Ieva Pupeikytė-Didžiulė

Nuo rugsėjo mėnesio į sostinę su drauge studijuoti atsikrausčiusi Ernesta nustėro pamačiusi, kiek kainuoja buto nuoma. Merginos vylėsi susirasti pigesnį variantą, tačiau tokie būstai buvo išgraibstyti. Tad dviejų kambarių butą sostinėje studentėms teko išsinuomoti už nemenką sumą. „Tai kaina 280 eurų mėnesiui, dar plius komunaliniai, tai mums studentėms tikrai didelė suma.

Seimas užsimojo uždrausti didiesiems prekybininkams dirbti per Kūčias, Kalėdas, Velykas ir kitas metų šventes. Pasirodo, parduotuvės turėtų nedirbti net 15 dienų per metus. Prekybininkai aiškina, kad labiausiai nukentės pirkėjai, kurie per šventes ateina pasipildyti maisto ir gėrimų atsargų. Patys kalbinti gyventojai draudimą dirbti per šventes vadina kvailyste.

Pasaulio sveikatos organizacijos gąsdinimai, kad raudona ir perdirbta mėsa sukelia vėžį, atsisuka prieš turgaus prekiautojus. Pirkėjai ima bodėtis ne tik rūkytų gaminių, bet ir raudonos mėsos, pavyzdžiui, kiaulienos. Ūkininkai ramina – esą paklausos sumažėjimas trumpalaikis. O prekybininkai tikina, kad gyventojai mėsą valgo taip kaip ir valgę. Tūlas lietuvis vidutiniškai per metus sukerta daugiau kaip 40 kilogramų kiaulienos.

Naujas būdas vilioti iš žmonių pinigus – sukčiai siūlo gyventojams išsinuomoti butą už neregėtai patrauklią kainą. Tinklalapiuose pasirodo skelbimai, kuriuose naujus ir puikiai apstatytus dviejų kambarių butus siūloma išsinuomoti vos už kelis šimtus eurų. Pigiais butais susigundę gyventojai skuba pervesti nemenką avansą ir lieka it musę kandę – ir be buto, ir be pinigų. Fiktyvius butus nuomojantys sukčiai nusitaikė į patiklius gyventojus, o ypač studentus.

Lietuviai loterijose šiemet jau pralošė daugiau kaip 23 milijonus eurų – tai kone ketvirtadaliu daugiau nei pernai. Daugiausia loterijos bilietus perka pagyvenusio amžiaus žmonės, mat šie viliasi bent taip prisidurti prie pensijos. Tuo tarpu loterijų bendrovės gyventojams išmokėjo laimėjimų už beveik 28 milijonus eurų. „Išlošimo procentas yra 54 procentai. Kaip žinia, loterijų įstatymas numato, kad išlošimo procentas turi būti ne mažesnis kaip 50 procentų.

Pasak tautodailininkų, tikrai neapsiriksite, jeigu kapų puošybai rinksitės rudenines kompozicijas, kuriamas iš natūralių gamtos dovanų: kankorėžių, eglišakių, samanų ar kaštonų. Tokios puošmenos ir subtiliai atrodo, ir ilgiau išlieka. Tačiau specialistai pataria vengti kičo – ryškių, sintetinių spalvų, dažytų gėlių ir žvakučių jūros, mat visa tai nukeliauja tiesiai į sąvartynus.

Įsigijote vertingą paveikslą, papuošalų, o gal prašmatnius kailinius? Nenustebkite, jei apie tokį pirkinį turėsite pranešti Mokesčių inspekcijai. Finansų ministerija siūlo įvesti turto deklaravimą visiems gyventojams, įsigyjantiems vertingo turto. Taip esą siekiama kovoti su neteisėtu praturtėjimu ir šešėliu. Laisvosios rinkos institutas tokį siūlymą kritikuoja – esą eilinį kartą nukentės sąžiningi žmonės, o nusikaltėliai ir toliau liks šešėlyje.

 Kepti picas, plauti indus, tvarkyti virtuvę – tokius ir kitus darbus kavinės ir restoranai norėtų pasiūlyti į Lietuvą atvykstantiems pabėgėliams. Darbdaviai pabėgėlių laukia išskėstomis rankomis ir sako pasiruošę mokėti tokį patį atlyginimą kaip lietuviams, mat vietinės darbo jėgos katastrofiškai trūksta. Štai didžiausias Lietuvoje restoranų ir kavinių tinklas tvirtina galintis įdarbinti iki 50-ies žmonių.

Jei krizės metu darbdaviai klausdavo – kiek bus mažinami atlyginimai, dabar situacija apsivertė aukštyn kojom ir sprendžiama, kiek darbuotojų atlygis turėtų didėti? Patys dirbantieji sako morališkai jaustųsi geriau, jei atlyginimai būtų kilstelėti iki 10 procentų. Tiesa, dažnas pripažįsta, jog pažadais jau nebetiki, mat kai kur atlyginimai ne didėja, o mažėja. Verslininkų apklausos rodo, kad trys iš keturių darbdavių kitąmet kels atlyginimus – tai planuoja daryti 75 procentai įmonių.

Pienininkai praranda Lietuvos parduotuvių lentynas – čia daugėja produkcijos iš kaimyninės Latvijos, Lenkijos ir Vokietijos. Tuo tarpu gyventojai sentimentus jaučia lietuviškam pienui, varškei ar sūriui. Pasak prekybininkų, pirkėjai moja ranka į lietuviškus pieno gaminius tik tuomet, kai šie būna ženkliai brangesni už importinius. Lietuviai renkasi kokybę, o ne kiekybę.

 Kauno centre – pirotechninių šūvių lydimas protestas prieš pabėgėlius. Prie protesto akciją surengusių tautininkų norėjo prisijungti ir skandalingais pasisakymais pagarsėjęs Vytautas Šustauskas. Tiesa, policijos pareigūnai buvusį Kauno merą iš renginio išprašė. Apie šimtas žmonių šeštadienio vakarą nešdami plakatus ir skanduodami patriotinius šūkius patraukė Vienybės aikštės link. Laisvės alėjos prieigose mitingą prieš imigrantus stebėjo sustiprintos policijos pajėgos.

Tragiška avarija Klaipėdos rajone – su kompanija linksminęsis jaunuolis, pritrūkus alkoholinių gėrimų, nusprendė pats važiuoti į degalinę. Vaikinas posūkyje nesuvaldė automobilio ir vertėsi. Jaunas vairuotojas – komoje. Šeštadienio vakarą linksmybės su draugais vienam jaunuoliui baigėsi liūdnai. 25-erių vaikino vairuojamas klevo lapo ženklu pažymėtas automobilis „Opel Vectra“ nulėkė nuo kelio ir vertėsi.

Šiauliuose nufilmuotas pavojingai atlapotomis durimis per miestą važinėjantis sunkvežimis. Negana to, filmuotoje medžiagoje matyti, kaip vairuotojas lyg niekur nieko važiuoja prieš eismą. Tokį vaizdelį pamatyti galima ne kasdien. Šiaulių miesto gatvėmis važinėjusio sunkvežimio durys kelis kartus trenkiasi į medį ir šalia stovinčius kelio ženklus.

 Ginti Lietuvos kilus reikalui siūloma net ir šalies medžiotojams. Grupelė Seimo narių sumąstė – esą užpuolimą šalies kariams galėtų padėti atremti medžiotojų būreliai. Pasak Seimo nario Pauliaus Saudargo, medžiotojų klubai ir būreliai galėtų būti priskirti prie ginkluotųjų pajėgų, mat šie puikiai išmano, kaip elgtis su ginklu lemiamą minutę.

Nelegaliose gyvūnų kapinaitėse Karoliniškėse Aldona dažnas svečias. Pensininkė pasakoja čia palaidojusi seną katę ir du kačiukus ir iškelti jų niekur neketina. Maža to, Aldona kruopščiai tvarko ne tik savų, bet ir svetimų užmirštų augintinių kapavietes, net ir tas, kurias iškapsto išbadėjusios lapės. „Aš tai savo susitvarkau kapelius ir kitų dar prižiūriu. Va šitą šuniuką, kur lapė iškasė ir suėdė, tai irgi užkasiau kaulelius, tenais va prižiūriu.

Seime virė kova dėl naktinio matymo taikiklių, kuriais norėta leisti naktimis pyškinti šernus. Už naktinius taikiklius pasisakanti grupelė Seimo medžiotojų ragino sumažinti šernų populiaciją ir taip užkirsti kelią afrikiniam kiaulių marui. Tačiau siūlymą kritikuojantys parlamentarai atkirto – esą tai tik turtingų Seimo narių, turinčių medžiotojų bilietus, užgaida. O laukinių gyvūnų gynėjai įsitikinę – naktiniai taikikliai su medžioklės etika nesuderinami.

Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacija kyla į kovą su Lietuvos banku. Pasak asociacijos, centrinis šalies bankas pateikia tendencingą informaciją – esą greitųjų kreditų bendrovės neatsakingai vertina klientų kreditingumą, neva įkandin daugėja prasiskolinusių gyventojų. Asociacija pasipiktinusi, kad tokiomis kalbomis siekiama įvesti dar griežtesnį Vartojimo kreditų reguliavimą. Tuo tarpu Lietuvos bankas atšauna –  dėl griežtesnio reguliavimo smulkios kreditų bendrovės neišnyks.

Pasak ekonomistų, susilpnėjęs euras dolerio atžvilgiu stabdo naftos ir jos produktų pigimą, todėl degalų kainos dažnam lietuviui vis dar atrodo per didelės. Maža to, atpigus eurui, lietuviai permoka ne tik už degalus, bet ir už kai kuriuos importuojamus vaisius ar net buitinę techniką. O kalbinti gyventojai pripažįsta euru per daug nesidžiaugiantys, mat nuo naujų metų ir maistui, ir paslaugoms išleidžia gerokai daugiau.

Kokių vitaminų lietuviams trūksta labiausiai ir kaip sukaupti jų atsargų? Pasak specialistų, ruduo pats geriausias metas prisivalgyti daug šviežių daržovių ir vaisių norint ne tik palepinti skrandį, bet ir sustiprinti imunitetą. Rudenį ypač populiarūs trinti šviežių morkų, obuolių kokteiliai, pagardinti moliūgais, imbierais ar špinatais. Tačiau net ir prisigėrus tokių kokteilių, prikaupti vitaminų ir mikroelementų atsargų visai žiemai, deja, nepavyks.

 Ar galima medžioti išlenkus vieną kitą taurelę ir kas tokius medžiotojus tikrina? Didžiulis pasipiktinimas kilo po to, kai daugiau kaip 40 metų medžiojantis Seimo narys Bronius Bradauskas kreipėsi į teismą, prašydamas išsiaiškinti, ar aplinkosaugininkai turi teisę tikrinti medžiotojų blaivumą. Parlamentaras tikina, kad tokia mintis kilo ne jam. Esą jo paprašė galimai neblaivus medžioklės metu įkliuvęs kaišiadoriškis verslininkas – Bradausko apygardos gyventojas ir rinkėjas.

Jau nuo kitų metų alkoholis gali išgaruoti iš šalies degalinių. Vyriausybė paskelbė savo verdiktą ir pasisakė prieš svaigalų pardavimo degalinėse pratęsimą. Darbuotojų profsąjungos kyla į kovą – esą mažesniuose rajonuose prasidės atleidimai, maža to, gali pabrangti ir degalai. O svaigalų priešininkai nesupranta, kam reikalingos degalinės – įsipilti degalų, kavos nusipirkti ar užsiversti butelį degtinės? Nedidelėje Panevėžio degalinėje gyventojai užsuka ne tik degalų, bet ir ko stipresnio.

Kaip atrodo parduodamas kone milijono eurų vertės būstas ir kas tokį įperka? Pasirodo, prabangūs būstai nėra tik turtingų užsieniečių privilegija ar užgaida, mat tokia rinka egzistuoja ir Lietuvoje. Prestižiniai butai atveria įspūdingus vaizdus į Vilniaus senamiestį – bažnyčias, Trijų kryžių kalną ar Gedimino pilį. Tokiame būste neapsieinama ir be SPA zonos, sūkurinių vonių bei kiaurą parą budinčių apsaugos darbuotojų.

Baruose ir užeigose susispietę šimtai sirgalių stebėdami Lietuvos krepšinio rinktinės rungtynes nusiraminimui pakelia net ir po penkis alaus bokalus. Tačiau, pasak barų savininkų, sirgalių išnešti nereikia – po rungtynių namo jie išeina savomis kojomis. Aludariai juokauja, kad daugiausia alaus bokalų pakeliama tuomet, kai Lietuvos rinktinės atakos šlubuoja, o metimai skrieja pro šalį.

Jau nuo kitų metų girtiems vairuotojams Lietuvoje grės kalėjimas. O už greičio viršijimą ir chuliganišką vairavimą gali tekti ne tik pakratyti pinigines, bet ir atsisveikinti su vairuotojo pažymėjimu. Pasak Susisiekimo ministerijos, auklėti vairuotojus būtina, mat situacija keliuose išlieka tragiška. Tačiau ar kalėjimas išgydytų girtus vairuotojus, atsakymo nėra. Vieniems gyventojams tokių gaila, kiti trokšta keršto, girtiems – tik kalėjimo belangė.

Šį rugsėjį mokyklų duris atvėrė kūdikių bumo metais gimę pirmokai – jų į ugdymo įstaigas atžygiavo daugiau nei mokyklas baigė abiturientų. Tačiau Švietimo ir mokslo ministerija nuogąstauja, kad bendras mokinių skaičius mažėja – esą tėvai į užsienį emigruoja su visa šeima - ir mažais vaikais, ir paaugliais. Ekonomistai ramina – emigracijos rykštė plaka silpniau, o gimstamumo mastai didėja. Mokyklos duris šiais metais pravėrė maždaug 29 tūkstančiai pirmokų.

Kada Lietuva atlyginimais pasivys Baltijos kaimynes – Latviją ir Estiją? Šis klausimas labiausiai rūpi lietuviams, kurių kišenės palyginti su kaimynų vis dar lieka apytuštės. Ekonomistai optimizmu netrykšta – esą geriausiu atveju estus pavytume po trejų metų ir tik tuomet džiūgautume vidutiniu - 1000 eurų atlygiu. O, pasak ekspertų, kol kas turėtume orientuotis į latvius ir galvoti, kaip pajamomis aplenkti bent juos.

 Į Vilniaus pataisos namus vėlų penktadienio vakarą lėkė greitosios pagalbos automobiliai. Pranešta, kad pataisos namuose masiškai žalojasi kaliniai – nuteistieji pjaustėsi venas. Tokiu būdu kaliniai protestuoja prieš draudimą rūkyti uždaro tipo kamerose ir prieš sutrumpėsiančius ilgalaikius pasimatymus. Neramus penktadienio vakaras Vilniaus pataisos namuose. Greitosios pagalbos automobiliai vienas po kito lekia į Rasų gatvę.

Nuo rugsėjo pirmosios kai kuriuose valdiškuose darželiuose kaip ant mielių ėmė kilti rinkliavos – prašoma krapštyti po keliasdešimt eurų. Pasipiktinę tėvai aiškina, kad jų reikalaujama supirkti švaros priemonių: tualetinio popieriaus, šiukšlių maišų ar net finansiškai prisidėti prie pelėsio naikinimo. Tėvelių pinigų prašoma ir stogų ar langų remontui. Tuo tarpu Ikimokyklinių įstaigų vadovų asociacijos pirmininkė Tatjana Dvilevič įsitikinusi - rinkliavų prireikia ir dėl pačių tėvelių norų.

Pasirodo, vaikas, neturintis nei vieno sveiko danties, šiandien visai ne retenybė. Poliklinikų odontologai perspėja dėl tragiškos vaikų dantų būklės ir vardija atvejus, kai tėvai į kabinetą atveda vaikus, kuriems nuo uždegimo net nebesimato dantų – vien tiktai apnašos. Antakalnio poliklinikos gydytoja pastebi, kad laiku nepradėjus gydyti vaikams dantų, kai pažeidimai dar nedideli, ateityje gali grėsti danties nervo uždegimas. Jei delsiama, jis gali išplisti ir už danties ribų.

 Po vasaros atostogų į mokyklos suolus grįžtantys moksleiviai kartu su tėvais jau renka gražiausius žiedus mokytojams. Tačiau kai kurie mokinukų tėvai apstulbo, išvydę kainas. Štai šventės išvakarėse tradicine rugsėjo gėle tituluojamas kardelis kaina nukonkuravo net ir rožes. „Pastebėjau vos tiktai įėjusi,kad kardeliai brangesni už rožes, va ką pastebėjau“, - tvirtina nustebę pirkėjai. Prekybininkai neslepia – gėlių kaina jau nuo vasaros ėmė kopti į viršų.

Studentiško būsto paieškų karštinė tęsiasi. Ką tik iškepti studentai piktinasi, kad butų nuomos kainos neadekvačios – už paprastą vieno kambario butą sostinėje prašoma kelių šimtų eurų. Nekilnojamojo turto brokeriai pripažįsta – esą vasarą būsto nuomos kainos šoktelėjo maždaug dešimtadaliu. O kai kurie butų savininkai išlepę – jie ne tik nori pasipelnyti iš desperatiškai būsto ieškančių studentų, bet dar organizuoja ir „grožio“ konkursus – rengia nuomininkų atranką.

Vasarai pašykštėjus lietaus, nyksta daržovių derlius. Ūkininkai skundžiasi – esą morkų, moliūgų ir kopūstų lysvės primena Sacharos dykumą. O vandens net nėra iš kur paimti, mat šuliniai išsekę, upeliai vos sruvena. Jau dabar visos lietuviškos daržovės yra gerokai pabrangusios – štai, pavyzdžiui, už morkas gali tekti mokėti net pusantro karto daugiau nei pernai. Prognozuojama, kad dėl sausros šiųmetis derlius bus gerokai mažesnis, o kainos ir toliau šoks į viršų.

Lietuvoje didėja atlyginimai, tačiau bent jau kol kas gausiau pinigai į kišenes byra ne visiems darbuotojams. Kokių profesijų atstovai gali pasidžiaugti tūkstantiniais atlyginimais, o kokiems darbuotojams tenka katino ašaros? Ekonomistai vardija, kad labiausiai padidėjusiais atlygiais džiaugsis informacinių technologijų specialistai ir statybininkai, o viešojo sektoriaus darbuotojams teks kantriai laukti. Mūsų sutikti žmonės optimizmu nespinduliuoja.

Artėjant rugsėjo pirmajai parduotuvių lentynos lūžta nuo mokyklinių prekių gausos. Pirmokų tėveliams kyla nemažai klausimų, kaip išsirinkti geriausią/tinkamą kuprinę, kanceliarines prekes ir kaip už jas nepermokėti? Vaikai nori madingų ir gražių mokyklinių prekių, o tėvai skaičiuoja kiekvieną išleistą eurą.  Specialistai tikina, kad pirmokėlių norai gali būti begaliniai, todėl reikia rasti kompromisą tarp norų ir tėvų galimybių, kad apsipirkimas nesibaigtų ašarų pakalne.

Ar prisimenate sovietinių laikų mokyklines uniformas – tamsiai mėlynos spalvos švarkus, rudas klostuotas sukneles ir močiučių nertas baltas apykakles? Dabar moksleiviai sako į tokius rūbus nė už ką nelįstų – norėtų spalvotų ir stilingų. Pasirodo, mokykloms renkantis uniformų modelius patys vaikai siūlo netgi džemperius su gobtuvais ar rožinius švarkus. Tačiau tėveliams svarbiausia ne mokyklinės mados, o kaina ir praktiškumas. Tėvai skundžiasi, kad šįmet uniformos gerokai paplonins jų kišenes.

 Į Lietuvą dideliais kiekiais bandoma įvežti suklastotus ir nekokybiškus maisto produktus – žuvį, jūros gėrybes, medų ar aliejų. Su maisto klastotėmis kovoja ir Veterinarijos tarnyba – pasienyje sulaikyta didžiulė – net aštuoniolika tonų sverianti šaldytos žuvies siunta. Pasak specialistų, gamintojai įsigudrino – šie brangių žuvų rūšis keičia pigesnėmis, ne visuomet kokybiškomis, taip tikėdamiesi apgauti valgytojus. Maža to, Lietuvą užplūdo ir medaus klastotės.

 Neapsikentę žemų pieno supirkimo kainų, ūkininkai pirštu baksnoja į esą pelnus besikraunančius prekybininkus. Pieno gamintojai prekybininkus vadina „šventa karve“, kurių esą negali pažaboti jokie įstatymai. Ūkininkai, atsidūrę aklavietėje, prašo valdžios pagalbos ir reikalauja priimti bent laikiną pieno kainų reguliavimo įstatymą.

 Rekordiškai smukus naftos kainai, degalų kainos Lietuvos degalinėse sumažėjo tik simboliškai. Gyventojai piktinasi, kad nuo jų lupamas devintas kailis – esą degalų kainoms jokie rinkos dėsniai negalioja.  Seimo narys Stasys Brundza šalies degalinėms ir vienintelei naftos perdirbimo įmonei „Orlen Lietuva“ nori užkurti pirtį. Parlamentaras piktinasi, kodėl nuo birželio mėnesio krentant naftos kainai, benzinas ar dyzelinas Lietuvoje atpigo tik simboliškai.

Ar susimąstote, kokį maistą karštą vasaros dieną valgote pakelės kavinėse, užeigose ar kebabinėse? Veterinarai po patikrinimų nustebo – kai kuriose užeigose rasta maisto produktų, kurių galiojimo terminai jau seniai pasibaigę, tačiau iš jų gaminami patiekalai ir jais be sąžinės graužaties valgydinami klientai. Maža to, grubių pažeidimų apstu ir kebabinėse, kur ant maisto tūpčioja būriai musių, o kebabų įdare būna net geliančių širšių.

Varguoliai, atėję atsiimti maisto davinių, vėl rado makaronus, miltus, kruopas. Nors vasara jau baigiasi, vaisių ir daržovių – nė kvapo. Nemokamai dalijamų maisto produktų žmonės neatsisako, tačiau norėtų geresnių ir sveikesnių. Labdaros organizacija „Maisto bankas“ pripažįsta, kad produktų sąrašą reikia tobulinti. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija tvirtina, kad visiems įtikti neįmanoma – esą vieni nori daržovių, o kiti – kondensuoto pieno.

Po rūsio remonto Vilniuje penkiaaukštis namas suskilinėjo iki pat viršaus. Žmonės išsigandę pasakoja, kaip griaunant rūsio sienas, ėmė byrėti tinkas, skilti laiptinės ir kambarių sienos. Darbininkai su kūju ir laužtuvu platino rūsio langus taip įnirtingai, kad viršutiniame aukšte gyvenanti senolė pagalvojo, kad tai žemės drebėjimas. Tuo tarpu rūsio savininkas aiškina, kad tai tik remontas, o gyventojai esą išsigalvoja pasaulio pabaigą.

Drastiškai senka didžiosios Lietuvos upės – Nemunas ir Neris. Hidrologai tvirtina, kad nesitraukiantis karštis vandens telkinius alins dar labiau, mat sausringi orai laikysis ir kitą savaitę. Štai Druskininkuose jau keletą dienų pakrantėje ilsisi turistus plukdantis laivas, to priežastis – stebėtinai nusekęs Nemunas. O sveikatos specialistai perspėja įkaitusius gyventojus nekelti kojos į vandenį. Tačiau įkaitusiems gyventojams nei žemas vandens lygis, nei specialistų įspėjimai – nė motais.

„Sodra“ skelbia išmaniai bendrausianti su gyventojais – elektroniniu būdu ir balso atpažinimo sistema. Esą nebereikės kelti kojos iš namų, mat visa reikiama informacija bus pateikta iš anksto elektroniniu paštu arba trumpąja žinute. Gyventojams bus siunčiami priminimai apie motinystės pašalpas, pensijas ar laiku nepateiktas deklaracijas. O naujausios technologijos, tokios kaip balso atpažinimo sistema, leis saugiai telefonu žmogui suteikti asmeninę informaciją net ir jam poilsiaujant prie ežero.

Mokyklinė kuprinė skirta ne tam, kad augintų kuprą. Tad kaip, artėjant rugsėjo pirmajai, išrinkti tinkamą kuprinę mokyklinukui? Vaikai nori gražios ir madingos, o tėvai tokios, kurios kaina neprasilenktų su sveiku protu ir dar tarnautų ne vienus metus. Prekybos centrus jau pasiekė ne tik mokyklinės prekės, bet ir kiniškų kuprinių gausa. Tuo tarpu specialistai pataria nesusigundyti pačia gražiausia ir pigiausia kuprine. Į kuprinių žvalgytuves prekybos centre leidžiasi vilnietis Valdemaras.

Net ir praėjus pusmečiui po euro įvedimo, gyventojai naujosios valiutos dar neprisijaukino. Atėję į parduotuvę žmonės pirmiausia kainas nužvelgia litais, tuomet pasižiūri, kiek maisto produktai kainuoja eurais. Atsižvelgdami į gyventojų nuogąstavimus, prekybininkai pratęsia kainų nurodymą dvejomis valiutomis. Tačiau ekonomistas Žygimantas Mauricas atkerta, kad tai meškos paslauga ir pirkėjams, ir visai šalies ekonomikai, mat litas jau praeitis.

Neapsikentę žemų pieno supirkimo kainų, ūkininkai parduoda karves ir uždaro ūkius. Tragišką situaciją bando gelbėti Vyriausybė – siūlo trišalį susitarimą, kad būtų nustatytos minimalios pieno ir mėsos supirkimo kainos. Patys ūkininkai nesiima vardyti kam – perdirbėjams ar prekybininkams atitenka jų darbo vaisiai. Tačiau nesibodi pasakyti, kad keliama puota maro metu, mat  ūkininkams brangiau kainuoja pagaminti pieną nei jį parduoti.

Lietuvą toliau plaka emigracijos rykštė. Per šiuos metus emigravo trečdaliu daugiau gyventojų nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Kodėl gerėjant šalies ekonomikai, tautiečių žvilgsniai vėl krypsta į Didžiąją Britaniją ar Skandinaviją, priežasčių ieško ir ekonomistai. Tuo tarpu emigracijoje dirbantys lietuviai vardija atsakymus – maži atlyginimai, darbdavių godumas, pagarbos trūkumas ir didelės kainos.

Lietuviai – žmonės kantrūs ir santūrūs. Pasirodo, vėluojančių atlyginimų tautiečiai laukia ne vieną ir ne du mėnesius, o kartais net daugiau kaip pusmetį. Ir tik trūkus kantrybei kreipiasi į Darbo ginčų komisiją ir skundžia darbdavius. Pastaroji vardija, kad daugiausia dėl vėluojančių atlgyninimų ginčų kyla statybos ir transporto bendrovėse, komunalinėse įmonėse. O savo sąžiningai uždirbtų pinigų vis laukiantys darbuotojai neretai įklimpsta ir į tūkstantines skolas.

 Daug skandalų ir pasipiktinimo sukėlęs ritualinis skerdimas įteisintas jau pusę metų. Iš pradžių musulmoniškas šalis žadėta užversti lietuviška mėsa, tačiau ledai juda labai lėtai. Nors į Lietuvą važiuoja delegacijos iš Egipto, Alžyro, Maroko ir tikrina lietuvišką jautieną ar avieną,  kontraktų nepasirašo. Norinčioms mėsą rytiečiams eksportuoti įmonėms dar yra būtinas vadinamasis „Halal“ sertifikatas.