Dovilė Stoškutė

Jei jūsų paklaustų, kur gyvena Kalėdų Senelis, greičiausiai nė nesudvejoję pasakytumėte, kad Laplandijoje. Tačiau Alytaus rajone esanti sodyba ne vieną priverčia patikėti, kad būtent čia yra tikroji Kalėdų Senelio rezidencija. Išskirtinio grožio sodybos šeimininkas Andrius Perlys naujienų portalui tv3.lt sako, kad visos šventės jam yra mielos širdžiai, tačiau šiemet Kalėdos bus tikrai stebuklingos, mat čia esanti dvasia tiesiog užburia ir sukuria ypatingą šventinę nuotaiką.

Kalėdos – laikas, kai daugelis nori būti su brangiausiais žmonėmis, juos stipriai apkabinti, ištarti šiltą žodį, sukelti šypseną. Tačiau kiekvieną iš mūsų saugantys ugniagesiai gelbėtojai, medikai ar policijos pareigūnai tokios galimybės dažnai neturi, mat šventes sutinka darbe. Beveik 26-erius metus policijoje dirbanti Rasa Tumėnienė ne vienas Kalėdas yra praleidusi darbe, tačiau sako, kad nuoskaudų dėl to nejaučia, nes dar tik renkantis šį kelią, žinojo, kas jos laukia.

Jos veidą puošia plati šypsena, o iš vidaus sklinda begalinis pozityvumas. Ji ne tik rūpinasi gausia šeima, bet ir randa laiko sau. Tokia yra keturių berniukų – pirmagimio Adomo ir trynukų – mama Jurgita Jadeškaitė. Ji su vyru Pavelu dėkoja likimui už siųstas nuostabiausias gyvenimo dovanas ir sako, kad keturių vaikų auginimas nėra toks sunkus, kaip kiti galėtų įsivaizduoti. Šeimos pirmagimiui Adomui visai neseniai sukako treji metukai, o jo broliams – 10 mėnesių.

Ne vienas žmogus svajoja apie stulbinamą karjerą ir daro viską, kad darbe pasiektų taip trokštamas aukštumas, būtų pripažintas. Tačiau alinančios pastangos neretai baigiasi perdegimu, kai, atrodo, viskas, dėl ko tiek laiko buvo stengtasi, nebetenka prasmės. Ar perdegimo sindromas yra šių laikų problema, kas dažniausiai su juo susiduria ir į kokius ženklus nereikėtų numoti ranka, pasakoja Asmens sveikatos klinikos psichiatrė Lina Matutytė.

Poledine žūkle užsiimantys žvejai, linksmų pramogų ištroškę vaikai ar nuotykių pasiilgę suaugusieji vis dažniau traukia prie užšalusių vandens telkinių. Specialistai su siaubu stebi ne visada apdairų žmonių elgesį, kuris kartais baigiasi ir skaudžiomis nelaimėmis, ir nurodo, kad ledas pavojų kelia beveik visais atvejais.

Turbūt ne vienas pabendravęs su kitu žmogumi nors kartą yra pasakęs – nuo jo tiesiog sklinda ramybė. Šie žodžiai puikiai apibūdina ir 21-nų Aušrinę Kėvalaitę, kuri prieš beveik dešimtmetį susirgo kaulų vėžiu ir girdėjo prognozes, kad ateityje negalės valdyti pusės veido. Tačiau mergina ne tik ištvėrė sudėtingą gydymą, bet ir paneigė niūrias prognozes, o šiandien savo istorija dalijasi tam, kad kiti patikėtų, kad stebuklų gyvenime tikrai būna.

Londone gyvenančią lietuvę Gintarę Valeikaitę jau ne vienas vadina socialinio tinklo „Instagram“ atradimu. Moteris visai neseniai pristatė originalią rubriką – „IG žinios“, kurioje dalijasi įdomiausiais įžymybių įrašais, skandalais, pykčiais ir kitomis aktualijomis. Gintarė visą tai daro per humoro, kartais – sarkazmo prizmę ir kasdien pelno vis daugiau simpatijų.

Trys iš Pietų Afrikos kilę amerikiečiai broliai susituokė su lietuvėmis, iš kurių dvi yra seserys. Skamba neįtikėtinai ir primena knygos ar filmo scenarijų? Vilniuje gyvenanti Karolina Meyer juokdamasi sako, kad kai dalijasi šia istorija su kitais, ir pati susimąsto, jog ji tarsi nukelia į Holivudą, tačiau iš tiesų realybėje viskas klostėsi be įmantrių vingių, lyg tai iš anksto būtų nulemta likimo.

Gražiausios progos dažniausiai neįsivaizduojamos be skanaus torto gabalėlio. Lazdijuose gyvenanti Živilė Gražulevičienė jau daugiau nei dešimtmetį gamina želė tortus, kurie puošia šventinius stalus, o ragautojai išskirtinės išvaizdos skanumynams iki šiol negaili komplimentų. 34-erių valstybės tarnautoja apie šį savo pomėgį kalba itin entuziastingai. Ji neslepia, kad tortų gaminimas praskaidrina jos kasdienybę ir leidžia save realizuoti.

Ar esate susidūrę su situacija, kai jaučiatės itin prislėgti ir trokštate būtinai suvalgyti ką nors saldaus? Toks noras yra vienas iš emocinio valgymo, kurį, pasak specialistų, bent kartą gyvenime patiria kiekvienas žmogus, požymių. Farmacininkė ir mitybos specialistė Iveta Vysocka naujienų portalui tv3.lt nurodo, dėl kokių priežasčių atsiranda emocinis valgymas, ir kaip su tuo būtų galima kovoti.

Sakoma, kad per šventes vyksta tikri stebuklai, tačiau dažniausiai juos sukuria patys žmonės. Štai 24-erių Deividas Šadis šiemet jau šeštus metus iš eilės taps Kalėdų seneliu ir lankys ligoninėje gulinčius vaikus bei vienišus senelius, padės sunkiau gyvenančioms šeimoms. Vaikinas džiaugiasi, kad taip gali praskaidrinti kitų kasdienybę ir mano, jog likimas jam už gerus darbus jau atsidėkojo nuostabia žmona ir dukrele.

Jonavoje gyvenanti Katinų šeima šiandien spinduliuoja ramybe ir džiaugsmu, tačiau po juo slypi ir sudėtingi likimo siųsti išbandymai. Prieš metus Paulina ir Augustinas susilaukė dvynukų, kurie pasaulį išvydo kur kas anksčiau, nei buvo planuota. Tą akimirką prasidėjo atkakli ir daug jėgų pareikalavusi kova, kuri tik dar labiau sustiprino šią šeimą. „Vaikai mūsų gyvenime buvo labai laukti ir planuoti, tik viskas įvyko ne taip, kaip mes galvojome ir tikėjomės“, – atvirą pokalbį pradeda Paulina.

Vos pradėjus kalbėti apie kankles, ne vienam prieš akis iškyla toks vaizdinys: tautiniai drabužiai ir lietuvių liaudies kūriniai. Tačiau kaunietė Erika Danilovaitė bando sugriauti šį stereotipą kanklėmis grodama ir populiariosios muzikos kūrinius. 21 metų mergina juos atlieka įvairių progų metu ir džiaugiasi, jei nuomonę apie šį instrumentą pakeičia bent vienas jos kelyje sutiktas žmogus. Kanklės Erikos gyvenime atsirado dar jai lankant pradinę mokyklą.

Jau netrukus namus užpildys šventinė Kalėdų dvasia ir nuotaika. Jai sukurti ne vienas pasitelkia muziką, filmus, gardų maistą ir, žinoma, įvairius papuošimus. Kaip dekoruoti namus, kad juose būtų daugiau jaukumo? Iš kur semtis originalių idėjų? Apie visą tai ir dar daugiau – iš dekoratorės Agnės Dovidaitienės lūpų. Kaip naujienų portalui tv3.lt sako pati Agnė, dekoru ji kvėpuoja visą gyvenimą, o prieš kelerius metus mėgstama veikla tapo ir mylimu darbu.

Mes pykstame, nerimaujame, kaupiame nuoskaudas ir patiriame dar visą puokštę įvairiausių emocijų. Su jomis gyventi nėra lengva, todėl daugelis anksčiau ar vėliau pradeda ieškoti būdų, galinčių padėti su tuo susitvarkyti. Vienas jų – hipnoterapija. Šiuo metu Stambule gyvenanti hipnoterapeutė Kristina Rimkutė sako, kad nors ši praktika ne vienam skamba mistiškai ir net gąsdinančiai, ji padeda vis didesniam skaičiui žmonių.

Prieš kelias dienas, lapkričio 13-tąją, baisi nelaimė ištiko gausią Gintarės ir Mariaus Marčiukaičių šeimą, gyvenančią Balbieriškyje, Prienų rajone. Tris vaikus auginančios ir dar vienos atžalos besilaukiančios šeimos statomą namą iki pamatų suniokojo ugnis. Pagal gydytojų nustatytą terminą, vakar ketvirto vaiko susilaukti turėjusi Gintarė naujienų portalui tv3.lt sako, kad, atsižvelgiant į visas aplinkybes, šiandien ji jaučiasi pakankamai gerai.

Ne vienas žmogus geresnių rezultatų siekia dirbdamas kartu su asmeniniu sporto treneriu. O ar esate girdėję apie tai, kad kai kurie pagalbos kreipiasi ir į miego trenerį? Iš nuostabos išpūtėte akis? Pasirodo, Lietuvoje yra vienintelė sertifikuota miego trenerė Agnė Rudžianskaitė, kuri padeda žmonėms spręsti dažniausiai pasitaikančius miego sutrikimus ir atsako į aktualiausius klausimus. Vilniuje gyvenanti Agnė yra ne tik miego, bet ir sporto trenerė bei mitybos specialistė.

Kulautuvoje gyvenančios Monikos Nakaitės (46) namai visai netrukus pakvips imbierinių sausainių aromatu. Moteris kartu su dukra Kamile jau kurį laiką kepa gardžius skanėstus, kurie ne vienam primena tikrus meno kūrinius. Ši veikla ne tik padeda joms stiprinti tarpusavio ryšį, bet ir kitiems dovanoja daug gražių ir saldžių emocijų. Monika pasakoja, kad per įvairias progas kitiems dovanoti savo rankų gamybos dovanas ją išmokė mama.

Nenumaldomai baigiantis rudens sezonui ir artėjant žiemai, ne vienas vis dažniau pasiskundžia subjurusia nuotaika, mieguistumu, energijos stoka. Tokia savijauta gali įspėti apie vitamino D, kuris yra labai svarbus žmogaus organizmui, trūkumą. Specialistai nurodo, kad tai yra pasaulinė problema, mat šio vitamino trūksta daugiau nei milijardui žmonių.

Šiandien minima paskutinė rudens šventė – Šv. Martyno diena. Etnologas Libertas Klimka naujienų portalui tv3.lt sako, kad ši diena jau nuo seno buvo itin svarbi, o pagal ją žmonės net spręsdavo, kokia bus žiema ir orai per Šv. Kalėdas. Remdamasis senaisiais papročiais, jis nurodo, kad šiais metais per šventes turėtume sulaukti sniego. „Tai labai svarbi diena, paskutinė rudens šventė. Po Šv. Martyno prasideda priežiemis – toks nei žiema, nei ruduo, nes tai paskutinė auksinio rudens dienelė.

Nors ne vienas Jungtines Amerikos Valstijas laiko svajonių ir galimybių šalimi, Šimonėlių šeima visiškai nesigaili jas iškeitę į gyvenimą ir ūkininkavimą Utenos rajone. „Toks jausmas, kad visą laiką čia ir turėjai gyventi“, – šypsodamasi sako Asta. Šiandien ji su vyru ir dviem vaikais ne tik džiaugiasi kaimo ramybe, bet ir visai šalia namų lakstančiais tauriaisiais elniais. Į JAV Šimonėlių šeima išvyko 2007 metais.

Vos pusės metukų Deną neabejotinai saugo angelai sargai. Berniukas jau ne kartą grūmėsi su mirtimi, ištvėrė 4 operacijas ir kol kas ligoninėje praleido daugiau laiko nei namuose. Dar nėštumo metu Deno mamai Viktorijai Stankevič gydytojai siūlė nutraukti nėštumą, tačiau šiandien, matydama sūnaus šypseną, ji džiaugiasi, kad tada nusprendė kovoti dėl mažylio gyvybės. Vilniaus rajone gyvenančios Viktorijos ginekologė jau 9 nėštumo savaitę pastebėjo, kad vaisiui yra didelė sprando vaiskuma.

Mediniai langų rėmai, mėlynai nudažytos namo sienos, baltos spalvos akcentai... Vilniaus rajone ant Neries kranto esantis vienkiemis mintimis ne vieną jį išvydusį nukelia į pajūrį. Nijolė ir Valdas Vrublevskai neslepia, kad dėl tokio galutinio rezultato teko nemenkai paplušėti, tačiau viską atperka matomas vaizdas ir jau iš dangaus viską stebinčios Nijolės mamos džiaugsmas. Nijolė pasakoja, kad prieš tai namas buvo nedažytas maždaug 30 metų.

Prieš dvejus metus vilnietės aktorės Jevgenijos Karpikovos (30) kasdienybę sudrumstė nelaimingas nutikimas, kuris baigėsi tuo, kad dabar ji neturi dalies blauzdos. Tačiau šis įvykis moters nepalaužė, o priešingai – sustiprino ir įkvėpė reikšmingiems darbams. Savo patirtimi ir išgyvenimais Jevgenija dabar dalijasi su kitais ir siunčia žinutę, kad gilūs kūno randai nėra žmogaus defektas.

Kapinės ne vienam yra vieta, kuri reikalauja ypatingos pagarbos ir susikaupimo, o taip pat ir kelia baimę. Etnologas Libertas Klimka sako, kad jau nuo seno mirusiųjų pasaulis buvo atskiriamas nuo gyvųjų ir jame buvo vengiama daryti tam tikrus dalykus. Vienas iš labiausiai paplitusių prietarų – išėjus iš kapinių, būtinai uždaryti jų vartelius. Etnologas nurodo, kad tai žmonės darydavo jau nuo seno, mat tikėjo, kad šis veiksmas padeda apsisaugoti nuo dvasių.

Kalbantis su 39-erių Audriumi Stoniu, neįmanoma nepastebėti ir nesižavėti jo gera nuotaika bei pozityvumu, bet Šiauliuose gyvenantis vyras neslepia, kad taip būna toli gražu ne visada. Prieš ketverius metus jam buvo persodintas inkstas ir nuo tada jis nežino, kaip jausdamasis atsikels ryte. Tačiau turėdamas begalinį šeimos palaikymą vyras kasdien kabinasi į gyvenimą, už kurį savo mamai turi būti dėkingas net dukart.

Artimo žmogaus netektis – sukrečiantis ir dažnu atveju daug sumaišties sukeliantis įvykis. Nemažai klausimų kyla ir tiems, kurie ruošiasi eiti į šermenis ir laidotuves: ar reikėtų nešti piniginę paramą, ką daryti su gėlėmis, galiausiai – kaip apsirengti, kad nebūtų prašauta pro šalį? Laidotuvių metu nesuklysti padeda etiketo specialistas Giedrius Drukteinis.

Kauno rajone, Laimos ir Algirdo Ratkelių kieme, auga tigras, žirafa ir net dramblys. Paklausite, kaip tai įmanoma? Tokią galimybę jiems suteikia topiarai – figūrinis augalų formavimas. Sutuoktiniai šia veikla susidomėjo prieš daugiau nei dešimtmetį ir šiandien gali pasigirti unikaliu sodu. Laima pasakoja, kad visada mėgo gėles, kaip ir daugelis žmonių vis pasisukiodavo sode, tačiau 2008 metais netikėtai internete pamatė skulptūrų iš augalų nuotraukas ir jomis be galo susižavėjo.

Kaunietė Skaistė Vaišnoraitė-Blusienė apie ramų kampelį gamtos prieglobstyje svajojo nuo paauglystės ir visai neseniai šį norą pavertė realybe. Ji su vyru nepabūgo įsigyti daugiau nei dvidešimt metų netvarkytą sklypą, paskirti daug laiko, įdėti dar daugiau širdies, kad išpildytų savo svajonę ir šiandien galėtų džiaugtis laiku neįtikėtino grožio sodo namelyje.

Dvidešimt penkeri metai narkotikų liūne, kelis kartus įkalinimas kalėjime, trys palaidoti vyrai, sugriauti kitų žmonių gyvenimai, o šiandien – nuoširdi pagalba kovojantiems su priklausomybėmis. Tai ne kino filmo, o kaunietės Almos Sadauskienės (50) gyvenimo scenarijus, apie kurį ji nesigėdija kalbėti garsiai. „Pusę savo gyvenimo atidaviau narkotikams. Šiai dienai aš noriu gyventi, būti laisva graži moteris ir aš galiu padėti kitiems.

Po ilgos kovos su ketvirtos stadijos vėžiu prieš metus šį pasaulį paliko ne vienam įkvėpimo simboliu tapusi Rasa Rojienė. Medikai jai buvo davę gyventi vos kelis mėnesius, tačiau moteris net aštuonerius metus kasdien kilo į naują mūšį ir mėgavosi kiekviena jai suteikta akimirka. „Aš iki šiol nelabai tikiu, kad jos nėra“, – sako jos sesuo Loreta Tallat-Kelpšienė. Ir iš tikrųjų: Rasa vis dar gyvena ne tik savo šeimos, bet ir kitų žmonių širdyse.

Prieš penkerius metus pabradiškės Rimos Gruodienės (35) gyvenimas apvirto aukštyn kojomis. Tada moteris išgirdo retos ligos diagnozę, kuri ne tik privertė sulėtinti kasdienybės tempą, bet ir labiau vertinti kiekvieną akimirką, laiką su šeima. Šiandien Rima nenori pernelyg spėlioti apie tai, kas jos laukia ateityje, tačiau tiki, kad gali įvykti stebuklas. „Dabar jaučiu tokį lėkimą ir skubėjimą, jeigu būtų įmanoma ir galėčiau valdyti laiką, tą tempą tikrai sulėtinčiau.

Turbūt ne vienas prisimena pernai metais Lietuvoje įvykusį tymų protrūkį, kai jais užsikrėtė daugiau nei 800 žmonių. Nors dabar ligos plitimas yra suvaldytas, medikai sako, kad visiškai atsipalaiduoti nereikėtų, mat ši infekcija – itin pavojinga. Vilniaus universiteto Santaros klinikų Pediatrijos centro gydytoja Božena Paškevič sako, kad tymų tikrai nereikėtų laikyti viso labo nekalta vaikiška liga.

Dvyliktokas Justas Pocius (17) šiuo metu galvą suka ne tik dėl įprastų abiturientams dalykų, bet ir dėl to, kaip suderinti mokslus su darbu. Raseiniuose gyvenantis vaikinas vos prieš kelis mėnesius pradėjo dirbti grožio salone, nors mamą ir drauges dažė jau kurį laiką. Šiandien jis neslepia nuostabos, kad sulaukia tokio didelio klienčių susidomėjimo, ir neabejoja – ši patirtis jam labai pasitarnaus ateityje.

Rudens sezonas lietuvaičiams dovanoja daug įvairių gėrybių. Štai Kauno rajone gyvenanti Adelė Astromskienė šiais metais džiaugiasi įspūdingu moliūgų derliumi. Jų darže užderėjo tiek, kad moteriai net šovė mintis įkurti moliūgų kiemą ir leisti juo grožėtis visiems norintiems. Dėl šeimos poreikių ūkininkė moliūgų sėklas sodindavo kiekvienais metais. Ryškios oranžinės spalvos daržoves Astromskiai valgydavo šviežias, iš jų spausdavo sultis ar padovanodavo kaimynams.

Dažnai sakoma, kad tai, kuo daliniesi su aplinkiniais, anksčiau ar vėliau sugrįžta tau pačiam. Ne kartą pagalbos ranką kitiems tiesęs kaunietis Viktoras Jermolovas (24) dar tik mokosi ją priimti iš kitų ir neslepia, kad tai daryti jam ypač sunku. Tačiau kovojant su grėsminga liga, kitų žmonių palaikymas jam yra ir neįkainojama dovana, leidžianti suprasti, kad šioje kovoje jis nėra vienas. Viktoras yra apdovanotas už nesavanaudiškus darbus ir jau spėjęs užsitarnauti Kauno geradario vardą.

Gražiausi gėlių žiedai ir nuoširdžiausi sveikinimo žodžiai šiandien skrieja vienos prasmingiausių profesijų atstovams – mokytojams. Daugiau nei 40 metų lietuvių kalbos mokytoja dirbanti Rima Razmienė šios dienos pernelyg nesureikšmina, tačiau visuomet džiaugiasi mokinių, tarp kurių – ir buvęs jos auklėtinis Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, dėmesiu.

Tai, kad sveikata yra didžiausias žmogaus turtas, yra girdėjęs kiekvienas, tačiau kartais į rūpinimąsi savimi vis dar numojama ranka. Tada didėja įvairių ligų rizika, viena jų – miokardo infarktas. Medikai sako, kad kiekvienais metais vis daugėja žmonių, patiriančių miokardo infarktą, todėl labai svarbu atkreipti dėmesį į savo gyvenimo būdą.

Ruduo ne vienam asocijuojasi su slogesne nuotaika, jėgų trūkumu ir, atrodytų, nei iš šio, nei iš to užklumpančiu liūdesiu. Kai kuriuos net aplanko mintis, kad galbūt jie susirgo depresija, tačiau ar tikrai ji prasideda būtent taip? Vilniaus universiteto Santaros klinikų Neurologijos centro Psichiatrijos skyriaus vedėjas gydytojas psichiatras dr. Edgaras Dlugauskas sako, kad ruduo yra viso labo natūralus gamtos reiškinys, kurį žmonės gana dažnai sieja su depresija.

Rugsėjo 29-tąją pagal senovės papročius ir tą rytą pučiantį vėją žmonės nuspėdavo, kokios galima laukti žiemos. Etnologas Libertas Klimka naujienų portalui tv3.lt sako, kad dabar ši diena labiau žinoma kaip Šv. Mykolo diena, tačiau verta nepamiršti ir senųjų tradicijų. Remdamasis jomis, etnologas nurodo, kad sprendžiant pagal šiandieninius orus, žiema turėtų būti gana šilta. „Ši diena praeina nepastebėta, bet iš tikrųjų kaimo žmonėms juk visada buvo labai svarbu, kokia bus žiema.

Su vilniete Akvile Budryte kalbamės jai vaikštinėjant pajūriu. Čia moteris atvyko išpildyti savo 11-metės dukters Smiltės noro, mat dėl užklupusios grėsmingos ligos ir intensyvaus gydymo tokius planus vasaros pradžioje teko atidėti. Dabar mergaitė yra šiek tiek sustiprėjusi ir atgavusi jėgas, jos veidą puošia plati šypsena ir, nors liga dar nėra atsitraukusi, Akvilė neabejoja, kad viskas bus gerai.

Ryškiaspalviais žiedais ir kvapą gniaužiančiu vaizdu į Kakūnų kaimą, esantį Panevėžio rajone, žmones vilioja šimtai hortenzijų. Nors jų parkas oficialiai dar net nėra atidarytas, žmonės vieni kitiems jau skleidžia žinią ir atvyksta pasigrožėti fantastiško grožio gėlėmis. Hortenzijų augintojas ir parko įkūrėjas Marius Bilkis džiaugiasi, kad žmonėms patinka jo idėja ir sako, kad šios gėlės dabar itin populiarėja.

Gimdymas – viena įsimintiniausių patirčių daugelio moterų gyvenimuose. Prie to, kad šis įvykis jai ir visai šeimai ateityje keltų kuo įmanoma malonesnius prisiminimus, prisideda pogimdyminio skyriaus akušerė Emilija Vičiūnienė (27). Kaune dirbanti moteris neslepia – šiame darbe netrūksta ne tik džiugių, bet ir skaudžių akimirkų, o krūvis yra toks didelis, kad ne visuomet pavyksta skirti pakankamai laiko ką tik kūdikio susilaukusiems ir daug klausimų turintiems tėvams.

Antradienį prieš daugiau nei dvejus metus Anapilin iškeliavusiam operos solistui Virgilijui Noreikai būtų sukakę 85-eri. Išskirtinio tembro atlikėją palaužė klastinga liga, tačiau žmonių širdyse jis yra gyvas iki šiol. V. Noreikos mokinys Merūnas Vitulskis naujienų portalui tv3.lt užtikrintai sako, kad toks žmogus gimsta kartą per šimtmetį, todėl apie jį nepagalvoti – neįmanoma.

Turintys įvairias negalias ar patiriantys kitokių gyvenimo sunkumų žmonės neretai savęs klausia – kodėl tai nutiko būtent man? Su panašiomis mintimis ilgą laiką gyveno ir kojos protezą nešiojanti 22 metų Indrė Kručaitė iš Vilniaus. Tačiau šiandien mergina savo fizinę negalią laiko ne kokia nors bausme, o likimo jai siųsta dovana ir išskirtinumu. „Mano negalia yra įgimta, gimiau su dešinės kojos šlaunikaulio trūkumu.