Andrius Kubilius

Gruzija moka brangią kainą už Vakarų abejingumą ir naivumą santykiuose su Rusija. Gruzijos auka - nuo Rusijos nuplėšta kaukė. Gruzija yra mūsų viltis, nes Gruzijoje sprendžiasi ne vien Gruzijos likimas. Jau visas pasaulis svarsto, jeigu Gruzija kris - tai kas sekantis. Eilė įvardijama labai paprastai ir aiškiai – pradžioje Ukraina, o po to ir Baltijos valstybės. Gruzijos viltis – jos santykių su Rusija problemos tampa tarptautinėmis problemomis.

Praeita savaitė yra įžymi trimis įvykiais. Visų pirma tuo, kad jos metu įvyko tradicinis TS-LKD dviračių  žygis “Suk į dešinę”, antra, baigėsi eilinė Seimo sesija ir, trečia, G.Kirkilo Vyriausybei sukako du metai. Dviračių žygis – tai buvo jau tradicinis septintasis “Suk į dešinę” dviračių žygis, kurio metu apie 40 dviratininkų Lietuvos keliais ir  žvyrkeliais per 8 dienas numynėme virš 700 kilometrų.

Susijungimas įvyko, turime stiprią, galingą jungtinę partiją, ne tik įregistruotą juridiškai, bet ir sulaukiančią vis didesnio žmonių pasitikėjimo. Esame kartu, esame neišskiriamai kartu ir pergalėse, ir pralaimėjimuose. Mūsų atsakomybė – nenuvilti žmonių tikėjimo ir pasitikėjimo. “Pradėkime” – kvietimas iniciatyvai, kvietimas kaitai ir veikimui kartu su tais, kurie pasiilgę permainų. Norint permainų, norint išbristi iš užsitęsusios stagnacijos, reikia turėti planą.

Šią savaitę minime Sąjūdžio dvidešimtmetį. Tai ypatinga šventė, verta ir didelio džiaugsmo, ir tam tikrų apibendrinimų. Tikėjimas nuvertė kalnus Galima įvairiai prisiminti Sąjūdžio metus: kaip reikšmingų istorinių įvykių tiek Lietuvoje, tiek Maskvoje, tiek visoje Centrinėje Europoje metus. Galima prisiminti, kaip svarbių istorinių asmenybių veiklos metus.

Kai prieš metus krikščionių demokratų iniciatyva pradėjome apie šią dieną kalbėtis, - nelabai tikėjau, kad pavyks tai pasiekti. Ir štai mes čia, mes tai pasiekėme. Mes  - didesni už asmenines ambicijas, už tarpusavio pavydą, už konkurentų intrigas ir pastangas šiai dienai sutrukdyti. Mes didesni , nes didelė yra mūsų atsakomybė.

Nemėgstu būti bėdų pranašu. Bet turiu skaudžios patirties dar iš 1998-1999 metų, kai teko iš arti stebėti Vyriausybės bandymus artėjančias ūkio  bėdas užkalbėti su lengvabūdiška bravūra, kad to meto Rusijos krizė neturės jokio skaudesnio poveikio Lietuvos ekonomikai. Vėliau, toks beveik  metus trukęs  delsimas imtis radikalių permainų valstybės viešųjų finansų politikoje,  visai ekonominei situacijai smogė labai giliai ir  skausmingai.

Lietuva jau įgyja instrumentą, kuris gali realiai kovoti su korupcija – tai Specialiųjų tyrimų tarnyba, kurios veikla turi būti stiprinama, suteikiant jai tokius resursus, kokių jai reikia. Tikėtina, kad jos pavyzdžiu ilgainiui sugebės pasekti ir kitos valstybės tarnybos, nuo kurių veiklos priklauso kovos su korupcija sėkmė – ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba, ir muitinė, ir mokesčių inspekcija.

Praeitą savaitę Seime išklausėme dviejų svarbių kalbų: Prezidento metinio pranešimo ir Premjero pranešimo apie Vyriausybės metinę ataskaitą. Gaila, kad tai netapo esminiais praėjusios savaitės visuomenės diskusijų objektais. Nekalbant apie detales iš abiejų pranešimų galima padaryti kelias bendras išvadas, kurias patvirtina ir Prezidento teiginiai,  ir Vyriausybės ataskaitos nuostatos.

Praeitos savaitės ketvirtadienį įvyko interpeliacija Ministrui Pirmininkui.   Premjeras išliko, bet kartu su juo - išliko ir problemos, apie kurias ne vieną kartą kalbėjau, taip pat išliko šios Vyriausybės pastovus nesugebėjimas tų problemų spręsti. Valdančioji dauguma atėmė iš savo koalicijos ir visų Seimo narių teisę laisvai, slaptame balsavime apsispręsti dėl to, ar verta toliau remti Premjerą.

Reikia užtarti kenčiantį Tibetą Vytauto Kernagio netekimas mūsų kartai – penkiasdešimtųjų kartai, Sąjūdžio kartai – vienas skaudžiausių praradimų. Vytautas Kernagis mums buvo tas pats, kas Bitlai ar Žalgirio rungtynės su CASK. Gaila, kad J.Ivanauskaitė, V.Kernagis, J.Miščiukaitė yra tie žmonės, kuriuos likimas taip negailestingai pasiima. J. Ivanauskaitę tenka prisiminti ne tik dėl jos ir Vytauto Kernagio panašaus likimo, bet ir dėl jos meilės kenčiančiam Tibetui.

Kažkada, dar Sąjūdžio laikais, akademikas E.Vilkas į panašų klausimą atsakė labai paprastai ir sakyčiau “vilkiškai”: “gerai gyvensime prabėgus dviems metams po to, kai išmoksime gerai dirbti”. Galima ginčytis dėl tokios formulės, galima aiškintis - ar dabar dar vis dirbame nelabai gerai, bet lieka ir vienas paprastas klausimas – o kas apibrėžia tą gero gyvenimo formulę.

Rusija turi naują Prezidentą. Negali sakyti, kad Rusija išsirinko naują prezidentą, nes tos procedūros, kuri vakar vyko, negali vadinti rinkimais. Tačiau lygiai taip pat negalima sakyti, kad Rusijos piliečiai nepritaria tokiai prezidento rinkimo procedūrai. Švelnaus priėjimo Rusijos strategija gali būti sunkiau atpažįstamaKą reikš visam pasauliui ir Lietuvai naujasis Rusijos prezidentas, šiandien sunku spėlioti.

Noriu aptarti Tėvynės sąjungos Tarybos posėdyje svarstytas problemas. Kai kurie mūsų valstybės gyvenimo reikalai yra tokie svarbūs ir reikalaujantys tokių sparčių sprendimų, kad kai ką reikia kartoti vos ne kasdien. Taigi švietimo ir energetikos problemos. Tais klausimais Taryba priėmė atskirus dokumentus.Prasidėjus mokytojų streikams ministrė turės atsistatydintiŠvietimo srityje matome subrendusią gilią ir ilgalaikę krizę, kuri yra pasekmė užsitęsusio socialdemokratų valdymo.

Nors esu pats sau pasakęs, kad kritikuoti dabartinę valdžią nebėra jokios prasmės ir kad daugiau tuo nebeužsiimsiu, nes, ką galvoju apie ją, jau ne kartą esu sakęs, tačiau pastarųjų dienų įvykiai neišvengiamai verčia dar kartą grįžti prie to paties. Keletą žodžių noriu tarti apie socialdemokratų inicijuotą Seimo nutarimo projektą, kuriuo žadama tirti esminį klausimą: kodėl konservatoriai kritikuoja "liūto" projektą.

Tėvynės sąjunga buvo, yra ir bus už tai, kad Lietuvoje būtų statoma branduolinė jėgainė, nes tai yra geriausias būdas didinti energetikos ūkio nepriklausomumą nuo Rusijos bei užsitikrinti patikimą elektros energijos tiekimą ateityje.

Pastarosios savaitės įvykiai verčia konstatuoti paprastą tiesą – Lietuva jau kurį laiką gyvena be atsakingos vykdomosios valdžios. Valdančios koalicijos, tokios, kurią galima būtų vadinti koalicija,  taip pat praktiškai nėra, nes akivaizdu, kad partijų, kurios sudaro vadinamąją koaliciją, nesieja jokie bendri principai.

Nepaisant visų garsių pareiškimų, kad į naująją koaliciją socialliberalai eina tam, kad būtų pasirūpinta mokytojais ar tėvais, auginančiais vaikus, ir tam, kad Artūras Paulauskas būtų atominės elektrinės statybos garantu, realūs veiksmai yra kitokie. Pirmasis ir aiškiausias veiksmas – Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto užvaldymas, vieną, netinkamą koalicijos narį – A. Matulevičių pakeičiant kitu, labai tinkamu – Alvydu Sadecku.

2008-01-11 Seime prasidėjęs atominės elektrinės reikalų svarstymas akivaizdžiai parodė, kad valdančioji koalicija ir į šį etapą atėjo visiškai nepasiruošusi, nepadariusi namų darbų, – tai yra nepasirengusi rimtam visų reikalų svarstymui Seime.

Esami dėkingi TV3, kad kovos su alkoholizmu reikalą padarė tokį aktualų. Dar daugiau, dėkojame TV3 už tai, kad akivaizdžiai parodė, koks galingas yra alkoholio biznis, pasiruošęs bet kokiems veiksmams ir bet kokiam šantažui, ginant savo pagrindinį interesą: kad lietuviai alkoholio kiekvienais metais išgertų vis daugiau. Tapo visiškai akivaizdu, kodėl lig šiol pastangos kovoti su alkoholizmu buvo bevaisės.

2007 metai: užsitęsusios ligosKą pamatėme 2007 metais:a.demokratijos problemos – paaiškėjo, kad gyvename ribotos demokratijos sąlygomis. Kai valstybės institucijos yra užvaldomos “valstybininkų” ar oligarchų, demokratijai lieka tik iškabos vaidmuo.

Planai kurti Lietuvoje vieningą centro-dešinę ir nacionalinio investuotojo į Atominę elektrinę problemos - Andriaus Kubiliaus, Seimo vicepirmininko, Tėvynės sąjungos pirmininko straipsnyje.Gimsta vieninga ir stipri centro dešinėLietuvos krikščionių demokratų (LKD) tarybos sprendimas 2007-12-15 pritarti politinei rezoliucijai dėl susijungimo su Tėvynės sąjunga (TS), priimtas dviem trečdaliais balsų, yra istorinės svarbos sprendimas.

Prezidentas politinių problemų nespręsPraėjusią savaitę laišku kreipėmės į Prezidentą, kur išdėstėme savo susirūpinimą dėl kai kurių svarbių problemų, pirmiausia energetikos ir valstybės finansų srityse, o tuo pačiu išdėstėme ir argumentus, kodėl rinkimus būtų geriau surengti kitų metų kovo mėnesį.

Tėvynės sąjungos suvažiavimas – sėkminga pradžia, siekiant Lietuvoje sukurti stiprią ir vertą pasitikėjimo centro-dešiniąją politinę jėgą. Tvirta parama, kurią tokiam planui išsakė mūsų partijos suvažiavimas, yra labai geras startinis impulsas. Tikiuosi, kad ir krikščionys demokratai artimiausiu metu padarys panašų sprendimą. Baigiame derinti jungtinės partijos programą.

Neabejingųjų frontas2007-11-17 vykęs Tėvynės sąjungos tarybos posėdis mums labai svarbus žingsnis. Padaryti sprendimai labai svarbūs. Aš juos įvardinčiau taip: dešiniųjų jėgų vienijimasis įgauna pagreitį ir artėja į rezultatyvų finišą. 2007-11-18 įvyko ir Tautininkų sąjungos tarybos posėdis, jame patvirtintas mūsų susitarimas. Artėjame prie rezultatų. Tikiuosi, kad taip įvykiai vystysis ir jungiantis su krikščionimis demokratais. Tai yra istorinė galimybė – apjungti dešiniąsias jėgas.

Žvakutės dega pasipiktinimu valdžiaAr valstybė geba adekvačiai reaguoti į tragediją Aleksandrijoje? Ar viskas tuo ir pasibaigs, kad ministras su komisaru aiškinsis, kuris iš jų kaltas? Galiu spėti, jog galiausiai viskas baigsis kaltinimais Seimui, nes laiku nepriėmė reikalingų įstatymų, kuriuos pateikė Vyriausybė. Tiesa, eidamas į spaudos konferenciją jau girdėjau kalbant, kad vidaus reikalų ministras R. Šukys pateikė atsistatydinimo pareiškimą.

Pasinaudodamas proga sveikinu prezidentą Valdą Adamkų su eiliniu jo gimtadieniu, bet negaliu susilaikyti nuo trumpo komentaro dėl Prezidento vieno iš pastarųjų veiksmų vetuojant vadinamąjį liustracijos įstatymą ir išsakant tam tikrus priekaištus ir pastebėjimus dėl liustracijos proceso Lietuvoje.Pirma.

Noriu panagrinėti vieną paprastą, bet svarbų klausimą – ar Lietuvoje dar turime vyriausybę. Gal toks klausimas skamba ir paradoksaliai, bet tokiu būdu norėtųsi užaštrinti kai kurias vis labiau akis badančias problemas. Kelios pastabos apie atsainų, atžagareivišką aukščiausios valdžios veikimą, kuris ir verčia abejoti, ar dar turime Lietuvoje vyriausybę. Keleto pastarosiomis dienomis nuskambėjusių epizodų trumpas komentaras.

Rašyti šį tekstą paskatino reakcija, kurią sukėlė mūsų parengtas ir įregistruotas Paramos šeimai pagrindų įstatymas. Gaunam daug peticijų, remiančių mūsų pasiūlymus, ir remiantieji kategoriškai teigia, kad tokio įstatymo seniai reikėjo, gauname ir piktos kritikos, kaltinančios mus ir Konstitucijos neišmanymu, ir prieštaravimu Europos teisei, ir kišimusi į žmogaus privatų gyvenimą, ir švaistymusi valstybės lėšomis.

Tai, kad 2007-10-08 Dzūkijos žmonės parėmė Tėvynės sąjungos remiamo kandidato Kęstučio Čilinsko laikyseną Seimo rinkimų pirmajame rate Alytaus rajone, vertiname kaip tam tikrą padrąsinimą laikytis taip ir toliau. Norėčiau pabrėžti, kad K.Čilinskas buvo vienintelis kandidatas, drąsiai rodęs aiškią antioligarchinę laikyseną ir dėl to susilaukęs ypatingo Darbo partijos "dėmesio" ir akivaizdžiai nepagrįstų užsipuolimų.

Premjeras pagrasino atsistatydinsiąs, jeigu Seimas priims Vyriausybei nepatinkantį įstatymą dėl skolų pensininkams grąžinimo. Tenka dar kartą pabrėžti, kad premjeras tokiais pareiškimais pademonstravo viena – jis jau ieško priežasčių trauktis iš posto, nes Seimo svarstomas įstatymas, nepaisant visų premjero gąsdinimų, niekaip negali būti laikomas valstybės finansų stabilumo griovimu ar nepakeliama našta valstybei.

Apie Darbo partijos kelionę į Maskvą galima būtų ir nebekalbėti, tik pasišaipyti ar dar pagėdinti. Atrodytų, viską jau pasakėme. Kyla vienintelis klausimas – jei politikai užsiima kolektyvine politine savižudybe, tai ar gali juos kas nors nuo to sulaikyti? Galėtum sakyti, kad tokia savižudybė yra pačių darbiečių reikalas, bet negali nematyti ir to, kad tokia kelionė yra ir visos valstybės gėda, smūgis ne tik Seimo, bet ir visos valstybės prestižui.

Artūras Paulauskas siūlo rengti referendumą, kuriuo būtų keičiama Konstitucija ir taip tariamai sprendžiama dvigubos pilietybės problema, kuri išryškėjo po praėjusių metų Konstitucinio Teismo garsiojo sprendimo. Pabrėžiu žodį “tariamai”, nes, žvelgiant į A.Paulausko iniciatyvą, susidaro vaizdas, kad tokios iniciatyvos rezultatas gali būti priešingas arba labai pavojingas Lietuvai. Jau esu sakęs, kuo nustebino Paulausko iniciatyva.

Tėvynės sąjungos tarybos sprendimas nepratęsti buvusios sutarties su socialdemokratais nei žurnalistams, nei politikams nebuvo netikėtas, o visiškai dėsningas ir atspindintis susiklosčiusią realybę – tokį gyvenimą, kurį pastaruoju metu mes gyvenom. Noriu pakartoti, kad praėjusiais metais "politinėmis vedybomis" pavadintas bendradarbiavimas nebuvo karšta meilė, todėl po "skyrybų" nebus nei karštos, nei šaltos neapykantos.

Džiaugiamės, kad Premjeras paaukojo šį gražų rytą ir vietoj teniso partijos Nidoje atvyko į mūsų renginį. Kaip irgi šioks toks sporto ir sveiko gyvenimo mėgėjas, turiu pasakyti, kad, vadovaujant mažumos Vyriausybei, reikia lavinti ne tiek teniso įgūdžius, kaip nugalėti partnerį, o reikia mokytis minti tandemo dviratį, kur abu partneriai turi veikti suderintai ir nesimuliuoti, ir čia mes turime unikalios patirties, kurios galime pamokyti ir Premjerą.

UAB “Rojaus apartamentai” iškelta byla Lietuvos kino teatro gynėjams – tai ženklas, keliantis gilų nerimą visiems, kam rūpi pilietinės visuomenės likimas ir teisingumo įsivyravimas Lietuvoje.Kaip žinia, UAB “Rojaus apartamentai”, nusipirkusi “Lietuvos” kino teatro pastatą ir parengusi detalųjį planą, kurį įgyvendinant numatyta “Lietuvos” kino teatrą nugriauti, pateikė keturiems judėjimo “Už Lietuvą be kabučių” nariams ieškinį dėl žalos atlyginimo.

2013 metais Lietuvai gali tekti didelis uždavinys Savaitgalį teko keletą dienų praleisti Kryme, gražiojoje Jaltoje, jau ketvirtojoje Jaltos konferencijoje, kurią organizuoja europinė nevyriausybinė organizacija, turinti skambų “Yes” pavadinimą. Šią organizaciją sukūrė Ukrainos verslas ir žinomi Europos politikai, o jos tikslas yra pasiekti, kad Ukraina apie 2020 metus taptų Europos Sąjungos nare. Man teko dalyvauti jau antroje tokioje konferencijoje.

Šią savaitę sueis metai, kai G. Kirkilo grupė Socialdemokratų partijoje įveikė A. Brazausko grupę ir Z.Balčytis netapo A. Brazausko nominuotu įpėdiniu, vadovaujančiu Vyriausybei. Jeigu neklystu, prieš metus, birželio 20 d., Seimas balsuodamas nepatvirtino Z. Balčyčio kandidatūros į ministrus pirmininkus. Z.Balčyčio pagrindiniais derybininkais, nesėkmingai ieškojusiais jam paramos Seime,  buvo G. Kirkilas ir J. Olekas.

Europos Konstitucija: ko mes norime? Briuselyje svarstome Europos Konstitucinės sutarties perspektyvas. Kol kas neaišku, ką birželio 21 d. šiuo klausimu Vadovų Tarybai pasiūlys pirmininkaujanti Vokietija, bet akivaizdu, kad kitose šalyse ir jų parlamentuose diskusijos dėl ES konstitucinės sutarties perspektyvos yra žymiai intensyvesnės nei pas mus. Mes pirmieji ratifikavome Europos Konstituciją, per daug jos nediskutavę, neišsijudiname to daryti ir dabar.

Progresiniai mokesčiai – socialdemokratinis populizmas “Standart & Poor’s” – garsi reitingų kompanija paskelbė perspėjimą dėl Lietuvos ekonomikos perkaitimo. Tą patį ji padarė dėl Latvijos ekonomikos. Taigi Vyriausybei jau nebėra kaip sėdėti nieko nedarant. Iki šiol makroekonominė situacija nereikalavo kokių nors Vyriausybės veiksmų. Ekonomika pati save sureguliuodavo. Svarbu būdavo tik, kad Vyriausybė nedarytų klaidų. Dabar to nebeužteks. Reikia aktyvios Vyriausybės politikos.

A.Brazausko pasitraukimas –  reikšmingas Lietuvos istorijos įvykis Socialdemokratai išrinko naują lyderį. Galima pasveikinti Gediminą Kirkilą, per metus pasiekusį tokių permainų savo karjeroje. Permainos Socialdemokratų partijoje buvo seniai reikalingos ir yra gerokai pavėlavusios. Tokios permainos buvo reikalingos ne tik pačiai Socialdemokratų partijai, bet ir Lietuvos valstybei.

2007 m. gegužės 17 d. Seime pradėta svarstyti LT Vyriausybės ataskaita. Tėvynės sąjungos frakcijos vardu kalbėjo Andrius Kubilius. Pateikiame A.Kubiliaus kalbą Svarstydami Vyriausybės ataskaitą iš esmės svarstome tris dalykus: pirma, kas įvyko pernai, kaip klostėsi mūsų gyvenimas. Antra, svarstome Vyriausybės ataskaitą, kaip tam tikrą kūrinį. Ir trečia, svarstome pačią Vyriausybės veiklą. Visų pirma, apie tai, kas įvyko pernai, aš čia daug nesiplėsiu.

Apie vertybes ir politiką galima kalbėti įvairiais aspektais. Pavyzdžiui, galima kalbėti apie vertybes užsienio politikoje – suverenumą, principingumą, solidarumą. Šiuo metu Estija yra šių savybių ir subjektas, ir objektas. Galima kalbėti apie politikos proceso ar procedūrines vertybes – skaidrumą, sąžiningumą, padorumą, net ir teisingumą ar konstitucingumą. Akivaizdu, kad čia turime daug problemų ir apie tai daug kalbame. Apie tai šiandien beveik nekalbėsiu.

Kalba maldos pusryčiuose Seime apie lyderystęApie lyderystę pasaulyje yra madinga kalbėti. Verslo vadyboje galima rasti įvairių vadovėlių, skirtų šiai temai. Politikai mėgsta pakalbėti apie moralinę lyderystę. Savo kalbą nutariau pradėti nuo paprastų klausimų: Kaip gyvename? Lyg kažko ir trūksta? Dėl to neramu.

Kodėl minime?Iškilmingai minime 1791 m. gegužės 3 d. Konstitucijos metines. Šiemet sukanka 216 metų, kai Lietuvos ir Lenkijos ketverių metų Seimas priėmė Valdymo įstatymą ir Abiejų Tautų Tarpusavio įžadą. Ir nors tai nėra apvali data, tačiau šis minėjimas yra ypatingas. Pirmiausia todėl, kad po daugelio metų šį įvykį vėl iškilmingai minime Lietuvoje.

Praėjusių metų lapkričio 13 dieną Konstitucinis teismas (KT) priėmė garsų nutarimą dėl pilietybės įstatymo. Nutarimas  sukėlė dideles pasipiktinimo ir  emocijų bangas, nes buvo suprastas kaip nutarimas, kuriuo Lietuvos Respublikos piliečiams toliau bus draudžiama turėti dvigubą pilietybę.

Praėjusi savaitė įeis į Lietuvos istoriją – paskelbti liudininkų parodymai atskleidė, ką per 17 metų pavyko Lietuvoje sukurti. Šalia kitų svarbių ir neabejotinai naudingų Lietuvai dalykų – pavyko sukurti ir korumpuotų įtakų bei neskaidrių įtakų sistemą, kurią toliau ir vadinsiu žodžiu “sistema”, nes žodis “valstybininkai” tam visai netinka.

Tėvynės sąjungos prezidiumo pareiškimas Valstybės saugumo departamento problemų tyrimas, jo metu vykęs nuožmus puolimas prieš Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą, prieš Tėvynės Sąjungą atskleidė jau kurį laiką valstybėje vykusius gana pavojingus procesus, galinčius vesti į svarbių valstybės institucijų užvaldymą, kai tautos įgaliojimų neturinti žmonių grupė naudojasi specialiosiomis tarnybomis tam, kad įgytų jų kompetencijos ribas viršijančią galią, kad kompromituotų politines partij...

Cinizmo pergalė – laikina Praėjusį ketvirtadienį paaiškėjo, kam buvo reikalingas delsimas sprendžiant VSD problemas – cinizmas pasiekė laikiną pergalę; per delsimo laikotarpį, matyt, buvo sėkmingai  padirbėta su Darbo partija; Darbo partija prisiėmė didelę atsakomybę gelbėti Arvydą Pocių. Keletas minčių dėl Arvydo Pociaus teiginių. Anksčiau, kai VSD turėdavo  problemų – tik šnipus pagaudavo, dabar jau naujų dalykų pažerta.

Seminaras vyksta labai įdomiu laiku. Kai kam gali pasirodyti, kad organizatoriai tiesiog iš anksto žinojo, kaip baigsis vakarykštis balsavimas ir kaip tik tam pritaikė seminaro datą. Tiesiog tobulo sąmokslo pavyzdys.