Edita Vilkelienė

Sunegalavęs ir į Santaros klinikas paguldytas prezidentas Valdas Adamkus atvirauja – sirgti nusibodo ir, jeigu ne svaigstanti galva, jau visai norėtų grįžti į namus. Paaiškėjo, kad kadenciją baigęs šalies vadovas į medikų rankas pakliuvo namie pasijutęs prasčiau ir netekęs sąmonės.  Dar lapkričio mėnesį Prezidentūroje 98-ąjį gimtadienį pasitikusiam kadenciją baigusiam šalies vadovui Valdui Adamkui sveikatos linkėjo gausybė žmonių. To paties sau linkėjo ir Prezidentas.

Daugėjant sportuojančiųjų namie, sveikatos specialistai ragina nepersistengti. Tik štai ar geriau sportuoti namie savarankiškai, ar, visgi, prižiūrint profesionalams, specialistų nuomonės išsiskiria.  Vieni tvirtina, esą sportas namie savarankiškai gali pridaryti rimtų bėdų ir tikrai nepadės nei kūno linijų pasigražinti, nei atsikratyti skausmų. Kiti gi tikina, kad protingai mankštintis galima ir namuose.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Molėtų pašonėje esantis Čiulų dvaras Kalėdas pasitiks apdengtas nauja, unikalia medine stogo danga – senovę menančiais gontais. Juos, kaip sako dvaro šeimininkai, teko užsakinėti net Zakopanės pašonėje, nes tik čia meistrai juos gamina nenaudodami beveik jokios technikos, gontus kurdami išskirtinai rankomis. Lietuvoje, kaip sako dvaro šeimininkai, tokių meistrų – nėra.

Sužibus vakarei žvaigždei, visos krikščioniškos Lietuvos šeimos jau sėdasi prie šventinio Kūčių stalo. Ir veikiausiai nėra namų, kuriuose ant stalo nebūtų kalėdaičių ar kūčiukų, o kur dar tradiciniai patiekalai. Senovėje kiekvienas jų turėjęs ypatingą reikšmę. Kodėl jų dvylika ir kodėl ant stalo būtinai turi būti obuolių – žiūrėkite mūsų žurnalistų parengtame reportaže. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. „Be abejo, silkė, kuri, kaip jau minėjau, 19 amžiuje labai įsitvirtino ant mūsų stalo.

Gurgiantis pilvas ar pykinimas – tokie simptomai prieš egzaminus, svarbesnius įvykius, ar patyrus patyčias mokykloje kankina kone kas penktą vaiką. Medikai pastebi, kad ne tik vaikai, bet ir suaugę skundžiasi pilvo skausmais, kuriuos dažniausiai sukelia ne tiek fiziniai, kiek dvasiniai dirgikliai. Iš paskaitų Vilniaus universitete keliauja pirmakursė lituanistikos studentė Silvija. Kremtant mokslus, kaip sako mergina, netrūksta streso.

Netrukus švęsime Kalėdas, dažnas jų neįsivaizduojame be dovanų, ir, žinoma – Kalėdų senelio. Tik štai retas ko gero žino, kodėl per šventes būtent Kalėdų senelis mums neša dovanas. Ir dar rečiau susimąstome, o kaip atsirado tradicija dovanoti ir kas iš tikrųjų yra tas Kalėdų senelis.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Vilniaus centre vieną po kitos dovanas mažiesiems jau renka Lietuvos vyriausiasis senelis Kalėda.

Didieji miestai jau vienas po kito įžiebė Kalėdų egles, netrukus kiekvienas jas pasipuošime ir įžiebsime savo namuose. Tiesa, vieni tai darysime čia ir dabar, kiti laikosi papročių ir eglę puoš Kūčių dieną. Etninės kultūros žinovai sako, kad į madą grįžta savo rankomis kurti Kalėdų žaisliukai.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.  Širvintiškė Giedrė Kalėdų eglę puošia ypatingomis puošmenomis – savo kurtais, medžiaginiais, ir ne tik, Kalėdiniais žaisliukais.

Prieš kelias dienas į Santaros klinikų medikų rankas pateko profesorius Vytautas Landsbergis. Paaštrėjus širdies problemoms, profesorių medikai paguldė į Kardiologijos skyriaus reanimaciją. Devyniasdešimt trečius metus skaičiuojantis Vytautas Landsbergis tikisi iš gydymo įstaigos išeiti jau po keleto dienų.  Ar taip greitai gydytojai V. Landsbergį išleis, kol kas to pasakyti negali ir artimieji.

Lietuvos didieji prekybos tinklai pardavinėjo kanapių aliejų, kuriame psichotropinės medžiagos, sutrumpintai vadinamas THC, yra daugiau nei leistina – paskelbė Maisto ir veterinarijos tarnyba. Ši medžiaga paprastai sukelia apsvaigimą, kurio siekia kanapių vartotojai. Tarnyba iš dviejų prekybos tinklų paėmė tris kanapių aliejaus mėginius ir visuose, anot jos, tetrahidrokanabinolis viršijo normą.

Artėjančiomis šventėmis pakvipo Vilnius ir Kaunas – miestai pristatė savo egles ir Kalėdų programą. Abiejų miestų eglės – gyvos, 17 metrų aukščio, tik štai jų puošimui Vilnius skyrė trisdešimčia tūkstančių eurų daugiau. Vilniaus medis turi ir išskirtinę istoriją – prieš kone pusę amžiaus eglę viena šeima pasodino tuomet gimusio berniuko Ramūno garbei. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Lietuviui visuomenininkui Valdui Bartkevičiui Rusija iškėlė baudžiamąją bylą už tai, kad jis neva nusišlapino ant tarybinių karių kapų ukrainiečių okupuotoje Rusijos Kursko srityje. Tik pats Rusijoje ieškomu paskelbtas lietuvis sako, kad jis viso labo tik papozavo prie rusofašistų simbolika padabinto paminklo, o ne nusišlapino ant karių kapų.

Draugystė socialiniuose tinkluose patogesnė, bet gyvas apsikabinimas ir žiūrėjimas žmogui į akis, kaip sako įvairius tyrimus atliekantys mokslininkai, yra kur kas kokybiškesnis ryšys. Mat bendraujantis gyvai gali jausti pašnekovą ir matyti jo kūno kalbą, kuri dažniausiai išduoda daugiau, nei įmanoma parašyti žinutėje. Be to, draugų bendravimas tik socialinėje erdvėje kai kuriems vyrams ar moterims nuotaiką gali sugadinti maždaug 10 procentų.

Kone visoje Lietuvoje lapkričio 6-ąją ir vėl kvepėjo pačiais skaniausiais pyragais ar sausainiais. Dažnas juos skubėjo ne tik kepti, ragauti, bet ir dalytis gerumu. Kartu su TV3 televizijos inicijuota „Pyragų diena“, kai daugybė žmonių dalijasi ir aukoja pinigus sergantiems vaikams, kasmet duodamas startas jau dvidešimt antrus metus skaičiuojančiai „Išsipildymo akcijai“. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Jeigu anksčiau daržovių, vaisių žmonės skubėdavo į turgų, tikėdamiesi rasti jų pigesnių, tai pastaruoju metu pirkėjai dažniau atsigręžia į parduotuves. Žmonės piktinasi kainomis turguose, nes sako, kad ne visi sau gali leisti plačiau atverti piniginę. Ekspertai aiškina, kad taip yra todėl, kad turguose beveik neliko vadinamųjų močiučių, parduodančių savo augintus burokėlius, bulves, ar česnakus, o jų vietas užima ūkininkai ar perpardavinėtojai, kurie nustato savo kainas.

Lietuvių etninės kultūros sargai stoja į kovą su vis labiau Lietuvoje populiarėjančia Helovino švente. Jie teigia, kad kraujo ištroškę vampyrai, šmėklos, ar kitos, dažnai šventiniuose renginiuose matomos, baisybės žaloja vaikų ir paauglių psichiką, daro nepilnamečiams neigiamą įtaką. Piktinasi, kad Heloviną jaunimas švenčia nutolus nuo tikrųjų lietuviškų tradicijų.

Artėjant Vėlinėms dalis žmonių jau suskubo tvarkyti artimųjų kapus ir degti Vėlinių žvakutes. Dažnas prisipažįsta taip darantis dėl to, kad nenori stovėti eilėse prie įvažiavimų į didesnes kapines per pačias šventes. Kaip tik dėl to sostinės savivaldybė ir policija jau nuo šio savaitgalio žada budėti kapinėse ir prašo žmonių kiek galima persėsti iš asmeninių mašinų į viešąjį transportą.

Artėjant Vėlinėms prekybininkai raitojasi rankoves – žmonės jau graibsto ir žvakes, ir gėles. Vienas didžiųjų prekybos tinklų suskaičiavo – prieš pat Vėlines parduodantis apie 4,5 milijono įvairių žvakių. Vieni pirkėjai dažniau renkasi lietuvių gamintojų, ilgiau degančias žvakes. Kiti sako pirmiausia žiūrintys į kainas. Gėlininkai pastebi ir naują tendenciją – populiarėja didesnės kapų puokštės, į madą grįžta dirbtinės gėlės.

Dėl kovido sukeltų komplikacijų praėjusią savaitę mirė šeši žmonės. Vilnius ir Kazlų Rūda atsidūrė ant vadinamųjų peršalimo ligų epidemijos ribos. Žmones į ligos patalą dažniau guldo ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcija, toliau rikiuojasi gripas ir kovidas. Vilnietė Skaistė su sūnumi Mariumi keliauja į polikliniką. Medikų pagalbos vaikinui prireikė staiga užpuolus peršalimo ligoms.  „Kosulys, sloga, temperatūra. Paprasti standartiniai simptomai.

Kiek šiltesnės ir labiau saulėtos dienos žmones veja į parkus, paežeres, ar pamiškes. Dažnas neslepia neatsidžiaugiantis šiluma, ir atėjusia bobų vasara. Senovėje šį metą itin vertino, mat tai laikas, kai buvo pagerbiamos vyresnės moterys, kaimo pribuvėjos. Tik štai šiltesnės dienos, kaip sako orų žinovai – visiškai ne bobų vasara, panašu, kad vis dar vėluoja išeiti tikroji vasara. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Apleistos amžinojo poilsio vietos prestižinėse kapinėse sostinėje išgraibstytos. Prieš kelerius metus valdžiai leidus perimti mažiausiai dvejus metus artimųjų neprižiūrimas kapavietes, norinčiųjų – per akis. Nauji kapaviečių savininkai jau ne tik apsiėmė prižiūrėti svetimus kapus, bet jų vietoje jau laidoja ir savo artimuosius. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.  Sostinės Rokantiškių kapinėse artimųjų kapavietę kartu su seserimi tvarko Raisa.

Prie buvusių Sporto rūmų siautėję paaugliai toliau nerimsta ir šiurpina žmones. Per savaitgalį Vilniaus policija gavo dvylika pranešimų dėl nepilnamečių agresyvaus elgesio: jie ne tik daužė langus ir laužė tvorą, bet ir pagaliais grasino apsaugos darbuotojui, suniokojo jo tarnybinę mašiną. Policijai pavyko sulaikyti 17 nepilnamečių. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.  „Tiktoke“ patys paaugliai platino vaizdus iš buvusių Sporto rūmų prieigų ir vidaus.

Per kraupią avarija Latvijoje, prie Gulbenės, žuvo keturi paaugliai. Dar viena – penkta avarijos auka – dėl gyvybės kovoja ligoninėje, merginos būklė sunki. Tarp žuvusiųjų ir septyniolikmetė, našlaite palikusi vos trejų dukrytę. Žuvusiųjų artimieji sako nespėję užkirsti kelio tragedijai – prieš pat nelaimę, nepilnamečiai dar programėlėje „Snapchat“ dalijosi vaizdais, kaip milžinišku greičiu skraido „Audi“ A3 automobiliu.

Gripui kasmet rodant vis aštresnius nagus, o tėvams vis tiek delsiant skiepyti vaikus, valdžia ėmėsi naujovių – nuo šio rudens mažyliai nuo dvejų iki septynerių metų gripo vakcina bus skiepijami nemokamai. Tiesa, kai kurie tėvai prisipažįsta, kad net ir toks valdininkų skatinimas nelems jų apsisprendimo vakcinuoti atžalas. Šešiametę Ameliją mama atvedė skiepytis privalomuoju skiepu nuo difterijos. Ar skiepys atžalą nuo gripo, Amelijos tėvai dar galvoja.

Į Varėną susirinko patys aršiausi grybautojai. Mat nuo ankstaus ryto duotas startas jau tradicija tapusiai Grybų šventei, ir joje surengtam Grybavimo čempionatui. Renginyje ir vėl varžytasi dėl geriausio grybautojo vardo – laurus nuskynė šeimininkų komanda, surinkusi per keturis kilogramus grybų. Mat grybautojams šiemet grybų Dievas nebuvo dosnus, miškai tušti net ir šungrybių.

Detektyvas sostinėje – vilnietė mokytoja skundžiasi, kad ją apkandžiojo kaimynės šuo – belgų aviganis. Esą ją šuo užpuolė daugiabučio namo kieme, pargriovė ir, pasak moters, kelis kartus kando į ranką. Tik štai šuns globėja, nors incidento neneigia, bet sako, kad keturkojis kaimynę tik išgąsdino, bet nekandžiojo ir moteris esą išsigalvoja. O policijos pareigūnai tvirtina, kad tokių incidentų šiemet užfiksavo apie keturiasdešimt, tik nebūtinai jie visi baigiasi baudomis.

Beveik devyni šimtai tūkstančių šalies gyventojų dar iki šių metų pabaigos ar kitų pradžioje gaus specialų leidinį „Jei krizė arba karas: kaip elgtis“. Jame bus patarimai, kaip pasiruošti krizinėms situacijoms ir kaip įsitraukti į valstybės gynybą. Kol kas dar retas tautietis pasiruošęs galimam karui, vadinamai dienai X, arba situacijoms, kai netikėtai užklumpa kitos negandos.

Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje prasidėjo bepiločių skraidyklių mokymo kursai. Visi norintieji jau mokosi ką tik duris atvėrusiame Bepiločių orlaivių kompetencijos centre. Ir vos pasirodė informacija apie tokį kursą, registracijos vietos pradingo žaibiškai. Dalis žmonių prisipažįsta norintys gauti leidimus valdyti bepilotes skraidykles, kiti gi aiškina – po rusofašistų invazijos į Ukrainą mokėti valdyti dronus ir prireikus stoti ginti šalį – tiesiog būtina.

Negalėdamos išsilaikyti, kai kiurios šalies bažnyčios ėmėsi pardavinėti savo turtus. Šalia Širvintų esančiame Bagaslaviškio miestelyje pirkėjams parapija pasiūlė pirkti kleboniją ir šalia jos esančią žemę. Tikintieji įsibaiminę, kad vieną dieną parduos ir bažnyčią. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.  Duris į Bagaslaviškio kleboniją praveria ją kartkartėmis prižiūrinti Birutė. Moteris pasakoja, kur buvo klebono darbo kambarys, miegamasis. Galima išvysti net ir laidinį telefoną.

Pasienio pareigūnus valdžia apginkluoja sunkiąją ginkluote – belgiškais lengvaisiais kulkosvaidžiais. Pirkdama juos kariuomenei ir išleisdama tam 5 milijonus eurų, Krašto apsaugos ministerija pusantro šimto kulkosvaidžių skyrė ir pasieniečiams. Jie apginkluoti ir naujais, NATO standartus atitinkančiais automatiniais ginklais G-36, o sovietiniai kalašnikovai keliaus į Ukrainą.

Dėl įsisukusio žievėgraužio tipografo Trakų miškuose aplinkosaugininkai skelbia stichinę nelaimę. Miškininkai turi apžiūrėti kone kiekvieną eglę, ir ten kur yra kenkėjų, medžius būtina išpjauti ir kuo greičiau išvežti iš miško. Laiku nepastebėjus kenkėjo, gali kilti pavojus visiškai sveikiems medžiams, o ilgainiui tose vietose gali nelikti spygliuočių. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Skandalas „Grindos“ Vilniaus gyvūnų globos namuose. Vilnietė nufilmavo vaizdus, kaip konteineryje ir šalia jo, po atviru dangumi, guli dešimtys šunų lavonų. Toks vaizdas vilnietę šokiravo, o štai įmonė kurios teritorijoje moteris išvydo keturkojų lavonus, ginasi, esą kaip tik tuo metu darbuotojai ruošė gaišenas išvežti perdirbti, tad po atviru dangumi jos gulėjo vos keliasdešimt minučių. Situaciją suskubo aiškintis Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.

Prabėgus kelioms dienoms po konflikto Kaišiadorių rajone, kai garsus verslininkas Alkas Paltarokas pasiskundė sumuštas vietinių, įvykiai pasisuko kita linkme. Vietos gyventojai puolė skųstis ir kreipėsi į policiją, kone vienbalsiai tvirtindami, kad atminti partizanus skirtoje šventėje, ne jie Paltaroką puolė, o patys buvo užpulti. Ir esą ne tik žodžiais ar kumščiais. Pasak vietinių, Paltarokas ir įžeidinėjo, ir net švaistėsi peiliu. Pastarasis kaltės kratosi ir dėsto savo versiją.

Istorinėse sostinės Našlaičių kapinėse – išvartyti paminklai, o mirusiųjų amžino poilsio vieta nuklota medžio skiedrų paklote. Vilniečiai piktinasi miesto valdžios aplaidumu – esą vieta, kur prieš šešerius metus buvo rasti partizanų vado Adolfo Ramanausko Vanago palaikai ne tik neprižiūrima, bet ir niokojama. Miesto valdžia atkerta, esą kapines prižiūri uoliai. Pro Našlaičių kapines vilnietė Skirmantė eina kaskart, kai susiruošia aplankyti mirusiųjų artimųjų kapus Antakalnio kapinėse.

Prieš metus Kernavėje gebėjimu užsidirbti pinigų pragyvenimui išgarsėjęs katinas Naglis lieka be jį išpopuliarinusio kunigo. Dvasininkas Marius keliamas į Alytaus parapiją katiną Naglį palieka Kernavėje, bet tikisi, kad žmonės neapleis švelniakailio ir toliau noriai pildys aukų dėžutę. Tiesa, populiarus tapo ne tik katinas, bet ir kita augintinė – kalytė Princiukė, atkreipusi ir premjerės Ingridos Šimonytės dėmesį.

Du šimtai trisdešimt – tiek baravykų per dieną surinko ir savo asmeninį dienos rekordą pagerino varėniškis Algimantas. Vyras sako pastarosiomis dienomis Dzūkijos miškai pažėrė itin daug rudakepurių. Tiesa, dėl lietaus stokos dažną karališką grybą reikia palikti voverėms, mat šie sukirmijusiais kotais.  Prie dar vieno miško karaliaus klaupiasi Varėnos pašonėje gyvenantis ir čia pat grybauti išsiruošęs Algimantas.

Šeimos konfliktas Utenos rajone baigėsi tragedija – apie pusę antros nakties buvo nužudyta šešiasdešimt šešerių moteris. Vyras, kuriam nustatytas vidutinis girtumas, uždarytas į areštinę. Kaimynai sako, esą šeima nebuvo rami, konfliktų ten pasitaikydavo, tačiau tiek kaimo seniūnė, tiek policijos pareigūnai nieko blogo apie įtariamą žmonos žudiką pasakyti negali. Esą teisėsaugininkams jis nebuvo žinomas. Tai jau ketvirta nužudyta moteris per pastarąsias kelias savaites.

Dviejų jaunų žmonių pasimatymas Kėdainių rajone, Pelėdnagiuose, baigėsi tragedija. 26-erių vyras savo draugės akivaizdoje esą mėgino perplaukti iš vienos tvenkinio pusės į kitą. Tačiau, kaip sako įvykio liudininkai, netikėtai vyras paniro po vandeniu ir netrukus pradingo. Jo kūną ugniagesiams gelbėtojams pavyko ištraukti po kelių valandų.  Gausios ugniagesių gelbėtojų, policijos ir medikų pajėgos antradienio vakarą darbavosi Kėdainių rajone, Pelėdnagiuose.

Šiaulių ir Kelmės rajoną talžę iš karto du viesulai gyventojams pridarę milijonines žalas. Vien Šiaulių rajone penkiolika šeimų patyrė stichijos padarytus nuostolius. Rajono vadovai svarsto skelbti ekstremalią situaciją. Paskutinį kartą Lietuvą toks viesulas talžė prieš 43 metus – tuokart viesulas kilnojo ir pastatus, ir arklius Širvintose. Šiaulių rajone, Einoraičiuose, į statybinius konteinerius žmonės krauna pastatų nuolaužas – tai, kas liko po šeštadienį čia siautusio viesulo.

Į šalies bažnyčias beldžiasi vis daugiau naujovių: grynų pinigų neturintiems žmonėms bažnyčios įrengia kortelių skaitytuvus, kitos už auką duoda švęsto vandens. O kai kuriose bažnyčiose atsiranda ir dar viena naujovė: įprastas ugnimi uždegamas žvakutes keičia elektroninės – įmetei pinigėlį ir įsižiebė žvakutė su lempute.  Daugiau apie tai – TV3 žiniose.  Netrukus užsukę į bažnyčią prieš maldą uždegti žvakutę galim gerokai nustebti.

Kaitrai perkopus per trisdešimt penkis laipsnius karščio, sinoptikai prakalbo apie iš kaimynų lenkų į Lietuvą atslenkančią smarkią audrą. Esą tikėtinas ne tik smarkus lietus ir vėjas, gali kristi ir stambių ledo gabaliukų. Tad žmones specialistai ragina ruoštis audringai nakčiai, o kol kas medikai ir veterinarai gelbėja karščio pakirstus žmones bei gyvūnus. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.  Ketvirtadienį, pirmą valandą dienos, termometrai Vilniuje rodo trisdešimt karščio.

Sinoptikai prognozuoja, kad termometro stulpeliai šoktels iki trisdešimt trijų laipsnių karščio, o kai kur net iki 35. Sveikatos apsaugos specialistai ragina ne tik aplenkti saulėtas vietas, bet ir atsakingai pasirinkti ką valgome, geriame, ir kuo gaivinamės. Mat pragariški orai itin kenksmingi net ir sveikiausių žmonių kraujotakai, širdies ir smegenų veiklai. Kaitra, kaip sako klimatologai, išsilaikys iki savaitgalio, ir visai gali būti, kad šią vasarą sugrįš.

Prieš teismą stojo su peiliu ir kirstuku siautėjusią psichiškai nesveiką moterį nušovęs Vilniaus policijos pareigūnas Darius Šerpytis. Tiesa, byla nepradėta nagrinėti, mat žuvusiosios artimųjų advokatas nespėjo aptarti su nukentėjusiais, ką sieks prisiteisti iš policijos. Palaikyti kolegos į Vilniaus apygardos teismą atėjo daugiau kaip pusšimtis policininkų, pasirodė ir Vilniaus policijos vadas, teigęs, kad į bylos nagrinėjimą visi atėjo ne dėl spaudimo teismui.

Daugiau kaip šimtas Ukrainos vaikų buvo sužeisti, rusofašistams palikus užminuotus laukus, deokupuotose Ukrainos teritorijose. Dauguma sužeistų mažųjų vengia pasakoti, kokius sužeidimus patyrė, mat po nelaimės sunku tai daryti – kankina ne tik fizinis, bet ir psichologinis skausmas. Tačiau mūsų bendradarbiams Ukrainoje pavyko prakalbinti kelis paauglius, pavyko ir užfiksuoti jų pasakojamas istorijas, kaip vaikus suluošino okupantų palikti sprogmenys.

Šylant orams, rankoves raitojasi parazitologai, mat daugėja žmonių, per maistą ir vandenį užsikrėtusių įvairiausiais parazitais. Vien per tris šių metų mėnesius į medikus kreipėsi pusantro tūkstančio žmonių.   Dalį jų susargdino įvairios kirmėlės. Medikai sako, esą daugėja vaikų, žaidžiančių smėlio dėžėse, tad daugės ir susirgimų. Mat grįžę namo, mažieji ne visada tinkamai nusiplauna rankas, o ligos ir plinta dėl nepakankamos higienos.

Dėl holivudinės šypsenos į Turkiją ar Baltarusiją suskubusiems tautiečiams mūsų medikai turi prastų žinių – gydymasis svetur gali baigtis tuščia burna. Mat pritaikius vadinamąjį turkišką agresyvų gydymą, kai žmogui ištraukiami kone visi, dažniausiai sveiki, dantys, lietuvių odontologams belieka tik skėsčioti rankomis. Ištaisyti kai kurių turkų ar baltarusių klaidų kartais nebeįmanoma. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Prasidedant vaikų vasaros atostogoms, į stovyklas suplūdo poilsio ištroškę moksleiviai. Populiarumą, kaip ir pernai, išsaugojo jaunųjų šaulių stovykla. Šiemet joje į kareivio gyvenimą galės pažvelgti apie šešis tūkstančius vaikų. Ir ne tik lietuvių, štai Alytaus šauliai apsiėmė vasarą praskaidrinti ne tik savo jauniesiems šauliams, bet ir dvidešimčiai karo nualintos Ukrainos vaikų. Vaikai neslepia– bent savaitę pasimėgaus ramiu miegu be sirenų kaukimo ar sprogimų.

Pastaruoju metu it ant mielių ėmė augti susidomėjimas etnografiniais kaimais. Žmonės organizuoja žygius, ekskursijas. Noras sužinoti, kaip ir kuo gyveno mūsų proseneliai kaimuose, tautiečius gena net už šimtų kilometrų. Kol vyrai apžiūrinėja architektūrą, pasak gidų, moterys iš vietos šeimininkių mokosi tam kraštui būdingų skanumynų receptų.  Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Nors vasara dar tik prasidėjo, Birštone esančios liepos jau pasidabino žiedais. Gamtininkai sako, kad pražydo ankstyviausia liepų rūšis, bet ir ši žiedus išskleidė net trimis savaitėmis anksčiau nei įprasta. Greičiausiai tai ženklas, kad vasara žada būti itin kaitri. Kad ir kaip ten būtų, tautiečiai tokiomis gamtos išdaigomis neatsidžiaugia, mat gali paragauti pirmųjų liepų žiedų arbatos. Kaunietė Ona, užsukusi į Birštoną negalėjo nepraeiti pro žydinčias liepas.

Ar žinote, kas gyvena gretimame bute, ar pažįstate priešais esantį kaimyną? Ne? Kasmet švenčiama kaimynų diena padeda ne tik susipažinti su šalia gyvenančiais, bet ir kartu smagiai praleisti laiką. Per kaimynų šventę linksminęsi žmonės tikino, kad kartais kaimynai tampa artimesni nei giminės. Šakynos ir Piktuižių kaimų bendruomenės susėdo švęsti net prie 4 km stalo ilgio, būtent tiek ir skiria šiuos kaimus. Stalui panaudota 35 tūkst. km lentų, 80 tūkst.