Tėvynės sąjungos tarybos sprendimas nepratęsti buvusios sutarties su socialdemokratais nei žurnalistams, nei politikams nebuvo netikėtas, o visiškai dėsningas ir atspindintis susiklosčiusią realybę – tokį gyvenimą, kurį pastaruoju metu mes gyvenom. Noriu pakartoti, kad praėjusiais metais "politinėmis vedybomis" pavadintas bendradarbiavimas nebuvo karšta meilė, todėl po "skyrybų" nebus nei karštos, nei šaltos neapykantos.
Jeigu socialdemokratai, apsvarstę mūsų pateiktą svarbiausią siūlomų svarbiausių darbų sąrašą, jam pritars, Tėvynės sąjungos frakcija Seime imsis darbų, kad būtų pasiekta rezultatų. Jeigu socialdemokratai nepritars, ieškosim, kaip tuos darbus atlikti ir be jų paramos. Taip dirbome iki šiol, taip dirbsime ir toliau. Vienintelis dalykas, kas pasikeičia po Tarybos sprendimo, tai nebelieka mūsų pusės politinių įsipareigojimų, kurie buvo sutarti praėjusių metų liepos mėnesį ir atnaujinti gruodžio mėnesį. Noriu priminti, susitarimai skambėjo taip:
"1. Susitarimo galiojimo laikotarpiu kairės ir centro koalicijai netrukdyti sudaryti mažumos Vyriausybę, paskirti ministrą pirmininką ir Vyriausybės programą. 2. Nereikšti interpeliacijos ministrui pirmininkui bei nepasitikėjimo Vyriausybei; 3 netrukdyti 2007 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo priėmimo Seime, jeigu jis bus iš anksto derintas su TS frakcija".
Vienintelis reikšmingas pasikeitimas bus tas, kad mes nebesame įsipareigoję nereikšti nepasitikėjimo ministrui pirmininkui ar visai Vyriausybei, bet galiu drąsiai tvirtinti, kad bent artimiausiu metu ir nesiruošiame to daryti. Ir toliau tarsimės su ministru pirmininku Gediminu Kirkilu dėl valstybei svarbių reikalų, lygiai taip, kaip tarėmės su Seimo pirmininku ar kitų opozicinių frakcijų vadovais.
Po šeštadienio Tarybos posėdžio sprendimo manęs dažnai klausia, kas pasikeitė politiniame gyvenime: pvz., ar Vyriausybė turi galimybių išsilaikyti iki kitų rinkimų? Mano atsakymas paprastas: tai priklausys pirmiausia nuo to, kaip dirbs Vyriausybė. Kartais atrodo, kad ji paprasčiausiai nebenori dirbti. Kai kas nori vegetuoti, o kai kas gal norėtų iš tos Vyriausybės pabėgti. Bet bendra situacija taip pat priklausys ir nuo politinės brandos, politinės kultūros brandos Lietuvoje. Mažumos Vyriausybės darbas ir Lietuvoje, ir kitose pasaulio šalyse visada buvo, yra ir bus ne tik išbandymas pačiai Vyriausybei, parlamentinei opozicijai, kuri turi visas galimybes vyriausybę nedelsiant sugriauti, bet išbandymas ir platesnei visuomenei bei žiniasklaidai. Per šiuos metus kartais atrodydavo, kad šį išbandymą politikai, nors ir su mažesnėmis ir didesnėmis klaidomis, geba geriau išlaikyti, negu kiti valstybės viešojo gyvenimo dalyviai.
Taigi dar sykį noriu pakartoti, ką sakiau šeštadienį, kad padorumas ir atsakomybė yra svarbiausi bruožai, reikalingi visiems, visur ir visada. Ir ne tik politikams. Sutarimas vardan valstybės reikalų ir tarpusavio pasitikėjimas demokratine visuomene yra tokia pat vertybė, kaip ir partinių idėjų ir partijų konkurencija, oponavimas ir sveika kritika.
Ir pabaigai – dėl techninės, bet klaidingos nuostatos, kuri nuskambėjo žiniasklaidoje: kad mes nutraukėme paramą ir neatsisakome postų, kuriuos tariamai gavome dėl mūsų suteiktos paramos. Noriu pasakyti, kad mes atsisakysime visų postų, kurie mums nepriklauso, bet Seime postai priklauso ne nuo draugystės su Kirkilu, Juršėnu ar Muntianu, bet nuo Seimo statuto. O Seimo statutas numato proporcingą postų paskirstymą tarp frakcijų. Į vadovaujančius postus įeina Seimo komitetų pirmininkų ir pavaduotojų postai. Jeigu valdančioji koalicija turi daugiau negu pusę Seimo narių, Lietuvoje buvo tradicija, kad ji paprastai pasiima pirmininkų postus. Jeigu valdančioji koalicija neturi daugumos ir neturi sutarimų su kitomis frakcijomis, tai pirmininkų postus tenka dalinti proporcingai. Šiuo metu Tėvynės sąjunga turi tiek, kiek jai priklauso pagal proporcijas, egzistuojančias Seime.
Štai toks mūsų šiandieninės situacijos vertinimas.
Parengta pagal 2007-09-10 spaudos konferenciją
Andrius Kubilius yra Tėvynės sąjungos pirmininkas, LR Seimo vicepirmininkas
