Greta Ališauskaitė

Kasdien pro jūsų akis slenka šimtai antraščių, naujienų, žinučių socialiniuose tinkluose, kvietimų... Kol vieni tiki, kad patys renkasi, kas patenka į jų srautą, kiti jau turi patirties su netikromis žinutėmis ir renginiais. Programišių atakas yra patyrusios net oficialios institucijos, naujienų agentūros. Kitais atvejais apgaulės imasi paprasčiausi sukčiai, apsimetėliai ar „troliai“. Pasiaiškinkime, kokie atvejai jau buvo užfiksuoti, kaip melagingi pranešimai ir kodėl jie kuriami.

Lietuvoje dingusių ir ieškomų vaikų statistika – negailestinga. Kasmet mūsų šalyje dingsta daugiau nei 2000 vaikų. Paaiškinimų kur ir svarbiausia, kodėl jie bėga, yra ne vienas. Per 2017 m. ieškota virš 2600 vaikų.  Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė kartu su pasaulinio socialinio tinklo „Facebook“ atstovais aktyvavo dingusių vaikų paieškai skirtą sistemą „Amber Alert“. Lietuva – pirmoji iš Šiaurės šalių, kurioje įdiegta ši sistema.

Pirmadienio vakarą internete išplito žinia apie vyrą, lendantį prie vaikų troleibuse Vilniuje. Jauna mergina viską pati matė, įsikišo tarp vyro ir išsigandusių mergaičių bei užfiksavo viską telefonu. Tą patį vakarą šia žinute socialiniame tinkle ji kreipėsi į vilniečius tėvus. Laikas nuo laiko viešojoje erdvėje pasirodo informacija bei perspėjimai apie įtartinus asmenis, tykančius šalia mokyklų ar darželių.

Švietimo problemas ir sunkumus sunku išvardyti vienoje vietoje, nors pertvarkos ir skambiai pristatomos. Pedagogai dirba už kelis šimtus eurų, mokyklos balansuoja ant užsidarymo ribos dėl mokinių stokos. Nenuostabu, kad tai verčia visą bendruomenę nerimauti ir galvoti apie įvairias priemones. Visgi, vienos Klaipėdos mokyklos vadovų idėja paskatinti tėvelius prisidėti skiriant 2 proc. nebuvo priimta su džiaugsmu.

Praėjusią savaitę vieno Vilniaus mikrorajono gyventojai ne tik neramiai miegojo naktimis, bet ir krūpčiojo dienomis – per kelias paras degė net kelių daugiabučių konteinerinės. Užfiksuoti ir keli pavieniai atvejai, kuomet degė konteineriai. Socialinio tinklo „Facebook“ grupėje „Fabijoniškės“ žmonės dalinosi užfiksuotais kadrais ir žinutėmis apie padegėjų išpuolius. Vietiniai gyventojai net prabilo apie budėjimus, jeigu situacija negerės. Visgi, intensyvių veiksmų ėmėsi policijos pareigūnai.

Lietuvos metų ekonomikos konferencijoje, kurią organizuoja žurnalas „Valstybė“, verslo, ekonomikos ir žiniasklaidos lyderiai diskutavo kaip 4-oji pramonės revoliucija pakeis verslo potencialą. Diskusijoje buvo aptariama, kaip investuoti išmintingai.

Prievartą patyrusių vaikų statistiką Lietuvoje, neramina. Tai viena iš skaudžiausių problemų, su kuria susiduria vaikai. Tris metus iš eilės mūsų šalyje 2016 m., kaip ir 2014 m. bei 2015 m., nepilnamečiai daugiausiai nukentėjo nuo seksualinio smurto (82 vaikai). Iš jų – 10 berniukų, 72 mergaitės.

Lietuvos metų ekonomikos konferencijoje, kurią organizuoja žurnalas „Valstybė“, verslo, ekonomikos ir žiniasklaidos lyderiai diskutavo kaip 4-oji pramonės revoliucija pakeis verslo potencialą. „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis jau dabar kriptovaliutos temą vadina tikrai nebe egzotiška.

Šios savaitės pradžioje per Lietuvą nuvilnijo žinia apie vos tragedija nesibaigusį įvykį Vilniuje. Daugiabučio namo gyventojai pranešė, kad rado visą jų laiptinę sulietą benzinu, nespėta tik įžiebti ugnį. Sunku patikėti, kad gyventojai miega ramiai po tokio neaiškaus išpuolio. O štai kitame Vilniaus mikrorajone Fabijoniškėse, žmonės įbauginti jau ištisas savaites.

Lietuvos metų ekonomikos konferencijoje, kurią organizuoja žurnalas „Valstybė“, verslo, ekonomikos ir žiniasklaidos lyderiai diskutavo kaip 4-oji pramonės revoliucija pakeis verslo potencialą. Pranešimą konferencijoje skaičiusi „All Media Lithuania“ generalinė direktorė Laura Blaževičiūtė, daugiausiai dėmesio skyrė socialinių tinklų burbulams. Jos teigimu, šis reiškinys neatsiejamas 4-osios pramonės revoliucijos dalis ir rimtas iššūkis žiniasklaidai, verslui ir visuomenei.

Per šalį dar neseniai nuvilnijo žinia apie pagimdžiusią penkiolikmetę, kuri ant kojų sukėlė vaiko teisių tarnybos specialistus. Tą kartą jie tiesiog gimdymo palatoje puolė svarstyti, kam palikti auginti kūdikį. Visgi, kaip rodo Lietuvos statistikos departamento duomenys, gimdančios penkiolikmetės – anokia naujiena mūsų šalyje. Tik tokios žinios ne visada nuskamba plačiai kaip pastaroji. Dažnam pradėjus ieškoti kaltų, akys nukrypsta į šeimą ir tarnybas.

Prieš kelias savaites pagimdžiusios Kaišiadoryse gyvenančios penkiolikmetės istorija nuvilnijo per šalį. Ir ne tik todėl, kad mergina yra viena jauniausių Lietuvos mamų, bet jau tada kūdikio likimu susidomėjo vaiko teisių apsaugos specialistai. Buvo svarstoma, kur gyvens kūdikis. Į šią žinią sureagavo ne tik tarnybos, bet nemaža dalis lietuvių, dalinęsi komentarais ir pastebėjimais.

Pasitinkant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, šalyje jau kelis pastaruosius mėnesius buvo rengiami įvairūs minėjimai, parodos. Kiekvienas pagal savo išmonę ieškojo būdo, kaip paminėti istorinę sukaktį, pradžiuginti lietuvius. Dešimčių idėjų pristatymo kulminacija įvyks jau vasario 16-ąją. Socialiniuose tinkluose prieš beveik mėnesį išplitusi žinomos Lietuvos fotografės Eglės Laurinavičės idėja – foto projektas „Gimę laisvi“ – jau šiandien pristatė ilgai lauktą galeriją.

Skandalų apie mokyklų vadovų savivalę, netinkamą elgesį ir sunkumus, atleidžiant juos iš pareigų, sulaukusios institucijos ir prezidentė, dar pernai patvirtino Seimo priimtas Švietimo įstatymo pataisas, jas pasirašė prezidentė. Jomis buvo įvestos švietimo įstaigų vadovų kadencijos, nustatoma vadovų atranka, stiprinama jų atskaitomybė savo bendruomenei.

Lietuvos mokyklose šventinė nuotaika. Dėmesio centre – dvyliktos klasės mokiniai. Iki egzaminų belikus vos šimtui dienų, vasario-kovo mėnesiais rengiama viena gražiausių jų švenčių – šimtadienis. Tai viena iš trijų svarbiausių švenčių paskutiniais metais mokykloje. Tad nenuostabu, kad norisi ne tik smagiai praleisti laiką, bet ir puikiai atrodyti, parodyti visas geriausias savybes, išmonę. Socialiniai tinklai jau ūžia dėl diskusijų apie kainas, madas, šventes.

Su laiškais platinama kenkėjiška informacija ar įvairios išgalvotos istorijos nėra naujiena. Sukčiai lietuvius, regis, išmokė operatyviai reaguoti į laiškus, kritiškai vertinti gautą informaciją. Juolab, nutekintos ar pasisavintos informacijos atvejai mūsų šalyje, taip pat nereti. Dar sausį beveik penki šimtai mobiliojo interneto „Mezon“ vartotojų sulaukė laiškų apie skolas už neapmokėtas sąskaitas.

Daugiau nei pusėje Lietuvos savivaldybių vis dar paskelbta gripo epidemija. Gydymo įstaigose eilės nutįsę jau kelias savaites. Gerokai pasidėjusiais krūviais nepatenkinti ir medikai, kurių dalis taip pat serga. Laukimo eilėse problemą bent iš dalies turėjo išspręsti galimybė gauti informaciją, konsultacijas ir pažymas internetu. Tačiau ir ši sistema veikia ne visose ligoninėse, o kur dar sugedę aparatai pačiose gydymo įstaigose.

Švietimo bendruomenei išsireikalavus pažadų kelti atlyginimus, nuo jų neatsiliko ir medikai – pažadą taip pat gavo. Dar praėjusių metų spalį buvo susitarta, kad etatiniam mokytojų darbo užmokesčiui įvesti valstybė 2018-2019 metais papildomai skirs 93 mln. eurų. O sistema bus pradedama įvesti nuo 2018 metų rugsėjo, tam biudžeto projekte tam numatyta 20 mln. eurų. Juolab, švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė tvirtino, kad iki 2020 metų mokytojų atlyginimas sieks tūkstantį eurų.

Penktadienį Seime vyko konferencija, kurioje aptarta nuo 2014 metų vykdoma perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų neįgaliesiems ir likusiems be tėvų globos vaikams eiga. Ši pertvarka sulaukė nevienareikšmio ją praktikoje įgyvendinančių asmenų įvertinimo. Konferencijoje dalyvaujantys socialinės globos namų vadovai, neįgaliųjų ir vaikų nevyriausybinių organizacijų vadovai negailėjo kritikos metų metus neišspręstoms problemoms.

Ne visada reikia išeiti vienai į tamsią gatvę, kad būtum užpulta. Tai patvirtino ir Ugnės (redakcijai pavardė žinoma) istorija. Mergina tvirtino, kad ją pasidalinti skaudžia patirtimi paskatino draugės nelaimė atostogaujant užsienyje – ten mergina metro stotyje buvo užpulta ir išprievartauta. Ugnės istorija turi kitokią pabaigą ir kaip ji pati sako, įrodymą, kaip netikėtoje situacijoje palūžta net stipriausi.

Pastarosiomis savaitėmis viešojoje erdvėje masiškai plito diskusijos dėl mokyklinių vadovėlių, kuriuose, esą, pateikiami vaikams visiškai netinkami tekstai, užduotys ir pavyzdžiai. Kol vieni aiškino apie klasikinius, anų laikų lietuviškų pasakų pavyzdžius, kiti aršiai kartojo, kad dabartiniuose tekstuose sunku bet kokią vertę rasti.

Ilgas eiles prie gydytojų kabinetų puikiai prisimena ne vienas. Visgi, kiek mažiau yra stovėjusių eilėse prie registratūros, norint vien gauti talonėlį ar užsiregistruoti į konsultaciją. Anaiptol, pacientai vos švintant į eiles rikiuojasi regionų poliklinikose. Portalui tv3.lt laišką su nuotrauka atsiuntusi skaitytoja rašė, kad toks vaizdas ją pasitiko sergančią, atėjusią užsiregistruoti pas gydytojus Molėtų ligoninės Konsultacijų poliklinikoje.

Vienai dienai į šalį atidėję interneto platybėse besisukančius vaizdo įrašus, negalime nepastebėti knygų. Kuomet specialistai aiškina, kad knygų jauni žmonės skaito vis mažiau, tėveliai ir visuomenės veikėjai viešai dalinasi juos šokiravusiomis vadovėlių ištraukomis. Portalas tv3.lt sulaukė kiek daugiau nei dešimties skaitytojų laiškų su to pačio vadovėlio ištrauka. Netrukus, socialiniuose tinkluose išplito ne tik minimas atvejis, bet ir keletas panašių į šį.

Tiek Lietuvos, tiek užsienio populiariuose socialiniuose tinkluose kasdien pasipila šimtai žinučių ir vaizdo įrašų iš kasdienio žmonių gyvenimo. Viešinti savo dienos įspūdžius ar mintis – ne tik įprotis, bet nemažos dalies žmonių – tiesiog poreikis. Policija tvirtina iki šiol gaunanti žmonių laiškus. Sekmadienio vakarą per Lietuvą nuvilnijo vaizdo įrašas iš vienos šeimos namų. Vyras populiarioje „Facebook“ grupėje tiesiogiai transliavo šeimyninio vakaro realijas.

Lietuviai mėgsta lyginti skirtingose šalyse pamatytas maisto produktų ir kitų prekių kainas. Nors ekonomistai tvirtina, kad to nereikėtų daryti, kadangi yra visas sąrašas veiksnių, lemiančių tokius skirtumus. Anaiptol, portalo tv3.lt žurnalistai apsilankė Latvijos, Lenkijos ir Vokietijos prekybos centruose, kur užfiksavo konkrečių prekių kainas. Jas galėsite pamatyti ir palyginti galerijose. Ekonomistai taip pat atskleidė, kodėl net tos pačios tarptautinės prekės kainuoja skirtingai.

Portalo tv3.lt redakciją pasiekė vilnietės Lauros (pavardė žinomi) laiškas. Moteris atvirai papasakojo savo skaudžią ir pyktį keliančią istoriją. Galvos traumą slidinėdama patyrusi moteris, gydytojo apžiūros ir konsultacijos laukė kone valandą, nes medikas tuo metu žiūrėjo serialą. Tačiau moterį įskaudino ne tik šis incidentas, tas pats gydytojas leido sau elgtis kur kas įžūliau. Anaiptol, ligoninė tikina niekada anksčiau nėra sulaukusi skundų dėl šio mediko elgesio.

Medikams pažadėjus ir trečiadienį iš Santaros klinikų reanimacijos skyriaus namo neišleidus ponios Almos Adamkienės, nerimsta kalbos apie jos sveikatos būklę. Į medikų rankas ji pateko dar šeštadienį. Šiuo metu nuo komentarų ligoninė susilaiko, todėl apie žmonos būklę portalui tv3.lt papasakojo prezidentas Valdas Adamkus. Visiškai nusilpusi Buvo skelbta, kad ponia Alma į ligoninę pateko po to, kai jai pasireiškė virusinės infekcijos komplikacijos.

Lietuvai trečią kartą pristatytas „Akademinio sąžiningumo indekso“ tyrimas. Kaip skelbia Lietuvos studentų sąjungos (LSS) atstovai, juo siekta įvertinti akademinio nesąžiningumo paplitimą bei pokytį Lietuvos aukštosiose mokyklose. Tyrimas atskleidė kelias ryškėjančias tendencijas. Viena iš jų – Lietuvoje neryškiai, bet gerėja situacija ir mažėja nusirašymo atvejų, tačiau auga studentų nepasitenkinimas studijomis.

Socialiniame tinkle antradienį moteris pasidalino nuotrauka ir žinute, kur tikino darbe pamačiusi, kad jos citrina subadyta. Moteris rašė, kad citriną pirko „Iki“ prekybos centre Vilniuje. Į šią žinią iškart sureagavo prekybos tinko atstovai bei komentatoriai. Visgi, žmonės dvejopai vertino šią naujieną, kadangi panašių žinučių apie neva narkomanų subadytas citrinas viešumoje pasirodo laikas nuo laiko.

Tris dešimtmečius Trakų ligoninėje pradirbusi slaugytoja (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) pernai buvo priversta palikti savo darbą sumažėjus darbo krūviui. Moteris su tuo sutiko, matydama situaciją. Kadangi ji buvo atleista darbdavio iniciatyva, be jokios darbuotojo kaltės ir turinti nepertraukiamą daugiau nei dvidešimties metų darbo stažą, remiantis Darbo kodeksu, moteriai priklausė šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Tačiau sistema, regis, suveikė kitaip.

Eismo ypatumai, o tiksliau trukdžiai, Vilniaus senamiestyje žinomi tiek vairuotojams, tiek pėstiesiems. Bent kartą pasivaikščiojęs sostinės centre žino, kiek automobilių tenka apeiti, nuo kiek skubiai bėgti į šoną. Vairuotojams irgi nelengvas iššūkis – vietų mažai, siauros gatvės, judėjimas – nenutrūkstantis. Todėl dažnas žino – į miestą geriau važiuoti viešuoju transportu ir tiesiog pasivaikščioti.

Artėjant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio gimtadieniui, pristatytos dešimtys idėjų. Ne viena jų, jau dabar įgyvendinama, o kulminacija įvyks vasario 16-ąją. Socialiniuose tinkluose išplito Lietuvoje žinomos fotografės Eglės Laurinavičės idėja – foto projektas „Gimę laisvi“. Portalui tv3.lt fotografė papasakojo, kaip kilo ši idėja ir kokių reakcijų sulaukė. Be to, pasidalino ir pirmųjų fotosesijų nuotraukomis. Internete ši idėja plinta žaibiškai – ja dalinasi ir žinomi žmonės.

2017-ieji buvo itin reikšmingi į Lietuvos raudonąją knygą įtrauktiems – Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, pristatė projektą, pagal kurį dalis laisvėje gyvenančių stumbrų bus perkelti į laikinus aptvarus, o vėliau išleisti į laisvę. Praėję metai buvo reikšmingi ir tuo, kad pirmą kartą nuo lapkričio pradėta nuolatinė jų stebėsena ir registravimas. Visgi, tiek dėl vieno aspekto, tiek dėl kito netyla aršios visuomenės diskusijos.

Tarsi filme apie šnipus. Būtent taip atrodo situacija, kurią savo socialinio tinklo paskyroje „Facebook“ paviešino Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys, konservatorius Vidas Urbonavičius. Politikas užfiksavo tarybos posėdžių salėje rastus užmaskuotus mikrofonus. Portalui tv3.lt jis sakė, kad tai paaiškėjo visiškai atsitiktinai. Kreipsis į Generalinę prokuratūrą V. Urbonavičius pasakojo, kad apie nugirstus jo pokalbius su kolegomis pranešė paskambinęs žmogus.

Atostogos užsienyje ir ypač šiltame krašte skamba egzotiškai, kas gi nenorėtų pasilepinti po kaitria Hurgados saule? O tikrai nenorėtų šios istorijos herojų trijulė. Šeima iš Lietuvos saulės voniomis lepinosi ir su Afrikos grožybėmis susipažino prieš pat didžiąsias metų šventes. Kaip portalui tv3.lt sakė vienas kelionės dalyvių Vilmantas, tai turėjo būti įspūdinga dovana tėvams. Būtent su jais jaunas vyras ir patyrė tikrą komediją primenančias atostogas. Tik juoko buvo mažai.

Kauną sukrėtė baisi žinia – rasta nusižudžiusi nepilnametė gimnazistė. Mergaitė mokėsi pirmoje Kauno „Santaros“ gimnazijos klasėje. Žinia apie šią tragediją su portalu tv3.lt pasidalino kaunietė mama (vardas ir pavardė redakcijai žinomi). Moteris pasakojo, negalėjusi tylėti, nes tai sukrėtė ir ją, ir jos dukrą. Pasak moters, informacijos nutylėjimas nėra geriausias sprendimas, nes vaikai vis tiek tarpusavyje kalba, o jiems reikia specialistų pagalbos.

Sveikatos sistema nusivylę Lietuvos medikai šią savaitę išėjo į gatves. Sostinėje vykusiame mitinge dalyvavo virš tūkstančio gydytojų, medicinos darbuotojų. Tą pačią dieną socialiniuose tinkluose medikai iš įvairių šalies gydymo įstaigų solidariai jungėsi į protesto akciją. Šalia palaikančių nuotraukų ir padrąsinančių žodžių, buvo paviešinta kitokia nuotrauka. Ja pasidalino medikai iš Kauno klinikų.

Reklamos kūrėjai nesnaudžia, kaip ir jų užsakovai. Nuo senų laikų egzistuojantis posakis: „bet kokia reklama, yra reklama“, visgi, tinka ne visais atvejais. Penktadienį socialiniuose tinkluose kilo diskusija dėl sveikatingumo klubų „Impuls“ išplatintos naujos reklamos. Kiek žmonių – tiek nuomonių, galima sakyti lengvai. Bet komunikacijos ekspertai tvirtina, kad jeigu bent keliems žmonėms kilo itin neigiamos asociacijos, reikėtų vengti tokios reklamos ir kuo skubiau atsisakyti.

Penktadienį vyksta spaudos konferencija, kurioje valdančiųjų valstiečių partijos lyderio Ramūno Karbauskio valdoma viena didžiausių Lietuvos žemės ūkio įmonių grupių „Agrokoncernas“ atsakys į viešumoje keliamus klausimus dėl koncerno veiklos.

Pasirodo, ne visada perkamas naujas daiktas yra iš tikro naujas. Ir tai galioja net ir su elektronikos prekėmis. Su portalu tv3.lt bendravęs vilnietis (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) pasakojo, kaip nusipirkęs naują nešiojamąjį kompiuterį jame rado dviejų programų veikiančias paskyras. O paprašęs pakeisti aparatą, sulaukė ne pačio maloniausio bendravimo. Pradėjus domėtis šia istorija, atsiliepė dar keletas žmonių, patyrusių panašius atvejus. Regis, ne viskas nauja, kas naujai žiba.

Sostinės centrą šturmavus protestuojantiems medikams, Vilniaus miesto valdžia pristatė ambicingą planą ir pažadą miesto medikams. Pasak sostinės vadovų, Vilniaus savivaldybė 2018-ųjų biudžete yra numačiusi papildomai skirti apie 4 mln. eurų vadinamojo paciento krepšelio didinimui savivaldybės valdomose sveikatos priežiūros įstaigose. O tai leistų padidinti atlyginimus pirminės grandies medikams – šeimos gydytojams – pediatrams, slaugytojams.

Mintis apie vestuves iškart sukelia maloniausius jausmus ir emocijas. Bet tik jas planavę žino, koks tai ilgas ir neretai sudėtingas procesas. Juolab, bent pradėję domėtis žino, kad vestuves geriau pradėti planuoti likus pusmečiui ar net metams iki šventės. Stovint ant Naujųjų metų slenksčio, verta pristatyti ir 2018-ųjų tendencijas jau planuojantiems savo šventę ar bent svajojantiems apie ją.

Tarptautiniai mokslo, verslo ir kitų sričių profesionalai, garsinantys Lietuvos vardą visame pasaulyje, rinkosi į Globalių profesionalų forumą, kurį antrą kartą rengia Tarptautinių profesionalų tinklas „Global Lithuanian Leaders”. Dešimtys savo sričių profesionalų ir lyderių dalinosi pasauline patirtimi bei idėjomis, kaip Lietuvai tapti patrauklesne verslui ir mokslui.

Nerami metų pabaiga Lietuvos kolegijų bendruomenėse. Kol Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) rimtai užsiėmusi su universitetų jungimu ir profesinėmis mokyklomis, kolegijos gyvena nežinomybėje. O ši atsirado dar pavasarį, kai ŠMM prakalbo apie viso aukštojo mokslo tinklo pertvarką. Tik ta pertvarka kol kas aplenkė kolegijas, sukėlusi sumaištį po neaiškių ir net keistomis išvadintų garsiųjų jungimo galimybių.

Praėjus vestuvių šventei, visi su nekantrumu laukia nuotraukų. Juk tikimasi, kad jos bus tiesiog tobulos. Nors tai pasiekiama tik iš kartu įdėtų pastangų, tačiau neabejojama, kad viskas vyksta lengviau ir geresnių rezultatų galima tikėtis pasirinkus geriausius fotografus. Tokiais Lietuvoje jau ne vienus metus tituluojami fotografai Jurgita ir Mindaugas Nakučiai. Iš tiesų, žvelgiant į Jurgitos ir Mindaugo galerijas, sunku atsistebėti tobulai užfiksuotomis akimirkomis.

Po internete išplitusio vaizdo įrašo, kuriame užfiksuotas galimai girtas Švenčionių rajono ligoninės chirurgijos skyriaus medikas, sureagavo ir rajono valdžia, ir Sveikatos apsaugos ministerija. Kaip paaiškėjo, užfiksuotas medikas dar prieš trejus buvo atleistas iš Visagino ligoninės po to, kai buvo rastas girtas darbo vietoje. Į skandalą sureagavo ne tik ligoninės administracija, bet ir Švenčionių rajono meras. Abiejų įstaigų vadovai tvirtino, kad medikas praras darbą net negavus įrodymų.

Per Lietuvą nuvilnijo dar vienas girto mediko skandalas. Šokiruojančiu vaizdo įrašu iš VšĮ Švenčionių rajono ligoninės pasidalino jaunas vyras, per Kalėdas atvykęs aplankyti sergančio senelio. Artimieji prie senolio lovos pamatę, jų teigimu, neblaivų mediką, įjungė kameras. Tuo metu personalas puolė gintis, kad tai ne jų atsakomybė. Ligoninės direktorius tikina laukiantis pasiaiškinimo.

Iki metų pabaigos likus mažiau nei dviem savaitėms skubama ne tik pabaigti darbus, bet ir išsirinkti puikią vietą Naujųjų metų sutikimui. Šiemet jau ne kartą ekonomistai ir visuomenė aptarinėjo bei aikčiojo dėl poilsio ir pramogų paslaugų kainų. Niekas nebesistebi, kad kainos prilygsta prabangiems užsienio kurortams ir pramogų kompleksams. Pasiteisinama aukšta kokybe. Tad aukštos kokybės ir prabangos toli ieškoti nereikės - Lietuvoje pasiūlymų aibė ir kiekvienam pagal kišenę.

Mūsų šalyje netyla kalbos apie medikų atlyginimus. Kol artėjant metų pabaigai žarstomi pažadai, kasdiene realybe internete dalinasi Lietuvos medikai. Prieš mėnesį socialiniame tinkle „Facebook“ gydytojai dalinosi algalapiais ir aptarinėjo, kas uždirba mažiausiai. Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, šiuo metu gydytojai vidutiniškai uždirba atskaičiavus mokesčius, apie 1 140 eurų, slaugytojai apie 590 eurų. O štai rezidentų situacija kiek kitokia.