Justina Bezaraitė

Nemokamai keliauti po egzotiškiausias pasaulio šalis ir dar iš to užsidirbti. Skamba kaip neįtikėtina svajonė, ar ne? Tačiau būtent tai pavyko lietuvei fotografei Karolinai Valeikaitei. Arba suburti 150-ies tūkstančių gerbėjų gretas ir tapti ryškiai žibančia socialinių tinklų žvaigžde, kokia yra garsioji gražuolė Karolina Meschino. Šios įspūdingos nuotraukos – lietuvių fotografės Karolinos Valeikaitės ir jos draugo italo Marco Coppolos.

Sudaryti santuokas be atskiro ėjimo į metrikacijos įstaigą, gal net turėti tikybos ir religinių apeigų pamokas mokyklose greitai gali būti leista ir pagoniško tikėjimo atstovams. Grupė Seimo narių siūlo senovės baltų tikėjimą išpažįstančiai bendrijai „Romuva“ suteikti valstybės pripažinimą.  Ir nors teisinių kliūčių tam nebėra, Seime netrūksta besipiktinančių tokiais planais.  Vestuvės pagal senovės baltų tradicijas ir religiją.

Tų, kurie prisipažįsta, kad nori dalyvauti Prezidento rinkimuose, vis daugiau. Apie ketinimus perimti šalies vairą iš Dalios Grybauskaitės jau kalba ir net tarpusavyje konfrontuoja du konservatoriai: Vygaudas Ušackas ir Žygimantas Pavilionis. Dalia Grybauskaitė savo postą įpediniui užleis kitais metais. O prisipažinusių kandidatų į jos vietą – vis daugiau.

Seimo Vicepirmininkė Rima Baškienė parengė įstatymo pataisą, pagal kurią už kiekvieną praleistą posėdžių dieną parlamentarams būtų mažinama alga. Be pateisinamos priežasties nepasirodę darbe plenarinių posėdžių dieną parlamentarai prarastų apie 100 eurų. Dalis tautos išrinktųjų dėl tokio siūlymo niršta jau dabar. Patys parlamentarai yra pastebėję, kad artėjant vakarui per balsavimus posėdžiuose kartais nelieka nė pusės Seimo narių.

Pedagogiką studijuojantys studentai jau kelis mėnesius negauna 115 eurų siekiančių stipendijų. Stipendijos vėluoja po to, kai joms skirti pinigai nukeliavo dėstytojų algoms kelti. Dalis studentų dabar vos suduria galą su galu, pinigus priversti skolintis. Švietimo ir mokslo viceministras aiškina, kad studentai situaciją dramatizuoja. Tuoj savaitgalis, laukia ir Velykų atostogos.

Pasipiktinimas iš Seimo per apkaltą nepašalinus nuslėptais ryšiais su KGB-istu kaltinamo ir Konstituciją pažeidusio Mindaugo Basčio virto siūlymu per apkaltas balsuoti tik viešai. Ar politinė valia tokiam siūlymui atsiras, nebeaišku. Dalis valdančiųjų ir dalis opozicijos lyderių mano, kad balsuojant atvirai neatsilaikoma daromai įtakai. Premjeras sako, kad Seime dabar verdančios aistros – normalu.

Užsukus į Seimą, Vyriausybę ar kokią nors valstybinę instituciją ateityje čia galite sutikti ne tik dirbančius politikus, valdininkus, bet ir jų krykštaujančius vaikus. Vyriausybė, Seimas ir ministerijos raginamos įrengti vaikų priežiūros kambarius, kur savo atžalas galėtų palikti čia dirbantys tarnautojai ar politikai. Valdžia tam pritaria. Bet iškilo opus klausimas – kas ten prižiūrės vaikus? Stambesnėse ir tarptautinėse įmonėse darželiai ar vaikų priežiūra tiesiog darbe nebėra naujiena.

Po 5 mėnesių tūkstančiuose vaikų apklausų per metus turės būtinai dalyvauti vaikų psichologas. Apie tokią permainą kalbėta labai garsiai po nevykusių apklausų ir vaikų tragedijomis virtusių atvejų, bet pasiruošimas, atrodo, vyksta vangiai. Kol kas teismuose per visą Lietuvą dirba vos 6 tokie psichologai, nuo liepos dirbsiančių psichologų sąrašas nesudarytas, įkainių, kiek jiems bus mokama niekas pasakyti negali.

Po Naujųjų dėl padidėjusių įmokų „Sodrai“ minimumo neuždirbantiems į nepatogią padėtį pakliuvo smulkus verslas, nevyriausybinės organizacijos ir specifines paslaugas teikiančios stambios įmonės. Tiesa, daliai nevyriausybininkų valdžia dėl permainų padidino finansavimą, o štai verslininkai problemą sprendžia kitaip – atleidžia arba planuoja atleisti dešimtis, o vietomis net šimtus darbuotojų. Tai vaikų dienos centras Marijampolės rajone.

Parinkti, kurį vietinės reikšmės kelią ar gatvę asfaltuoti ir tam išleisti šimtus tūkstančių ar milijonus eurų Lietuvoje gali ne specialistai, o susirinkę keli seniūnaičiai. Ir tam dažnoje savivaldybėje net nėra nustatyta jokių objektyvių kriterijų. Gyventojai pyksta, kad dėl to gatvės darbams pasirenkamos tikrai įdomiai ir asfaltą nusprendžiama kloti ne ten, kur daug gyventojų, kyla pavojus į mokyklą juo vaikštantiems vaikams, o pavyzdžiui ten, kur jis pasiekia kelias stambias įmones.

O dabar žvilgsnis į Abchaziją – nuo Gruzijos atsiplėšusį regioną, maitinamą dotacijomis iš Rusijos ir saugomą kelių tūkstančių Rusijos pasieniečių. Ten gyvenantys gruzinai skundžiasi dėl pažeidžiamŲ teisių, kai užkertamas kelias balsuoti, gauti abchazišką pensiją ar net įsidarbinti, mokyti vaikus gruzinų, o ne rusų kalba. O riešutų ir mandarinų verslą jau dvejus metus žlugdo viską naikinanti dvokianti blakė. Abchazijoje, Galio regione, gyvena apie 40 tūkstančių gruzinų.

Finansinių nusikaltimų tarnyboje neįprasta problema. Būrys pareigūnų pasiskundė teismui, kad visus darbo metus turėjo už savus pinigus pirkti ir darbe trinti rūbus ir batus. Dabar jie reikalauja kompensacijų po maždaug pusantro tūkstančio eurų, mat pagal statutą priklausančios uniformos jiems skirtos nebuvo. Tarnybos atstovai aiškina, kad anksčiau uniformų neskyrė, nes nemanė, kad jos be skiriamųjų ženklų dirbantiems pareigūnams gali būti reikalingos.

Šventes leidžiantys namie veikiausiai išnaudoja daugiau elektros, vandens, šilumos, o ir sąskaitos tuomet gali ateiti kiek didesnės. Kaip bus naujausiais metais? Ekspertai sako, kad komunaliniai mokesčiai neturėtų žymiai ūgtelėti. Bet didžiuosiuose miestuose kiek pabrangs šildymas, kai kur daugiau teks pakloti ir už šiukšles. Apie mokesčius ir sąskaitas nuo Naujųjų – reportaže. Tam, kad per šventes namie būtų jauku, svarbu, kad namuose būtų tiesiog... šilta.

Beveik 10 metų po karo Gruzijoje, o šeimos, draugai ir ištisi kaimai vis dar gyvena atskirti spygliuotomis vielomis, pabėgę iš Pietų Osetijos gyventojai negali aplankyti savo namų ir artimųjų, o gyvenantys kylančių sienų prieigose kartais bijo vaikščioti net savo laukuose, nes ir ten gali sulaikyti rusų pasieniečiai su šunimis. Gruzinai skundžiasi pasaulio Užmiršta jų teritorijų okupacija, o ekspertai baiminasi, kad konfliktas čia ne tik įšalęs, bet dar labiau šaldomas.

Kasdien girdime apie Lietuvoje augančias algas, pensijas, mažėjantį nedarbą, tačiau savo gerove patenkintų žmonių beveik nedaugėja – patenkintų finansais Lietuvoje perpus mažiau nei Estijoje, kur kainos dar didesnės nei Lietuvoje. Atliktas tyrimas rodo, kad mūsų šalyje 80 proc. žmonių negali sukaupti normalių santaupų, o brangesnį daiktą įperka tik kas penktas. Gan pesimistiškus lietuvius ministras ramina – priemonių, kad gerėjimas pasijaustų, imtasi.

Prezidentas kaip visuomet – optimistas, džiaugiasi, kad gali dirbti, plaukti baseine ir linki sau sveikatos. Svečiai į Prezidentūrą su dovanomis traukia nuo ankstyvo ryto. Bet švęsti daugybės žmonių apsuptyje Prezidentas šiemet nenusiteikęs. Kaip minės gimtadienį – plačiau reportaže. Valdas Adamkus nuo ryto – savo kabinete Prezidentūroje. Pirmasis skambutis su sveikinimais – 7 ryto. Skambino iš Izraelio.

Nemokamai pigesnių svaigalų į Latviją ir Lenkiją lietuvius vežioti įsigudrinę alkoholio pardavėjai sulaukė valdžios bausmės. Autobusai tiesiai iki alkoholio parduotuvių kaimyninėse šalyse žmonių gabenti nebegalės. Tačiau alkoholio pardavėjų baudos labai išgąsdinti neturėtų. Maksimali suma, kurią gresia pakloti žinomai įmonei – keli tūkstančiai eurų. Taip Marijampolėje žmonės džiaugiasi nemokama kelione į Suvalkų parduotuvę, kur viena iš pigesnių prekių – alkoholis.

Vestuvines sukneles nuomojantys salonai kaltinami sudarę neteisėtą kartelį. Konkurencijos taryba nustatė, kad prieš metus salonai susitarė nuotakoms taikyti 10 eurų mokestį už tai, kad galėtų pasimatuoti sukneles. Dalis vadovų aiškina, kad taip bandė apsiginti nuo iš gatvės tik dėl pramogos ateinančių žmonių ir atpirkti prakaitą įgavusių suknelių valymą. Kiti pyksta, nes tokio mokesčio netaikė, o baudą gavo.

Su skyle burnoje vėžį išgyvenę žmonės negali nei kalbėti, nei valgyti. Bet Sveikatos apsaugos ministerijai jie neatrodo neįgalūs. Nekompensuojami ir jų protezai, kurie leistų atgauti kalbos dovaną ar viešumoje praryti maisto kąsnį. Pacientai ir gydytojai bando prisibelsti į valdininkų duris pusantrų metų, tačiau supratimo iki šiol nesulaukia. Sveikatos ministras pats pripažįsta – skamba absurdiškai. Mariją sunku suprasti po to, kai prieš dvejus metus jai išoperuotas žandikaulio auglys.

Lietuvai vis dažniau žvalgosi į vištieną, į krepšelį nebedėdami vien mėgstamos kiaulienos.  Dietologai aiškina, kad tokia mėsa suteikia nusiraminimo pojūtį, todėl gali ir traukti. Lietuvos veterinarijos ekspertai jau imasi priemonių dar labiau riboti antibiotikų naudojimą paukštynuose,  paukščiai nebūtų šeriami be reikalo. 92 metų Aleksandras vištienos ieško  nukainuotų prekių skyriuje. Čia iškrapšto iš viso keturis gabalus. Jie atsieis pusantro euro.

Devyniasdešimtmetis Valdas Adamkus pas Santaros klinikos medikus atvyko išsiaiškinti, ar sutriuškino jį kelerius metus kamavusį vėžį. Prezidentas vis dar nenustygsta – kas antrą dieną lanko baseiną, vaikšto, stebi politiką ir laukia atsakymo, ar medikai jį išleis atostogų užsienyje. Gydytojai tuoj papasakos apie Prezidento sveikatą, o pats Valdas Adamkus – apie susirūpinimą dėl valdžios.

5 tonose lietuvių pagamintos mėsos – salmonelės. Tokią maltą jautieną estams siuntė didžiausia mėsos perdirbimo įmonių grupė „Biovela“. Mėsa su bakterijomis siųsta vienam greitojo maisto restoranui. Laimei, mėsainių su salmonele paragauti estai nespėjo - restorano vadovai bakterijas aptiko mėsai dar esant sandėliuose. Lietuvos perdirbėjai ramina, kad kituose įmonės gaminiuose, skirtuose lietuviams, šių bakterijų nepateko, bet inspektoriai toliau atlieka tyrimus.