenorėdami grąžinti 100 tūkstančių litų grasino jam mirtimi. Renginių organizavimo įmonę šalyje įsteigęs lanksčiausiu pasaulio žmogumi vadinamas K. Hadgu prieš metus užsimojo į Lietuvą atvežti Kinijos imperatoriškąjį cirką. Tačiau, sužinojęs, jog UAB „Reklamos verslo grupė“ jau planuoja šį renginį, pasisiūlė bendradarbiauti.

Kino režisierius ir prodiuseris Arūnas Matelis džiaugiasi atsigaunančia lietuviška kino industrija, nors valdžios kultūros politika ją ir stumia į pražūtį. Kaip vertinate dabartinį šalies kultūrinį lygį? Nepaisant valdžios požiūrio, kultūros lygis iš tiesų labai aukštas. Kultūros industrija geba sugeneruoti penkiskart didesnę finansinę naudą, nei gauna iš biudžeto – įvairioms sritims skiriamas vos vienas procentas.

Vienas žymiausių šalies kulinarų Linas Samėnas stebisi lietuvių maitinimosi ypatumais. Esate minėjęs, kad kulinaru tapote neplanuotai. Ar dabar įsivaizduojate save užsiimant kokia kita veikla? Greičiausiai ne. Esu patenkintas tuo, ką darau. Kuo jums žavi ši profesija? Pirmiausia manau, kad tai ne žmogus, o darbas žmogų pasirenka. Virtuvėje atsidūriau netikėtai. Vis dėlto jei kasdien einu su džiaugsmu, polėkiu, manau, esu savo rogėse.

Centrinėse miestų gatvėse vaizdelis džiugina – stilingi praeiviai, niekuo nenusileidžiantys Europos miestų madingiesiems, bet ar tie keli įvaizdžiu besirūpinantys išties atspindi lietuvių mados supratimą? Apie tai kalbamės su lietuviškos mados atstovais. Sovietinis palikimas Ne kartą girdėjome atvykusių vakariečių nuostabą dėl itin puoštis mėgstančių lietuvaičių: aukštakulniai bateliai, ryškus makiažas, puošnūs apdarai – neatsiejami daugelio moteriškos lyties atstovių atributai.

Kukliomis vadintos lietuvaitės šio komplimento jau sėkmingai kratosi atidengtas kūno vietas demontruodamos tiek žurnalų viršeliuose, tiek miestų gatvėse. Tačiau ar vyrai geba tame įžvelgti grožį, ne tik aistros patenkinimo objektą? O gal to grožio net nėra? Balsas.lt pašnekovai sutiko, kad erotika Lietuvoje prilyginama pornografijai.

Ne kartą viena seksualiausių šalies moterų pavadinta Aistė Paškevičiūtė prisipažįsta mėgstanti laisvą laiką leisti parduotuvėse, tačiau pinigų drabužiams pagailinti ir itin brangiems apdarams piniginės neatverianti. Ilgiausiai spintoje užsibuvęs drabužis. Nesu linkusi kaupti drabužių. Jei kuris atsibosta ar susidėvi, vežu juos pas mamą. Kas kartą apsilankiusi peržiūriu, gal ką vertėtų ištraukti ir vėl dėvėti, tačiau mados ratas dar nespėjo apsisukti – vis kaupiu tą kolekciją ateičiai.

Viena pagrindinių festivalio „Mados infekcija“ organizatorių Renata Mikailionytė svajonėse sostinę mato daug gražesnę ir žalesnę. Daugeliui jūsų pomėgis sodo darbams buvo netikėtas. Kaip gimė meilė gamtai? Ta meilė arba yra, arba ne. Nuo vaikystės daug laiko praleisdavau kaime – tai pas vienus, tai pas kitus senelius, tad buvimas gamtoje tapo neatsiejamu dalyku. Noras užsiimti sodininkyste brendo ilgai, o artimieji, draugai tik paskatino.

Nors moterų ant Lietuvos žemės tik keliais šimtais tūkstančių daugiau nei vyriškosios lyties atstovų, šios antrosios pusės ieško kur kas aktyviau ir originaliau nei vyriškiai.

Artėjanti Valentino diena ne kiekvienam siejasi su meilės kupinu vakaru mylimojo draugijoje. Vienišiams širdelėmis puoštos vitrinos sukelia ne optimistines nuotaikas, o depresijos apraiškas. Tačiau psichoterapeuto Olego Lapino teigimu, meilės kupina diena – išbandymas ne tik vienišiams, bet ir poroms. Vienišius net ir santuokoje Širdelės, rožinis šampanas, raudoni kaspinai, juokas, pramogos dviems – tai ne tik vienišam gali sukelti skaudžius jausmus.

Viena seksualiausių Lietuvos moterų prisipažįsta pirmenybę teikianti patogumui, o ne seksualumą pabrėžiančiam stiliui. „Nulipus nuo scenos norisi jaustis laisviau“, – tikina Karina Krysko. Grupės „69 Danguje“ atlikėja prisipažino po kelionių su grupe tiesiog pavargstanti nuo vaikščiojimo po parduotuves, tad ne dėl išrankumo į lietuviškus prekybos centrus pastaruoju metu retai užsukanti.

Vienuoliktus metus skaičiuojančios laidos „Gustavo enciklopedija“ kūrėjas Audrius Rakauskas juokiasi, kad šis darbas – jo visų pomėgių sintezė. Kodėl pasirinkote vaikų laidos vedėjo profilį? To neplanavau, viskas atsitiko savaime.

Mokslininkai teigia, kad žmogų pažinti mums tereikia pusę minutės trunkančio įdėmesnio žvilgsnio. Dažniausiai ne aprangos stilius, o veido bruožai pasąmoningai nupiešia nepažįstamojo portretą. Kokie veido ypatumai išduoda mūsų silpnybes ir stipriąsias puses? „Prancūzai sako, kad antro karto padaryti pirmą įspūdį neturėsi“, – teigia veidotyros specialistė Eglė Pelienė. Veido dalių formos, išskirtiniai bruožai atskleidžia būdo ypatybes, kurių nuslėpti nepavyksta.

Dviejų vaikų mama Inga Stumbrienė prisipažino, kad motinystė neprivertė jos pamėgti „namų šeimininkės“ stiliaus: ji mielai puošiasi vakariniais drabužiais, neatsisako ir aukštakulnių. Norisi patikti ir vyrui: šio dovanotus drabužius Inga mielai dėvi, net jei jie pačiai ir nelabai patinka. Spintos turinys. Esu pakankamai konservatyvi – nesu linkusi radikaliai atnaujinti savo garderobo.

Į Lietuvą siekti muzikinės karjeros grįžusi Rasa Bubulytė lietuvius bandys sudominti lietuviškos ir skandinaviškos muzikos sinteze – paskui merginą į Lietuvą atsekė ir keturi muzikantai norvegai. Interviu apie grupės „Rasabasa“ muzikinius planus, vizijas ir svajones. Kodėl kūrėte grupę su užsieniečiais, o ne lietuviais? Natūralu, kad mano grupėje groja užsieniečiai, nes Paulo McCartnio menų institute aš buvau vienintelė muzikantė iš Lietuvos.

Savanoriškos kraujo donorystės virusu užsikrėtę geradariai dažnai patys nejausdami rizikuoja savo sveikata. Kaip teigė kalbinti medikai, donorai neapdairiai įvertina riziką ir asmeninį pasiruošimą. Donorystės pasekmė – išsekimas Balsas.lt kalbintas 24 metų Audrius prisipažino jau antrus metus iš eilės kas tris mėnesius neatlygintinai duodantis kraujo, tačiau prieš kelis mėnesius gydytojai jam nustatė organizmo išsekimą ir galimus depresijos požymius.

Krizės akivaizdoje besisteigiančios originalių drabužių krautuvėlės, veikiančios komiso principu, vilioja ne tik taupančius studentus, tačiau ir prabangių prekių pigiau ieškančias ponias. Smalsumo vedami aplankėme keletą Vilniuje veikiančių komisų. „Retro Vintage“, Pamėnkalnio g. 53 Erdviausioje aplankytoje komiso parduotuvėje pasitiko pati šeimininkė Edita Petruitienė.

Jurgis Didžiulis pastaruoju metu savo gerbėjus ne kartą suglumino. Grupės „Inculto“ iširimas, planuojama kelių mėnesių kelionė į Kolumbiją. Kokiais planais gyvena muzikantas? Kodėl nusprendėte nutraukti grupės veiklą? Juk vis dar buvote populiarūs... Tiesą sakant jau praeitąmet planavome pasitraukti, tačiau šiemmetams gavome keletą smagių pasiūlymų, kuriems negalėjome atsisakyti. Nutarėme visi draugiškai – pykčių nebuvo, na, o ašarų gal šiek tiek.

Jaunosios kartos aktorius Vytautas Rumšas gina savo bendraminčius, iškeitusius teatro sceną į televizijos ekraną: „Tik taip gali išgyventi“. Vaidini teatre, dirbi televizijoje, vedi renginius – kuri veikla arčiausiai širdies? Kai myli, negali išskirti žmogaus savybės, dėl kurios labiausiai tave jis žavi – myli visumą. Taip ir su darbu – vertini profesijos kompleksiškumą. Kiekviena aktorinio darbo dalis – teatras, kinas, televizija, poezijos skaitymas ar dainavimas – yra žavinga.

Atlikėja Violeta Tarasovienė prisipažįsta, kad kaip ir dauguma moterų itin mėgsta vaikščiojimą po drabužių parduotuves. „Jei ne vyras, tai bėgiočiau ir bėgiočiau...“ – juokiasi moteris pridurdama, kad vyras Vilius smarkiai pakoregavo jos drabužių spintos turinį. Ilgiausiai spintoje užsibuvęs drabužis. Nesu tų, kurios jaučia sentimentus drabužiams – tai tik daiktas, o prie jų stengiuosi neprisirišti.

Ilgus metus manekene dirbusios Aistės Jasaitytės dabartiniai rūpesčiai – metukų dukrelė ir saviraiškos studija „Pamilk save“. Ar pačiai kada teko kompleksuoti dėl kūno formų? Turiu būti dėkinga genams – niekad neturėjau savęs alinti dietomis. Tačiau konkurencija tarp merginų, artimųjų ilgesys ne vienai pasireikšdavo mitybos sutrikimais, depresijomis.

Nauji metai atneša ir naujus mados gūsius. Kuo derėtų puoštis ir ko vertėtų atsisakyti naujais metais? Visus atsakymus pateikia Mantas Petruškevičius, Aurimas Juodiškis bei Kęstutis Rimdžius. Kailiai ir santūrumas Stilistas M. Petruškevičius, paprašytas įvardinti ateinančių metų mados tendencijas, patikino, kad generalinės tvarkos drabužių spintoje nereikės atlikti – pakaks vos kelių akcentų, paversiančių stilinga ir madinga.

Ateinantys Naujieji metai dažną mūsų priverčia kurti naujus planus, viltis, pasižadėti ar svajoti apie geresnius laikus. O ką naujiesiems metams žada specialistai? Klausiame būrėjų ir astrologų, ko reikėtų tikėtis 2011 metais. Naujųjų sutikimo ypatybės Ar įmanoma sutinkant Naujus metus užtikrinti sėkmę visiems būsimiems? Būrėja Vaiva Budraitytė patikino, jog tam tikri ritualai ir taisyklės padės prišaukti sėkmę.

Aktorė Gabija Ryškuvienė stebina elegancija. Moteris prisipažino itin didelio dėmesio į savo drabužių stilių nekreipianti ir specialiai po parduotuves nevaikštanti – mėgiami drabužiai įsigyti spontaniškai, o kai kurie jų spintoje išbuvę ir po penkiolika metų. Ilgiausiai spintoje užsibuvęs drabužis. Daugelis drabužių spintoje kabo po dešimt ar net penkiolika metų.

Kalbintų labdaros organizacijų atstovai atskleidė, kad prieš Kalėdas surenkama didžioji dalis metams numatytos labdaros sumos. Valgyti reikia visus metus Prieškalėdinio gerumo ir atjautos kupini tautiečiai pinigų negaili ne tik dovanoms, tačiau ir įvairioms labdaringoms akcijoms: tai kelių litų seneliams, neįgaliesiems ar mažiesiems vaikų namų gyventojams.

Ant rankų pirštų vos suskaičiuojami verslai, planai apie nuosavą lėktuvą, dešimtys talentų ir piniginę spaudžiančios pajamos. Pamenat, lietuvaitė Erika Santos stebino tautiečius savo pasakišku gyvenimu. Tačiau retas kuris patikėjo moters pasakojimais. Kodėl žmonės, užuot pripažindami savo trūkumus, spalvina realybę melagystės gijomis? Kuo fantazijų pasaulis patrauklesnis už nykią kasdienybę, atskleidžia psichoterapeutas Olegas Lapinas.

Dovanų ieškojimo maratone užsimirštame, kad ne išleistų pinigų kiekiu vertinamos didžiausios metų šventės. Kokios jos turėtų būti? V. Povilionienė: pasaulį galėtume nustebinti Kalėdų laukimas – koks jis buvo anksčiau? Ne kartą sakiau, kad labai daug nereikalingo blizgesio, per gausu linksmybių. Mano jaunystės laikais jaunimas prisilaikydavo – į šokius, vakarėlius nevaikščiodavo. Mėnesį prieš Kalėdas, sako, atkeliauja vėlės pas mus, tad nereikėtų triukšmauti – gali nelaimę prikviesti.

Likus vos savaitei iki Kalėdų, ne vienas susizgrimba dėl dovanų. Šventinį džiaugsmą aptemdo milžiniškos eilės prekybos centruose ar idėjų trūkumas. Kaip šias, dažnai nemaloniomis pavirtusias, problemas sprendžia šalies įžymybės? Praktiškos J. Morkūno idėjos Nors iki švenčių laiko dar liko, spalvingasis Jogaila Morkūnas patikino dovanų pradėjęs dairytis jau prieš kelias savaites.

Renata Mikailionytė – viena pirmųjų Lietuvos manekenių, tačiau, kaip pati sako, drabužio nesureikšminanti. R. Mikailionytė prisipažino po parduotuves nemėgstanti vaikščioti: „Nepatinka apsikrauti daiktais. Patinka kažkuo save nudžiuginti, tačiau aklai visko neperku“, – teigė buvusi manekenė.

Socialinės atskirties mažinimas – politikų demagogijose dažnas žodis. Valdžia, vis kalbėdama apie pažeidžiamas visuomenės grupes, nepamiršta pasipuikuoti milijonais litų, skirtų efektyvesnei integracijai. Tačiau didžioji dalis jų, pasak ekspertų, yra iššvaistoma veltui. Šiuo metu Lietuvoje priskaičiuojama virš ketvirčio milijonų piliečių, turinčių nedarbingumo pažymėjimus. Per trejus pastaruosius metus įvairioms neįgaliųjų integracijos programoms buvo skirta 75 milijonai litų.

Redakciją pasiekė nuotrauka, kurioje, neva, sergančių narkomanų adatomis subadytos ir krauju aptaškytos citrinos, rastos prekybos centre. Ji internete sukėlė naują baimės bangą dėl tykančių pavojų. Tačiau Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro atstovų teigimu, tokiais pranešimais tik priešinama visuomenė. Internete pradėtos publikuoti nuotraukos, kuriose – neva, subadytos žaliosios citrinos.

Kompozitorius ir muzikantas Andrius Kulikauskas atskleidė ateities planus ir svajones – į mokyklas sugrąžinti gerą muziką, iš kurios verta mokyti vaikus. Niekada nebuvote pasitraukęs nuo muzikos. Tačiau ar nejaučiate nostalgijos praėjusiems laikams, „Dainos teatrui“, kai buvote su Vytautu Kernagiu? Juk neįbrisi į tą pačią upę du kartus. Tačiau, žinot, vis pagalvoju, ką mes būtume galėję nuveikti, jei būtume turėję tokias galimybes kaip dabar – kalbu iš techninės pusės.

Savo šaliai Kinijoje vykusiame „Mis Pasaulis“ konkurse atstovavusi Gritė Maruškevičiūtė neslepia nusivylimo, kad, užuot sulaukusi gražaus žodžio dėl pasiekimų Sanijoje, sulaukė tik nepelnytų priekaištų. Dėl neva geografinių žinių trūkumo apkaltinta mergina prisipažino pasiilgusi kinų šiltumo ir paslaugumo. Mėnesį Kinijoje kartu su 115 gražiausių pasaulio merginų praleidusi lietuvaitė patikino, kad pasiruošimas konkursui nebuvo toks jau pasakiškas, kaip žiniasklaidos buvo skelbiama.

Nors televizijos ekrane Jurijus Smoriginas nevengia griežtų pastabų šokių dalyviams, tačiau realybėje prisipažįsta esantis priešingas. Choreografas patikino, kad į kritiką dėmesį kreipia, piktus komentarus taip pat skaito. „Visi mano oponentai išmoko save realiau vertinti“, – teigė vyras. Balsas.

„Facebook“, „Twitter“ ir kitų socialinių tinklų pagalba žinomi žmonės dar niekada nebuvo taip arti paprastųjų. Gali parašyti, panaršyti asmeniniuose nuotraukų albumuose ar išlieti nuoskaudas. Naujosios technologijos ne tik jungia žmones, tačiau pridaro ir nejuokingų nemalonumų. Kaip internete savo privatumą  saugo žymūs šalies žmonės? A. Mamontovas piktavalių nepersekioja Dainininkas prisipažino, jog bendravimas su gerbėjais – dalis muzikanto profesijos.

Į Lietuvą atvykstančios vokiečių grupės „De-Phazz“ prodiuseris Pitas Baumgartneris prisipažino nevadinantis savęs kompozitoriumi – kūrėjai tik dalijasi jau sukurtomis idėjomis. – Jau penktąjį kartą koncertuosite Lietuvoje. Kaip įvertintumėte lietuvišką publiką? – „Balsas.lt savaitė“ klausė P. Baumgartnerio. – Mums visada malonu atvykti čia. Neskirstome žmonių į tautybes, tačiau lietuviai šilti žmonės, atviri mūsų muzikai. Tad čia visada atvažiuojame su šypsena.

Bent vieną dieną metuose ir vyrai te pasijunta karaliais. Šiandien minimos tarptautinės vyrų dienos proga žymios Lietuvos moterys kalba apie stipriosios lyties privalumus, josios pamokas ir trūkumus, be kurių  moteriškajai giminei nebūtų miela gyventi. Vyrai, su švente! E. Liesienė: meilė lyties neturi Kartu su Juozu Liesiu du vaikus auginanti Eglė Liesienė patikino, kad gyvenimas be vyrų būtų išties nuobodus.

Dvidešimtmetį iš šalies muzikos scenos nesitraukiantis SEL lyderis Egidijus Dragūnas juokiasi iš teigiančiųjų, kad Lietuvoje iš muzikos išgyventi neįmanoma. Ar galite save vadinti laimingu žmogumi? Turiu sūnų, draugę, draugų, darbą – viską, ko noriu. Tiesą sakant, matau, kad visos mano svajonės pildosi. Kuo ypatingas dabartinis kūrybos etapas? Atsisakiau visų tarpininkų, vadybininkų ir muzikine veikla rūpinuosi pats.

Viešojoje erdvėje skandinaviškas šeimos modelis pristatomas kaip optimistinė mūsų šalies perspektyva. Tačiau, pasak feministės ir lyčių studijų dėstytojos Solveigos Daugirdaitės, Lietuvos valdžios piešiamas mamos paveikslas dvelkia senais prietarais. Pokalbis su S. Daugirdaite – ištekėjusia trijų vaikų mama – apie tikrąjį feminizmo veidą, siekius ir demografines problemas – vis labiau opėjančias, tačiau nesprendžiamas.

Televizijos kultūros laidų vedėjo Ryčio Zemkausko manymu, šalies tautinės savimonės stagnacija glūdi istoriniuose padariniuose. „Praeis. Reikia tik laiko“, – aiškino jis. Ar galite laikyti save snobu? Pavadinimas „Snobo kinas“ buvo labai geras, bet tai nerodo, kad esu snobų specialistas – apie tai paskaitų universitetuose negalėčiau skaityti. Galiu atsakyti tik tiek, kad jeigu reikia, galiu pabūti snobu – man nesunku.

Laimingiausiųjų pasaulio šalių sąrašuose Lietuvos nepamatysime. Tačiau tarp palankiausių gyvenimui puikuojasi ne stulbinančiais ekonominiais pasiekimais spindinčios valstybės. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto docentas Dainius Pūras tikina, kad ne finansinė gerovė užtikrina visuomeninę laimę. Rekordinis savižudybių skaičius, alkoholizmas bei smurtas, pasak akademiko, gimsta iš netolerancijos aplinkiniams, asmeninio bei visuomeninio vangumo ir nenoro atsigręžti į save.

Grupės „Skylė“ vokalistė Aistė Smilgevičiūtė-Radzevičienė mano, jog dainos apie baltų mitologiją ar partizanus gali klausytojus sužavėti ne ką mažiau nei populiarioji muzika. Populiarumo fenomeno paslaptys Kaip pavyksta taip sparčiai leisti albumus? Manau, jog „Skylės“ sėkmės raktas – kiekvieno mūsų kūrybiškumas. Pavyzdžiu, Rokas (Rokas Radzevičius – A. Smilgevičiūtės vyras – red. past.) anksčiau sugebėdavo kasmet po albumą išleisti. Viskam reikia entuziazmo. Mums kol kas jo nepritrūksta.

Šiuo metu Lietuvoje skaičiuojama virš 13 tūkst. žmonių, sutikusių po mirties savo organus bei audinius panaudoti gelbstint kitų žmonių gyvybes ir sveikatą. Pasak asociacijos „Donorystė“ prezidento Armino Bartkaičio, donorų sąraše netrūksta žymių žmonių pavardžių. Pakalbinome kelis jų.

Iš viešumos dingusi Agnė Jagelavičiūtė, apsilankiusi „Balsas.lt“ vaizdo konferencijoje, paprašė būti pristatoma tik kaip antro kurso tapybos studentė. Sako, jai šiuo metu tai – vienintelis rūpestis. Kaip ir kulinarija – aistrą šiam užsiėmimui įamžinusi neseniai išleista kulinarijos knyga. Kodėl dingo ir kuo dabar gyvena Agnė? Kaip nusprendei studijuoti tapybą? Jau nuo penktos klasės planavau, kad pabaigusi mokyklą stosiu į dailės akademiją.

Tarptautinėje teatro scenoje savo kūryba žiūrovus žavintis režisierius Oskaras Koršunovas liūdnai piešia Lietuvos kultūrinę ateitį. Puikiai žinomi užsienyje Gavote vieną prestiziškiausių teatro prizų – Vsevolodo Mejerholdo vardo apdovanojimą.

Neseniai 42 metų gimtadienį atšventusi Džordana Butkutė pyktelėjo pavadinta „lietuviškąja Madonna“. „Esu tiesiog Džordana, nereikia manęs su niekuo lyginti...“, – pataisė moteris, jau virš dvidešimt metų stovinti ant scenos. Paklausta, ar dar nemano pasitraukti iš muzikos, teatsakė, kad iki pensijos – dar toli. Televizijos projektų kuriamos žvaigždės sužybsi ir netrukus užgęsta, neilgai pasidžiaugusios plojančia publika ir žiniasklaidos dėmesiu.

Greičiausiai 20-metę Deimantę Bubelytę galima pavadinti viena iš grožio konkursų veteranių. Vos prieš mėnesį per plauką netapusi gražiausiąja, merginai praėjusį savaitgalį buvo uždėta „Mis pasaulio princesės“ („Miss Princess of the World“) karūna. D. Bubelytė prisipažino, kad šis konkursas – tikrai ne paskutinis. Prahoje vykusiame šou Deimantė, Vilniuje sutdijuojanti Mykolo Romerio unicersitete, savo žavesiu nustelbė 43 konkurentes, atvykusias iš viso pasaulio.

Kažkada realybės šou „Baras“ išpopuliarėjęs Robertas Janovskis maišo kokteilius ne tik bare, bet savo sugebėjimus demonstruoja ir barmenų čempionatuose. Deja, ne visada sėkmingai. Ketvirtadienį vykusiame konkurse barmenas buvo diskvalifikuotas, nespėjęs sumaišyti gėrimo per nustatytą laiką. „Aš visada ir visur vėluoju, pavėlavau ir su kokteiliu... Tai buvo geras spyris į užpakalį!“ – ragaudamas konkurentų paruoštus gėrimus prisipažino vyras.

Vos susitikus pokalbių pradėjome nuo tikėjimo veikla, kurios Donatui Montvydui šiuo metu netrūksta. Muzikavimas, šokių treniruotės ir vis tiek spindinčios akys. Kaip? Apie tikėjimą ir mūzų paieškas Tad gal ir pradedam nuo to tikėjimo. Ką jis tau reiškia? Tiek asmeninis, tiek profesinis gyvenimas susijęs su tikėjimu, kuris skatina veikti, motyvuoja. Gali suklupti dešimtis kartų, bet jei esi įsitikinęs, kad galiausiai žengsi tvirtai – pasieksi savo tikslą.

Atrodo, šoka visa Lietuva. Šokių virusu įsukusios televizijos masina tautiečius ne tik stebėti, bet ir burtis į šokių klubus. Paradoksas, tačiau jų sunkiuoju metu atsiranda vis daugiau. Vos prieš kelis metus ant rankų pirštų suskaičiuojamos šokių studijos skaičiuoja dešimtis naujų konkurentų.