Justina Bezaraitė

Lietuvoje karantino metu nužudyta dvigubai daugiau žmonių nei pernai tuo pačiu metu. Kai kurie specialistai teigia, kad mirčių gali daugėti ir dėl pora mėnesių riboto lankymosi poliklinikose, ligoninėse, atšauktų planinių operacijų. Gavę šviežiausią statistiką apie mirčių skaičių kovą ir balandį, demografai sako, kad šioks toks mirčių padaugėjimas yra, tačiau jis dar neturėtų gąsdinti – jie tai prilygina natūraliam svyravimui.

Prie sienos su Latvija – sujudimas. Atsivėrė vidinės Baltijos šalių sienos. Jau pirmąją dieną lietuviai, latviai ir estai traukia dirbti, pirkti, pramogauti ir tyrinėti netoli sienos esančių miestų. Trijų valstybių vyriausybių vadovai giriasi, kad pirmąją viruso bangą suvaldė greitai ir sėkmingai, tad Baltijos šalys tapo pirmąją atidaryta laisvojo judėjimo zona Europos Sąjungoje.  Lietuvos – Latvijos pasienis, vienas iš trijų dabar atidarytų – Saločių – kontrolės punktas.

Aplinkos ministras gesina skandalą – braukia iš savo įsakymo leidimą medžioklėje naudoti lankus, tačiau diskusijoms palieka plačiau leidžiamą invazinių plėšrūnų medžioklę su prožektoriais ir šunimis. Valstiečių frakcija aiškina, kad savo ministru pasitiki, neva šį neišdiskutuotą sprendimą dėl lankų įteisinimo jam pakišo pavaldinė. Politiniu atpirkimo ožiu šįkart tapo viceministrė – ja nepasitenkinima reiškia ir ministras, ir jo bendražygiai.

Dėl bandymo vėl įteisinti medžioklę lankais, kuri uždrausta jau 16 metų ir atmesta Seimo, aplinkos ministrui nuo pat ryto tenka aiškintis ne tik premjerui, bet ir aplinkosaugos aktyvistams. Ministrą jau bara ir bendražygiai valstiečiai žalieji, iš opozicijos politikai dabar ėmė varžytis, kurie pirmi prastums lankus uždraudžiančias įstatymų pataisas. Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika po sunkaus savaitgalio ir kritikos lavinos internete nuo pat ryto lekia į Vyriausybę aiškintis premjerui.

Atveriamos sienos tarp trijų Baltijos valstybių: kitą savaitę – gegužės 15 dieną – į Latviją ir Estiją bus galima keliauti laisvai, be dviejų savaičių privalomos saviizoliacijos. Trys savo laisvo judėjimo zoną atveriančios kaimynės tarsis dėl papildomų saugumo priemonių ir atvykstančiųjų tikrinimo tvarkos, tačiau aiškėja, kad keliautojams gali prireikti specialios programėlės, kuri seks buvimo vietą. Kelionių organizatoriai ima ruoštis svečių šalių ištroškusių antplūdžiui.

Ribojimų išvykti į užsienį nuo pirmadienio nėra, tačiau lietuvius priima ne visos kaimynės, o grįžti iš kai kurių tuo pačiu keliu nebepavyks – teks važiuoti ratais. Į Lietuvą žmonės įleidžiami tik per 2 sausumos kontrolės punktus ir vienu keltu. Lenkijai įsileisti svetimšalių nenorint, dalis pasienyje gyvenančių ar sieną kirsti žūtbūt norinčių lietuvių vis tiek bando laimę. Žmonės aiškina, kad stoja verslas, norisi ir pigesnių lenkiškų prekių.

Draudimas iš šalies išvykti panaikinamas – nuo pirmadienio kirsti Lietuvos sieną bus galima be jokių apribojimų. Bet norinčius paturistauti valdžia įspėja, kad grįžus į Lietuvą teks saviizoliuotis dviem savaitėms. Užsieniečiai į šalį nebus įleidžiami, tačiau su latviais ir estais tariamasi, kad Baltijos šalių gyventojai galėtų laisvai judėti per valstybių sienas ir atostogauti.

Nusipirkusiems bilietus į dėl karantino neįvykusį koncertą, rungtynes ar kitą pramogą ir dabar norintiems atgauti pinigus, panašu, reikės kantrybės – sumokėtų sumų pagal dabartinius siūlymus gali tekti laukti ir metus. Valdžia nori gelbėti kultūrą ir renginių organizatorius nuo bankrotų, o vartotojų gynėjai sako, kad tai reikėtų daryti ne žmonių, o valstybės pinigais. Lietuvoje patvirtinta tvarka, kaip ir kada žmogus gali atgauti pinigus į neįvykusį renginį.

Tarp Seimo ir prezidento rūmų – dar neregėta kova: parlamentarai Prezidentūrai grasina trimis skundais į Konstitucinį Teismą. Visi jie dėl akibrokšto, kai Aukščiausiojo Teismo skyriaus viršininkė vietoj prezidento siūlomo paaukštinimo perkelta į žemesnes pareigas. Ekspertai aiškina, kad dviejų valdžių ginčai, nusikėlę į teismus, politinės įtampos tarp valdančiųjų ir Prezidentūros nesumažins. Sigita Rudėnaitė dabar turbūt dažniausiai linksniuojama teisėja Lietuvoje.

Praėjus pirmam karantino mėnesiui, specialistai jau vardija ir naujas tendencija būsto nuomos rinkoje. Čia kaip reikiant padaugėjo nuomojamų būstų pasiūla, butai pinga, nuomininkai reikalauja nemenkų keliasdešimties procentų nuolaidų, o lankstūs šeimininkai nuomos mokestį apkarpyti sutinka. Studentas Paulius karantino metu laiko veltui neleidžia – sportuoja. Tik jau ne savo bendrabutyje Kaune, o tėvų namuose Vilniuje. Paskaitoms persikėlus į internetinę erdvę, vaikinas bendrabučio atsisakė.

Koronaviruso krizės metu Seime – priešrinkiminiai partijų viražai. Plenarinį posėdį valdančioji dauguma boikotavo, o opozicija savo projektus svarsto viena. Valstiečiai aiškina, kad valdantieji į posėdžius Seime eis tik kartą per savaitę dėl viruso grėsmės, kalba apie opozicijos žaidimus ir populizmą. Susirinkus tik trečdaliui Seimo narių, įsižeidė prieš pustuštę salę diskusijai sukviesti medikų ir verslo atstovai.

Nuspręsta – karantina pratęsiams dar dviem savaitėm, bet duris leista atverti daugybei verslų, ribojimai švelnės. Galima lankytis didžiausiuose prekybos centruose, visose parduotuvėse, o pirmadienį jau veiks lauko kavinės, vėl bus leista kirptis grožio salonuose, atsidarys sportui ir laisvalaikiui skirti aikštynai, atgis planinės operacijos. Visgi atsipalaiduoti nepavyks – elgtis naudojantis tokiomis pramogomis ir paslaugomis turėsime kitaip nei anksčiau.

Tūkstančiai lietuvių turistų taip ir nesulaukė ar nesulauks apmokėtų atostogų užsienyje ar Lietuvoje, tad dabar sprendžiama, kokiu būdu ir per kiek laiko kelionių agentūros turėtų grąžinti jiems pinigus. Kelionių organizatoriai baiminasi, kad liepus jiems pinigus žmonėms grąžinti anksčiau nei per pusmetį, pasipils bankrotai, o tuomet pinigų žmonės neatgaus dar ilgiau.

Karantinas švelninamas, prie duris atvėrusių parduotuvių tįsta eilės, bet didžiausiose šalies ligoninėse medikai, kovojantys dėl sunkiausių COVID-19 ligonių gyvybių, atsipalaiduoti dar tikrai negali. Po kelių valandų darbo jie sako išeinantys šlapi kaip po pirties, dėl krūvos apsaugos priemonių dirbant stinga deguonies, nerimas dėl galimybės užsikrėsti bet kurią akimirką lydi nuolat, o kur dar besitęsiantis fizinis ir emocinis nuovargis.

Nuo ryto prie Vilniaus rajone esančios Nemenčinės ribų budi pareigūnai, karo policija ir šauliai – ribojamas patekimas į miestą. Gretimuose kaimuose gyvenantys žmonės piktinasi, kad negali apsipirkti kaip įpratę, įsigyti vaistų. Apsisukti prie pareigūnų punkto tenka ir gyvenantiems Nemenčinėje, bet neturintiems, kaip tai įrodyti. Pareigūnai budi ir miesto viduje, lankomi ir tikrinami tie, kurie turėjo izoliuotis.

Seimo detektyvas dėl parlamentaro Dainiaus Gaižausko gauto koronaviruso tyrimo jau įgauna pagreitį ir formą. Opozicijos spaudžiamas dėl tyrimo teisėtumo Seimo narys pats paviešino skambučio karštajai linija įrašą ir savo pokalbį su savanoriu. Pokalbį paviešinus opozicija Gaižauską ėmė kaltinti melu ir toliau reikalauja atsistatydinti iš svarbių pareigų Seime. Parlamentaras Dainius Gaižasukas Seime užimta svarbų postą – yra Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas.

Slaugos ir globos namuose „Senevita“ Nemenčinėje, kuriuose gyvena 200 sunkių ligonių ir globotinių, dirba 150 žmonių. Nuo ryto vartus į juos veria Nacionalinio visuomenės sveikatos specialistai, Vilniaus rajono savivaldybės atstovai. Aiškinamasi, ko imtis, kai COVID-19 užsikrėtė šiai ypatingai jautriai virusui įstaigai maistą vežiojęs darbuotojas. Jis galėjo turėti kontaktą su 13 dirbančių žmonių. „Tai buvo vairuotojas, kuris vežiojo maistą – atveža iš Antavilių.

Į pagalbą valdžiai, planuojančiai, kada ir kaip pradėti švelninti karantiną, skuba mokslininkai. Vytauto Didžiojo universiteto rektorius ir doktorantas sukūrė matematinį modelį, o jis rodo, kad nors kiek atleidus vadžias ir šiek tiek sušvelninus karantino sąlygas, pandemija truks ilgiau ir baigsis tik liepą.

Lietuvoje – pirmoji diena, kai prieš savaitgalį įsigalioja sugriežtintos karantino sąlygos. Nurodymą kaukes nešioti visi supranta savaip ir nori išlygų viešoje vietoje valgant, rūkant ar geriant kavą. O prie įvažiavimus į dalį miestų veiksmas vyksta jau nuo pietų. Pajūryje policijos pareigūnai atykstančius pasitinko gerokai anksčiau, o daliai turistaujančių greitai teko apsisukti ir traukti ten, iš kur atvyko. Tik akys ir kakta – tiek nuo šiandien gali matytis žmogaus veido viešoje vietoje.

Koronaviruso aukų Lietuvoje daugėjant, vis dažniau diskutuojama, ar teisinga teigti, kad garbaus amžiaus ar sunkių ligonių mirties priežastimi reikia įvardyti būtent COVID-19. Specialistai aiškina, kad koronaviruso aukų statistika – dėl mirties sprendžiančių medikų rankose, nes skrodimas turi būti atliekamas tik išskirtiniais atvejais.

Koronaviruso krizė supurtė ir politikų reitingus, o juose – įdomios tendencijos. Sveikatos ministras Aurelijus Veryga sumušė Sveikatos ministrų populiarumo rekordą, kovoje su koronavirusu smarkiai nešmėžuojanti Ingrida Šimonytė dar stabiliau įsitvirtina matomų lyderių viršūnėje, o konservatorių partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis lyderio pozicijas akivaizdžiai užleidžia.

Kai koronovirusas dar nebuvo išplitęs Jungtinėse Valstijose, savo istorija su TV3 Žiniomis ten dalijosi viena sėkmingiausių lietuviškų šaknų turinti jauno verslo žvaigždžių – Daina Šlekys Trout. Jos dėka per metus Jungtinėse Valstijose šiemet į žmonių rankas pateks apie 40 milijonų lietuviškų Vyčių. Būtent jie puošia įmonės gaminamos fermentuotos arbatos – kombučos – buteliukus.

Opozicijoje esantys konservatoriai valdžią užsipuolė dėl pavojų gabenantis apsaugos nuo koronaviruso priemones išskirtinai iš komunistinės Kinijos. Dalį krovinio atgabeno Rusijos oligarchų lėktuvas. Anot konservatorių, taip Lietuva jau pateko į mums nedraugiškų šalių propagandos ir interesų gniaužtus. Valdžia aiškina, kad tokių didelių siuntų ir taip greitai iš niekur kitur atsisiųsti nebūtų pavykę, o už pagalbą kinams esą dėkoja net JAV.

Parlamentarai vos prieš pora dienų palaimino karantino taisyklių griežtinimą, bet numatytos tvarkos patys laikosi ne visi. Panašu, kad saviizoliacijos nepaiso valstietis Dainius Gaižauskas. Jau kreiptasi į Seimo etikos sargus aiškinantis, kaip jis gali toliau vaikščioti po Seimą ar už jo ribų, kai atlikdamas koronaviruso testą turėjo pasižadėti nekišti nosies iš namų dvi savaites. Valstietis Gaižauskas šiandien nieko aiškinti nebenori ir kalba apie melo akciją prieš jį.

Apsiginklavę kaukėmis, akiniais, pirštinėmis Seimo nariai susirinko į neeilinį posėdį. Tačiau surimtėti net ir tokiomis sąlygomis nepavyko – posėdis pradėtas juokais ir pykstantis dėl koronavirusu užsikrėtusios trijų Seimo narių padėjėjos. Pastaroji epidemiologams ilgai neatsiliepė telefonu, o atsiliepusi įtikinėjo, kad tuo metu, kai galėjo ką nors užkrėsti, jokių kontaktų su žmonėmis neturėjo, nors vien darbe bendravo su visu būriu.

Lietuviai pasaulyje savaitgalį minėjo pasaulinę cepelinų dieną. O Los Andžele, kur geras oras džiugina ir žiemą, parke surengta cepelinų iškyla. Kiek cepelinų joje suvalgė Amerikos lietuviai ir kokių skanauta daugiausiai, sužinokite reportaže iš Santa Monikos. Los Andželo apskrityje, Santa Monikoje iš puodų vienas po kito dingsta cepelinai ir tuštėja spirgučių atsargos.

Los Andžele praūžė didžiausias Amerikos lietuvių renginys – Lietuvių dienos. Rekordinis skaičius tautiečių jau 33 kartą vykstančiame festivalyje siautė su lietuviška muzika ir šokiais, šlavė cepelinus bei labai neįprastai patiekiamus bulvinius blynus, o už medaus trauktinę atsiskaitinėjo litais ir lietuvybę šventė kartu su lietuvėmis – Holivudo bei lietuviškos scenos žvaigždėmis.

Jungtinėse Valstijose gyvenantiems lietuviams mokslai prasidėjo jau rugpjūtį, o nuo šiol dar viena mokykla laukia ir šeštadieniais. Savaite vėliau nei Lietuvoje prasidėjo daugelio šeštadieninių lituanistinių mokyklų sezonas. Apie tai, kodėl vaikai nori būti penketukininkais, iš Lietuvos atėjusią gėlių madą ir kas traukia mokinius šeštadieniais mokytis. Į pamokas Los Andželo Šv. Kazimiero lituanistinėje šeštadieninėje mokykloje jau kviečia skambutis.

Kovo 11-ąją lietuviai šventė visame pasaulyje, o mes siūlome pasižvalgyti po Los Andželą. Svečioje šalyje jau gimę ar tik augę vaikai sveikina Lietuvą, pasakoja, dėl ko pavydi gyvenantiems mūsų šalyje, kodėl kiekvieną šeštadienį leidžia besimokydami lietuvių kalbos ir už ką nuolat kovoja. Mielos dainos, eilės ir dzūkiškos kalbos iš Jungtinių Valstijų – kviečiame žiūrėti reportažą.

Iš dvidešimties Vasario šešIoliktosios Akto signatarų šeši dėl gresiančių represijų turėjo palikti Lietuvą ir tapo politiniais emigrantais. Ieškodami jų pėdsakų, trijų signatarų anūkus aptikome Jungtinėse Valstijose, Los Andžele. Nustebsite, kaip jų šeimos saugo lietuvybę, vis dar kalba lietuviškai, deklamuoja eiles ir net dainuoja dainas, kurias išmoko iš Lietuvai brangių tėvų ir senelių.

Atėjo laIkas kai vienas patiktukas ar komentaras Feisbuke gali virsti aiškinimųsi institucijoms, komisijoms, viršininkui ir net viešu skandalU. Vilniaus universiteto profesorius tarybos narys feisbuke paspaudė „patinka“ ant studentą įžeidžiančio komentaro, kuriame magistrantas vadinamas Ramūno Karbauskio, padoriai perfrazavus, „oralinio sekso partneriu“. Įsisukus skandalui, dėstytojo veiksmus vertino visa universiteto etikos komisija.

Miegamųjų rajonų prikėlimas, stoties rajono permainos, mokyklų remontas ir susisiekimo paslaugos – tai antros Vilniaus mero kadencijos sieksiančio Remigijaus Šimašiaus pažadai. Liberalas į rinkimus eina ne su savo partijos – Liberalų sąjūdžio – vėliava, o su visuomeniniu rinkimų komitetu. Apžvalgininkams ir politologams tai panašu į korupcijos skandale aplamdytos partijos skilimą. Vilniaus meras liberalas Remigijus Šimašius su kolegomis ir bendraminčiais žengia į apsuptą Lukiškių aikštę.

Visiems sušalusiems ir spėliojantiems, kada ateis bobų vasara, specialistai jau turi atsakymą. Bet sako, kad šio savaitgalio tokiu vardu vadinti dar negalima, tai tik apšilimas prieš ilgiau trunkantį ir dar šiltesnio oro pliūpsnį, kuris apims visą Lietuvą. 1985 metais saule žmonės galėjo mėgautis ilgai. Na, bent jau kybartiškiai. Jų krašte prieš 33-ejus metus dieną kaip šiandien – spalio penktąją – kaitino 26 laipsniai šilumos. O tokia temperatūra iki šiol laikoma spalio šilumos rekordu.

Į Lietuvą norintys nors trumpam sugrįžti emigrantai sunerimę. Nuo privalomosios karo tarnybos pasislėpti tikėjęsi tautiečiai dabar pareigūnų pasitinkami net oro uoste. Pusantro tūkstančio prievolininkų įtraukti į ieškomų žmonių registrą. O jau pričiupti pasieniečių, policijos, muitinės ar kitų institucijų gauna raštą ir informaciją apie baudą. Gaudynės bent jau oro uoste kol kas atrodo sėkmingos.

TV3 Žinios pradeda reportažų ciklą apie Lietuvos istoriją prieš 30 metų pakeitusius Sąjūdžio įvykius. Šįsyk apie labai įtemptą ir emocijų kupiną 1988-ųjų birželį, kai prasiveržė mitingų ir protestų banga, į orą tūkstantinėse miniose pradėjo kilti vienos pirmųjų vėliavų, skambėti himnas, niauktis sovietinės valdžios veidai. Reportaže kalbame apie tai kaip Trakų paežerės susijusios su Sąjūdžio pradžia ir kodėl Kazimieros Prunskienės dukrai teko lyginti rublius.

Dėl kalėjimų korupciją ir giminystės ryšius išviešinusios Rasos Kazėnienės persekiojimo ir teismų teko įsikišti teisingumo ministrui. Kazėnienė aiškina, kad į teismą dėl viešai atskleistos informacijos ją padavusios kalinius maitinančios įmonės savininko žmona vis dar dirba kartu su ja Kauno tardymo izoliatoriuje. Neva gali prieiti prie šeimos įmonei naudingos informacijos ir dokumentų. Dabar dvi moteris izoliatorius atskyrė ir perkėlė dirbti į skirtingus pastatus.

Skandalai dėl vaikų maitinimo tęsiasi. Po to, kai vaikams liepta ruošti sveikesnį maistą, vieną verslininkės sudarytą knygą mokyklų maisto tiekėjai ir valgyklų darbuotojai pradėjo pirkti vos ne kaip privalomą. 100 eurų kainuojančioje knygoje ir ją reklamuojančioje svetainėje – Sveikatos apsaugos ministerijos logotipai ir raštai apie patvirtintus čia nurodomus receptus. Tačiau ministerija dabar aiškina, kad autorei savo vardu dangstytis neleido.

Vyresni nei 23 metų vyrai gali lengviau atsikvėpti. Krašto apsaugos ministerija siūlo jų į šauktinių sąrašus neberašyti. Taip stengiamasi netrukdyti kurti šeimą, imtis verslo ar darbų. Bet štai jaunesniems nei 23 m. šansai būti įrašytiems į sąrašą gerokai išauga. Vaidas Stankevičius į tarnybą atėjo savo noru. Tokį kelią savanoris pasirinko būdamas 25 m. ir jau sukūręs šeimą. „Su žmona pasitariau, žmona leido tiesiog pasirinkt šitą kelią. Taip ir atsiradau kariuomenej.

Prieš gėjus ir kitas seksualines mažumas demonstravęs išpuolius, besisvaidantis skambiais įžeidimais ir savo vaiko mamai siūlęs abortą parlamentaras Petras Gražulis paskirtas į Seimo Žmogaus teisių komitetą. Pats P. Gražulis sako, kad jam ten ir vieta, žada praskiesti liberalias pažiūras. Tačiau dalis parlamentarų, žmogaus teisių gynėjų tokiu sprendimu baisisi. Valstiečių lyderiui Ramūnui Karbauskiui toks nauja Petro Gražulio vaidmuo atrodo logiškas.

Skubios pagalbos skyrių mažiausiose ligoninėse gali nebelikti. Tokį planą dėliojantis sveikatos apsaugos ministras sako, kad mažos ligoninės tokios pagalbos negali teikti, nes ten trūksta ir specialistų, ir įrangos. Gyventojai gi bijo, kad naktį ištikus nelaimei iš toli važiuojančio greitosios automobilio gali ir nesulaukti, o ir sulaukus toli išvežtam bus viena bėda – kaip grįžti namo. Pavyzdžiui Kazlų Rūdos ligoninėje stacionare dabar gydosi maždaug dešimtadalis miestelio gyventojų.

Santuokų rūmus šiandien užplūdo tikrai ryžtingai nusiteikę jaunavedžiai. Kad susituoktų 18 metų 8 mėnesio 18 dieną, laiką tuoktuvėms jie turėjo rezervuoti net prieš metus. O ir viskas, ko gali prireikti šiai šventei, dažnam kainavo gerokai daugiau nei trimis vienodais skaičiais nepažymėtą dieną. „Lygiai prieš metus ir mes paskutinę vietą pasiėmėm, 11:15. Jau 2020 metams yra rezervacijos – antram mėnesiui 20 dienai“, – pasakojo į Santuokų rūmus atvykę jaunavedžiai. „Graži labai data.

Pravieniškių pataisos namus – atvirąją koloniją prieš kelerius metus pradėjo šildyti privati įmonė, nors kieme stovi kalinimo įstaigai priklausanti katilinė. Privati įmonė rūpinasi ne tik kalinimo įstaigos šildymu, jos gaminama šiluma bei vanduo tiekiamas ir Pravieniškių kaimo gyventojams. Teisingumo ministerijos atliktas auditas šokiruoja. Pasirodo, kad šilumos gamybą į savo rankas perėmus privačiai bendrovei „Prasila“, sąskaitos pataisos namams – kolonijai išaugo daugiau 40 proc.

Lietuvos kaliniai toliau atakuoja teismus prašydami kompensacijų dėl prastų sąlygų kalinimo įstaigose. Visgi Kauno nusikaltėlių autoritetas už nužudymus iki gyvos galvos kalintis Henrikas Daktaras kompensacijos dėl mažos kameros, graužikų joje ir pasimatymų su žmona Europos Žmogaus teisių teisme neprisiteisė. Patalpos daugiau kaip 100 metų sulaukusiame kalėjime nuolat remontuojamos. Kalinių atstovai sako, kad šios – ne pačios blogiausios.

Nutrūkęs elektros tiekimas, šildymas, visiška tamsa, sustoję visi darbai ir būtinųjų paslaugų užtikrinimas. Apie tokį galimą scenarijų Lietuvoje prabilo buvęs Energetikos ministras. Esą tokią apokalipsę mūsų šalyje gali sukelti Rusijos valdoma Astravo atominė elektrinė, kai tik pradės veikti. Visgi „Litgrid“ ramina, kad netikėtiems atvejams ruošiamasi, o padažnėjusias kibernetines atakas sugeba atremti. Lietuvos pašonėje Astravo atominė elektrinė turėtų pradėti darbą jau kitais metais.

Arši diskusija užvirė po to, kai vienas garsus virtuvės šefas pareiškė, kad mažų vaikų restorane nepageidauja, o jo klientai viešai pasiskundė nekultūringu elgesiu, kai savo kūdikį atsinešė į maisto degustaciją. Specialistai aiškina, kad vaikai restoranuose gali būti nepageidaujami, bet restoranas apie turėtų informuoti net rezervacijos metu. Restorano „Gastronomika“ tinklalapyje skelbiama apie ypatingus maisto pojūčius, kulinarinę erdvę ir maisto kokybę.

Valdžia tikina daranti kiek gali, kad po pensijų reformos ateities pensininkai būtų ne tik turtingesni, bet ir laimingi. Dabartinis jaunimas jau privalės kaupti pensijai privačiuose fonduose, o vėliau, atėjus laikui, sukaupta suma juos džiugins kaip priedas prie „sodrinės“ senatvės pensijos. Bet privatiems pensijų fondams atstovaujanti asociacija dėl tokių santaupų skelbia pavojų.

TV3 pradeda reportažų ciklą apie Lietuvos istoriją prieš 30 metų pakeitusius, lemtingus Sąjūdžio įvykius. Šįsyk apie labai įtemptą ir emocijų kupiną 88-ųjų birželį, kai prasiveržė mitingų ir protestų banga, į orą tūkstantinėse miniose kilo pirmosios dar nelegalios Trispalvės, skambėjo „Tautiška giesmė“, pradėjo niauktis sovietinės valdžios veidai ir gimė Lietuvos visuomenė. Galvės ežero pakrantėje, maždaug toje vietoje buvo pradėti statyti namai.

Aistros verda dėl 230 tūkstančių valstybės tarnautojų, biudžetininkų, teisėjų ir net politikų algų. Profsąjungos piktinasi, kad valdžia nesidera su jais dėl bazinio dydžio kėlimo, o nuo jo priklauso ir žmonių uždarbis. Socialdemokratai Seime jau registruoja siūlymus, kurie algas pakeltų nuo 20 eurų mažiausiai uždirbantiems, iki 150 eurų Seimo nariui. O premjeras kalbas apie didinimą vertina skeptiškai. Neva visiems vienodai keliamas bazinis dydis nemotyvuos.

Cirke dviračiais važinėjančių, šokančių meškučių, dramblių, per degančius lankus šokinėjančių tigrų, besirangančių smauglių greitai galime nebematyti. Parlamentarai svarsto ne tik uždrausti laukinių gyvūnų pasirodymus, bet net ir neleisti pervežti tokių žvėrių per Lietuvos teritoriją, siekiant išvengti jų kankinimo. Dabar pasirodymus su laukiniais žvėrimis rengiantys dresuotojai gyvūnų kankinimų kratosi. Jie aiškina, kad cirkai taip užsidarys, o žvėris teks užmigdyti.