Greta Ališauskaitė

Šylantis oras už lango gena visus išeiti į lauką, lankyti miškus ir parkus. Kol vieni renka žibutes, kiti mišką laiko savotiška atliekų vieta. Švaros akcijoje aktyviai dalyvaujantys lietuviai jau įprato rasti didžiausius kalnus atliekų, nors kasmet tikinama, kad randamų šiukšlių mažėja. Visgi, ar reikėtų akcijų, jeigu visi laikytųsi taisyklių? Matyt, ne. Tuo įsitikino ir Alytaus regione esančiame Dzirmiškių miške apsilankiusi portalo tv3.lt skaitytoja Rasa.

Ši istorija nutiko ne kažkur Europoje, o pačioje Lietuvos sostinėje – Vilniuje. Įmonėje „BTA Baltic Insurance Company“ dirbantis su Rokas dabar jau su šypsena prisimena balandžio 12-osios pokštą. Pasirodo, tai nebuvo atsitiktinė išdaiga, o aiškus ir motyvuotas planas. „Oficialus motyvas šito pokšto turbūt mažiausiai originalus - buvau nubaustas už tai, kad vietoj pietų su kolegomis pasirinkau kirpyklą. Tai pasirūpino, kad pavėluočiau arba važiuočiau per miestą apklijuotas.

Tokių apleistų, akis badančių pastatų, kiekviename Lietuvos rajone stūkso ne po vieną dešimtį. Tai ne tik rodo tuštėjančią šalies realybę, bet ir iki šiol neišspręstą sovietinio palikimo problemą. Dalis apleistų, griūvančių pastatų skaičiuoja ne vieną dešimtį. Turėdami kelis ar nė vieno savininko – kelia galvos skausmą tiek vietiniams gyventojams, tiek valdžiai. Į portalą tv3.lt kreipėsi Šilalės rajone gyvenantis Kęstutis Tarvydas.

Trečiadienį prasidėjo balsavimas iš anksto renkant Jonavos ir Šakių rajonų merus bei Seimo narį Anykščių-Panevėžio apygardoje. Seimo nario rinkimai vienmandatėje Anykščių-Panevėžio rinkimų apygardoje vyks sekmadienį, balandžio 23-ąją. Dėl Seimo nario mandato varžosi 11 politikų. Išankstiniame balsavime gali dalyvauti Anykščių-Panevėžio apygardos rinkėjai, negalintys rinkimų dieną atvykti į rinkimų apylinkę.

Į dienos šviesą iškilęs incidentas apie medikų pagalbos nesulaukusią moterį, kuri prarado kūdikį, Šalčininkų rajone – sukrėtė ne vieną. Negalėję ramiai žiūrėti į tai žmonės, kreipėsi į žurnalistus, kuriems papasakojo, kad liko šokiruoti medikų abejingumo ir atsainaus požiūrio. Tokio elgesio kaina – miręs jaunos moters kūdikis. Kas kaltas dėl nesuteiktos pagalbos ir pirminės apžiūros, galėjusios lemti kūdikio mirtį, dabar jau aiškinasi auditą Šalčininkų ligoninėje atliekantys specialistai.

Sangrūdos gimnazijos (Kalvarijos sav.) bendruomenę šiemet sukrėtė dvi tragedijos – iš gyvenimo pasitraukė du abiturientai. Po sausį įvykusios abituriento savižudybės, gimnazijoje kilo konfliktas tarp mokyklos bendruomenės ir pedagoginės psichologinės tarnybos darbuotojos, kuri pedagogams ir moksleiviams norėjo uždrausti dalyvauti laidotuvėse.

Apie trečiadienį 11 val. 52 min. vyksiantį perspėjimo sistemos patikrinimą pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie VRM. Šalies gyventojai girdės sirenų gausmą, bus jungiamos centralizuoto valdymo sirenos garsiniu signalu „Dėmesio visiems“, taip pat gyventojams bus išsiųsti trumpieji perspėjimo pranešimai į mobiliuosius telefonus apie sistemos patikrinimą.

Sekmadienį Lietuvą užklupęs sniegas vieniems priminė oro išdaigą, kitiems – tikrą galvos skausmą. Vilniaus rajone Ažulaukės kaime, sodininkų bendrijoje „Girija“ gyvenančiai Monikos šeimai tai veikiausiai priminė tikrą siaubą. Dar sekmadienio vakarą portalui tv3.lt moteris pasakojo apie dingusią elektrą ir gretimame kieme matomus nutrauktus ir ant sniego gulinčius elektros laidus.

Velykų rytas daugumai lietuvių pateikė tikrą staigmeną – už lango laukė pūga ir sniego pusnys. Sudėtingiausia situacija buvo rytų ir vidurio Lietuvoje, kur dėl sekmadienio naktį gausiai iškritusio sniego fiksuoti elektros tiekimo sutrikimai. Nors žemaičiai socialiniuose tinkluose dalinosi žaliuojančių pievų nuotraukomis. Sekmadienio 17 val. duomenimis, elektros tiekimas buvo sutrikęs maždaug 22 tūkst. „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) klientų Vilniaus ir Kauno regionuose.

Gaisras Vištyčio miestelyje kilo šeštadienį po pietų. Pranešimą apie nuosavame name kilusį gaisrą bendrasis pagalbos telefonas gavo apie 15 val. Taip pat buvo pranešta, kad degančiame mediniame name yra žmonių. Į įvykio vietą buvo išsiųstos Vilkaviškio PGT pajėgos. Įvykio liudininkai netruko pasidalinti užfiksuotais kadrais, kaip į gaisro vietą Vištyčio ugniagesių automobilį atstumia vietiniai gyventojai. Būrys vyrų ir jaunuolių stūmė gelbėtojų automobilį, nes šis neužsikūrė.

Praėjusią savaitę į portalą tv3.lt kreipėsi keletas skaitytojų, pasakojančių istorijas iš sostinės gatvių. Vilniečiai negalėjo suprasti ir patikėti medikų abejingumu, pasak vieno skaitytojo, greitosios medicinos pagalbos (GMP) darbuotojai atvykę į iškvietimą pas gatvėje gulintį ir nejudantį žmogų, jį apžiūrėję, liko laukti policijos pareigūnų. Pasirodo, medicinos darbuotojai taip elgiasi nebe reikalo. Nors iki šiol tiek jie, tiek ir policijos pareigūnai į išblaivinimo įstaigą veždavo žmones.

Didžiosios Britanijos sostinėje jau tryliktus metus gyvenanti Ligita neslepia – čia jos namai. Iš Kybartų kilusi 24 metų mergina socialiniame tinkle „Facebook“ turi tūkstančius sekėjų tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Portalui tv3.lt ji pasakojo apie žmonių ir kultūrų skirtumus, dėl kurių ji mielai renkasi užsienį, o ne gimtinę, kurioje nebuvo jau ketverius metus. Drąsiomis nuotraukomis išsiskirianti Ligita neslėpė, vargu, ar Lietuvoje galėtų sau leisti atrodyti taip, kaip jai norisi dabar.

Praėjus mažiau nei savaitei po naujienos apie Vokietijos archyve rastą Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalą, netyla kalbos ne tik apie patį radinį ir herojumi tapusį profesorių Liudą Mažylį. Lietuvių smalsumą kurso koncerno „MG Baltic“ dar prieš kurį laiką pažadėta 1 mln. eurų premija šio akto radėjui.

Žadami Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) pokyčiai švietime vis dar neįtikino visuomenės dėl bendros nuomonės. Nors mokslo metus tikimasi prailginti tik nuo 2018 m., diskusijos, kam to reikia, kaip atrodys pokyčiai ir kokia bus nauda, vyksta nepaliaujamai. Ministerija rengia nemokamas konsultacijas švietimo bendruomenės nariams, profsąjungos – stoja piestu, moksleiviai ir tėvai – pasimetę ir priešinasi.

Sangrūdos gimnazijos bendruomenę žinia apie nusižudžiusį abiturientą pasiekė šeštadienį, kuomet ir buvo rastas jaunuolio kūnas. Tai jau antra tokia pati nelaimė, užgriūvanti Kalvarijos savivaldybėje esančią gimnaziją. Po nelaimės netyla kalbos ir skirtingos versijos, tačiau galutinius atsakymus pateiks ikiteisminį tyrimą atliekantys policijos pareigūnai. Dirbs specialistų komanda Apie tai, kad šeštadienį savo namuose, Kalvarijos sav.

Kasmet Lietuvos gyventojų registro centro ir metrikacijos skyrių duombazės pasipildo naujais, tėvelių sugalvotais vardais vaikams. Specialistai neslepia, kad lietuvių kūrybai ir išmonei – nėra ribų, kadangi taisyklių ir reikalavimų vardo išrinkimui ar sukūrimai, griežtų nėra. Svarbiausia kalbos taisyklingumas. Priešingai yra su pavardės pakeitimo tvarka, sąlygomis ir galimybės.

Apie antradienį nutikusį įvykį informaciją Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariatas išplatino trečiadienį iš pat ryto. Kaip rašoma policijos suvestinėje, neblaivus vyriškis rastas viename iš sostinės mikrorajonų kiemų, iš kur po medikų apžiūros, policijos pareigūnų buvo išvežtas į nakvynės namus. Tačiau vos jį atvežę, pareigūnai pastebėjo, kad žmogus nebegyvas. Nagrinėjant šią situaciją, paaiškėjo ir kiti panašūs atvejai. O jų, regis, ne vienas.

Regis, Švietimo ir mokslo ministerijai (ŠMM) kol kas nepavyksta įtikinti švietimo bendruomenės, tėvų ir vaikų, kodėl norima prailginti mokslo metus. Apie aiškaus plano, sistemos trūkumą įvairūs visuomenės, politikos ir švietimo ekspertai diskutuoja kone kasdien. Tačiau ne vienam aišku, kad visuomenė susipriešinusi ir stovi skirtingose barikadų pusėse. Klausimas kyla, kaip elgsis ministerija ir kieno nuomone remsis, kai demonstruojamas aiškus nepasitenkinimas bei susiskaldymas.

Jau dabar neabejojama, kad kovo 29 d. bus įrašyta į Lietuvos istoriją, kaip ir iki šiol mažai kam žinotas Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Liudas Mažylis. Būtent jis Vokietijos diplomatiniame archyve rado Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalą. Tačiau lietuviai, matyt, jau tokie žmonės, kad džiaugsmo ir pasididžiavimo jausmus netruko pakeisti abejonėmis.

Seimo Švietimo ir mokslo komitetas (ŠMK) trečiadienį pritarė nutarimo projektui, kuriuo Seimas paremtų Vytauto Didžiojo ir Lietuvos edukologijos universitetų susijungimą, nors Vyriausybė prašė palaukti, kol darbo grupė parengs aukštojo mokslo tinklo pertvarkos planą. Komiteto posėdis sulaukė didelio susidomėjimo tiek iš švietimo bendruomenių, tiek iš žiniasklaidos. Pasirodžius informacijai apie universitetų jungimo išlaidas, sukluso visuomenė ir politikai.

Su pavasariu į gatves ir kiemus grįžta ne tik šurmuliuojantys gyventojai. Vis dažniau ant savo ar gretimų namų stogų žmonės mato besilinksminančius, triukšmaujančius ar tiesiog kvailiojančius vaikus ir paauglius. Nors dažniausiai tai siejama su nelaimėmis ir ieškoma kaltų joms įvykus, psichiatras Linas Slušnys turi kitokią tokio jaunų žmonių elgesio versiją ir pasiūlymą miesto valdžiai.

Seimo Švietimo ir mokslo komitetas (ŠMK) trečiadienį pritarė nutarimo projektui, kuriuo Seimas paremtų Vytauto Didžiojo ir Lietuvos edukologijos universitetų susijungimą, nors Vyriausybė prašo palaukti, kol darbo grupė parengs aukštojo mokslo tinklo pertvarkos planą. Trečiadienį komiteto posėdyje už nutarimo projektą „Dėl pritarimo Vytauto Didžiojo universiteto ir Lietuvos edukologijos universiteto reorganizavimo sujungimo būdu“ balsavo septyni komiteto nariai, trys susilaikė.

Socialinė pagalba silpniausiems visuomenės nariams – tikras išsigelbėjimas. Visgi, iš valstybės ir mokesčių mokėtojų ši pagalba atriekia itin didelę dalį surenkamų pinigų. O kur dar sąlygos ir darbo ypatybės su šiais žmonėmis dirbančių specialistų. Socialine darbuotoja su rizikos grupės šeimomis Vilniaus mieste ilgai dirbusi specialistė (vardas redakcijai žinomas) portalui tv3.lt atskleidė po įvairių tarnybų statistika slypinčią realybę.

Pavasaris grįžta ne tik su šiluma ir džiaugsmu. Sostinės ir kitų miestų gyventojai vis neramiau dairosi šaligatvius po pavasarinių liūčių. Portalas tv3.lt sulaukė net kelių skaitytojų laiškų su nerimu dėl jų saugumo, pasirodo, netoli žmonių namų atsivėrė įgriuvos. O kai kur – net ir smegduobės. Ir šie skaitytojai rašė apie situacijas Vilniuje, o ne Biržuose, kur įgriuvos ir smegduobės nėra neįprastas reiškinys.

Vis dažniau pasigirsta kalbos ir teiginiai, kad ši Švietimo ir mokslo ministerijos iniciatyva yra populistinė, norint parodyti savo darbą. Tokias kalbas stiprina aiškaus plano visuomenei nepateikimas. Be to, šis siūlymas bendruomenę padalino į dvi barikadų puses. Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga rengė švietimo darbuotojų, moksleivių, tėvų apklausą dėl Švietimo ir mokslo ministerijos užmojų didinti mokymosi dienų skaičių. Jau dabar kalbama, kad rezultatai nepatiks ministerijai.

Vargu, ar atsirastų tokių, kurie nenorėtų turėti nuosavą būstą. Vieniems tai pavyks greitai pasiekti, kiti – jo laukia ar siekia itin ilgai. Neturintys pakankamų pajėgumų patys įsigyti būstą, turi galimybę kreiptis į savo miesto savivaldybes.

Ne vienas stebisi ir mėgsta paburbėti, kokia paradoksų šalis yra Lietuva. Ši internete paviešinta istorija vėl davė peno komentatoriams. Ne pirmus metus Afrikoje su komanda savanoriškai žmonėms odontologinę pagalbą teikianti Eglė Vindašiūtė-Narbutė neslėpė nuostabos, pasiūlius tokią paslaugą Lietuvoje. Regis, mūsų šalyje – įstatymas yra aukščiau visko. O taip norėtųsi, kad visada ir visose srityse taip būtų.

Vaiko pagalbos šauksmą išgirdo jo aplankyti į Vilniaus raidos centrą atvykusi jo mama iš Alytaus. Moteris pasakojo su siaubu žiūrėjusi į sūnaus kūną, nusėtą mėlynių. Tą kartą Vaikų psichiatrijos skyriaus vedėja-gydytoja vaikų ir paauglių psichiatrė Jurgita Radzevičienė žurnalistams teigė, kad atsiradusios mėlynės ant vaiko kūno primena smurto žymes. Tiesa, specialistė teigia, kad sulaikyti vaiką jėga kartais tenka, tačiau po to žymių likti tikrai negali.

Pasigirti atminties aštrumu, gali tikrai ne kiekvienas iš mūsų. Informacijos gausa ir greitas gyvenimo ritmas verčia įsiminti daug informacijos ir per kuo trumpesnį laiką. Visgi, nelavinant atminties, daugumą dalykų įsimename tik tam kartui, o ilgainiui, net ir paprastus dalykus įsiminti tampa sunku. Stereotipus apie žmogaus atmintį griauna šiemet jau dešimtą kartą vykęs Lietuvos Pi čempionatas, kuriame dalyviai varžosi, kuris parašys kuo daugiau Pi konstantos skaitmenų po kablelio.

Internete pirmadienį išplito vaizdo įrašas, kuriame nufilmuota, kaip keli darbininkai tvarko duobes. Socialiniame tinkle įrašu pasidalinęs žmogus nurodė, kad taip gatvė tvarkoma Vilniaus Šeimyniškių gatvėje, esančioje šalia Generalinės Prokuratūros. Vyras neslėpė pasipiktinimo taip tvarkomomis duobėmis važiuojamojoje kelio dalyje, parašęs: „O mes dar juokiamės iš kaimynų“. Įrašą jau peržiūrėjo kelios dešimtys tūkstančių žmonių, dar keli šimtai komentavo ir dalinosi juo.

Dar prieš kelis dešimtmečius kaimuose buvo populiarios bendros, didelės pirtys. Jomis galėjo naudotis visi kaimo gyventojai. Viena iš tokių vis dar stovi Matlaukio kaime (Vilkaviškio r.), esančiame visai prie pat sienos su Kaliningrado sritimi. Pakaktų perplaukti Šilupės ežerą ir kitame krante jau pasitiktų svetimos šalies pasieniečiai. Taigi tuščias ir griūvantis pastatas stovi ant pačio ežero kranto.

Kauno klinikinėje ligoninėje Infekcinių ligų skyriuje su sūneliu savaitę laiko praleidusi mama Neringa portalui tv3.lt pasakojo negalėjusi nutylėti apie košmaru virtusį laiką tarp keturių ligoninės sienų. Du vaikus su vyru auginanti moteris tvirtino iš nieko burbulo nesiekianti daryti, priešingai, tikisi, kad po pastebėjimų ir bent minimalių pasikeitimų, ligoninėje pavyktų užkirsti kelią susirgimu kitomis ligomis, kuriomis, esą užsikrečiama.

Vargu, ar kas nors nematė per pavasarinius ar rudeninius lietus apsemtų senos statybos daugiabučių kiemų. Tai tik padidina ir taip egzistuojančią automobilių vietų trūkumą aikštelėse – žmonės priversti automobilius statyti visose įmanomose vietose. Ši problema itin ryški didžiuosiuose miestuose. Peržiūrėjus Vilniaus miesto savivaldybės elektroninį miesto problemų sąrašą, bene kas antra problema yra susijusiu su automobilių statymu.

Vargu, ar yra manančių, kad dabartiniais laikais įmanoma išsiversti be technologijų. Karta po kartos, vis intensyviau jas pasitelkia į savo gyvenimą ir kasdienybę. Visgi, išlieka viena, paprasta sąlyga – mokėti su jomis elgtis tinkamai. Nes riba tarp naudos ir žalos – labai siaura. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Informacinių technologijų ir sistemų centro vadovė dr.

Netekus artimojo, norisi kaltinti visą pasaulį. Pasirodo, dalis atvejų iš tiesų turi kaltuosius. Lietuvoje netyla kalbos ir nepatenkintų, nusivylusių gydytojų paslaugomis, gydyklų aplinka ar priemonėmis, žmonių skundai. Tai rodo vis dar egzistuojančią rimtą problemą ir uždavinį naujai valdžiai. Žinoma, suabsoliutinti visų atvejų negalima, kaip ir visur, yra puikių savo srities specialistų. Bet tokių istorijų kaip ši, neįmanoma neišklausyti.

Artėja prašymų ateinantiems mokslo metams į Vilniaus mokyklas registracija pagal nuo šių metų pakeistą priėmimo tvarką. Nuo kovo 1 d. pradeda veikti bendra prašymų mokytis registracijos sistema. Kaip skelbia miesto savivaldybė, naujame tvarkos apraše numatyti aiškūs ir objektyvūs pirmumo kriterijai, todėl prašymo priėmimo laikas neturės jokios įtakos pirmumui. Visgi, ar tai neatvers dar vienos problemų skrynios, kokią primena priėmimo į darželius situacija.

Tai, kad mūsų tautai sunku reikšti emocijas ir jausmus, patvirtina ne vienas atliktas tyrimas ar specialistas. Priežasčių ieškoma lietuvių kultūroje, mentalitete, saulės šviesos stokoje ir pan. Tačiau tai nereiškia, kad niekas negali keistis. Būtent tai įrodo ir portalo tv3.lt kalbintos dvi jaunos moterys, sukūrusios pozityvumo į lietuvių gyvenimą įnešančius produktus.

Siekiančių apgauti ir išvilioti pinigus – vis dar netrūksta. Kartais galima manyti, kad veikiama sistemiškai – sumažėjus telefoninių sukčių, padaugėja melagingų pranešimų apie į sąskaitas sugrįžusius pinigus, reikalingus prisijungimo prie banko sąskaitos duomenis ar tokie „pagalbos“ pranešimai kaip šis. Internete pradėjo plisti naujas, galimai pinigus sąskaitoje galintis apsaugoti, būdas. Gudrumo ar naivumo viršūnė? Socialinių tinklų galios skleidžiant informaciją – neįmanoma nepastebėti.

Rytoj Lietuva minės vieną svarbiausių švenčių – valstybės atkūrimo dieną. Kitais metais Vasario 16-ąją bus minimas jau šimtasis Lietuvos gimtadienis. Kasmet tiek masinių, tiek pavienių renginių šalyje daugėja, stengiamasi kuo išradingiau paminėti šią dieną. Visgi, kai kurios minėjimo formos sukelia diskusijų. Į portalą tv3.lt laišką atsiuntusi skaitytoja stebėjosi, ar Kaune šią šventę švęs tik elitas.

Didesnių ir mažesnių miestų centruose būstus turintys gyventojai puikiai žino, kokiomis dienomis ir valandomis miestai atgyja, kada vyksta triukšmingiausi vakarėliai. Vieni puls sakyti, kad gyvenantys tokiose vietose, turi susitaikyti su situacija, kiti pritars, kad viskam yra taisyklės ir ribos.

Vos nutilus diskusijoms apie vaikams skirtuose vadovėliuose spausdinamus tekstus ir užduotis, kurios papiktino tėvus, iškilo nauja istorija. Po socialinėje erdvėje vilnietės įkeltos nuotraukos su populiaria dar neseniai prekybos centruose platinta „Smegenistų“ kortele, užvirė naują diskusiją dėl joje išspausdintos užduoties. Portalas tv3.lt domėjosi, ar tai nėra dar vienas visuomenės per daug sureikšmintas atvejis, o galbūt tikrai ne vietoje pavartotas žodis.

Viešojoje erdvėje pasirodęs atviras mamos laiškas su raginimu tėvus daugiau bendrauti su savo vaikais, pastebėti, jeigu kas nors vyksta ne taip, o ne tik reaguoti į Lietuvą purtančias tragedijas. Pasidomėjus, kas sukėlė tokius moters jausmus, paaiškėjo dar neseniai jos šeimos gyvenimą sutrikdęs skaudus įvykis – patyčias ir smurtą mokykloje patyrė jos sūnus. Savo istorija moteris norėjo visus tėvus paraginti daugiau dėmesio skirti vaikams.

Viena po kitos Lietuvos mokyklas pradėjo purtyti vaikų smurto istorijos. Penktadienio rytą išsigandę tėvai iš Širvintų pasidalino siaubą keliančiu pranešimu: jų dukrą Širvintų pradinėje mokykloje sumušė net šeši berniukai. Išgąstį patyrusi mergaitė ir jos dvynė sesuo, pasak tėvų, ne iš karto viską drįso papasakoti jiems. Visiškai kitokią istorijos versiją portalui tv3.lt papasakojo mokyklos direktorė.

Antradienio rytą Lietuvą pašiurpino dar viena skaudi istorija. Tauragės policija išplatino informaciją apie vidurnaktį gautą pranešimą dėl Skaudvilės seniūnijos, Gedgaudiškės kaime daugiavaikėje šeimoje esančių neblaivių abiejų tėvų ir neprižiūrėtų mažamečių vaikų. Be to, policijos pranešime pabrėžta, kad pareigūnams teko pasirūpinti septyniais nepilnamečiais, kadangi nepavyko susisiekti su Vaiko teisių apsaugos darbuotojais.

Vilnietė Justina Makovskaja kreipėsi į portalą tv3.lt ir papasakojo savo istoriją, priminusią tiesiog apiplėšimą vidury baltos dienos. Negana to, moteris kreipėsi pagalbos tiek į saloną, kur pirko telefoną, tiek į instituciją, ginančią vartotojus, bet visur išgirdo atsakymus, kad niekuo jie padėti negali. Skaitytoja tvirtino negalėjusi patikėti, kad taip iš vis gali būti realybėje. Pagalbos nerado nė už vienų durų Telefonų gedimai ir remontas, regis, neprimena nieko neįprasto.

Vestuvės tampa neįsivaizduojamos be išskirtinių dekoracijų ir specialiųjų efektų, šou elementų. Žinoma, sunku vis sunkiau išsiversti atrodo ir be planuotojos pagalbos. Savaitgalį Vilniaus rotušėje vykusioje vestuvių parodoje „Išteku.lt“ tokias paslaugas siūlančių atstovų buvo galima sutikti dešimtis. Bene ryškiausiai žvilgėjo verslininkės, švenčių planuotojos Ingos Budrienės stalas ir dekoracijos.

Savaitgalį Vilniaus rotušėje vykusioje išskirtinėje parodoje „Išteku.lt“ netrūko žymių dizainerių ir vestuvių ekspertų. Savo paslaugas ir idėjas pristatė ne tik patyrę ir žinomi savo srities žinomai, bet ir naujokai, atradę unikalias dekoravimo ar organizavimo idėjas. Parodoje buvo sunku nepastebėti dainininkės bei grožio salono „Studio M“ savininkės Militos Daikerytės. Jauna moteris atsakinėjo į klausimus, konsultavo ir dalino patarimus.

Šį savaitgalį Vilniuje vyksta išskirtinė vestuvių paroda „Išteku.lt“. Paroda vyks visą savaitgalį – šeštadienį ir sekmadienį Vilniaus rotušėje. Poros kviečiamos susipažinti su beveik šimtu įvairių vestuvinių paslaugų teikėjų: floristais, dekoratoriais, restoranais, viešbučiais, fotografais, vestuvinių suknelių siuvėjais ir nuomotojais, kostiumų specialistais, vestuvinių žiedų kūrėjais, renginių vedėjais, fejerverkų šou organizatoriais.

Dar lapkričio mėnesį portale tv3.lt rašėme apie pažadais pamaitintą vilnietę Boženą Stacevičiūtę. Tada jauna moteris pasakojo, kaip ištisus mėnesius tikėjo brokerių pažadais, kad jau greitai įsikels į savo naujus, kvepiančius namus „Naujajame Antakalnyje“. Tačiau šventinis stebuklas neįvyko. Pažadų seniai terminai baigėsi Prieš didžiąsias metų šventes maloniai bendravęs anksčiau su Božena bendradarbiavęs „Capital“ brokeris Aurelijus Jakavickas, šįkart jau portalui tv3.lt telefono nekėlė.