Edita Vilkelienė

Svajojantiems apie akinamai baltą šypseną – medikų įspėjimas. Jeigu jau sugalvojote išsibalinti dantis, turėtumėte tai daryti tik pasikalbėję su savo odontologais. O jie rekomenduoja „nepasimauti“ ant reklaminių filmukų, kuriuose pardavėjai bando įsiūlyti neva stebuklingas pastas. Pastaruoju metu jos ėmė itin populiarėti, tad medikai įspėja, kad daugėja ir rizikuojančių likti be dantų.

Seimo naujokas socialdemokratas Tomas Martinaitis įsivėlė į skandalą – apsigyveno Seimo viešbutyje, nors butą sostinėje turi ir jį dabar nuomoja parlamentaro sutuoktinė. Nors socialdemokratas vis dar neapsisprendė, ar atsivežti šeimą gyventi į Vilnių, bet užsiprašė ir gavo ne vieno, o net trijų kambarių butą Seimo viešbutyje. Jame, kaip pats prisipažįsta, gyvena tik per sesijas, o nuolat su žmona ir dviem mažametėmis dukromis T. Martinaitis gyvena Naujojoje Akmenėje.

Nemaloni istorija gyvūnų veislyne – vilniečių šeima, nusipirkusi du Meino meškėnus ir sumokėjusi už juos bemaž keturis tūkstančius eurų, skundžiasi įsigijusi katę maiše. Pasak vilniečių, augintiniai ligoti – su chroniniu dantenų uždegimu, koronavirusu. O jų gydymui jau penkis tūkstančius išleidusi pora nesulaukia veisėjų pagalbos, nors esą tokia buvo pažadėta. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Daugybė žmonių niršta internete pamatę vaizdą iš Anykščių – žmonės policijai skundžia vyrą, kuris uždaręs savo šunį balkone jį gąsdino, o po to ir sudavė, kai šis lodamas prašėsi į vidų. Gyvūnų gynėjai ragina iš tokio šeimininko keturkojį atimti, policijos pareigūnai ėmėsi administracinės teisenos ir šeimininkas gali sulaukti baudos. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Lietuvos šaudyklos sausakimšos. Žmonės vis dažniau užsuka ne tik mokytis, bet ir tobulinti ginklo valdymo įgūdžius. Tik štai dažnas neslepia – mokymasis apsiginti nuo priešo yra brangus malonumas, taip pat skundžiasi, kad trūksta profesionalių šaudyklų ir kompetentingų instruktorių. Tiesa, instruktoriai mato ir kitą bėdą – dažnas griebiasi ginklo, bet turi per mažai tam įgūdžių.  Pistoleto muliažą traukia ir į rankas ima šiaulietė Lilija.

Artėjant pavasariui buvo minima vievesio diena. Pagal senovės papročius norintiems visus metus būti energingais ir vikriais tą dieną reikėjo daug judėti, šokti. O tiems kas nori gražios odos – nusiprausti lediniu vandeniu. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.   Pagal tą dieną, kaip sako senosios kultūros žinovai, dažnas spėdavo ir kokie gi bus likę orai. Pamatę vieversį, atskridusį dar iki vasario 24-osios, pernelyg nesidžiaugdavo.

Lietuvoje yra vietų, kur bent jau vaikai už pietus – sriubą, antrą patiekalą ir kompotą – tesumoka vos 90 centų. Tiek įprastose sostinės mokyklose kainuoja vos vienas patiekalas. O štai Švenčionių Zigmo Žemaičio gimnazijoje ar Varėnos Ąžuolo gimnazijoje net ir patys išrankiausieji mokiniai randa kažką skanesnio ir už 4 centus, ir už 59 ar 27 euro centus.  Švenčionių Zigmo Žemaičio gimnazijos dvyliktokas Ignas per pietų pertrauką atskuba į valgyklą.

Garsi lietuvių kino dailininkė, kostiumų modeliuotoja Irena Vabalienė kuria ypatingą paveikslą – Lietuvos himno autoriaus Vinco Kudirkos portretą. Savo sugalvota technika moteris vilnoniais siūlais jau išsiuvinėjo portretą, o štai iš lino pluošto dar kuria ir ypatingą vainiką tautos dainiui. Netrukus devyniasdešimties sulauksianti vilnietė, garsi lietuvių kino dailininkė, drabužių modeliuotoja Irena Vabalienė rodo, kaip gimsta Lietuvos himno autoriaus Vinco Kudirkos portretas.

Pavojingasis erkinis encefalitas šiemet jau pražudė pirmą žmogų – 60-metį vyrą. Medikai ragina nežiūrėti, kad aplinkui balta ir šalta – suskubti skiepytis nuo mirtį sėjančio viruso. Mat pastarųjų metų tendencijos rodo, kad erkių platinamos ligos žmones kamuoja jau ne sezoniškai kaip anksčiau, o ištisus metus.   Mat klimatas šyla, o tai reiškia, kad ir erkės aktyvesnės nei būdavo ankstesnėmis žiemomis. Ir randa savo aukas užkrėsti parazitai jau ne tik miškuose, bet ir didmiesčio centre.

Minint Šventos Agotos dieną, šalies bažnyčiose kunigai laimina duoną. Nuo seno tikima, kad tuos namus, kuriuose yra bent mažytis šventintos duonos gabalėlis, aplenkia gaisrai ir kitokios negandos. Kai kas Agotos duonos kriaukšlelę vežiojasi ir automobiliuose tikėdami, kad išvengs eismo nelaimių ar net vagysčių. Tačiau kodėl duonos diena agotinių vadinti nevalia ir kuo susijusi Šventoji Aguota su duona? Plačiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Katės maiše detektyvas Vilniuje. Siekis įsigyti keturkoją draugę vilnietei baigėsi ir ištuštėjusia pinigine, ir nuolatinėmis kelionėmis pas veterinarus. Moteris kaltina vieną Ignalinos kačių veisyklų jai esą pakišus sergančią katę.   Veislyno šeimininkė atkerta vilnietei pardavusi sveiką katę, gyvūnas esą galėjo užsikrėsti jau pas naują šeimininkę. Tiesa, veislyne ašarojančių katinų yra ir šiandien, Valstybinė ir maisto veterinarijos tarnyba panašu prieš gyvūnų ašaras – užsimerkė.

Pagalbos šauksmas feisbuke – švelniakailės katės Koko globėja socialiniame tinkle prašo savo augintinei paaukoti katinų donorų kraujo. Kas konkrečiai kamuoja jos katę, veterinarijos specialistai tiria. Pati gyvūno šeimininkė ir specialistai sako – greičiausiai kito katino kraujas taps kone vieninteliu išsigelbėjimu Koko.   Tiesa, kol kas į pagalbos šauksmą atsiliepė vos vienas šeimininkas, turintis katiną.

Už įvairius nusikaltimus kalintys nuteistieji skundžiasi kalėjimų valdžios palikti ir be tualetinio popieriaus, ir be būtiniausių maisto produktų. Mat kai kuriose įkalinimo įstaigose, pavyzdžiui, Pravieniškėse esančiose parduotuvėse, kai kurie maisto produktai kainuoja gerokai daugiau nei įprastose parduotuvėse. Maža to, nuteistieji skundžiasi ir maisto produktų kokybe, taip pat aiškina, kad į jų skundus valdžia visiškai nereaguoja. Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Karo niokojamoje Ukrainoje sparčiai plinta meno rūšis – tatuiruotės. Rusams įsiveržus į Ukrainą, tatuiruotės tapo tarsi atskira meno šaka – tam tikras judėjimas su patriotiniais motyvais. Tatuiruotės neaplenkė ir kariuomenės: kazokai, vėliavos, gyvūnai ir citatos – tai tik dalis to, ką vaikinai ir merginos tatuiruojasi ant savo kūnų.  Pasišviesdamas žibintuvėliu, Andrejus brėžia eilutę po eilutės. Taip ant likimo brolio rankos gimsta dar viena tatuiruotė.

Prieš daugiau nei penkerius metus tautiečiams išdalytų kalio jodido tablečių galiojimas baigėsi praeitą mėnesį, tad netrukus jos bus pakeistos naujomis. Sveikatos apsaugos ministerija skelbia nupirkusi penkis milijonus piliulių, kurioms išleido pusę milijono eurų. Iki šiol tabletės buvo dalijamos šešiolikos savivaldybių gyventojams, tačiau šį kartą jungiasi dar viena – Jonavos savivaldybė.  Aštuoni iš dešimties TV3 Žinių gatvėje pakalbintų žmonių su savimi jodo tablečių neturėjo.

Sveikatos apsaugos specialistai stebi it ant mielių augančius susirgimus roto ar noro virusų sukeltomis infekcijomis. Palyginę pernai gruodį su užpernykščiu, medicinos specialistai fiksuoja maždaug dvidešimčia procentų didesnius susirgimų skaičius. Ir dažniausiai infekcijos pakerta mažiausius pacientus – kūdikius ar ikimokyklinukus.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Uoliai rankas plauna ir dar ir dezinfekuoja devynmetis Erikas, priešpiet užsukęs į Vilniaus rajono polikliniką.

Sunegalavęs ir į Santaros klinikas paguldytas prezidentas Valdas Adamkus atvirauja – sirgti nusibodo ir, jeigu ne svaigstanti galva, jau visai norėtų grįžti į namus. Paaiškėjo, kad kadenciją baigęs šalies vadovas į medikų rankas pakliuvo namie pasijutęs prasčiau ir netekęs sąmonės.  Dar lapkričio mėnesį Prezidentūroje 98-ąjį gimtadienį pasitikusiam kadenciją baigusiam šalies vadovui Valdui Adamkui sveikatos linkėjo gausybė žmonių. To paties sau linkėjo ir Prezidentas.

Daugėjant sportuojančiųjų namie, sveikatos specialistai ragina nepersistengti. Tik štai ar geriau sportuoti namie savarankiškai, ar, visgi, prižiūrint profesionalams, specialistų nuomonės išsiskiria.  Vieni tvirtina, esą sportas namie savarankiškai gali pridaryti rimtų bėdų ir tikrai nepadės nei kūno linijų pasigražinti, nei atsikratyti skausmų. Kiti gi tikina, kad protingai mankštintis galima ir namuose.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Molėtų pašonėje esantis Čiulų dvaras Kalėdas pasitiks apdengtas nauja, unikalia medine stogo danga – senovę menančiais gontais. Juos, kaip sako dvaro šeimininkai, teko užsakinėti net Zakopanės pašonėje, nes tik čia meistrai juos gamina nenaudodami beveik jokios technikos, gontus kurdami išskirtinai rankomis. Lietuvoje, kaip sako dvaro šeimininkai, tokių meistrų – nėra.

Sužibus vakarei žvaigždei, visos krikščioniškos Lietuvos šeimos jau sėdasi prie šventinio Kūčių stalo. Ir veikiausiai nėra namų, kuriuose ant stalo nebūtų kalėdaičių ar kūčiukų, o kur dar tradiciniai patiekalai. Senovėje kiekvienas jų turėjęs ypatingą reikšmę. Kodėl jų dvylika ir kodėl ant stalo būtinai turi būti obuolių – žiūrėkite mūsų žurnalistų parengtame reportaže. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. „Be abejo, silkė, kuri, kaip jau minėjau, 19 amžiuje labai įsitvirtino ant mūsų stalo.

Gurgiantis pilvas ar pykinimas – tokie simptomai prieš egzaminus, svarbesnius įvykius, ar patyrus patyčias mokykloje kankina kone kas penktą vaiką. Medikai pastebi, kad ne tik vaikai, bet ir suaugę skundžiasi pilvo skausmais, kuriuos dažniausiai sukelia ne tiek fiziniai, kiek dvasiniai dirgikliai. Iš paskaitų Vilniaus universitete keliauja pirmakursė lituanistikos studentė Silvija. Kremtant mokslus, kaip sako mergina, netrūksta streso.

Netrukus švęsime Kalėdas, dažnas jų neįsivaizduojame be dovanų, ir, žinoma – Kalėdų senelio. Tik štai retas ko gero žino, kodėl per šventes būtent Kalėdų senelis mums neša dovanas. Ir dar rečiau susimąstome, o kaip atsirado tradicija dovanoti ir kas iš tikrųjų yra tas Kalėdų senelis.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Vilniaus centre vieną po kitos dovanas mažiesiems jau renka Lietuvos vyriausiasis senelis Kalėda.

Didieji miestai jau vienas po kito įžiebė Kalėdų egles, netrukus kiekvienas jas pasipuošime ir įžiebsime savo namuose. Tiesa, vieni tai darysime čia ir dabar, kiti laikosi papročių ir eglę puoš Kūčių dieną. Etninės kultūros žinovai sako, kad į madą grįžta savo rankomis kurti Kalėdų žaisliukai.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.  Širvintiškė Giedrė Kalėdų eglę puošia ypatingomis puošmenomis – savo kurtais, medžiaginiais, ir ne tik, Kalėdiniais žaisliukais.

Prieš kelias dienas į Santaros klinikų medikų rankas pateko profesorius Vytautas Landsbergis. Paaštrėjus širdies problemoms, profesorių medikai paguldė į Kardiologijos skyriaus reanimaciją. Devyniasdešimt trečius metus skaičiuojantis Vytautas Landsbergis tikisi iš gydymo įstaigos išeiti jau po keleto dienų.  Ar taip greitai gydytojai V. Landsbergį išleis, kol kas to pasakyti negali ir artimieji.

Lietuvos didieji prekybos tinklai pardavinėjo kanapių aliejų, kuriame psichotropinės medžiagos, sutrumpintai vadinamas THC, yra daugiau nei leistina – paskelbė Maisto ir veterinarijos tarnyba. Ši medžiaga paprastai sukelia apsvaigimą, kurio siekia kanapių vartotojai. Tarnyba iš dviejų prekybos tinklų paėmė tris kanapių aliejaus mėginius ir visuose, anot jos, tetrahidrokanabinolis viršijo normą.

Artėjančiomis šventėmis pakvipo Vilnius ir Kaunas – miestai pristatė savo egles ir Kalėdų programą. Abiejų miestų eglės – gyvos, 17 metrų aukščio, tik štai jų puošimui Vilnius skyrė trisdešimčia tūkstančių eurų daugiau. Vilniaus medis turi ir išskirtinę istoriją – prieš kone pusę amžiaus eglę viena šeima pasodino tuomet gimusio berniuko Ramūno garbei. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Lietuviui visuomenininkui Valdui Bartkevičiui Rusija iškėlė baudžiamąją bylą už tai, kad jis neva nusišlapino ant tarybinių karių kapų ukrainiečių okupuotoje Rusijos Kursko srityje. Tik pats Rusijoje ieškomu paskelbtas lietuvis sako, kad jis viso labo tik papozavo prie rusofašistų simbolika padabinto paminklo, o ne nusišlapino ant karių kapų.

Draugystė socialiniuose tinkluose patogesnė, bet gyvas apsikabinimas ir žiūrėjimas žmogui į akis, kaip sako įvairius tyrimus atliekantys mokslininkai, yra kur kas kokybiškesnis ryšys. Mat bendraujantis gyvai gali jausti pašnekovą ir matyti jo kūno kalbą, kuri dažniausiai išduoda daugiau, nei įmanoma parašyti žinutėje. Be to, draugų bendravimas tik socialinėje erdvėje kai kuriems vyrams ar moterims nuotaiką gali sugadinti maždaug 10 procentų.

Kone visoje Lietuvoje lapkričio 6-ąją ir vėl kvepėjo pačiais skaniausiais pyragais ar sausainiais. Dažnas juos skubėjo ne tik kepti, ragauti, bet ir dalytis gerumu. Kartu su TV3 televizijos inicijuota „Pyragų diena“, kai daugybė žmonių dalijasi ir aukoja pinigus sergantiems vaikams, kasmet duodamas startas jau dvidešimt antrus metus skaičiuojančiai „Išsipildymo akcijai“. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Jeigu anksčiau daržovių, vaisių žmonės skubėdavo į turgų, tikėdamiesi rasti jų pigesnių, tai pastaruoju metu pirkėjai dažniau atsigręžia į parduotuves. Žmonės piktinasi kainomis turguose, nes sako, kad ne visi sau gali leisti plačiau atverti piniginę. Ekspertai aiškina, kad taip yra todėl, kad turguose beveik neliko vadinamųjų močiučių, parduodančių savo augintus burokėlius, bulves, ar česnakus, o jų vietas užima ūkininkai ar perpardavinėtojai, kurie nustato savo kainas.

Lietuvių etninės kultūros sargai stoja į kovą su vis labiau Lietuvoje populiarėjančia Helovino švente. Jie teigia, kad kraujo ištroškę vampyrai, šmėklos, ar kitos, dažnai šventiniuose renginiuose matomos, baisybės žaloja vaikų ir paauglių psichiką, daro nepilnamečiams neigiamą įtaką. Piktinasi, kad Heloviną jaunimas švenčia nutolus nuo tikrųjų lietuviškų tradicijų.

Artėjant Vėlinėms dalis žmonių jau suskubo tvarkyti artimųjų kapus ir degti Vėlinių žvakutes. Dažnas prisipažįsta taip darantis dėl to, kad nenori stovėti eilėse prie įvažiavimų į didesnes kapines per pačias šventes. Kaip tik dėl to sostinės savivaldybė ir policija jau nuo šio savaitgalio žada budėti kapinėse ir prašo žmonių kiek galima persėsti iš asmeninių mašinų į viešąjį transportą.

Artėjant Vėlinėms prekybininkai raitojasi rankoves – žmonės jau graibsto ir žvakes, ir gėles. Vienas didžiųjų prekybos tinklų suskaičiavo – prieš pat Vėlines parduodantis apie 4,5 milijono įvairių žvakių. Vieni pirkėjai dažniau renkasi lietuvių gamintojų, ilgiau degančias žvakes. Kiti sako pirmiausia žiūrintys į kainas. Gėlininkai pastebi ir naują tendenciją – populiarėja didesnės kapų puokštės, į madą grįžta dirbtinės gėlės.

Dėl kovido sukeltų komplikacijų praėjusią savaitę mirė šeši žmonės. Vilnius ir Kazlų Rūda atsidūrė ant vadinamųjų peršalimo ligų epidemijos ribos. Žmones į ligos patalą dažniau guldo ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcija, toliau rikiuojasi gripas ir kovidas. Vilnietė Skaistė su sūnumi Mariumi keliauja į polikliniką. Medikų pagalbos vaikinui prireikė staiga užpuolus peršalimo ligoms.  „Kosulys, sloga, temperatūra. Paprasti standartiniai simptomai.

Kiek šiltesnės ir labiau saulėtos dienos žmones veja į parkus, paežeres, ar pamiškes. Dažnas neslepia neatsidžiaugiantis šiluma, ir atėjusia bobų vasara. Senovėje šį metą itin vertino, mat tai laikas, kai buvo pagerbiamos vyresnės moterys, kaimo pribuvėjos. Tik štai šiltesnės dienos, kaip sako orų žinovai – visiškai ne bobų vasara, panašu, kad vis dar vėluoja išeiti tikroji vasara. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Apleistos amžinojo poilsio vietos prestižinėse kapinėse sostinėje išgraibstytos. Prieš kelerius metus valdžiai leidus perimti mažiausiai dvejus metus artimųjų neprižiūrimas kapavietes, norinčiųjų – per akis. Nauji kapaviečių savininkai jau ne tik apsiėmė prižiūrėti svetimus kapus, bet jų vietoje jau laidoja ir savo artimuosius. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.  Sostinės Rokantiškių kapinėse artimųjų kapavietę kartu su seserimi tvarko Raisa.

Prie buvusių Sporto rūmų siautėję paaugliai toliau nerimsta ir šiurpina žmones. Per savaitgalį Vilniaus policija gavo dvylika pranešimų dėl nepilnamečių agresyvaus elgesio: jie ne tik daužė langus ir laužė tvorą, bet ir pagaliais grasino apsaugos darbuotojui, suniokojo jo tarnybinę mašiną. Policijai pavyko sulaikyti 17 nepilnamečių. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.  „Tiktoke“ patys paaugliai platino vaizdus iš buvusių Sporto rūmų prieigų ir vidaus.

Per kraupią avarija Latvijoje, prie Gulbenės, žuvo keturi paaugliai. Dar viena – penkta avarijos auka – dėl gyvybės kovoja ligoninėje, merginos būklė sunki. Tarp žuvusiųjų ir septyniolikmetė, našlaite palikusi vos trejų dukrytę. Žuvusiųjų artimieji sako nespėję užkirsti kelio tragedijai – prieš pat nelaimę, nepilnamečiai dar programėlėje „Snapchat“ dalijosi vaizdais, kaip milžinišku greičiu skraido „Audi“ A3 automobiliu.

Gripui kasmet rodant vis aštresnius nagus, o tėvams vis tiek delsiant skiepyti vaikus, valdžia ėmėsi naujovių – nuo šio rudens mažyliai nuo dvejų iki septynerių metų gripo vakcina bus skiepijami nemokamai. Tiesa, kai kurie tėvai prisipažįsta, kad net ir toks valdininkų skatinimas nelems jų apsisprendimo vakcinuoti atžalas. Šešiametę Ameliją mama atvedė skiepytis privalomuoju skiepu nuo difterijos. Ar skiepys atžalą nuo gripo, Amelijos tėvai dar galvoja.

Į Varėną susirinko patys aršiausi grybautojai. Mat nuo ankstaus ryto duotas startas jau tradicija tapusiai Grybų šventei, ir joje surengtam Grybavimo čempionatui. Renginyje ir vėl varžytasi dėl geriausio grybautojo vardo – laurus nuskynė šeimininkų komanda, surinkusi per keturis kilogramus grybų. Mat grybautojams šiemet grybų Dievas nebuvo dosnus, miškai tušti net ir šungrybių.

Detektyvas sostinėje – vilnietė mokytoja skundžiasi, kad ją apkandžiojo kaimynės šuo – belgų aviganis. Esą ją šuo užpuolė daugiabučio namo kieme, pargriovė ir, pasak moters, kelis kartus kando į ranką. Tik štai šuns globėja, nors incidento neneigia, bet sako, kad keturkojis kaimynę tik išgąsdino, bet nekandžiojo ir moteris esą išsigalvoja. O policijos pareigūnai tvirtina, kad tokių incidentų šiemet užfiksavo apie keturiasdešimt, tik nebūtinai jie visi baigiasi baudomis.

Beveik devyni šimtai tūkstančių šalies gyventojų dar iki šių metų pabaigos ar kitų pradžioje gaus specialų leidinį „Jei krizė arba karas: kaip elgtis“. Jame bus patarimai, kaip pasiruošti krizinėms situacijoms ir kaip įsitraukti į valstybės gynybą. Kol kas dar retas tautietis pasiruošęs galimam karui, vadinamai dienai X, arba situacijoms, kai netikėtai užklumpa kitos negandos.

Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje prasidėjo bepiločių skraidyklių mokymo kursai. Visi norintieji jau mokosi ką tik duris atvėrusiame Bepiločių orlaivių kompetencijos centre. Ir vos pasirodė informacija apie tokį kursą, registracijos vietos pradingo žaibiškai. Dalis žmonių prisipažįsta norintys gauti leidimus valdyti bepilotes skraidykles, kiti gi aiškina – po rusofašistų invazijos į Ukrainą mokėti valdyti dronus ir prireikus stoti ginti šalį – tiesiog būtina.

Negalėdamos išsilaikyti, kai kiurios šalies bažnyčios ėmėsi pardavinėti savo turtus. Šalia Širvintų esančiame Bagaslaviškio miestelyje pirkėjams parapija pasiūlė pirkti kleboniją ir šalia jos esančią žemę. Tikintieji įsibaiminę, kad vieną dieną parduos ir bažnyčią. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.  Duris į Bagaslaviškio kleboniją praveria ją kartkartėmis prižiūrinti Birutė. Moteris pasakoja, kur buvo klebono darbo kambarys, miegamasis. Galima išvysti net ir laidinį telefoną.

Pasienio pareigūnus valdžia apginkluoja sunkiąją ginkluote – belgiškais lengvaisiais kulkosvaidžiais. Pirkdama juos kariuomenei ir išleisdama tam 5 milijonus eurų, Krašto apsaugos ministerija pusantro šimto kulkosvaidžių skyrė ir pasieniečiams. Jie apginkluoti ir naujais, NATO standartus atitinkančiais automatiniais ginklais G-36, o sovietiniai kalašnikovai keliaus į Ukrainą.

Dėl įsisukusio žievėgraužio tipografo Trakų miškuose aplinkosaugininkai skelbia stichinę nelaimę. Miškininkai turi apžiūrėti kone kiekvieną eglę, ir ten kur yra kenkėjų, medžius būtina išpjauti ir kuo greičiau išvežti iš miško. Laiku nepastebėjus kenkėjo, gali kilti pavojus visiškai sveikiems medžiams, o ilgainiui tose vietose gali nelikti spygliuočių. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Skandalas „Grindos“ Vilniaus gyvūnų globos namuose. Vilnietė nufilmavo vaizdus, kaip konteineryje ir šalia jo, po atviru dangumi, guli dešimtys šunų lavonų. Toks vaizdas vilnietę šokiravo, o štai įmonė kurios teritorijoje moteris išvydo keturkojų lavonus, ginasi, esą kaip tik tuo metu darbuotojai ruošė gaišenas išvežti perdirbti, tad po atviru dangumi jos gulėjo vos keliasdešimt minučių. Situaciją suskubo aiškintis Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.

Prabėgus kelioms dienoms po konflikto Kaišiadorių rajone, kai garsus verslininkas Alkas Paltarokas pasiskundė sumuštas vietinių, įvykiai pasisuko kita linkme. Vietos gyventojai puolė skųstis ir kreipėsi į policiją, kone vienbalsiai tvirtindami, kad atminti partizanus skirtoje šventėje, ne jie Paltaroką puolė, o patys buvo užpulti. Ir esą ne tik žodžiais ar kumščiais. Pasak vietinių, Paltarokas ir įžeidinėjo, ir net švaistėsi peiliu. Pastarasis kaltės kratosi ir dėsto savo versiją.

Istorinėse sostinės Našlaičių kapinėse – išvartyti paminklai, o mirusiųjų amžino poilsio vieta nuklota medžio skiedrų paklote. Vilniečiai piktinasi miesto valdžios aplaidumu – esą vieta, kur prieš šešerius metus buvo rasti partizanų vado Adolfo Ramanausko Vanago palaikai ne tik neprižiūrima, bet ir niokojama. Miesto valdžia atkerta, esą kapines prižiūri uoliai. Pro Našlaičių kapines vilnietė Skirmantė eina kaskart, kai susiruošia aplankyti mirusiųjų artimųjų kapus Antakalnio kapinėse.