Dovilė Stoškutė

Kai vaikas staiga nebenori valgyti, pradeda skųstis pilvo skausmais, tampa vangus ir irzlus, o galiausiai ima karščiuoti, vemti, viduriuoti – tėvai supranta, kad greičiausiai į duris pasibeldė nepageidaujamas svečias – rotavirusas, liaudiškai vadinamas skrandžio gripu. Medikai pastebi, kad pastaruoju metu susirgimų šia žarnyno infekcija dėl skiepų itin mažėja, tačiau vaikams sugrįžus į mokyklas bei darželius, sąlygos plisti rotavirusui yra labai palankios.

Kalbantis su Telšiuose gyvenančia Akvile Ružauskienė (37), šalia girdisi vaikų krykštavimas ir juokas, o pati moteris šypsodamasi sako, kad ramiai pasikalbėti auginant 3 atžalas, yra pakankamai sudėtinga. Tačiau iš pirmo žvilgsnio džiaugsmo kupina jos kasdienybė slepia itin skaudžias patirtis.

Prieš beveik pusmetį vilnietei Jekaterinai Litvinionok eilinė diena virto siaubingo košmaro pradžia. Leidžiant laiką kaime pas moters tėvus, sarginis šuo iki sąmonės netekimo sukandžiojo tuomet aštuonmetį jos sūnų Kareną, berniukui net 6 valandas buvo atliekama sudėtinga operacija. Nors šiandien žaizdos po truputį gyja, Jekaterina, kalbėdama apie šią nelaimę, vis dar nesulaiko ašarų ir neslepia, kad vidiniai randai turbūt liks visam gyvenimui.

Klaipėdietė Valda Plisienė (33) – plačiai besišypsanti ir mėgstama veikla užsiimanti dviejų žavingų dukrelių mama. Tačiau dabar iš jos sklindanti ramybė slepia sunkias gyvenimo negandas – patirtus du persileidimus ir pogimdyvinę depresiją. Ji neabejoja, kad gera mama nebūtinai yra laiminga, o visus išbandymus įmanoma ištverti šalia savęs turint žmonių, į kurių pečius galima atsiremti.

Turbūt ne vienam tobulas rytas asocijuojasi su kaimo ramybe ir neskubėjimu, ilgais pokalbiais, vėlyvais pusryčiais valgant blynus su uogiene. O jei ji primena tokią, kokią vaikystėje patiekdavo močiutė... Į panašius prisiminimus žmones nukelia Genovaitė Sakalauskienė, kuri jau dešimtmetį iš ekologiškai auginamų uogų kitiems dovanoja saldžias ir nostalgiją keliančias akimirkas.

Kretingos rajone, Liobių kaime gyvenanti Rasa Šilauskienė prieš kelias dienas į paskutinę kelionę palydėjo savo 43-ejų vyrą, kelerius metus kovojusį su sunkia ir klastinga liga. Viena su 6 vaikais likusi moteris neslepia, kad su netektimi susitaikyti yra be galo sunku, tačiau kartu pasidarė ir tarsi ramiau. „Dabar palengvėjo, nes jis nebekenčia, jam nebeskauda“, – sunkiai atsidūsta Rasa.

Žmonės vis dar užgniaužę kvapą stebi įvykius Baltarusijoje ir dalijasi įvairiomis palaikymo jos gyventojams formomis. Vieną jų neseniai sukūrė ir floristė, TV3 laidos „Pasaulis pagal moteris“ vedėja Kristina Rimienė. Ji iš gėlių padarė baltos ir raudonos spalvos kaukę, kuri išreiškia solidarumą smurtą patiriantiems ir už laisvę kovojantiems Baltarusijos žmonėms.

Žmonės vis dar plūsta į miškus uogauti, grybauti ar tiesiog pasivaikščioti ir dažnai nesusimąsto apie juose tykančius pavojus. Vilnietė Milda Jackevičiūtė-Šmatavičienė prieš kelias dienas buvo itin išsigandusi, mat jos beveik dvejų metukų dukrelė miške suvalgė pakalnučių uogų, dėl ko mergaitei net teko ligoninėje plauti skrandį. Gamtininkas A. Kulbis patikina, kad šios uogos yra labai pavojingos ir jas vaikai lengvai gali supainioti su kitomis uogomis, pavyzdžiui, bruknėmis.

Lietuvoje kasdien patvirtinama bent po kelias dešimtis teigiamų koronaviruso testų, o tyrimus atliekančių laboratorijų darbuotojai ir toliau dirba be atokvėpio. Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL) praveria duris ir tv3.lt naujienų portalo skaitytojams pasakoja, kaip vyksta ir kiek laiko užtrunka paimto COVID-19 mėginių tyrimas, kas yra sudėtingiausia ir, ar tiriant mėginius, dažnai pasitaiko klaidų.

Pasibaigus šiltajam metų sezonui ir iš spintos traukiant ne tik šiltesnius rūbus, bet ir skėčius, ne vienas susimąsto – ar rudenį dar sulauksime šiltesnių dienų ir taip vadinamos bobų vasaros? Klimatologė Viktorija Mačiulytė naujienų portalui tv3.lt sako, kad tiksliai atsakyti į šį klausimą yra sudėtinga, tačiau rugsėjo mėnuo bus šiltesnis ir mažiau lietingas nei įprastai, o bobų vasaros įprastai reikėtų laukti rugsėjo viduryje ar pabaigoje arba spalio pradžioje.

Stilingai atrodyti galima bet kokiame amžiuje: 80-metė pasipuošė savo anūkės kurtu kostiumėliu

Dažnai sakoma, kad nesvarbu, kiek kartų krisi, svarbiausia – kiek kartų sugebėsi pakilti. Šią mintį patvirtina ir septyniolikmetė Juneta Krylovaitė iš Vilniaus, kurios užsispyrimo gali pavydėti ne vienas. Iš pirmo karto neįveikusi savo užsibrėžto tikslo, ji vėliau įrodė, kad sunkiu darbu ir atkaklumu galima pasiekti praktiškai bet ką, net ir išsvajotą tarnybą Palangos gelbėtojų komandoje. „Man visada patiko vanduo.

Šiais laikais kone kiekvieno žmogaus mobiliajame telefone galima rasti šimtus nuotraukų, kuriose užfiksuotos svarbiausios gyvenimo akimirkos ir, žinoma, jis pats. Tačiau vis dažniau norima prisiminimus kurti ir kitokiomis, originalesnėmis formomis. Vieną iš variantų – dėmesį prikaustančių iliustracijų piešimą – žmonėms siūlo Londone gyvenanti lietuvė Vaida Mikutytė (30). Jos darbai be žado palieka ne vieną ir susidomėjimą jau kelia visame pasaulyje.

Kone kiekvienas iš mūsų turime žmonių, kurie yra tarsi saulės spinduliai tamsiomis ir sunkiomis akimirkomis. Toks aplinkiniams yra ir 13-metis Domantas Mažėtis iš Kauno. Berniukas nuo vasario mėnesio kovoja su IV stadijos Hodžkino limfoma ir, nors gydymas reikalauja daug jėgų, liūdesiui ir negatyvioms emocijoms laiko jis neturi. Domanto mama Daiva Mažėtienė prisimena, kad pirmieji sveikatos negalavimai berniukui prasidėjo praėjusių metų gruodžio mėnesį.

Dažnas iš mūsų kasdienybėje pasineria į darbų ir įvairių veiklų sūkurį, visur skuba, lekia ir ranka numoja į organizmo siunčiamus signalus. Taip nutiko ir 50-metei Giedrei Liobytei iš Vilniaus, kuri plėšėsi per du darbus, viena augino dvi dukras ir, kaip pati sako, visiškai neturėjo laiko pasirūpinti savo sveikata. Šiandien moteris kovoja net su keliomis ligomis, tačiau geba džiaugtis kiekviena akimirka ir tiki, kad kartais gyvenime nutinka stebuklų.

Kone kiekvienas po darbų ar kitokių veiklų nori sugrįžti į jaukius ir išpuoselėtus namus. Šį troškimą įgyvendinti padeda Daiva Zuehlke, kuri namus atnaujina taip, kad kai kuriems būna net gaila į juos įžengti. Moteris turi išskirtinį braižą ir iki menkiausių smulkmenų apgalvoja kiekvieną detalę, todėl po jos prisilietimo namai tampa unikalia ir išskirtine vieta. Daiva jau 28-erius metus gyvena Vokietijoje, o vasaromis kiek ilgiau nei mėnesiui sugrįžta pailsėti į Lietuvą.

Vaikystė ne vienam asocijuojasi su nerūpestingomis dienomis, iki vėlumos užsitęsusiais žaidimais ir lakia fantazija galvojant įvairias veiklas. Ypatingą reikšmę vaikams turi ir žaislai, ypač, jei jie yra rankų darbo. Vilnietis Artūras Čeberekas savo dvejų metukų sūnui iš medžio kuria tikrus šedevrus – namelį su garažu ar traktoriaus formos smėlio dėžę. Jie be žado palieka ne tik vaikus, bet ir suaugusiuosius. Išskirtinė smėlio dėžė – vos prieš kurį laiką galutinai užbaigtas Artūro projektas.

Šiandien Lietuvoje minima ypatinga diena – Žolinė, arba kitaip Šv. Mergelės Marijos ėmimas į dangų. Kunigas Ričardas Doveika naujienų portalui tv3.lt sako, kad Žolinės šventė yra labai svarbi kiekvienam tikinčiajam, nes ji simbolizuoja viltį, žmogiškumą ir gyvenimą.

Gražiausios asmeninės šventės dažniausiai neįsivaizduojamos be širdį virpinančių ar gerą nuotaiką užtikrinančių dainų. Jas jau kelerius metus vestuvių ir krikštynų progomis kitiems dovanoja 22-ejų vilkaviškietė Gabija Kardauskaitė. Merginos tembrą ne vienas lygina su angelo balsu, o norintys jį išgirsti savo šventėje jos pasirodymą skuba užsakyti net metams į priekį.

Šiandien ypatingą dieną – 56-tąjį gimtadienį mini televizijos žiūrovų meilę užsitarnavęs sinoptikas, TV3 televizijos orų pranešėjas Naglis Šulija. Naujienų portalui tv3.lt žinomas vyras iš išskirtinės vietos pasakojo, ką jam reiškia gimtadieniai, kaip įprastai juos švenčia ir už ką šiandien yra labiausiai dėkingas. N. Šulija savo 56-tąjį gimtadienį šiandien sutiko ne kur kitur, o Baltijos jūroje.

Nors koronavirusas pastaruoju metu yra daugiausiai dėmesio sulaukianti sveikatos tema, specialistai sako, kad ir kitos ligos, pavyzdžiui, vėžys niekur nedingo ir nelaukia palankesnio laiko smogti žmogui. Storosios žarnos vėžys Lietuvoje yra viena dažniausiai pasitaikančių ir net antra pagal mirtingumą vėžio forma, kurią nustatyti svarbu kuo ankstyvesnėje stadijoje. Tam tikslui pasiekti yra vykdoma speciali programa, tačiau pastaruoju metu atliktų tyrimų skaičiai gąsdinančiai maži.

„Reikia džiaugtis šia diena, o ne fantazuoti apie ateitį“, – užtikrintai sako kaunietė Aušra (54), ištvėrusi net 62 metastazių gydymą. Prieš beveik dvejus metus įprastas moters gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis, kai jai staiga pakilo temperatūra. Nuo tos akimirkos kaunietė pradėjo sunkią kovą ir ne kartą mintyse save laidojo, tačiau šiandien ji yra kaip niekad stipri ir pasiryžusi kovoti toliau. Aušra pasakoja, kad 2018 metų pabaigoje jai labai pakilo temperatūra.

Niekam nėra paprasta kalbėti apie netektį, ypač mažo angelėlio, neseniai išvydusio šį pasaulį. Tačiau klaipėdietė Giedrė Rudinskienė neabejoja – tai daryti būtina tam, kad panašioje situacijoje atsidūrusioms šeimoms būtų lengviau tai ištverti. Moteris prieš beveik dvejus metus turėjo atsisveikinti su vienu iš gerokai per anksti gimusių dvynukų, tačiau po šio įvykio nepalūžo ir mano, kad jos sūnelis dabar danguje yra laimingesnis.

Šiltomis dienomis ne vienam atsigaivinti padeda arbūzai. Nors daugeliui įprasta juos pirkti prekybos centruose, Panevėžio apskrityje gyvenanti Vilma Rakauskaitė-Žukienė su šeima to nedaro jau maždaug dešimtmetį, mat šiuos vaisius užsiaugina patys. Moteris naujienų portalui tv3.lt pasakoja, su kokiais sunkumais susidūrė vos pradėjusi auginti arbūzus, ko per gana ilgą laiką išmoko ir kur deda įspūdingą derliaus kiekį.

Atrasti gyvenimo aistrą ir širdžiai džiaugsmo teikiančius dalykus – kone kiekvieno žmogaus svajonė. Šiauliuose gyvenanti 10-metė Augustė šią svajonę, panašu, jau yra įgyvendinusi. Mergaitės veidą puošia plačiausia šypsena, kai ji bėgioja paskui kamuolį ir žaidžia futbolą. Augustės negąsdina tai, kad ši sporto šaka reikalauja daug fizinės ištvermės, mėlynių ant kojų ji jau seniai nebeskaičiuoja ir savo ateitį nori sieti su futbolu.

Kontraceptinių priemonių pasirinkimas vis dar kelia nemažai diskusijų – kuri yra patikimiausia, patogiausia, saugiausia ir turinti minimalų šalutinį poveikį, o gal visai jo neturinti? Tam tikros jų rinkimosi tendencijos ryškėja jau pastaruosius kelerius metus, pastebi Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytoja ginekologė-akušerė bei „Mergaičių ir moterų akademijos“ narė Raminta Baušytė.

Šiltomis dienomis kiekvienas ieško geriausių būdų atsigaivinti: vieni mirksta vandenyje, kiti mėgaujasi gaiviomis ledų porcijomis, o kai kurie nė akimirkos neįsivaizduoja be kondicionieriaus. Nors šis prietaisas ir gelbsti kovojant su karščiu, netinkamas jo naudojimas gali turėti ir liūdnų pasekmių.

Kone kiekvienos mamos didžiausias troškimas – padaryti viską, kad jos vaiko gyvenimas būtų kuo lengvesnis ir gražesnis. Tokį norą puoselėja bei diena iš dienos dėl to stengiasi ir šiaulietė Živilė Kulešė, kuriai jį įgyvendinti yra šiek tiek sudėtingiau nei kitoms mamoms. Moteris augina neįgalų sūnų, dėl kurio gyvybės išsaugojimo medikams teko kovoti ne vieną kartą. „Jokūbas neauga pats, kaip tai daro kiti vaikai, mes jį auginame kaip gėlytę – laistome, tręšiame ir verčiame stiebtis pirmyn.

Pastaruoju metu vis dažniau buvo galima išgirsti sakant, kad ir anksčiau moterys gimdydavo be vyrų, todėl ir turėjusios tai daryti dėl karantino, neturėtų skųstis ir verkšlenti. Tačiau klaipėdietė Samanta Adomaitytė neslepia, kad pagimdyti neišnešiotą kūdikį, šalia savęs neturėti nė vieno artimo žmogaus ir dar kęsti Klaipėdos universitetinės ligoninės darbuotojų abejingumą bei įvairias replikas buvo sunkiai pakeliama ir daug ašarų kainavusi patirtis.

Sakoma, paversk savo pomėgį darbu ir tau niekada nereikės dirbti. Iš Kėdainių kilusi, šiuo metu Kaune gyvenanti vos 21 metų Laura Grybauskaitė dar žingsniuoja iki to, kad jos hobis virstų pragyvenimo šaltiniu, ir svajoja apie savo tapybos studiją, tačiau daro tai užtikrintai ir sėkmingai. Pasirinkusi dirbti su aliejiniais dažais mergina kuria nuostabaus grožio paveikslus, kurie jau skinasi kelią į kitų žmonių namus.

Dažnai sakoma – kai užsidaro durys, atsiveria langas. Simona Daškevičienė iš Jonavos neabejoja, kad net ir ne vienas. Išgyvenusi skaudžią vyro netektį, moteris ne tik pati atsistojo ant kojų, suteikė stiprybės savo trims vaikams, bet ir įkūrė verslą. Šiandien ji lepina kitus gardžiu maistu, moko kulinarinių paslapčių ir, svarbiausia, savo pavyzdžiu įrodo, kad bet kokioje situacijoje yra viltis ir galimybė.

Nenumaldomai artėjant paskutiniam vasaros mėnesiui, nemaža dalis žmonių dar tik planuoja savo atostogas ir ruošiasi kur nors vykti. Pailsėti prie jūros neseniai nusprendė ir kauniečių šeima, kuri neslepia, kad ši patirtis gerokai apkarto – jie iš nuomotojos ne tik neatgavo viso užstato, bet ir sulaukė įžeidinėjimų. Tuo metu nuomotoja sako, kad šeima nesilaikė susitarimų ir dabar ją viešai šmeižia.

Viena iš didžiausių vaikelio atėjimo į pasaulį laukiančių mamų svajonių – paimti ką tik gimusį kūdikį ant rankų ir priglausti prie savo kūno. Šį troškimą prieš kelerius metus puoselėjo ir vilnietė Aistė Fernandez, tačiau likimas jai buvo paruošęs kitokį planą. Placentos atšoka, kraujo klane gulintis kūdikis, skubus jo gabenimas į naujagimių reanimaciją ir kraujo perpylimas pačiai Aistei – visa tai ir dar daugiau jai teko patirti per gimdymą.

Sakoma, kad geriau vieną kartą pamatyti nei šimtą kartų išgirsti. Šią mintį pokalbio metu pakartoja ir gidė Irena Liškuvienė, pasakojanti apie Žemaitijos perlus – Tverų miestelį ir Lopaičius, kurie pastaruoju metu sulaukia vis didesnio žmonių susidomėjimo. Daugelį pakeri šiose vietovėse vyraujanti ramybė ir tik maža dalis žino, kokią reikšmę jos turėjo Lietuvos istorijai. „Kai žmonės prisiliečia prie istorijos, jie visai kitaip žiūri į žemaičius.

Šiltomis dienomis ne vieną vilioja mintis praleisti laiką prie ežero ar jūros. Dažniausiai iškylos ir pasibuvimas gamtoje neįsivaizduojamas be skanaus maisto ir gėrimų, tačiau neretai jie tampa ir apsinuodijimų priežastimi. Kaip to išvengti, ko būtina nepamiršti ir kokius produktus geriau rinktis, naujienų portalui tv3.lt pasakoja Vilniaus visuomenės sveikatos biuro specialistė, dietistė Virginija Kupčiūnaitė.

Visam pasauliui grumiantis su koronavirusu, bet kokia pagalba vieni kitiems tampa aukso vertės. Tai suprasdama Lietuvos ekspertų ir medikų komanda dvi savaites nuo birželio 19-tosios praleido Armėnijoje, kur padėjo su itin rimtais ligos iššūkiais kovojančiai valstybei.

Šiltuoju metų laiku daugeliui ypač svarbu, kad oda būtų glotni, lygi ir švelni. Dėl to tiek moterys, tiek vyrai varsto grožio kabinetų duris ir darosi depiliacijas. Jas atliekanti meistrė Vaida iš Vilniaus sako, kad vasarą šių procedūrų poreikis gerokai suintensyvėja, o populiariausia vis dar išlieka bikini zonos depiliacija. Tiesa, Vaida pasakoja, kad kitos meistrės kartais sulaukia ir įdomesnių prašymų iš vyrų.

Dažnai sakoma, kad, pasidalijus skausmu, jis sumažėja, o, pasidalijus džiaugsmu, jo atsiranda dvigubai daugiau. Dalintis sunkiomis gyvenimo akimirkomis su kitais dažniausiai nėra lengva, tačiau vilnietė Erika Karpavičė tam ryžosi vildamasi, kad jos patirtis gali būti naudinga ir pamokanti.

Iš Utenos krašto kilusi ir ten šiuo metu gyvenanti Edita Kušleikienė savo darbais žavi ne vieną. Moteris piešia, kuria sages-lėlytes, neria, užsiima floristika bei dekupažu – visus jos talentus ir sugebėjimus sunku net išvardinti. Pastaruoju metu Edita gana daug dėmesio skiria ir drabužių atnaujinimui. Mylimus, bet kiek pabodusius rūbus ji tarsi prikelia antram gyvenimui sukurdama iš jų tikrus meno kūrinius.

„Man taip patiko laidotuvės“. Ar įsivaizduojate, kad galėtumėte šiuos žodžius ištarti garsiai? O kaip reaguotumėte juos išgirdę? Laidotuvių palydėtojai Norai Išganaitienei tokie žodžiai yra įrodymas, kad ji padarė viską, jog sunkią akimirką žmonės nesuktų galvos dėl organizacinių dalykų, nesijaustų blogai norintys ką nors daryti kitaip nei įprasta. Šie žodžiai jai yra įrodymas, kad moteris tiesiog savo buvimu, apkabinimu ar tinkamu žodžiu kitiems palengvino netekties akimirką.

„Nesustok gyventi“. Tokie žodžiai lydi kauniečio keliautojo Aurimo Valujavičiaus (25) kasdienybę. Baidare įveikęs Nemuną, leidęsis į beveik 14 tūkstančių kilometrų kelionę po Europos šalis dviračiu, kopęs į ugnikalnį, pelnęs Lietuvos metų keliautojo vardą, prieš kelias savaites jis ryžosi dar vienam gyvenimo nuotykiui – baidare perplaukti Dunojų, įveikti 2800 kilometrų ir užfiksuoti naują Lietuvos rekordą.

Pamažu pagreitį įgaunantis grybų ir uogų sezonas jau ne vieną išviliojo į gamtą. Tačiau kartais norintys iš miško grįžti su įvairiomis gėrybėmis griebiasi ir neleistinų gudrybių – mėlynių rinkimui naudoja specialų įrankį vadinamą šukomis. Gamtininkė, VšĮ „Paslaugos gamtai“ direktorė Ingrida Meškinytė pastebi, kad tai daroma pakankamai dažnai neįvertinant, kokią žalą tai turi gamtai.

Garsiai kalbėti apie seksualumą, intymų gyvenimą, jo problemas vis dar yra tabu. Tačiau šį požiūrį bando sugriauti sertifikuota DAO praktikų instruktorė, mokymų moterims „Gydomoji Tao Meilė“ įkūrėja Edita Esenku Šimkutė. Ji atvirai dalijasi savo asmenine patirtimi, veda seminarus moterims ir padeda joms ne tik tinkamai nukreipti seksualinę energiją, bet ir pajusti malonumą. Moteris pasakoja, kad ji ilgą laiką negalėjo patirti orgazmo ir ignoravo savo emocinę būklę.

Garsiai kalbėti apie patirtą smurtą artimoje aplinkoje ryžtasi dar palyginti mažai žmonių. Tačiau šiuos ledus vis labiau pralaužti bando Prienuose gyvenanti Roberta Ažukaitė (33). Besiskirianti moteris ėmė dalintis savo patirtimi ir, suvienijusi jėgas su kitomis bendramintėmis, įkūrė iniciatyvą „Neliečiama“ po to, kai susidūrė su vyro šmeižtu ir savo kailiu patyrė, kaip sunku įrodyti, kad prieš tave buvo smurtauta.

Eilėmis ir dainomis išgarsintas, vertingiausiu laikomas grybų karalius šią vasarą jau ne vienam grybautojui suteikė daug džiaugsmo. Pilnomis pintinėmis miške rastų baravykų dalijasi ne vienas grybautojas ir sako jaučiantis, jog šie metai greičiausiai bus baravykų metai. Įspūdingą kiekį grybų prieš kelias dienas radusi Rasa pasakoja, kad laimikių su keliais draugais ieškojo keliuose miškuose, o jų kiekis pranoko bet kokius lūkesčius.

Maskarponės sūrio, karamelinis su riešutais, gaivaus skonio jogurtinis – tortų pasirinkimas yra milžiniškas ir daugelis be jų neįsivaizduoja įvairių švenčių. Dažnai seilės tįsta ne tik nuo skonių įvairovės, bet ir nuo torto išvaizdos. Būtent tai nutinka žvelgiant ir į Vilniuje gyvenančios 29-erių Justinos Šilinikaitės-Adomaitienės gaminius. Jie išsiskiria ne tik estetiniu vaizdu, bet ir tuo, kad yra veganiški. „Eksperimentuoti virtuvėje pradėjau būdama 14-likos metų.

Vietoj įprastų vestuvių – penkias dienas trunkantis festivalis. Vietoj baltos nėriniais puoštos suknelės ir juodo smokingo – lininiai drabužiai. Vietoj nuo įmantriausių patiekalų lūžtančių stalų – jaukus kampelis su augalinės kilmės maistu. Tokia buvo vilniečių Gintarės ir Mantauto Klimų vestuvių šventė – tvarus Klimukų vestuvių festivalis, vainikavęs aštuonerius draugystės metus ir atspindėjęs jų gyvenimo būdą.

Šiltuoju sezonu daugelis mėgsta pasilepinti gamtos teikiamomis gėrybėmis – uogomis. Neretai žmonės jas perka iš turguje ar prie prekybos centrų įsikūrusių pardavėjų. Neseniai socialiniame tinkle buvo galima pamatyti nuotrauką, kurioje užfiksuota, kaip viena moteris žemuogėse rado vinukų.

Juos suvedė bendra profesija, nuo pat bendravimo pradžios atrodė, kad vienas kitą pažįsta amžinybę, jau pirmojo susitikimo metu pilve skraidė drugeliai, o dvejų metų draugystę neseniai vainikavo santuoka. Tokia yra Indrės ir Evaldo Starinskų meilės istorija – graži ir verčianti patikėti, kad kiekvienam kažkur pasaulyje yra skirtas sielos draugas. Vilkaviškyje gyvenanti pora dirba Valstybinėje priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje.