Ieva Pupeikytė-Didžiulė

Jei jūs ne vegetarai, tai ant šventinio stalo greičiausiai turite ir mėsos. Pasirodo, lietuviai didžiųjų metų švenčių neįsivaizduoja be paukštienos ir renkasi klasiką – orkaitėje keptą žąsį, antį ar kalakutą. Štai kalakutus auginantis Širvintų ūkininkas tikina, kad užsakymų šventėms sulaukė gerokai iš anksto, mat kalakutus perka ne tik pavieniai asmenys.

Kalėdinės premijos, įkritusios į sąskaitą, sušildys dalies dirbančiųjų širdis. Kas Lietuvoje šventiniu laikotarpiu džiaugiasi premijomis ir kokio jos dydžio? Pasirodo, pastaraisiais metais kalėdiniai priedai didėja, o dosniausiai pinigus skiria nekilnojamojo turto, finansų draudimo, informacinių technologijų įmonės. Taip pat neatsilieka ir biudžetinės įstaigos, kurios metų pabaigoje už gerus darbus pamalonina savo darbuotojus.

Nuo kitų metu Švietimo, mokslo ir sporto ministerija užsimojo keisti prioritetus, kokiems būreliams bus skiriamas neformaliojo vaikų švietimo krepšelis. Ministerija prioritetu laiko mokslo, inžinerijos, technologijų, robotikos, o ne šokių ar sporto būrelius. Pasipiktinę tėvai tikina, kad kiekviena šeima pati apsisprendžia, kokius užsiėmimus lankyti jų vaikams. O įvairių būrelių rengėjai sunerimo – esą tokios krepšelių dalybos išvis atims iš vaikų galimybę lankyti trokštamus būrelius.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius populiarumo reitinguose – vienas iš lyderių. Tačiau ministerijoje įsikūrusi diplomatų profsąjunga prabyla apie ministerijoje esą įsigalėjusią nelygybę – diplomatų karjeros laiptais pastaraisiais metais kopia ne patyrę tarnautojai, o žmonės pagal politines pažiūras ar iš draugų rato. Ministras atšauna, kad karjeros laiptais pareigūnai kyla, tik galbūt ne visi pagal savo lūkesčius ir turimą patirtį.

Kur gražiausias metų šventes – Kalėdas ir Naujuosius metus planuoja sutikti tautiečiai? Pasirodo, kol vieni galvoja apie šeimynišką vakarienę prie Kūčių stalo, kiti jau kraunasi lagaminus ir kelia sparnus į egzotiškas šalis. Pasak kelionių organizatorių, šventiniu laikotarpiu labiausiai populiarėja egzotiškos kelionės į saulėtąjį Tailandą, spalvingąją Kubą, didelio susidomėjimo sulaukia ir naujametinis kruizas Nilu.

Didesnių algų reikalaujantys ugniagesiai, policininkai ir kiti statutiniai pareigūnai vylėsi, kad pats pareigūnu ilgą laiką dirbęs premjeras užtars ieškant trūkstamų milijonų atlyginimams. Tačiau po susitikimo su Vyriausybės vadovu jie liko it musę kandę. Ugniagesių atstovai piktinasi, kad papildomų pinigų valdžia surado tik jų naujiems batams ir pirštinėms. Pareigūnai prašo daugiau nei 20 milijonų eurų algoms didinti, tačiau Vyriausybės kancleris atkerta – esą tokių pinigų planuose nebuvo.

Nealkoholinės netrauktinės reklamos būti negali. Mat už tokią savo produkto reklamą „Vilniaus degtinei“ skirta beveik 6 tūkstančių eurų bauda. Atlikę tyrimą kontrolieriai paskelbė, kad įmonė pažeidė įstatymus, todėl skyrė baudą. Bendrovė tokį verdiktą žada skųsti teismui, tačiau reklamos specialistai atviri – alkoholio gamintojai ieško visokiausių būdų, kaip apie save „priminti”.  Dar spalį nealkoholinės netrauktinės reklamą vilniečiai galėjo išvysti Gedimino prospekte.

Prezidentas Gitanas Nausėda darbą kabinete Prezidentūros rūmuose šiandien iškeitę į regioną – apsilankymą Utenos krašte. Esą nuo šiol dalis prezidento darbo dienų vyks būtent lankant miestelius. Pasak šalies vadovo, regionų problemos nepelnytai lieka politikos paraštėse. Nors politologų teigimu, tokios prezidento išvykos pas paprastus žmones labiau panašios į akcijas reitingams pasikelti.  Nuo pat ankstyvo ryto Utenos rajono savivaldybėje sujudimas.

Naujausi mokinių pasiekimų reitingai atskleidžia liūdną situaciją: atotrūkis tarp mokyklų smarkiai didėja, mokiniai praleidinėja pamokas, negana to, tėvai vaikams masiškai samdo korepetitorius. Pasirodo, po pamokų klesti korepetitorių verslas, mokamas pamokas po pamokų priverstas imtis kas trečias mokinys. Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius pripažįsta, kad įsigalėję korepetitoriai yra įsisenėjusios bėdos pasekmė.

Kalėdinių dovanų paieška jau įsibėgėja – gyventojai nelaukia paskutinės minutės ir iš anksto pradeda ruoštis didžiausioms metų šventėms. Pasak prekybininkų, šiųmetes Kalėdas galima vadinti išmaniosiomis, mat pirkėjai dairosi elektronikos prekių, išmanių laikrodžių ar telefonų. Maža to, populiarėja ir ,,įspūdžių” dovanos – kelionės ar masažai.

Valdančiųjų siūlomas mokestis prekybininkams nuguls ant eilinių gyventojų pečių – skelbia prekybos įmonių asociacijos užsakymu atlikti tyrimai. Esą įvedus mokestį, brangs maisto produktai, o dėl to nukentės skurdžiausiai gyvenantys žmonės. Valdantieji tokias kalbas ir tyrimus vadina spekuliacija – esą stambiausi prekybininkai mokesčius turės sumokėti savo, o ne gyventojų sąskaita. Valdančiųjų noras pažaboti stambiųjų įmonių apetitą gali atsisukti bumerangu.

Seime kelią skinasi prezidento Gitano Nausėdos siūlymas kitąmet pensijas didinti dar 3 eurais. Valdančiųjų lyderis Ramūnas Karbauskis tvirtina, kad biudžete bus surasta pinigų maksimaliai padidinti pensijas. Tiesa, kol kas dar neaišku, kieno sąskaita tai bus padaryta. Opozicija rėžia, kad jau dabar biudžetas yra populistinis ir neaišku, kokiu būdu bus padidintos senatvės pensijos.

Gyventojai suskubo Valstybinei mokesčių inspekcijai nešti kvitus ir čekius už automobilių remontą ar statybos darbus – taip taupančių atsirado 2,5 tūkstančio.  Tačiau pasitaiko ir kuriozinių situacijų – nors dalį mokesčių galima susigąržinti oficialiai sumokėjus už remonto darbus, dalis žmonių kažkodėl atneša čekius už kasmetinį techninį aptarnavimą, įvairias įsigytas automobilių detales ar net dažus.

„Juodojo penktadienio“ karštinė užplūdo prekybos centrus ir internetines parduotuves. Prekybininkai vilioja žmones žadėdami išskirtines nuolaidas ir nemokamas dovanas. Pirkėjai tokiomis vilionėmis nesižavi – esą norėtųsi didesnių nuolaidų ir įvairesnėms prekėms. Kainų analitikai ragina gyventojus neapsigauti, mat dažnai skambiai skelbiamos nuolaidos tėra rinkodariniai triukai.

Vis giliau į naujus skandalus klimpsta susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius. Pasigirdo kaltinimų, kad ministras Gilūšio ežere užsiima neteisėta žvejyba – esą jis ežere žuvis gaudo tinklais. Tokius kaltinimus brakonieriavimu pats Narkevičius vadina šmeižtu ir melu. Tuo tarpu opozicijos Seimo nariai jau renka parašus ir rengia Narkevičiui interpeliaciją. Pats ministras kol kas atsistatydinti sako neketinantis.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga siūlo būdus, kaip pažaboti medicinos įstaigose įsigalėjusį psichologinį smurtą prieš medikus, prastą emocinę atmosferą ar vadovybės baimę. Ministerija siūlo įvesti ne tik įstaigų vadovų, bet ir skyriaus vedėjų rotaciją ir neleisti šiltuose postuose vadovams sėdėti po dešimt ar dvidešimt metų. Tuo metu jaunieji medikai tikina, kad vilties, jog situacija pasikeis iš esmės, yra labai mažai.

Lietuvos bankas ieško būdų, kaip pažaboti į neregėtas aukštumas šoktelėjusias būsto paskolų palūkanas. Pasak centrinio banko vadovo Vito Vasiliausko, būtina didinti konkurenciją ir pritraukti kuo daugiau naujų rinkos žaidėjų. Komercinių bankų stygius ypatingai jaučiamas regionuose, kur nyksta ne tik bankų skyriai, bet vietomis nebelieka ir bankomatų, tad žmonės priversti keliasdešimt kilometrų važiuoti į kitus miestus.

Buvęs vidaus reikalų ministras, vėliau Nacionalinės žemės tarnybos vadovės patarėjas Gintaras Furmanavičius pripažintas kaltu dėl prekybos poveikiu. G. Furmanavičius už 20 tūkstančių eurų kyšį bandė paveikti tarnybos darbuotojus, kad šie leistų verslininkams valstybinę žemę Vilniuje prijungti prie įmonės sklypo. Teismas G. Furmanavičiui skyrė trejų metų laisvės atėmimo bausmę ją atidedant dviems metams.

Išskirtinės architektūros šalies centrinių paštų likimas pakibo ant plauko – jau gruodį juos ketinama parduoti aukcionuose. „Lietuvos paštas“ tikina finansiškai negalintis išlaikyti didžiulių pastatų erdvių: jų būklė tik blogėja, patalpos trūnija. Gyventojai piktinasi, neva pardavus centrinius paštus, tai bus didžiulis nusikaltimas kultūrai ir istorijai.

Teisingumo ministerija užsimojo švelninti atsakomybę už ekonominius, turtinius ir finansinius nusikaltimus. Mažiau pavojingus nusikaltimus, tokius kaip nedidelės vagystės, sukčiavimai ar finansinės machinacijos iki tam tikros sumos, siūloma dekriminalizuoti ir už juos bausti tik baudomis, o ne kalėjimu. Tačiau Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas kategoriškai tvirtina, kad tokios pataisos tik paskatins vagystes, sukčiavimus ar netgi kontrabandą.

Jau kelios dienos, kai perkame sveikesnius skanėstus – bandeles, aplietas glajumi, sausainius ar pyragus. Pagal naujus reikalavimus, nuo lapkričio šiuose produktuose privalo būti mažiau kenksmingų transriebalų, kurie gali sukelti kraujagyslių ligas, diabetą ar net vėžį. Gamintojai reikalavimus vykdo, tačiau užsimena, kad gardėsiai dėl to gali brangti. Jau devynerius metus sostinėje veikiančioje kepyklėlėje kas rytą kepama keliasdešimt rūšių bandelių.

Nuo kitų metų vidurio vaistus ir medicinos pagalbos priemones bus galima įsigyti neišeinant iš namų – tiesiog internetu. Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos, tai padės taupyti pacientų laiką ir pinigus, mat žmonės iš karto matys, kur vaistai pigiausi. Maža to, ministras viliasi, kad vaistus gyventojams ateity į atokias vietoves gabens ne kurjeriai, o dronai.

Pragariškomis sąlygomis Alytuje gaisrą gesinę nestatutiniai rajono ugniagesiai pasijuto nuskriausti – jie vis dar nesulaukia nei premijų, nei sveikatos patikrinimo. Tuo metu statutiniai ugniagesiai pinigus jau gavo. Vidaus reikalų ministerija rajono ugniagesius ramina – esą premijos juos pasieks, tik vėliau, o ir sveikatą kitą savaitę jau bus galima pasitikrinti kartu su statutiniais ugniagesiais Vilniuje.

Po gaisro Alytuje gauti vandens tyrimų rezultatai sukėlė siaubą. Pasirodo, aptikti cheminiai junginiai ne tik šimtus kartų viršija normas, bet kai kurie jų gali sukelti vėžinius susirgimus. Aplinkos ministras stebisi, kodėl ministerijos užsakymu atlikti tyrimai parodė daug mažesnę taršą. Sako, kad, jei reikės, bus atlikti papildomi užteršto vandens tyrimai.

Aršias diskusijas keliantis privalomas vaikų skiepijimas skinasi kelią Seime. Socialdemokratai siūlo privalomai skiepyti vaikus nuo poliomielito, raudonukės ir tymų – esą situacija dabar yra nevaldoma, kasmet nuo tymų lieka nepaskiepyta tūkstančiai vaikų. Maža to, kalbama ir apie neskiepytų vaikų neįleidimą į darželius ir kitas bendrojo lavinimo įstaigas. Tuo metu Sveikatos apsaugos ministerija pasisako prieš priverstinį vaikų skiepijimą ir galimas sankcijas tėvams.

Kai kurios šalies rajoninės ligoninės siekė pasipelnyti iš insulto gydymo. Pasak sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos, gydymo įstaigos, norėdamos gauti daugiau privalomojo sveikatos draudimo fondo pinigų, gydė ligonius, neturėdamos nei reikiamos įrangos, nei kompetencijos. Ministerija žada, kad jau nuo kitų metų tokia kai kurių ligoninių savivalė bus pažabota. 59 metų Liucija į Santaros klinikas skubiai atvežta iš savo darbovietės. Moteris būdama darbe pasijautė blogai.

Lietuvą sukrėtusios žiauriai sumuštos ir prievartautos šešiolikmetės jurbarkiškės istorija įgauna pagreitį – byla perduota nagrinėti teismui. Mokslo metų baigimo vakarėlyje merginą sumušęs kikbokso čempionas, politikės sūnus kaltinamas pasikėsinimu išžaginti, seksualiniu prievartavimu ir nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Pasak žiauriai sumuštos merginos advokato, nuo pat pradžios savo kaltę neigęs nepilnametis vėliau ėmė atgailauti – pripažino kaltę ir aukai atsiuntė atsiprašymo laišką.

Uždraudus skelbti akcijas alkoholiui, prekybininkai kelią į lietuvių burnas randa kitais būdais. Pavyzdžiui, pigiau parduodamų gėrimų kainos atspausdinamos akivaizdžiai didesniu formatu, pažymimos kitais neutraliais ženklais, o pirkėjai šių detalių pro akis nepraleidžia. Su alkoholizmu kovojantis „valstiečių“ pirmininkas Ramūnas Karbauskis piktinasi, jog prekybininkai jų draudimus apeina, ir grasina imtis griežtesnių priemonių – pavyzdžiui, baudų.

Kodėl įvairiuose Lietuvos miestuose gerokai skiriasi degalų kainos? Degalinių atstovai tikina, kad kainų skirtumą lemia arši konkurencija, investicijos į degalinę ir atstumas, kiek tenka degalus gabenti, tačiau ar tai teisėta? Vairuotojai skundžiasi pastebintys ir kitą tendenciją – jau kuris laikas benzino ir dyzelino kaina kopia į viršų. Ekonomistai tikina, kad brangstanti nafta šokdina ir degalų kainą.

Pavasaris jau ant nosies – didžiausi daržininkystės ir sodininkystės fanai sėjai ruošiasi iš anksto. Jau dabar iš parduotuvių lentynų šluojamos daugiametės gėlės, paprikos, pomidorai ir salierai. Tad ką jau galime sėti ir auginti ant palangės, o kokioms sėkloms dar teks lukterėti šiltesnių orų? Agronomai pataria, kaip neapsigauti ir atskirti daigias sėklas nuo prastesnių. Vilnietė Adolfina vos tik prasidėjus vasariui skuba įsigyti gėlių sėklų.

Didžiausia opozicinė partija – Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai renka partijos vadovą. Kas laimės rinkimus: dabartinis partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis ar kuris iš trijų pretendentų? Partijos kolegoms Landsbergis žarsto pažadus vengti arogancijos ir mokytis bendrauti su žmonėmis. Nuo ankstyvo ryto daugiausia vyresnio amžiaus konservatoriai rikiuojasi prie balsadėžių, kad atiduotų savo balsą už būsimą partijos pirmininką.

Kaip sumažinti maisto produktų kainas ir padėti skurstantiems žmonėms? Ekonomistė Jekaterina Rojaka tikina, kad draudimas prekybininkams išmesti maisto produktus padėtų sumažinti jų kainas. Esą besibaigiančio galiojimo mėsą, pieno produktus ar vaisius būtų galima parduoti gerokai pigiau. Tuo tarpu valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis siūlo imti pavyzdį iš Prancūzijos ir įstatymu pažaboti maisto švaistymą.

Kada lietuvius užgrius dar vienas maisto produktų kainų šuolis? Pasak ekspertų, tai tik laiko klausimas, mat didėjantys atlyginimai, brangstantys degalai ir augantys logistikos kaštai atsilieps ir kainoms parduotuvių lentynose. Pasirodo, kai kurie prekybos tinklai jau sulaukia tiekėjų spaudimo kelti daugybės gaminių: pieno produktų, mėsos ar duonos kainą. Tuo tarpu pirkėjai iš nuostabos tvirtina, kad jau dabar kainos drasko piniginę. Vilnietė Irėnė atidžiai stebi maisto produktų kainas.

Stringa nemokama vaikų dantų apsaugos programa. Vaikų dantų silantavimui kasmet skiriami šimtai tūkstančių eurų, tačiau ne visi tėveliai ja pasinaudoja. Pasak odontologų, kai kurie tėvai apie tokią programą išvis nieko nežino, o kiti, jei ir girdėjo, nemokamai silantuoti vaikų dantų nenori. Trejų metų Deniso dantukai visiškai sugedę. Pasak gydytojų, pažeisti kone visi dantys, o tai greičiausiai liudija apie prastą vaiko mitybą ir higieną.

Kiek šiemet studentams kainuos išsinuomoti būstą? Nekilnojamojo turto agentai jaunimui džiugių naujienų neturi – per kelerius metus vien sostinėje nuoma pabrango daugiau kaip dešimtadaliu. Į butų žvalgybą besileidžiantys studentai piktinasi, kad nuomos kainos viršija padorumo ribą. Tuo tarpu ekspertai ragina nepamiršti – esą rudeniop situacija pasitaisys ir nuoma atpigs. Trečio kurso studentai Lukas ir Linas kol kas glaudžiasi universiteto, taip vadiname barake.

Vilniaus gyvybės langelyje palikta vos trijų dienų mergaitė. Pasak budinčiųjų darbuotojų, mažylė rasta tvarkingai aprengta, prižiūrėta. Šiemet sostinėje tai jau penktas vaikas paliktas gyvybės langelyje, o visoje Lietuvoje pradėjus steigti gyvyvės langelius palikta jau 47 vaikai. Tokie skaičiai stulbina. Anot psichologų, mamos vos tik gimusių savo vaikų atsisako dėl įvairių priežasčių: ir dėl skurdo, ir dėl pogimdyvinės depresijos, ir dėl artimųjų spaudimo.

Kaip patikrinti, ar parduotuvėje perkama mėsa, žuvis, paukštiena yra šviežia ir kokybiška? Dažnas pirkėjas linkęs atidžiai apžiūrėti pasirinktą produktą ar pasikliauti savo uosle. Tačiau nuo šiol atpažinti sugedusią ar pašvinkusią mėsą, žuvį gali padėti lietuvių sukurta „Elektroninė nosis“. Ji ne tik daug greičiau pagauna blogą kvapą, bet ir praneša apie galimą riziką. Nebereikės uostyti? Parduotuvėse žuvies ar mėsos skyriuose pasirinkimas didžiulis.

Mirtininkų teroristų sudrebintame Atatiurko oro uoste naktį nuo pasaulio atskirtas praleido ir lietuvių krešpininkas Šarūnas Vasiliauskas su žmona. Juos, Atatiurko oro uoste nusileidusius po medaus mėnesio Maldyvuose, pasitiko šokiruojanti naujiena apie žudynes. Teroro išvengti vos pavyko ir kitam vestuves atšokusiam krepšininkui Martynui Gecevičiui. Vis dėlto kelionių organizatoriai sako, kad po tragiškų naujienų iš Stambulo, lietuviai neskuba atšaukti skrydžių į Turkijos kurortus.

Specialistai perspėja tėvus – rinką užtvindę pigūs kiniški žaislai dažnai būna pavojingi ir kenksmingi vaikų sveikatai. Plastikiniai žaislai lengvai atskyla, o pažirusias smulkias detales vaikai deda į burną, kiša į ausis ar nosį. Medikai pasakoja istorijas, kaip pas juos atvežami vaikai, prisiriję ne tik plastikinių detalių, bet ir itin pavojingų magnetinių kamuoliukų. Uždelsus ir laiku nesikreipus į gydytojus, tokį vaiką gali ištikti mirtis.

Morališkai pasenusias bankų kodų korteles nuo Naujųjų metų  bandoma prikelti naujam gyvenimui. Komerciniai bankai žada, kad kodų kortelės niekur nedings ir gyventojai nebus verčiamipirkti generatorių ar įsidiegti mobilų parašą. Pasirodo, nuo sausio pirmos dienos stiprinamas kodų kortelių saugumas – atliekant pavedimus internetu klientams bus siunčiamos SMS žinutės su papildomu kodu. „Nuo Naujųjų metų pokyčiai įsigalioja dar ne visiems klientams.

Prieš šventes parduotuvėse buvo didžiulis sujudimas – žmonės noriai atvėrė pinigines pasitikdami 2016-uosius. Maža to, ekonomistai prognozuoja, kad šiemet gyvenimas tik gerės, o žmonės bus ryžtingesni, mažiau taupys ir daugiau išlaidaus. Mat po kelerius metus trukusios darbo užmokesčio augimo sausros, jau šių metų gyventojų piniginės pilnės.

Vilniaus oro uoste įstrigo 180 keleivių, dar ankstų rytą turėjusių išskristi į Egipto kurortą Hurgadą. Tarp keleivių ir šeima su pusantro mėnesio dvynukais. Alkani, pavargę ir nusivylę poilsiautojai savo skrydžio laukė kone 10 valandų. Pasak avialinijų „Small planet Airlines“, skrydis buvo atidėtas dėl techninių problemų, keleiviams užsakytas naujas lėktuvas. Šventinė kelionė kaip reikiant apkarto beveik 200 poilsiautojų, susiruošusių į Egipto kurortą Hurgadą.

Dvidešimt trejų metų Aurelija prieš išvažiuodama studijuoti į Portugaliją nė nenutuokė, kad sugrįš į Lietuvą operuotis didžiulio – 1 kilogramo ir 300 gramų naviko. Navikas dešinėjė pilvo pusėje augo ne vienerius metus. Tačiau itin aštrius skausmus mergina pajuto mokydamasi užsienyje. Pasak Aurelijos, buvo dienų, kai veriantis skausmas ją tiesiog prikaustė prie lovos ir ji negalėjo net pajudėti. Tik palengvėjus mergina kreipėsi pagalbos į Portugalijos studentų miestelyje dirbantį daktarą.

Trylikametis Artūras jau treji metai nevaikšto. Artūras serga Diušeno liga – progresuojančia viso kūno raumenų distrofija. Berniukui silpnėja kūno raumenys, pamažu darosi sunku kvėpuoti, jis negali pats atsikosėti. Tačiau prieš didžiąsias metų šventes paauglio veide nušvinta šypsena. Šių metų TV3 „Išsipildymo akcijos" herojui padovanota gyvybiškai svarbi vibracinė liemenė, kuri skirta kvėpavimo takų valymui.

75 tūkstančiai monetų – tokio nemenko skaičiaus lietuviškų centų prireikė norint nulieti paminklą pirmajam Lietuvos banko valdytojui – Vladui Jurgučiui. Paminklas nulietas iš išlydytų 50-ies lito centų monetų vario, cinko ir nikelio lydinio. Tai pirmasis ir vienintelis biustas Lietuvoje, pagamintas iš lietuviškų monetų. Po trijų mėnesių darbo skulptūra pristatyta ir vilniečiams.

Daugiau nei prieš mėnesį pradėjusi veikti elektroninio recepto sistema vaisių kol kas neduoda. Iki šiol išrašyti tik 174 elektroniniai receptai. Sveikatos apsaugos ministerija pirštu baksnoja į gydymo įstaigas – esą šios elektroninių receptų vengia, neapmoko savo darbuotojų. Tuo tarpu gydytojai aiškina, kad prie durų rikiuojasi eilės pacientų, kol išrašomas vienas elektroninis receptas.

Veterinarai tikrina, ar mėsoje: kiaulienoje, paukštienoje, jautienoje nėra draudžiamų antibiotikų, tiksliau didesnio nei dabar leidžiama jų kiekio. Šiemet atliekant galvijų raumenų tyrimus viename jautienos mėginyje rasta antibiotikų liekanų, viršijančių didžiausią leistiną normą. Pasirodo, galvijas gavo nemenką antibiotikų dozę ir buvo paskerstas anksčiau laiko. „Labai svarbu yra išlaukos periodas.

Liberalai siūlo mokesčių reformą. Esą darbuotojai nežino, kiek jie sumoka mokesčių nuo savo algos. O pasižiūrėję į algalapį, mato tik gyventojų pajamų ir socialinio draudimo mokesčio dalį. Na, o didžiulė mokesčių našta – beveik 31 procentas, kurį moka darbdavys „Sodrai“, lieka nepastebėta. Tad liberalai siūlo ir šią mokesčių dalį perkelti darbuotojams. „Žmogus žinotų iš tikro, kiek jisai uždirba, kokia jo darbo jėgos vertė, būtų žymiai lengviau administruoti.

Nors pirmieji metai su euru jau į pabaigą, Lietuvos pirkėjai lito dar nepamiršo ir senajai valiutai jaučia nostalgiją. Atlikti naujausi tyrimai rodo, kad kainas abiem valiutomis parduotuvėse vis dar norėtų matyti du iš trijų tautiečių. Pasirodo, pirkdami maisto produktus ar kitas prekes žmonės ir šiandien eurus perskaičiuoja į litus. O taip dažniausiai elgiasi moterys, mažesnių miestų, rajonų ar pensinio amžiaus gyventojai.