Ieva Pupeikytė-Didžiulė

Klaipėdos universitetinėje ligoninėje kurioziška situacija dėl koronaviruso tyrimų – savaitgalį kone 10 asmenų, taip pat ir medikams nustatytas koronavirusas. Tačiau, pasak ligoninės vadovo, atlikus pakartotinus tyrimus, paaiškėjo, kad žmonės koronavirusu nėra užsikrėtę. Ligoninės vadovybei kilo įtarimas, kad korėjietiški reagentai nekokybiški. Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga tvirtina, kad teigiami koronaviruso tyrimai susiję ne su reagentais, o su laboratorijos įranga.

Kai kuriuos šalies medikus jau pasiekė daugkartinio naudojimo lietuviški respiratoriai, kurie yra išimties tvarka gaminami ir platinami tik Lietuvoje. Net milijoną tokių kaukių-respiratorių lietuviškas verslas žada pagaminti šalies gydytojams, kovojantiems su koronaviruso pandemija. O paprasti gyventojai apsauginių priemonių ieško visur, perka juos iš spekuliantų už didžiules sumas.

Nora pastarąją para ištirta 2444 koronaviruso mėginiai ir tai yra rekordas – šalyje netyla politikų, medikų ir kitų priekaištai, kodėl netiriama daugiau, nepatikrinamas visas 30 tūkstančių medikų būrys. Pasak sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos, tyrimų kas dieną paimama vis daugiau, tačiau laboratorijos nespėja jų visų ištirti. O medikų atstovai reikalauja dėl koronaviruso tikrinti ir visus šalies gydytojus.

Koronavirusas Lietuvoje kol kas atsikvėpti neleidžia nei medikams, nei gyventojams. Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga skelbia, kad šalyje iš viso yra 11 itin sunkių koronaviruso atvejų, žmonės guli reanimacijoje, jiems ventiliuojami plaučiai. Maža to, šalyje užfiksuota pirma sanatorija, į kurią taip pat atkeliavo koronavirusas: juo susirgęs garbaus amžiaus asmuo gydėsi su kitais vyresnio amžiaus pacientais, kontaktavo ir su medikais.

Lietuvos miestuose viena po kitos darbą pradeda karščiavimo klinikos – Kaune į tokią kliniką jau priimami pirmieji galimai koronavirusu užsikrėtę pacientai. Antradienį dvi karščiavimo klinikos duris atvers ir Vilniuje. Nors Sveikatos apsaugos ministerija nurodė dėl koronaviruso tirti visus žmones, kuriems pasireiškia ūmios kvėpavimo takų infekcijos simptomai – karščiavimas, kosulys, apsunkintas kvėpavimas, specialistai perspėja ir apie kitus netipinius koronaviruso simptomus.

Į Vilniuje ir Kaune startavusius mobilius koronaviruso patikros punktus jau nuo vidurdienio automobiliais pradėjo važiuoti pirmieji pacientai. Vien sostinėje per dieną ketinama atlikti apie 100 tokių tyrimų. Kaune – apie 70. Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga skelbia, kad net ir pridavę tyrimą dėl koronaviruso gyventojai ir toliau privalo izoliuotis, o ne laisvai vaikščioti po parkus ar parduotuves.

Po skandalingos situacijos Panevėžyje, kai paaiškėjo, kad dėl koronaviruso neištirtas ligonis galėjo užkrėsti ne vieną gydytoją ligoninėje, vis garsiau prabylama apie tai, kad Lietuva atlieka per mažai tyrimų. Medikų sąjūdis ragina sveikatos apsaugos ministeriją tirti visus karščiuojančius ir kosinčius pacientus, taip pat užsisakyti daugiau reagentų koronavirusui nustatyti. Esą tik tikrinant galima užkirsti kelią koronaviruso plitimui šalies viduje.

Europoje koronavirusui sparčiai plintant, Lietuvoje dviem savaitėms uždaromos mokyklos, darželiai, atšaukiami beveik visi renginiai. Gyventojams rekomenduojama iš viso nevykti į keliones, o grįžus iš penkių rizikingų šalių, bus taikoma privaloma saviizoliacija. Jei tokių privalomų nurodymų žmonės nesilaikys, jiems gali grėsti ne tik bauda, areštas, bet ir laisvės atėmimas.

Deja, šventinę Lietuvai dieną visai nešventinių naujienų pateikė koronavirusas. Lietuvoje nustatyti dar du nauji ligos atvejai. Virusu užsikrėtė kauniečių šeima, grįžusi iš slidinėjimo atostogų Šiaurės Italijoje. Pasak Kauno klinikinės ligoninės vadovo Albino Naudžiūno, vyras ir žmona jaučiasi gerai, o ypatingo gydymo jiems kol kas nereikia.

Eidama 91-uosius metus anapilin iškeliavo visuomenės veikėja, pianistė, pedagogė, Vytauto Landsbergio žmona Gražina Ručytė-Landsbergienė. Dar visai neseniai sausio mėnesį moteris kartu su šeima paminėjo garbingą devyniasdešimties metų jubiliejų. Tačiau Kovo 11-osios išvakarėse moters gyvybė užgeso. Sūnus rašytojas, poetas Vytautas V. Landsbergis, išaušus Kovo 11-osios rytui, pasidalijo keliomis nuotraukomis, kuriose užfiksuotos širdžiai artimos šeimos akimirkos.

Koronaviruso grėsmė lietuvių poilsiautojų kol kas neatbaido nuo kelionių į saulėtąjį Egiptą. Tačiau jau dabar kai kurios šalies ugdymo įstaigos sunerimo dėl vaikų, kurie su tėvais žada keliauti ar jau grįžo iš šios šalies. Socialiniuose tinkluose tėvai skelbia, kad kai kurios mokyklos ir darželiai po atostogų Egipte prašo vaikų nevesti į ugdymo įstaigas. Tačiau Sveikatos apsaugos ministerija tikina, kad tokių reikalavimų negali būti, mat ši šalis nėra koronaviruso židinys.

Šiaurės Italijoje dėl šimtų naujų mirčių ir tūkstančių nustatytų naujų susirgimų koronavirusu, paskelbus karantiną ir uždraudus keliones, ten gyvenantys lietuviai jaučiasi sunerimę – esą daugybė italų, nors yra draudžiama, lankosi ir kavinėse, ir restoranuose, nevengia ir kitų viešų vietų. Iš Milano oro uosto parskridę lietuviai pasakoja, kad Šiaurės Italijos oro uostų darbuotojai yra per daug atsipalaidavę – ne visi dėvi apsaugos priemones ir joms neteikia jokios didelės reikšmės.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija užsimojo į darbo rinką pritraukti vyresnius nei 45 metų amžiaus žmones. O darbdaviams, įdarbinusiems tokius darbuotojus, būtų mokamos piniginės išmokos. Darbuotojų profsąjungos piktinasi, kad darbdaviai piktnaudžiauja iš valstybės gaunama parama ir darbuotoją laiko tik tą laikotarpį, kol mokami pinigai. Darbdavių atstovai pripažįsta, kad kol kas verslininkai linkę įdarbinti jaunus žmones.

Koronaviruso išplitimo akivaizdoje Vyriausybė svarsto laikinai apriboti dalies vaistų, kaukių, respiratorių ar medicininių pirštinių išvežimą iš šalies. Taip pat sveikatos apsaugos ministerija saugantis koronoviruso užkrato savivaldybėms nurodė skelbti gripo epidemiją. Tuo tarpu Užsienio reikalų ministerija gyventojams ir toliau rekomenduoja nevykti į Šiaurės Italijos regionus, Kiniją, Pietų Korėją, o štai vykstant į kaimyninę Baltarusiją imtis atsargos priemonių.

Nors šalyje paskelbta ekstremali padėtis dėl koronaviruso, prezidentas Gitanas Nausėda nepaiso Sveikatos apsaugos ministerijos rekomendacijų nedalyvauti masiniuose renginiuose. Sirgalių pilnoje tūkstantinėje Kauno arenoje Nausėda su žmona aistringai stebėjo Žalgirio rungtynes. Tuo tarpu Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ragina gyventojus elgtis sąmoningai ir įvertinti rizikas, ar būtina lankytis masiniuose renginiuose.

Koronavirusui sparčiai plintant Europoje, Lietuvoje gyventojai raginami nepanikuoti ir imtis visų saugumo priemonių. Nors baimės akys didelės, pasak sveikatos specialistų, dauguma žmonių turėtų nebijoti, mat koronavirusas pavojingiausias vyresnio amžiaus žmonėms, ypač turintiems lėtinių ligų, o štai jaunimui ir vaikams šis virusas baimės kelti neturėtų. Tiesa, vieni kalbinti gyventojai sako viruso labai bijantys, kiti gi tikina, kad reikia mažiau panikuoti.

Koronavirusui Vakarų Europoje vis labiau plintant, lietuviai imasi saugumo priemonių. Viruso atvejų šalyje dar neturint, Vilniuje įsakyta dezinfekuoti ir viešąjį trasnportą, ir patalpas ugdymo įstaigose. O patys gyventojai iš vaistinių graibsto dezinfekcinį skystį bei medicinines kaukes. Pasak vaistinių asociacijos, jau išparduotos ir naujai atvežtos apsauginės kaukės. Nors jos, pasak medikų nepasaugo, nei nuo koronavirsuo, nei nuo gripo.

Vyriausybė džiūgauja, kad pernai iš šešėlio ištraukta ne mažiau kaip 160 milijonų eurų. Tačiau kontrabandos mastai iš kaimyninių šalių vis dar išlieka didžiuliai – daugiausia į Lietuvą bandoma įvežti kontrabandinių cigarečių. Asociacijos „Lietuva be šešėlio“ vadovas Kęstutis Kupšys tikina, kad valdžios padidinti akcizai tabakui ir alkoholiui dar labiau gyventojus verčia atsisukti į kontrabandines prekes.  Kontrabandininkų išradingumas begalinis.

„Sodra" skelbia naujausius duomenis – pernai sparčiausiai augo mažiausiai uždirbančių gyventojų pajamos. Tačiau skirtumai tarp didžiausių ir mažiausių algų vis dar skaičiuojami kartais. O praraja tarp Vilniaus turtingųjų ir mažuose miesteliuose gyvenančių žmonių didžiulė. Tad nors statistika skelbia, kad gyvenimas Lietuvoje gerėja, jis, pasak ekonomistų, gerėja toli gražu ne visiems vienodai.

Premjerui Sauliui Skverneliui dvi savaites atostogaujant, Vilniaus rajono savivaldybėje kilo aršios diskusijos dėl į jo namus vedančios Upės gatvės asfaltavimo. Į savivaldybę susirinko pasipiktinę tankiai apgyvendintų bendruomenių gyventojai, kurie duobėtų ir netvarkingų gatvių asfaltavimui pinigų nesulaukia daugiau nei dešimt metų. Žmonės piktinasi, kad premjero keliukui pinigų randama, o kitos bendruomenės lieka prie suskilusios geldos.

Didieji šalies miestai – Vilnius ir Kaunas ginkluojasi šimtais naujų vaizdo stebėjimo kamerų. Ar jos galės nuskaityti automobilių numerius, filmuoti naktį ir fiksuoti gyventojų veidus? Vilniaus savivaldybė žmones ramina: esą kameros skirtos ne gyventojų sekimui, o nusikaltimų užkardymui. Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius abejoja, ar tokios kameros nepažeis žmonių privatumo ir nesuvaržys jų laisvių. Todėl ministras atsakymo kreipėsi ir į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją.

Didžiuosiuose šalies miestuose vienas po kito dygsta viešbučiai, apartamentai ar kūrybinės dirbtuvės. Tačiau vėliau šios negyvenamos patalpos žmonėms parduodamos kaip butai. Pasak sostinės vyriausiojo architekto, tokiems pastatams yra taikomi visai kiti reikalavimai, todėl nukenčia tokį būstą įsigiję gyventojai. Svajonių būsto tikėjęsi pirkėjai lieka it musę kandę, mat skiriasi net tik šių patalpų išplanavimas, kokybė bet ir vertė.

Lietuvoje kas antras žmogus vaikystėje patyrė sunkumų, kai alkoholiu šeimoje piktnaudžiavo tėvai ar artimieji. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas tikina, kad tose šeimose, kur yra girtaujama, dažnu atveju kyla ir smurto protrūkiai. Pasak specialistų, geriančių tėvų vaikai gyvena nuolatinėje baimėje ir nerime, mat jie nuo aplinkinių yra priversti slėpti tėčio ar mamos girtavimą. Maža to, jie bijo kreiptis pagalbos ir netgi patys bando spręsti girtaujančių tėvų problemas.

Vasario 16-osios šventei į Signatarų namus po pertraukos sugrįžo originalus Vasario 16-osios aktas. Nuo lapkričio vidurio jis ilsėjosi nuo šviesos ir visuomenės dėmesio Lietuvos valstybės istorijos archyve, kur gulėjo visiškoje tamsoje. Pasak restauratorių, kol kas originalus dokumentas yra labai geros būklės, tačiau jam būtinos išskirtinės sąlygos – kuo mažiau šviesos spindulių, mat nuo to priklauso dokumento gyvavimo laikas.

Valstybinės mokesčių inspekcijos taikinyje naujos įmonės, kurios galimai slepia mokesčius, atlyginimus darbuotojams moka vokeliuose. Labiausiai suklusti turėtų statybos, viešojo maitinimo sektorius, taip pat ir odontologijos paslaugas teikiantys asmenys. Akis mokesčių inspektoriams bado faktas, kad dalis odontologų deklaruoja neuždirbantys nė minimalaus atlyginimo.

Tėvai pasipiktino gavę sąskaitas už darželius – esą kai kur kainos Vilniuje padidėjo keliasdešimčia eurų. Savivaldybė tikina, kad kainos išaugo dėl pabrangusio maisto ir ugdymo. Tiesa, nuo Naujųjų metų vilniečiai daugiau mokės ne tik už darželius, bet ir šiukšlių tvarkymą bei automobilio statymą miesto centre. Kol vaikai nerūpestingai leidžia laiką darželyje, jų tėvai suka galvas, kodėl nuo Naujųjų sostinėje gerokai pabrango valstybiniai darželiai.

Sunkiai sergantys ligoniai pasipiktinę – privalomojo sveikatos draudimo fondo rezerve kaupiama šimtai milijonų eurų, tačiau moderniems vaistams pinigų nėra. Pacientų organizacijos beda pirštu į sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą ir tikina, kad rezerve užtektų dešimtadalio planuojamos sukaupti sumos. Tačiau ministras atšauna – esą rezerve sukaupti pinigai nėra neliečiami – esant reikalui jie gali būti panaudoti ir vaistams, ir medikų algoms didinti.

Per penkerius metus, Lietuvai įsivedus eurą, vieni labiausiai pajuto kainų augimą, kitiems labiau nei kainos augo atlyginimai. Visgi kam per šį laikotarpį algos padidėjo labiausiai? Pasak ekspertų, sparčiausiai kilo aukštųjų, informacinių technologijų specialistų uždarbiai, taip pat bankininkystės ir finansų sektoriaus atlyginimai. Maža to, kai kurios įmonės buvo priverstos didesniais pinigais vilioti auštųjų technologijų specialistus, mat jų rinkoje jaučiamas didžiulis stygius.

Nuo sausio besiskiriančių sutuoktinių laukia privaloma naujovė. Kreiptis į teismą dėl skyrybų proceso poroms galima tiktai po bandymo susitaikyti ar bent susitarti tarpininkaujant specialistui – taip vadinamam mediatoriui. Pasak naujovės autorių, šis taikus ginčų sprendimo būdas yra pigesnis, greitesnis ir kelia mažiau įtampos visai šeimai. Tačiau lygių galimybių ekspertai tikina, kad privalomas mediatorius besiskiriančiai porai po sutuoktinio smurto šeimoje – absurdas.

Seimo narys konservatorius Kęstutis Masiulis siūlo keisti dabartinius kelio ženklus – esą jų dizainas gerokai primena sovietinius laikus ir Rusiją. Parlamentaras dėl kelio ženklų keitimo net kreipėsi ir į susisiekimo ministrą Jaroslavą Narkevičių. O Susisiekimo ministerija tvirtina, kad mūsų kelio ženklai nėra sovietiniai, tačiau pripažįsta, kad ateityje jie gali keistis. Dabartiniai kelio ženklai Lietuvoje primena sovietinius laikus – įsitikinęs Seimo narys Kęstutis Masiulis.

Lietuvos medikai baiminasi, kad operacijos metu padarę klaidą, gali būti siunčiami už grotų ir netekti mediko licencijos. Šalyje jau yra ne vienas atvejis, kai gydytojai po pacientų mirties yra priversti minti teismų slenksčius. Dėl pacientės mirties teisiamam chirurgui Žilvinui Saladžinskui gresia laisvės atėmimo bausmė, taip pat gali būti draudžiama dvejus metus verstis gydytojo praktika.

Seimo narė konservatorė Vilija Aleknaitė-Abramikienė siūlo tam tikrais atvejais vaikus skiepyti ir be pačių tėvų sutikimo. Pasak Seimo narės, esant epidemijos grėsmei ar ligos protrūkiui, vaikai turėtų būti skiepijami priverstinai. Sveikatos apsaugos ministerija atšauna, kad planiniai skiepai Lietuvoje nėra privalomi, o toks priverstinis skiepijimas pažeistų pacientų teises. Trijų vaikų mama Virginija į Šeškinės polikliniką atvežė paskiepyti savo vienerių metų pagranduką Aroną.

Dar pasitinkant Naujuosius ministerijos savo darbuotojus pamalonino pinigais – kai kuriems padidino algas, išmokėjo vienkartinius priedus. Iš keturiolikos ministerijų dosniausios savo darbuotojams pernai buvo keturios. Štai Energetikos ministerijoje atlyginimų vidurkis lapkritį padidėjo kone dvigubai palyginti su spaliu. Ministerijų atstovai tikina, kad darbuotojai piniginėmis išmokomis pamaloninti už reikšmingus rezultatus ir ypatingus darbus.

Lietuva atsisveikina su neeiline mokslo asmenybe – profesoriumi istoriku Edvardu Gudavičiumi. Artimieji, bičiuliai ir kolegos sunkiai renka žodžius ir profesorių išskiria, kaip didį istoriką ir kartu labai paprastą ir nuoširdų žmogų. Gudavičiaus netektį jo kolega istorikas Alfredas Bumblauskas įvardija kaip didžiulį praradimą visam istorijos mokslui.

Kada lietuviai gyvens taip oriai kaip Vakarų Europos šalių gyventojai? Lietuvos banko duomenimis, mūsų šalis pavyzdingai stiebiasi link Europos Sąjungos vidurkio, tačiau pragyvenimo lygiu Vakarų Europos šalis pasiekti galėtume tik po gerų 20 metų. Ir tai tik tuo atveju, jei Lietuvos ūkis augtų panašiai kaip pastarąjį dešimtmetį. Ekonomistai atsargesni, jų teigimu, dešimtmečiai dar negarantuoja, kad pasivysime geriau gyvenančius europiečius.

Ateinantys septyneri metai Lietuvai gresia gerokai apkarpytu Europos Sąjungos finansavimu. Jau anksčiau prezidentu Gitanu Nausėda susitikę ministrai pareiškė, kad Lietuva neišvengs „šoko terapijos“, jei gerokai susitrauks europinių pinigų maišas. Pasak finansų ministro Viliaus Šapokos, dėl to gali sulėtėti ekonomikos augimas, taip pat daugelis reikšmingų projektų gali netekti finansavimo. O Valstybės kontrolė valdžiai turi priekaištų ir dėl neefektyviai panaudojamų europinių lėšų.

Vilniaus apskrityje – kokliušo protrūkis. Mažiems vaikams mirtinai pavojinga infekcija susirgo devyni vaikai. Pasak Nacionalinio visuomenės sveikatos centro, visi šie vaikai nebuvo paskiepyti. Gydytojai perspėja, kad kokliušas pavojingiausias vaikams iki vienerių metų, mat infekcijos komplikacijos gali pasibaigti net ir mirtimi. Vilniaus apskrityje per pirmąjį šių metų mėnesį užfiksuoti trys kokliušo protrūkiai.

Kaimyninėje Lenkijoje sparčiai plintant paukščių gripui, Lietuvos veterinarai tikrina turgavietėse bei kitose prekybos vietose parduodamą paukštieną iš Lenkijos. Inspektoriai per trumpą laiką nustatė ir pažeidimų – vienoje įmonėje rasta keli šimtai kilogramų vištienos be jokių dokumentų. Turgavietėse rasta ir tokios paukštienos, kurios valgyti jau nebegalima, tačiau vis tiek pardavinėjama žmonėms. Sostinės turgavietėje netyla kalbos apie paukščių gripą.

Rūkymas lovoje ir besaikis alkoholio vartojimas – dvi pagrindines gaisrų ir žūčių ugnyje priežastis vardija Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas. Nors gaisrų ir juose žuvusiųjų skaičius pernai sumažėjo, pareigūnai tikina, kad nelaimes į namus prišaukia patys žmonės. Gyventojai ne tik nesirūpina netvarkinga elektros instaliacija, bet dar ir delsia įsirengti jau ne vieną gyvybę išgelbėjusius autonominius dūmų detektorius.

Dalis antstolių per mėnesį susižeria nuo dvidešimties iki trisdešimties tūkstančių eurų į rankas. Tokie įspūdingi uždarbiai piktina ir kai kuriuos Seimo narius. Valstietė Agnė Širinskienė siekia įpareigoti tūkstančius eurų uždirbančius antstolius viešai deklaruoti savo turtą. Antstolių rūmai tokiam siūlymui priešinasi – esą jie ir taip sulaukia gausybės grasinimų, o pradėjus viešinti turtą išpuolių gali tik padaugėti.

Kaimyninėje Lenkijoje užfiksuotas paukščių gripas plečiasi – užfiksuoti nauji židiniai ne tik Lenkijoje, bet ir Slovakijoje. Baiminamasi, kad paukščių gripą lengvai atnešti į Lietuvą gali migruojantys vandens paukščiai – gulbės ar antys. Žemės ūkio ministerija ragina paukštininkus imtis visų įmanomų priemonių, kad ūkiai kuo labiau apsisaugotų – smulkūs ūkiai privalės uždaryti laisvai laikomus paukščius. Paukščių gripo protrūkis prie Lietuvos dar niekada nebuvo taip arti kaip dabar.

Lietuvoje per metus rekordiškai pabrango kiauliena, jos brangimui didelės įtakos turi Kinijoje siaučiantis kiaulių maras. Prognozuojama, jei situacija nesikeis, tuomet kiaulienos kaina dar labiau šoktels į viršų. Per metus Lietuvoje brango ir sviestas bei pieno produktai, nors pasaulinėje rinkoje, priešingai, sviesto kaina jau kuris laikas mažėja. Ekspertai tikina, kad ateityje galima tikėtis dar didesnio maisto produktų kainų šuolio ir dėl brangstančių degalų.

Prezidentas Gitanas Nausėda viešai kirto skandaluose linksniuojamam susisiekimo ministrui Jaroslavui Narkevičiui. Prezidentas pareiškė, kad Lenkų rinkimų akcijos deleguotas ministras Narkevičius įdarbino mažiausiai dvidešimt savo partiečių ir su jais susijusių žmonių ministerijai pavaldžiose įmonėse. Pats Narkevičius tikina, kad prezidentas yra klaidinamas, o jo pateikta informacija esą visiškai neatitinka tikrovės.

Po Naujųjų metų degalinių švieslentėse fiksuojamos į viršų kopiančios benzino ir dyzelino kainos. Vairuotojai piktinasi, kad padidėjus akcizui, degalų kainos šoktelėjo daugiau nei buvo prognozuota. Tačiau naftos produktų prekybos įmonių asociacija tikina turinti tam paaiškinimą: esą degalai brangsta ne tik dėl akcizų, bet ir dėl didėjančios pasaulinės naftos kainos. Ekonomistai prognozuoja, kad dėl augančios tarptautinės įtampos ir įvykių Irane degalai netrukus gali brangti dar labiau.

Po savaitgalio kalėdinių eglučių pilna ne tik specialiai įrengtose žaliaskarių surinkimo aikštelėse. Daugybė jų mėtosi konteineriuose, kiemuose po langais, balkonais ar pakelėse. Maža to, į specialias eglučių surinkimo vietas žaliaskarės atnešamos ir su plastikiniais maišais bei vazonais. Savivaldybė ragina gyventojus eglutes nešti be plastiko, mat vėliau jos sandėliuojamos, smulkinamos ir vežamos deginti į biokuro katilines.

Premjeras Sauliaus Skvernelis  metus pabaigė skandalingu pasisakymu – opozicinius konservatorius išvadino antivalstybine partija. Į tokią retoriką sureagavo ir pastaruoju metu vis mažiau viešumoje girdimas konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis. Jis S. Skvernelio reikalauja atsiprašyti visos jo vedamos partijos. Politikams viešai aiškinantis, kuris blogesnis, politologai sako, kad tokios retorikos šiemet bus vis daugiau, nei jau rudenį rinksime naują Seimą.

Ar lietuvius galime vadinti turtingais? Štai šalies komerciniuose bankuose gyventojų laikomi indėliai siekia rekordines sumas. O per pastaruosius metus lietuviai vis dažniau įsigyja ir naujus keliasdešimt tūkstančių eurų kainuojančius automobilius. Ekonomistai tikina, kad indėliai bankuose ir į skolą perkami automobiliai neatspindi tikrosios gyventojų finansinės situacijos. Arti 30 tūkst.

Pasibaigus gražiausioms metų šventėms, kai kurie prekybininkai, nesugebėję parduoti nukirstų eglučių išmetė miškuose ir su visa plastiko pakuote. Vilniaus rajono savivaldybė tikina pirmą kartą susidurianti su tokiu atveju, kai Kalėdų simbolis kaip šiukšlė išmetama miške. Po švenčių išmestos eglutės dažnai volioujasi kur papuola: ir konteineriuose, ir po balkonais ar net pakelėse. Gyventojai yra raginami nemėtyti bet kur žaliaskarių, o jas atnešti į tam skirtas vietas.

Nuo Naujų metų gyventojams didėja elektros kaina, dėl to vartotojai perspėjami nedelsti ir elektros skaitiklių rodmenis deklaruoti paskutinėmis gruodžio dienomis. Kitu atveju naujais metais už gruodį suvartotą elektrą teks mokėti didesnėmis kainomis. Nuo Naujųjų elektra brangsta ne tik gyventojams, bet ir verslui. Pasak pramonininkų konfederacijos, brangstant elektrai ir kurui, didės ir gaminamos produkcijos kaina, o galiausiai tai nuguls ant paprastų vartotojų pečių.