Edita Vilkelienė

Per pastarąjį pusmetį Ukrainos kariuomenė gerokai pasipildė antžeminiais robotų kompleksais, kuriuos kariai sėkmingai naudoja ir šturmui, ir minavimo operacijose, ir net logistikoje. Ten, kur ukrainiečius medžioja rusiški dronai žudikai, ir maisto ar vandens negalima nugabenti mašinomis, labai gerai savo darbą atlieka robotai. Tvirtai įsirėmęs kojomis į pikapo kėbulą, „Istoriku“ pasivadinęs ukrainiečių kovotojas įdėmiai žiūri į dangų. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Miškuose jau dygsta pirmosios šių metų musmirės. Pareigūnai perspėja nuodingų grybų namo nesinešti, mat nuo sausio raudonosiose musmirėse esančios medžiagos muscimolis ir iboteninė rūgštis įtraukti į narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą. Tai reiškia, kad musmirių rinkimas gali užtraukti baudą, o šių nuodingų grybų laikymas namuose gali grėsti kalėjimu. Kaip ir kasmet medikai jau sulaukia pavienių, musmirių prisivalgiusių ir apsinuodijusių, pacientų.

Sostinės Žirmūnų rajone esančio daugiabučio gyventojus terorizuoja kaimynas. Žmonės skundžiasi negalintys ramiai gyventi nei dienomis, nei naktimis. Anot jų, antrame aukšte gyvenantis žmogus nakties metu trukdo miegoti daužydamas sienas, o dienomis grūmoja juo besiskundžiantiems kaimynams, grasina susidoroti. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Vilnietis Kęstutis bando prisibelsti į jau ne vienerius metus triukšmą keliančio kaimyno duris.

Alytiškis senjoras gali būti drąsiai tituluojamas Lietuvos vynuogių karaliumi. Jau trejus metus vyras augina daugiau nei 60 vynuogių veislių. Nuo ryto iki vėlumos vynuogyne plušantis vyras uogomis neprekiauja, tik pats su šeima mėgaujasi, o ir svečius vaišina. Apie savo vos ketvirtus metus skaičiuojančio vynuogyno anksčiausiai sunokusias vynuoges pasakoja ir duoda paskanauti alytiškis Anatolijus.

Pedofilijos skandalas krečia Varėnos rajono savivaldybę. Buvęs ilgametis savivaldybės meras, eksparlamentaras, o dabar Varėnos savivaldybės tarybos narys, buvęs socialdemokratų partijos narys Vidas Mikalauskas kalamas prie kryžiaus dėl to, kad daugiau kaip prieš 30 metų lytiškai išnaudojo rankinio komandos berniukus – kaišiojo rankas į paauglių kelnaites, liepė jį tenkinti oraliniu būdu.

Jis svajoja tyrinėti galaktikas, išpažįsta šamanizmą ir nuo penkerių metų nesiskiria su ginklu – tai į Ukrainą atvykęs kovotojas iš Šiaurės Amerikos Čerokių genties. Bepiločio orlaivio operatorius, šaukiniu Kosmosas, padeda ukrainiečiams kovoti Zaporižės regione. O motyvas, kodėl jis čia kariauja, labai paprastas – indėnų ir ukrainiečių istorijos yra panašios. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Skandalas Alytuje – iš darbo išeina visi Pirminės sveikatos priežiūros centro gydytojai. Tokį sprendimą medikai sako priėmė po to, kai savivaldybė Pirminės sveikatos priežiūros centrą, kuriame jie dirbo, prijungė prie didžiulės centrinės Alytaus poliklinikos. Drastiško žingsnio medikai ėmėsi ir dėl to, kad esą miesto valdžia jų neįspėjo apie įstaigos reorganizaciją, ir net neprašė apie tai paskelbus likti. Pacientai ir verkia, ir žada keliauti paskui medikus į Alytaus rajoną.

Sostinės gyventojus savaitgalį šiurpino tai vienoje, tai kitoje miesto viešoje vietoje po daugiabučių langais besišlapinantys benamiai. Ypač šokiruoti pilaitiškiai, po savo namų langais išvydę vyrą ir moterį, kurie gamtinius reikalus visiems matant atliko visiškai nuogi. Dėl šio įvykio tyrimą pradėjo policija. Vilniaus savivaldybės valdininkai paaiškinti, kodėl nieko nesiima, laiko nerado.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Vasariškos liūtys skandino Vilnių ir Tauragę, gatvės tiesiog plaukė, o vairuotojams teko apsišarvuoti kantrybe. Sostinės Apkasų gatvė virto sunkiai išvažiuojamu ežeru, kurį įveikti galėjo tik „pravažesnes“ mašinas turintys vairuotojai. Savivaldybė teisinasi, esą neseniai suremontuotos gatvės šuliniai nepajėgė surinkti vandens. Iššūkių dėl miestą skandinančios liūties turėjo ir Tauragės gyventojai, kurių automobilius sėmė vanduo. Gerų žinių apie ateinančio rugpjūčio orus neturi ir klimatologai.

Pavilnių Verkių regioninių parkų direkcija skelbia karą invaziniams vėžiams. Penktadienį prie Vilnelės rengiamos tradicinės vėžiavimo varžybos „Vėžiavimo naktis 2025“. Dalyviai ne tik bus aprūpinti gyvių gaudymui reikalinga įranga, bet ir gaus paragauti šviežios vėžienės – čia pat virtos iš tik ką pagautų vėžių.

Vasara beveik įpusėjo, bet saulėtas dienas, kaip dažnas pajuokaujame, galime suskaičiuoti lenkdami vienos rankos pirštus. Gali būti, kad taip belankstydami sulauksime ir vasaros  pabaigos, mat klimatologai kone visą likusią vasaros dalį prognozuoja su gausesniais krituliais, nors ir laipsniu šiltesnę.  Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.  Posakis, kad tokią dieną joks šeimininkas šuns į kiemą neveda, netinka vilnietei Rasai, kartu su augintine Pupa išsiruošusiai į kirpyklą.

Šokiruojantis radinys Trakų pašonėje. Miške Ropėjų girininkijos miškininkai rado išardytą ir išmestą visą seną namą, tiksliau tai, kas iš jo liko – didžiulius kiekius statybinių atliekų. Šalia ir krūvos autodetalių, vaikiškų žaislų. Miškininkai įtaria, kad pasidarbavo jau prieš pusmetį identifikuotos gamtos teršėjų grupuotės atstovai, veikiausiai besiverčiantys nelegaliu šiukšlių gabenimu. Pareigūnai prašo žmones, pažinusius savo daiktus, atsiliepti.

Alytaus regiono atliekų tvarkymo centre žmones jau pakeitė dirbtinis intelektas (DI). Tiesa, jo darbas ne visai intelektualus – kompiuteris gilinasi į rajono šiukšles. Pakeitęs gyvus žmones, dirbtinis protas kasdien po aštuonias valandas skaičiuoja, kiek į sąvartyną pakliūva plastiko, metalo ar kitų atliekų. Tai esą padeda identifikuoti ir kaip žmonės rūšiuoja, ir ką galima padaryti su į centrą patekusiomis atliekomis.

Parlamentarai dar pernai rudenį uždegę žalią šviesą naminukės gamybai kaimo turizmo sodybose, galutinai legalizavo jos varymą. Naminę galima buvo gaminti, bet negalima buvo gauti leidimo ja vaišinti į sodybas užsukančius svečius. Dabar kaimo turizmo ūkininkai, pagaminę naminukę, galės nuvežti ją į laboratoriją patikrinti ir gauti kokybės sertifikatą.  Tiesa, tie, kas degtinę varė miškuose, ir toliau lieka laukti, kada galima bus jiems ją gaminti legaliai.

Kol aplinkos ministras Povilas Poderskis laižo medų povestuvinėje kelionėje, Vilniaus meška Seime privertė raudonuoti aplinkos viceministrą. Specialiai sušauktame Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje jam teko aiškintis, kodėl nieko nesiėmė, kai po Vilnių laisvai judėjo laukinis gyvūnas.  Medžiotojai dalinasi naujausiais vaizdais – šįryt Vilniaus meška pramintas rudasis lokys ramiai, be streso užkandžiavo Pabradėje.

Tris paras sostinės ir aplinkinių gyvenviečių žmones klajonėmis po jų kiemus gąsdinusi meška patraukė į Asvejos regioninį parką. Gyvūno kelionę sekantys medžiotojai sako šią akimirką nežinantys, kur tiksliai yra rudasis lokys. Dar pirmadienį Aplinkos ministerija davė leidimą mešką nušauti – tiesa, tai daryti medžiotojai atsisakė. Toks tris paras tylėjusių ir jokių sprendimų nepriėmusių aplinkosaugininkų žingsnis piktina ir žmones, pro kurių kiemus prabėgo išsigandusi meška.

Rudosios meškos detektyvas persikėlė į Riešę. Jos gyventojai bijo kelti koją iš namų, o kiti sako ne tik matę, bet ir akis į akį susidūrę su gauruotąja. Tiesa, išsigandęs gyvūnas pasak žmonių ne jais domisi, o blaškosi iš vienos vietos į kitą ieškodama pagalbos. Atsakingos institucijos jau ketvirta diena išgelbėti užklydusio gyvūno nepajėgia. Pasipiktinę medžiotojai siūlo savo pagalbą.  Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Pavojingiausiose šalies geležinkelio pervažose pernai žuvo bent šeši lietuviai, tad policija ir geležinkelininkai surengė mokymus pėstiesiems ir vairuotojams kaip saugiai kirsti bėgius. Ir nors taisykles žino daugelis, visgi nusižengusiųjų – kirtusių bėgius neleistinose vietose, net ir matant pareigūnams – netrūksta. Per parą vien Radviliškio rajone specialiai įrengtos kameros užfiksavo apie dešimt vairuotojų ar pėsčiųjų, kurie kirto bėgius degant raudonam šviesoforo signalui.

Skandalas Alytaus rajone – iš lėktuvo mėtyta vakcina nuo pasiutligės, skirta lapėms, galimai apsinuodijo šunys. Du nugaišo iš karto, o vieną pavyko išgelbėti. Alovėje gyvenantys keturkojų šeimininkai netveria pykčiu – vakcina skirta mėtyti pamiškėse ar laukuose, buvo mėtoma bet kur, tad jaukas pakliuvo tiesiai į gyvenamo namo teritoriją. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba aiškinasi situaciją.  Savo vokiečių aviganę, vos septynių mėnesių kilmingąją Dorą, kviečia Tomas.

Mėlynių ir kitų miško uogų valgytojams liūdnos naujienos iš gamtininkų – dėl gegužę siautusių šalnų, miško uogų derlius šiemet bus itin skurdus. Šalnos nukando uogienojus per patį jų žydėjimą, tad daugumoje šalies miškų mėlynių bus tik patiems miško gyventojams. Gerokai menkesnis bus ir miško aviečių derlius. Nudžiuginti negali ir klimatologai – po truputį atsėlinanti vasara, bent jau dabar atrodo, šykštės kritulių, tad ko nepakando šalnos, naikins sausra.

Vilniaus rajono žmones, gyvenančius atokiau nuo miestų ir didesnių miestelių, gydys atvažiuojantys šeimos gydytojai ir odontologai. Rajono savivaldybė po kaimus ketina siųsti mobiliąsias ambulatorijas, o tokį pavyzdį paėmė iš Alytaus. Tiesa, projektas dar tik pasirašymo su partneriais iš Lenkijos stadijoje, bet Vilniaus rajono meras tikisi, kad dvi ambulatorijos su medikų komandomis ir būtiniausia įranga žmones lankys jau po metų.  Lygialaukyje gyvenanti Halina sako turinti sveikatos bėdų.

Naujas rusofašistų kankinimo būdas savo kariams – jie juos riša prie medžio ir tai vadina aukojimu „Babai Jagai“ – sunkiajam ukrainiečių bepiločiui lėktuvui. Tokius okupantų pėstininkų veiksmus užfiksavo Ukrainos žvalgyba Charkivo ir Donecko srityse. Kodėl baudžia savus, kokias dar istorijas žvalgyba pasirengusi atskleisti ir kaip skamba rusofašistų vadų įsakymai bausti savus – TV3 žinių kolegų ukrainiečių parengtame reportaže.

Vilniuje, Vinco Kudirkos aikštėje prie Vyriausybės liejosi kraujas, o praeivių ausį rėžė žviegiančių paršelių garsai. Dar garsiau už kastruojamus paršelius šaukė „Tuščių narvų“ organizuotos akcijos dalyviai, kviečiantys tautą į kovą su kiaulių augintojais bei ūkininkais, kastruojančiais mažus paršelius be nuskausminamųjų vaistų. Aktyvistai aiškina, kad jokiu būdu negalima paršeliams leisti kęsti skausmą. Kiaulininkai atkerta, kad paršeliai skausmo beveik nejaučia ir dabar.

Lietuvos Seime ketvirtadienį vyko inovacijų eksperimentas. Išbandytas būdas, kaip iš Seimo narių išpešti daugiau naudos – mindami elektrą gaminantį dviratį parlamentarai prigamino tam tikrą kiekį elektros, kuris įkrovė specialų kaupiklį. Tokia idėja visai patinka ne tik rinkėjams, o ir kai kuriems išmanųjį dviratį išmėginusiems bei kaip reikiant paprakaitavusiems Seimo nariams.

Santaros klinikų Vaikų onkohematologijos centre ašaras ir skausmą pakeitė mažųjų šypsenos, kai centrą aplankė ir klounai, ir su jais kartu po palatas keliavo pirmoji šalies ponia Diana Nausėdienė. O šypsotis yra dėl ko, kaip sako gydytojai, mat vėžį pastaraisiais metais įveikia aštuoni, o kartais net ir devyni iš dešimties vaikų.

Piko valandomis mieste kemšantis gatvėms, kai kurie tautiečiai dėl to linkę kaltinti garbaus amžiaus vairuotojus, esą jie lėčiau važiuoja, prasčiau orientuojasi gatvėse ir tampa tikru galvos skausmu kitiems eismo dalyviams. Pastarieji ne tik atkerta, kad yra atsakingesni vairuotojai nei jaunimas, bet ir bando tai įrodyti vairuotojo pažymėjimą gaudami perkopę aštuoniasdešimt ir daugiau metų.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. 85-erių vilnietis Juzefas prie poliklinikos lūkuriuoja žmonos.

Tradicinė „Maisto banko“ akcija jau prasidėjo šalies mokyklose ir darželiuose. Ir mažieji, ir vyresni su malonumu dalijosi su skurstančiais ne tik ilgesnio galiojimo produktais, bet ir savo pamėgtais skanėstais. Dažnas mokinys nė neslepia produktus pirkęs ir iš tėvų duotų pinigų, ir net pakratęs savo asmeninę taupyklę. Norą dalyvauti „Maisto banko“ akcijoje pareiškė kone pustrečio šimto mokyklų ir darželių.

Pavojingasis erkinis encefalitas į ligonines jau guldo pirmuosius pacientus. O vien per tris šių metų mėnesius infektologai užregistravo dešimt susirgimų erkiniu encefalitu. Ir įspėja – klimatas šyla, erkės žiemomis beveik nemiega, tad keliaudami į gamtą turim būti itin budrūs. O bene geriausia apsauga nuo mirtį sėjančios infekcijos – skiepai. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Tradicijų besilaikantys žmonės raitojasi rankoves ruošdamiesi gražiausiai pavasario šventei – Velykoms. Ypač daug dėmesio tikintieji skiria vadinamajam prieššventiniam tridieniui – ketvirtadieniui, penktadieniui ir šeštadieniui.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Dzūkijoje esančiame Užuguostyje pakvipo prieššventine ruoša. Bibliotekininkė Rasa čia pat, bibliotekoje, vėdina dzūkiškus divonus – lovų užtiesalus ir ne tik. Didysis ketvirtadienis, sako, tam ir turėtų būti skirtas – švarinimuisi.

Iki Velykų likus kiek daugiau nei savaitei, prekybos centrus ir ne tik juos, užplūdo pirkėjai ieškantys pagrindinio stalo atributo – kiaušinių. Prekybininkai giriasi – užteks visiems, mat užpirkę jų milijonus, o štai sveikatos specialistai pataria, kaip išlaikyti šį produktą iki švenčių šviežią. O dietologai dar ir paantrina, kaip kiaušinius paruošti, kad jie džiugintų akį, ir gomurį. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Akibrokštas dvylikametės kelmiškės laidotuvėse – užuot užjautęs gedinčius, vaiko netekusius tėvus, Kelmės klebonas Virginijus Kazaitis jiems bažnyčioje atskaitė moralą. Pamoksle aidėjo kaltinimai šeimai, kad ši yra nesusituokusi, nors vaiką praradusi pora turėjo objektyvių priežasčių, kodėl to padaryti negalėjo. Galop kunigas per pamokslą šeimą apkaltino per menku tikėjimu. Kelmės kunigas kaltės nepripažįsta. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže. Kelmės Švč.

Putino ir Trumpo bičiulystė, besitęsiantis karas Ukrainoje daliai žmonių didina baimę, kelia nerimą ir įtampą dėl karo grėsmės. O kai kuriuos ši baimė jau veja iš Lietuvos. Nekilnojamojo turto brokeriai stebi didesnį lietuvių susidomėjimą butais saulėtoje Ispanijoje, Portugalijoje ar Šiaurės Kipre.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Vilnietė Alicija džiaugiasi pavasariu, bet neslepia – vis dažniau šį džiaugsmą temdo karo grėsmės baimė.

Jau sekmadienį, kovo 30 d., pusryčius valgysime nauju, vasaros laiku. Naktį iš šeštadienio į sekmadienį laikrodžio rodyklę pasuksime vieną valandą į priekį. O štai toks laikrodžio sukinėjimas vienus gyventojus pykdo, kiti reaguoja ramiau. Mokslininkai sako, esą laiko kaitaliojimas apčiuopiamos naudos dvidešimt pirmame amžiuje tikrai neduoda. Gubiškių ūkininko valdose taip rytą pradeda dešimt gaidžių. Vienas užduoda toną, tuomet prisijungia kiti, liaudiškai tariant, žadintuvai.

Sniegas, antradienį nuklojęs rytinius rajonus ir ypač Vilnių, stabdo prasidėjusių žibučių žydėjimą ir vadinamų kačiukų skleidimąsi. Tiesa, gamtininkai čia didelės bėdos nemato, sako, kad dalis augalų jau spėjo prisitaikyti prie tokių gamtos išdaigų, kai vieną dieną pliusas, verčiantis nusimesti šiltus drabužius, o kitą – jau vėl jų norisi šiltesnių. Kur kas sunkiau iš šiltųjų kraštų grįžusiems paukščiams, kurie turi paplušėti ieškodami kuo prasimaitinti ir kur sušilti.

Svajojantiems apie akinamai baltą šypseną – medikų įspėjimas. Jeigu jau sugalvojote išsibalinti dantis, turėtumėte tai daryti tik pasikalbėję su savo odontologais. O jie rekomenduoja „nepasimauti“ ant reklaminių filmukų, kuriuose pardavėjai bando įsiūlyti neva stebuklingas pastas. Pastaruoju metu jos ėmė itin populiarėti, tad medikai įspėja, kad daugėja ir rizikuojančių likti be dantų.

Seimo naujokas socialdemokratas Tomas Martinaitis įsivėlė į skandalą – apsigyveno Seimo viešbutyje, nors butą sostinėje turi ir jį dabar nuomoja parlamentaro sutuoktinė. Nors socialdemokratas vis dar neapsisprendė, ar atsivežti šeimą gyventi į Vilnių, bet užsiprašė ir gavo ne vieno, o net trijų kambarių butą Seimo viešbutyje. Jame, kaip pats prisipažįsta, gyvena tik per sesijas, o nuolat su žmona ir dviem mažametėmis dukromis T. Martinaitis gyvena Naujojoje Akmenėje.

Nemaloni istorija gyvūnų veislyne – vilniečių šeima, nusipirkusi du Meino meškėnus ir sumokėjusi už juos bemaž keturis tūkstančius eurų, skundžiasi įsigijusi katę maiše. Pasak vilniečių, augintiniai ligoti – su chroniniu dantenų uždegimu, koronavirusu. O jų gydymui jau penkis tūkstančius išleidusi pora nesulaukia veisėjų pagalbos, nors esą tokia buvo pažadėta. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Daugybė žmonių niršta internete pamatę vaizdą iš Anykščių – žmonės policijai skundžia vyrą, kuris uždaręs savo šunį balkone jį gąsdino, o po to ir sudavė, kai šis lodamas prašėsi į vidų. Gyvūnų gynėjai ragina iš tokio šeimininko keturkojį atimti, policijos pareigūnai ėmėsi administracinės teisenos ir šeimininkas gali sulaukti baudos. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Lietuvos šaudyklos sausakimšos. Žmonės vis dažniau užsuka ne tik mokytis, bet ir tobulinti ginklo valdymo įgūdžius. Tik štai dažnas neslepia – mokymasis apsiginti nuo priešo yra brangus malonumas, taip pat skundžiasi, kad trūksta profesionalių šaudyklų ir kompetentingų instruktorių. Tiesa, instruktoriai mato ir kitą bėdą – dažnas griebiasi ginklo, bet turi per mažai tam įgūdžių.  Pistoleto muliažą traukia ir į rankas ima šiaulietė Lilija.

Artėjant pavasariui buvo minima vievesio diena. Pagal senovės papročius norintiems visus metus būti energingais ir vikriais tą dieną reikėjo daug judėti, šokti. O tiems kas nori gražios odos – nusiprausti lediniu vandeniu. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.   Pagal tą dieną, kaip sako senosios kultūros žinovai, dažnas spėdavo ir kokie gi bus likę orai. Pamatę vieversį, atskridusį dar iki vasario 24-osios, pernelyg nesidžiaugdavo.

Lietuvoje yra vietų, kur bent jau vaikai už pietus – sriubą, antrą patiekalą ir kompotą – tesumoka vos 90 centų. Tiek įprastose sostinės mokyklose kainuoja vos vienas patiekalas. O štai Švenčionių Zigmo Žemaičio gimnazijoje ar Varėnos Ąžuolo gimnazijoje net ir patys išrankiausieji mokiniai randa kažką skanesnio ir už 4 centus, ir už 59 ar 27 euro centus.  Švenčionių Zigmo Žemaičio gimnazijos dvyliktokas Ignas per pietų pertrauką atskuba į valgyklą.

Garsi lietuvių kino dailininkė, kostiumų modeliuotoja Irena Vabalienė kuria ypatingą paveikslą – Lietuvos himno autoriaus Vinco Kudirkos portretą. Savo sugalvota technika moteris vilnoniais siūlais jau išsiuvinėjo portretą, o štai iš lino pluošto dar kuria ir ypatingą vainiką tautos dainiui. Netrukus devyniasdešimties sulauksianti vilnietė, garsi lietuvių kino dailininkė, drabužių modeliuotoja Irena Vabalienė rodo, kaip gimsta Lietuvos himno autoriaus Vinco Kudirkos portretas.

Pavojingasis erkinis encefalitas šiemet jau pražudė pirmą žmogų – 60-metį vyrą. Medikai ragina nežiūrėti, kad aplinkui balta ir šalta – suskubti skiepytis nuo mirtį sėjančio viruso. Mat pastarųjų metų tendencijos rodo, kad erkių platinamos ligos žmones kamuoja jau ne sezoniškai kaip anksčiau, o ištisus metus.   Mat klimatas šyla, o tai reiškia, kad ir erkės aktyvesnės nei būdavo ankstesnėmis žiemomis. Ir randa savo aukas užkrėsti parazitai jau ne tik miškuose, bet ir didmiesčio centre.

Minint Šventos Agotos dieną, šalies bažnyčiose kunigai laimina duoną. Nuo seno tikima, kad tuos namus, kuriuose yra bent mažytis šventintos duonos gabalėlis, aplenkia gaisrai ir kitokios negandos. Kai kas Agotos duonos kriaukšlelę vežiojasi ir automobiliuose tikėdami, kad išvengs eismo nelaimių ar net vagysčių. Tačiau kodėl duonos diena agotinių vadinti nevalia ir kuo susijusi Šventoji Aguota su duona? Plačiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Katės maiše detektyvas Vilniuje. Siekis įsigyti keturkoją draugę vilnietei baigėsi ir ištuštėjusia pinigine, ir nuolatinėmis kelionėmis pas veterinarus. Moteris kaltina vieną Ignalinos kačių veisyklų jai esą pakišus sergančią katę.   Veislyno šeimininkė atkerta vilnietei pardavusi sveiką katę, gyvūnas esą galėjo užsikrėsti jau pas naują šeimininkę. Tiesa, veislyne ašarojančių katinų yra ir šiandien, Valstybinė ir maisto veterinarijos tarnyba panašu prieš gyvūnų ašaras – užsimerkė.

Pagalbos šauksmas feisbuke – švelniakailės katės Koko globėja socialiniame tinkle prašo savo augintinei paaukoti katinų donorų kraujo. Kas konkrečiai kamuoja jos katę, veterinarijos specialistai tiria. Pati gyvūno šeimininkė ir specialistai sako – greičiausiai kito katino kraujas taps kone vieninteliu išsigelbėjimu Koko.   Tiesa, kol kas į pagalbos šauksmą atsiliepė vos vienas šeimininkas, turintis katiną.

Už įvairius nusikaltimus kalintys nuteistieji skundžiasi kalėjimų valdžios palikti ir be tualetinio popieriaus, ir be būtiniausių maisto produktų. Mat kai kuriose įkalinimo įstaigose, pavyzdžiui, Pravieniškėse esančiose parduotuvėse, kai kurie maisto produktai kainuoja gerokai daugiau nei įprastose parduotuvėse. Maža to, nuteistieji skundžiasi ir maisto produktų kokybe, taip pat aiškina, kad į jų skundus valdžia visiškai nereaguoja. Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Karo niokojamoje Ukrainoje sparčiai plinta meno rūšis – tatuiruotės. Rusams įsiveržus į Ukrainą, tatuiruotės tapo tarsi atskira meno šaka – tam tikras judėjimas su patriotiniais motyvais. Tatuiruotės neaplenkė ir kariuomenės: kazokai, vėliavos, gyvūnai ir citatos – tai tik dalis to, ką vaikinai ir merginos tatuiruojasi ant savo kūnų.  Pasišviesdamas žibintuvėliu, Andrejus brėžia eilutę po eilutės. Taip ant likimo brolio rankos gimsta dar viena tatuiruotė.

Prieš daugiau nei penkerius metus tautiečiams išdalytų kalio jodido tablečių galiojimas baigėsi praeitą mėnesį, tad netrukus jos bus pakeistos naujomis. Sveikatos apsaugos ministerija skelbia nupirkusi penkis milijonus piliulių, kurioms išleido pusę milijono eurų. Iki šiol tabletės buvo dalijamos šešiolikos savivaldybių gyventojams, tačiau šį kartą jungiasi dar viena – Jonavos savivaldybė.  Aštuoni iš dešimties TV3 Žinių gatvėje pakalbintų žmonių su savimi jodo tablečių neturėjo.