Eglė Šepetytė

Kiek dar mūsų šalyje yra degradavusių žmonių? Tyrimų rezultatai stulbina - pasirodo, potencialūs alkoholikai yra daugiau kaip pusė lietuvių vyrų. Tokią kraupią tikrovę atskleidžia tyrimai valdžiai aiškinantis, kaip pažaboti alkoholizmą ir smurtą šeimose. Ekspertų teigimu, degradacijos ratas įsisukęs kaip reikiant – alkoholikai gimdo būsimus alkoholikus, pagalbos jiems arba nėra, arba ji labai sunkiai prieinama. O socialinės rizikos šeimų yra gerokai daugiau negu skelbia statistika.

Sausio pirmoji – ne tik naujųjų metų pradžia, bet ir Pasaulinė ruonių diena. Ją sveikuoliai Vilniuje minėjo sau mėgstamiausiu būdu – lindo į eketę. Ekstremalai juokiasi iš kalbų, kad tai daryti esant minusinei temperatūrai šalta ir paaiškina, kodėl. Lauke – minus 10, Salotės ežero vandenyje – plius keturi. Ir labiau sustirę – ne ruoniai, o linksmo reginio žiūrovai. Sveikuoliai tikina prie šalčio įpratę, nes šitaip maudosi kas savaitę, didžiausi entuziastai – dar dažniau.

Ir tūkstančio mylių kelionė prasideda nuo vieno žingsnio. Tokia gyvenimo tiesa užrašyta dar gerokai prieš mūsų erą. O tą žingsnį ne vienas renkasi žengti būtent prasidėjus Naujiesiems metams. Tai ypač jaučiama sporto klubuose. Sausį, lyginant su gruodžiu, liejančių prakaitą salėse padaugėja net ketvirtadaliu. „Vienareikšmiškai žmonės pradeda sportuoti aktyviau nuo Naujų metų, nuo mėnesio pirmos dienos ir nuo pirmadienio.

Pareigūnai nuolat pluša tikrindami vairuotojų blaivumą, tačiau taurelės skandina ir juos pačius. Štai antrąją Kalėdų dieną Kaune girtas policininkas įkliuvo tarnybos metu. Savaite anksčiau Alytuje patrulis girtas vairavo ne darbo metu. Iš viso šiemet įkaušę prie vairo ar darbe pričiupti 32 pareigūnai – dvigubai daugiau nei pernai. Policijos departamentas galiausiai pripažino, kad padėtis – nenormali.

Merkiant lietui užuosti Kalėdas dar sunkoka, bet jau įmanoma. Šalia konstruojamų pagrindinės Lietuvos eglės griaučių jau guli eglišakės. Jos ir suformuos šventinį medį. Vilniečiai sako – puošti miestą pats metas. Ruoštis šventėms jau ėmė ir prekybos centrai, kurie pirkėjus masina akį traukiančiomis kalėdinėmis kompozicijomis. Eglutė bus įžiebta lygiai po savaitės ir bus kitokia nei anksčiau.

Viena skaudžiausių ir plačiausiai nuskambėjusių medikų aplaidumo istorijų išnarpliota prieš dešimtmetį. Vos gimę dvynukai Marijampolės ligoninėje buvo nudeginti šildant inkubatoriuje. Ligoninė dvynukų tėvams turėjo išmokėti pusę milijono litų. Kol kas tai – didžiausia kompensacija. Įprastai kasmet dėl nekokybiško medikų darbo skundžiasi keli šimtai žmonių. Tačiau pacientų atstovė tikina, kad nukentėjusiųjų gerokai daugiau.

Nerimstant aistroms dėl Kristinos Brazauskienės rentos, socialinės apsaugos ir darbo ministerija ją siūlo išvis naikinti. Rentą keistų kur kas mažesnė valstybinė pensija. K. Brazauskienė jos negautų, nes už prezidento ištekėjo jam jau baigus kadenciją. Kai kurie parlamentarai Seime dėl to žada mūšį – valstybinių pensijų ir taip daug, sąrašo nėra ko plėsti. Be to, nesutariama, ar sutuoktiniai išvis verti papildomų biudžeto pinigų. Per ketvirtį amžiaus Lietuva turėjo keturis prezidentus.

Ar gali būti, kad Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė įrašinėja valstybės paslaptis? Toks klausimas kilo penktadienį jai pareiškus, kad paviešins pokalbį su vidaus reikalų ministru. Vėlų vakarą, kai visa Vilniaus policija vaikėsi automatu ginkluotą narkomaną, Graužinienė buvo savo kabinete ir su ministru kalbėjosi vyriausybinio ryšio telefonu. Kitą rytą jos sekretoriatas pranešė: pokalbis bus paviešintas ir bus įrodyta, kad Skvernelis kalbėjo nepagarbiai.

Vilniaus autobusų stotis. Didžiuosiuose Europos miestuose tokiose vietose dabar apstu policijos. Vilniuje – ramu. Žmonės įsitempę, tačiau nepuola į paniką. Visi kalbintieji sako netikintys, kad Lietuvoje galėtų įvykti teroro aktas. Tačiau paklausti, ar pasitiki saugumo tarnybų pajėgumu užkirsti kelią tragedijai, žmonės atsako neigiamai. Žmonių baimės neišsklaido ir valdžia. Štai paprastas pavyzdys: kilus aliarmui į pavojaus vietą iškart siunčiami „Aro“ pareigūnai.

Jeigu baiminatės teroro išpuolių ar apiplėšimų, keliaukite į Islandiją. Įstabūs gamtos reiškiniai, išplėtotas turizmas ir mažiausiai žmogžudysčių. Taip skelbia saugiausių pasaulio valstybių indeksas. O štai meilės miestas Paryžius po penktadienio skerdynių žaibiškai neteko populiarumo. Kelionių agentūros pastebi, kad ypač sunerimę tie, kurie į kelionę planavo leistis netrukus. „Truputėlį turim skambučių, užklausų, iš žmonių, kurie jau yra nusipirkę keliones į Paryžių.

Lietuviai vis labiau džiaugiasi savo alga, tai rodo tyrimai. Tačiau kada vidutinis atlyginimas šalyje siekia vos 554 eurus, štai kad ir pusantro šimto eurų kainuojantis švarkelis – ne kiekvieno nosiai. Ir vis dėlto, apie kokias algas svajoja tautiečiai? Pasak naujausių tyrimų, lietuviai pinigines gali atverti vis dažniau, ir užtenka ne tik duonai su sviestu. Štai per dvejus metus vidutinis atlyginimas šalyje pasistiebė pusšimčiu eurų.

Jau paskelbta data, kai kelias valandas pamokos mokyklose nevyks. Valdžia atkerta, kad algos didėja. Tiesa, streikui pritaria ne visi pedagogai. Tačiau visi tvirtina, kad atlyginimai gėdingi. Į kovą dėl geresnių sąlygų vėl stoja profesinės sąjungos. Įspėjamasis streikas vyko ir prieš metus, tačiau tada dauguma profsąjungų prie jo neprisidėjo.

Po tragiškų BMW vairuotojų sukeltų avarijų Seimas ruošia permainas hormonų audrų kamuojamiems vairuotojams. Siūloma ypač jauniems vairuotojams uždrausti sėsti prie galingų automobilių vairo. Tik ar toks draudimas atneš naudos? Ekspertai tikina, kad ne. Avarijas sukelia ne automobiliai, o vairuotojai. Svarbiausia esą – ne galia, o kas vairuotojo galvoje. Galingi automobiliai jaunuolius traukia it magnetas.

95-iose globos institucijose – pusketvirto tūkstančio vaikų. Įvaikinami dažniausiai mažyliai iki trejų metų, vyresniems tenka dalia kasdieniais rūpesčiais dalintis su dar keliomis dešimtimis likimo nuskriaustų vaikų. O ir rūpesčiai dažnai nevaikiški. Ne tik šalia nėra tėvų, bet ir pašaliniai žiūri kreivai – vien dėl to, kad vaikai auga be tėvų. 23-ejų Santa iš globos namų išėjo sulaukusi pilnametystės, įgavo specialybę, susirado darbą.

Į Vilniaus čigonų taborą šiandien atvyko kelios dešimtys giltinių. Jomis persirengė buvę narkomanai, bandantys atkreipti dėmesį į opią kvaišalų problemą. Tačiau akcija anaiptol nepatiko taboro čigonams. Akistata vos nesibaigė susistumdymu. Į sostinės čigonų taborą atžygiuoja giltinės. Tai – buvę narkomanai, kvaišalų įsigydavę būtent šioje vietoje. Ilgus metus praleidę reabilitacijoje, šiandien jie tvirtina, kad narkotikų gysla tabore turėtų būti nutraukta.

Lietuvoje siekiama įteisinti natūralią mediciną kaip alternatyvą tradicinei. Tam pritaria ir Sveikatos apsaugos ministerija. Natūralūs gydymo metodai Europoje taikomi plačiai. Tačiau pripažįstama, kad Lietuvoje laukia ilgas kelias, kol tradicinė ir natūralioji medicina ims bendradarbiauti ir bus užtikrinta, kad į neva medikų gretas neprasibraus šarlatanai. Žarnyno valymo aparatas – ne naujiena užsienyje. Tačiau tradicinėse Lietuvos gydymo įstaigose tokio nerasime.

Nors uždegti žvakutes ant artimųjų pridera per Vėlines, lapkričio antrąją, dauguma gyventojų į kapines susiruošė jau šiandien. Šalia didžiųjų kapinių reguliuoti automobilių srautą ėmėsi ir sustiprintos policijos pajėgos. Patys žmonės sako – nesvarbu, kurią dieną aplankyti kapus. Svarbu prisiminti mirusiuosius. O kai kuriems šios dienos tampa proga susitikti su giminėmis. Dar net ne vidurdienis, tačiau šalia kapinių rasti vietą automobiliui jau sunku.

Vilnietė Džiuginta dukrelę skiepyti atveda per gimtadienį – mergytei sukanka vieneri. O skiepas jau – nebe pirmas. Šiuo metu Lietuvoje patvirtinta 11 rekomenduojamų skiepų. Kol kas  tėvai renkasi – skiepyti vaikus ar ne. „Manau, kad tėvai turėtų turėti galimybę pasirinkti. Bet mes renkamės skiepyti vaikučius. Visų pirma, mes keliaujam nemažai, tai patiems ramiau taip“, - sako Džiuginta. Tačiau artėja permainos.

Kaip dažnai jaučiate stresą? Daugelis turbūt atsakytumėte, kad kasdien. Įvairių tyrimų duomenimis, stresas nuolat kamuoja net du trečdalius gyventojų. Psichologai ir medikai sako – jeigu norite išvengti rimtų ligų, reikia keisti požiūrį ir suprasti, kad nervais problemų neišspręsite.  Kantrybė kartais trūksta. Tačiau tokie pykčio priepuoliai dažniausiai – ilgalaikio streso pasekmė. O stresas darbe – vienas dažniausių. Nuolat jį patiriantys sako trečdalis gyventojų.

Valstybinė mokesčių inspekcija nežino, ar teisingumo ministras Juozas Bernatonis namą Vilniuje pasistatė skaidriai. Nors premjeras anksčiau sakė gavęs inspekcijos patikinimą, kad jokių pažeidimų nėra. Pats ministras atsitvėrė tylos siena, o jo bendražygiai istoriją vadina priešrinkiminiais žaidimais.

Saugaus eismo ekspertai sako – vairuoti automobilį yra be galo atsakingas ir nuolatinio susikaupimo reikalaujantis darbas. Tačiau žmonės dažnai to neįvertina ir per daug atsipalaiduoja. Pastebima, kad vairuotojai vis dažniau įsidrąsino neatsargiai lenkti kitas mašinas. Netrukus laukiama ir šalnų, taigi vairuotojų įpročiai vėl turės keistis. Šiemet Lietuvos gatvėse ir keliuose jau žuvo 156 žmonės, dar beveik 3000 sužeista. Statistika šiek tiek gerėja, tačiau nežymiai.

Gydytojai turi atsakymą į klausimą, kokį vandenį gerti yra geriausia – mineralinį ar iš čiaupo. Pasirodo, reikia atsižvelgti į savo organizmą. Visgi esą turėtume džiaugtis, kad galime be baimės gerti vandenį iš čiaupo. Šio perdozuojama retai, užtat per daug mineralinių medžiagų organizmui kartais gali tapti per didele našta. Kad žmonėms rūpi, kokį vandenį gerti, akivaizdu nuvažiavus prie vieno iš sostinėje esančių šaltinių.

Šimtams skurdžiausių Lietuvos gyventojų iškilo grėsmė netekti nakvynės arba šilto maisto. Kitąmet „Carito“ organizacijai nutrūks europinė parama, tad ieškoma, kur gauti trūkstamus dešimtis tūkstančių eurų. Valgyklose pietūs kasdien čia vienodi: duodama sriubos arba košės ir duonos. Į eilę prie nemokamo maisto rikiuojasi įvairiausi bėdų prispausti žmonės: pensininkai, benamiai, vienišos daugiavaikės mamos, į priklausomybių liūną patekę asmenys.

Finansų ministerija nerimsta, kaip surinkti į biudžetą kuo daugiau mokesčių, tad šįkart užsimojo dar labiau apmokestinti nekilnojamojo turto pardavimą. Dabar žmonės, norintys parduoti butą, namą ar sklypą, dažnai laukia, kol sueis penkerių metų terminas, kad nereikėtų pakloti mokesčio. Siūlomą terminą ilginti iki 10 metų. Ekonomistai sako, kad idėja graži, tačiau ištraukta iš konteksto. Biudžete pinigų beveik nepadaugės, tačiau galvos skausmo – tikrai.

81-erių Janinai stiklainėlis grybų turėjo tapti skania vakariene. Tačiau skanu buvo tik pusvalandį. „Pavalgiau, buvo skanu, praėjo pusvalandis ir man čia išpūtė. Išpūtė, po to pradėjo pykinti. Išvėmiau visus grybus, kuriuos suvalgiau. Į kibirą. Išgėriau vandens ir vėl vėmiau“, - su skausmu veide prisimena grybais apsinuodijusi Janina. Į Vilniaus universitetinę ligoninę senolė vidury nakties atgabenta neštuvais – trūko oro, kamavo skausmai.

 Tūkstančiams porų Lietuvoje naujagimis yra didžiausia svajonė. Kiek tiksliai šalyje yra nevaisingų porų, niekas nežino, tačiau jų gali būti apie 50 tūkstančių. Taigi, į kategoriją patenka iki penktadalio visų potencialių tėvų. Priežastys – nesveikas gyvenimo būdas, ligos, o svarbiausia – vėlyvas nėštumo planavimas. „Susiduriu su tokiom šeimom, kur moteris yra maždaug 40-ies ir ji tik dabar pradeda galvoti apie nėštumą.

 Prasidėję mokslo metai netruks papildyti korepetitorių kišenes. Konsultacijos nepigios ir tėvams kainuoja ne vieną dešimtį eurų. Lietuvos mokinių parlamento pirmininkė Gabrielė Makarevičiūtė sako, kad korepetitoriai populiarūs, nes tai savotiška mada. Maža to, ne visi mokytojai papildomai uždarbiauja pagal įstatymus. Mokyti gali tik tie, kurie įregistravę individualią veiklą arba turi verslo liudijimą. Vieša paslaptis, kad daug korepetitorių to nedaro.

Pabėgėlių integracija vyks lygiai taip pat kaip dabar, tik didesniu mastu. Taip valdžia apibūdina jau po trijų mėnesių prasidėsiantį pabėgėlių apgyvendinimą Lietuvoje. Pirmieji čia gali pasirodyti jau šių metų pabaigoje. Tačiau pirmiausia jie turės įveikti atranką. „Mes tikrai norime, kad jie savo noru čia atvyktų, kad norėtų čia gyventi, dirbti, gerbti mūsų kultūrą ir kurtų pridėtinę vertę.

Kai kurioms ES šalims griežtinant pasienio apsaugą, Lietuva to daryti kol kas nemato reikalo. Taip teigia iš Briuselio grįžęs vidaus reikalų ministras. Tuo metu valdantieji didelio ryžto spręsti pabėgėlių problemą nedemonstruoja. Seime teikiami vienas kitam prieštaraujantys įstatymų projektai ir nežinoma, kiek pinigų prireiks pabėgėlių integracijai. Pareigūnai darbuojasi Lietuvos-Lenkijos pasienyje. Pastarosiomis savaitėmis čia jaučiamas migrantų suaktyvėjimas.

Lietuvos ekonomikos augimas sulėtėjo, tad politikai turėtų nesišvaistyti pažadais. Taip pareiškė prezidentė Dalia Grybauskaitė, būsimos sesijos darbus aptarusi su Seimo pirmininke. Loreta Graužinienė tvirtina, kad tai nesutrukdys padidinti minimalios algos, ją siūloma kelti net per kelis kartus. Ekonomistai rėžia, kad tai – populizmas. Prezidentė pastabų turi ir kuriamam socialiniam modeliui, dėl kurio rytoj rengiamas tūkstantinis mitingas.

Jau kitąmet gali būti uždaryta apie dešimt ligoninių skyrių. Grėsmė iškilo rajonų ligoninių akušerijos ir chirurgijos skyriams. Jeigu juose priimama mažai gimdyvių ir retai operuojama, skyriai bus perkeliami į kitas ligonines. Maža to, planuojama rečiau gydyti ligoninėse ir skatinti gydymąsi namuose. Sveikatos apsaugos ministerija tikina, kad nenukentės nei pacientai, nei gydytojai. Šiems atrodo priešingai. Radviliškietė Kristina naujagimę dukrytę sūpuoja savo miesto ligoninėje.

Per metus Lietuvoje nusižudo apie tūkstantis žmonių. Pagal šiuos skaičius ir vėl esame pirmi Europoje. Sveikatos apsaugos ministerija rado kuo pasidžiaugti – esą žudosi vis mažiau lietuvių. Psichologai atkerta, kad skaičiai metai iš metų tie patys, o valdžios institucijos negeba susitarti, kaip spręsti šią didžiulę problemą. Kol institucijos tariasi, žmonės Lietuvoje žudosi kasdien. Štai ir šiandien pranešta, kad Šakių rajone rasta pasikorusi 15-metė.

 Vyriausybė posėdyje trečiadienį atidėjo sprendimą dėl Gyvūnų augintinių registro steigimo. Nors Seimas dar 2012 metais nusprendė, kad nuo 2016-ųjų visi šunys, katės ir šeškai privalo būti ženklinami mikroschemomis ir registruojami Gyvūnų augintinių registre, ministrų kabineto nariai suabejojo, ar reikia įgyvendinti šią nuostatą. „Mes tą turime daryti, nes įstatymas įpareigoja (...). Arba turime apsispręsti ir keisti įstatymą“, - posėdyje sakė žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė.

 Visus šunis, kates ir šeškus greitai bus privaloma registruoti ir ženklinti mikroschemomis. Susimokėti už tai teks patiems savininkams. Kai kurie gyvūnus turintys asmenys tvirtina, kad ženklinimo tema jiems žinoma ir jų augintiniai jau registruoti. Kiti pripažįsta gyvūnų neženklinantys mikroschemomis, o ir apie laukiančias permainas negirdėję.    „Iš tikrųjų, tai naujovė. Neteko susidurti, patys „nečipavom“, tai ir nesusidūrėm. Priverstiniai dalykai turbūt niekada gerai.

Kodėl auga nedirbančiųjų pajamos, o dirbantieji maitinami tik pažadais? Tokia diskusija užvirė visuomenėje, kai pranešta, kad kitais metais bus didinamos pensijos. Finansų ministras žada, kad algos kils ir valstybės tarnautojams bei biudžetininkams. Nors ekonomistai rėžia, kad pinigų nėra nei tiems, nei tiems, rūpintis pensininkais politikams patogiau. Trys jaunuoliai verslą pradėjo prieš beveik metus – atidarė dvi spurgų kavines Vilniuje ir Kaune.

Tęsiantis šilumos ūkio pertvarkai, politikai vis dar žada, kad šildymo kaina Vilniaus ir Kauno gyventojams mažės beveik trečdaliu. Tiesa, mažesnių sąskaitų dar teks palaukti apie trejus metus. Nors Kauno gyventojus miesto meras tikina, kad jau šį sezoną šilumos kainos jo mieste bus mažiausios Lietuvoje. Gyventojai viltis deda ne į Vyriausybę, o į renovaciją. Tokią realybę atskleidžia sostinės Pašilaičių daugiabučių namų bendrijos pirmininko pavaduotojas.

Ar prieš moteris smurtaujančius vyrus dera vadinti šunsnukiais, kiaulėmis ir asilais? Lygių galimybių kontrolierė trina rankomis – esą tai viena sėkmingiausių kada nors Lietuvoje vykdytų socialinių reklamų. Tačiau vaizdingi plakatai ir klipai užkliuvo kelioms žmogaus teisių asociacijoms. Jos dėl vyrų diskriminacijos netgi kreipėsi į Europos Komisiją. Tačiau tikriausiai nieko nepeš, mat pati Europos Komisija ir finansavo šią socialinę kampaniją.

Didžioji dalis „Snoro“ bankui priklausiusio turto stovi tuščias ir niekam nereikalingas. Po ilgokos pertraukos vėl surengtas „Snoro“ banko turto aukcionas. Šį kartą nupirktas vienas prabangesnių butų Vilniaus senamiestyje. Tačiau pirkėjų dar laukia per 200 objektų. „Snoro“ bankroto administratorius tikina darantis ką gali, tačiau pirkėjai greičiausiai laukia geresnių kainų. Iki šiol nekilnojamojo  „Snoro“ turto gyventojai įsigijo už 15 milijonų eurų.

Seimo viešbutyje gyvenantys parlamentarai gali likti be valstybės apsaugos. Tai siūlo vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis. Pasak jo, kažin, ar Seimo viešbutis yra toks svarbus objektas, kad jį reikėtų saugoti. O jeigu nori, Seimo kanceliarija apsaugininkus esą gali samdyti už savo pinigus. Patys parlamentarai siūlymą vertina dvejopai: vieniems apsaugos būtinai reikia, kiti sako ramiai gyventų ir be jos.

Pačiupinėjai pinigus – nusiplauk rankas. Ko gero, ši frazė nuo mažens į galvą įkalta kiekvienam. Ir ne be reikalo. Mokslininkai ištyrė Lietuvoje naudojamų eurų paviršių. Vaizdelis, kurį išvysite siužete, privers susimąstyti. Ant kiekvieno banknoto knibžda keli šimtai ar net tūkstančiai rūšių bakterijų, sukeliančių įvairiausias ligas. Nustatyta, ir kokio nominalo banknotas yra pats purviniausias. Atlikome tyrimą. Po savaitės-kitos bakterijos pasirodo visu gražumu.

Eiti į mokyklą ir nelaikyti egzaminų. Turbūt tai – daugelio mokinių svajonė. Regis, kada nors ji gali tapti realybe. Ekspertai pripažįsta, kad egzaminai nebūtinai atskleidžia jaunuolių gebėjimus. Kur kas pažangiau esą būtų kaupti segtuvą, bylojantį apie moksleivio pasiekimus ir pažangą. Tik ar jau esame tam pribrendę? Šiomis dienomis moksleiviams nerūpi nei pamokos, nei krūva laukiančių egzaminų. Tačiau, kai išaušta lemiama diena, žinių bagažo užtenka toli gražu ne visiems.

Sunkiai dirbantys lietuviai neturi dengti Graikijos skolų. Ilgai tylėjusi, savo nuomonę Graikijos klausimu išsakė Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė.  Esą mažas pensijas gaunantys mūsų senjorai to esą nesuprastų. Visuomenė šiuo klausimu neturi vieningos nuomonės, tačiau vis dažniau sunerimstama, ar iš tiesų ir mums teks dengti Graikijos skolas? Ekspertai ramina – bet kokios kalbos apie graikų rėmimą iš mūsų kišenės tėra populizmas.

Turbūt nebeliko žmogaus, kuris nežinotų, kas yra selfis (asmenukė). Nors dauguma sutaria, kad tai tėra mada, įdomu, kad ji nė kiek neblėsta. Maža to, užsienyje asmenukės jau yra nusinešusios gyvybių – nelaimėliai pernelyg rizikavo dėl įspūdingo kadro. Tuo metu psichologai sako – parodyti save žmonėms mėgo nuo seno, o išmanieji telefonai šią užduotį labai palengvino. Vis dėlto – kas per daug, tas nesveika.

Estijos teisėsauga vis dar tiria tragediją, kai vėjui pakėlus batutą, žuvo du vaikai. Lietuvoje šokinėti ant batuto irgi populiaru, ypač dažnai tėvai tokia pramoga atžalas pradžiugina per gimtadienius. Tačiau tokios vaikų linksmybės kartais baigiasi traumatologijos skyriuje – lūžta ir kojos, ir rankos. Specialistai įspėja – dažniausiai nelaimės atsitinka, kai suaugusieji nepasirūpina vaikų saugumu. Nelaimių būta ir Lietuvoje.

 Baudos didinamos nuo liepos. Jos laukia ir elektroninių cigarečių mėgėjų. Visur, kur dabar neleidžiama rūkyti įprastų cigarečių, bus draudžiamos ir elektroninės. O nusižengimas gali baigtis liūdniau negu atrodo iš pirmo žvilgsnio. Už neleistiną dūmą galima atsidurti ir policijoje. Per mėnesį Vilniaus Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnai sako pričiumpantys apie šimtą draudžiamose vietose dūmą pešančių gyventojų. Pirmą kartą už nusižengimą skiriama vos dviejų eurų bauda.

 Gražios ir išskirtinės valstybinės žemės toliau masina oligarchus. Štai vienas koncerno „Icor“, buvusio „Rubikono" vadovų – Gintautas Jaugielavičius – statosi prabangią rezidenciją Pavilnių regioniniame parke. Leidimą tam išdavė buvusi Vilniaus valdžia, o sklypas, kuriame vyksta statybos, išnuomotas iki 2083 metų.   „Atliekame dabar tyrimą visos situacijos. Bet kad istorija primena aferą ir yra nešvari, tai akivaizdu“, - tvirtina Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.

Vienas kaunietis, prisižiūrėjęs vaizdelių internete, dėl piršlybų net išmoko šokti ir taip nustebino nieko neįtariančią mylimąją įspūdingu reginiu. Raudondvario dvaro kieme pasigirsta populiari romantiška Bruno Mars daina. Pamažu, vienas po kito, į kiemelį subėga šokėjai. Pasirūpinta ir filmavimo technika, kad akimirka būtų įamžinta kuo įspūdingiau. Šalia lūkuriuoja ir Pauliaus mylimoji Aistė.  Kol kas mergina nėra tikra, ar žino, kas čia vyksta.

 Asmens dokumente įrašyta pavardė su „dviguba V“ gali tapti realybe. Valdančioji koalicija pritarė originaliai pavardžių rašybai pasuose ar tapatybės kortelėse.  Apsispręsti lieka Seimui. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas siūlo leisti asmenvardžius rašyti lotyniškos abėcėlės rašmenimis. Vadinasi, pasuose ar tapatybės kortelėse galėtų atsirasti W, X ar Q raidės. Tam priešinasi Valstybinė lietuvių kalbos komisija.

Jeigu ketinate įsigyti svarbų pirkinį ar jau suplanavote atostogas užsienyje, specialistai netrukus jums primins, kokios teisės jus saugo nuo apgaulės ir ką daryti, jei prekė nekokybiška. Pasirodo, lietuviai savo vartotojo teises išmano prasčiau nei kitų Europos Sąjungos gyventojai. Vis dėlto padėtis gerėja. Skundų sulaukiama vis mažiau, nes vis dažniau pirkėjai ir pardavėjai konfliktus išsprendžia taikiai. Tiesa, ir patys pirkėjai mėgsta pasukčiauti.