Aleksandras Znamerovskis

Nuo karo Ukrainoje pradžios, ypatingą vaidmenį užėmė vadinamieji dronai – Rusijos federacijai sunaikinus ukrainiečių tankus, tai tapo viena pagrindinių kovos priemonių. Vis dėlto, dronų panaudojimas gali būti itin platus – jie dažnai naudojami ir civiliniame gyvenime. Dronų mokslininkas Dr.

Dabartinis aplinkos ministras Simonas Gentvilas kadenciją pradėjo skambiai – inicijuotas vadinamasis Nacionalinis miškų susitarimas (toliau NMS), siekiant susitarti dėl svarbiausių miškų politikos aspektų.

Anksčiau laikytas perspektyviu teisininku, o vėliau Seimo vicepirmininko pareigas ėjęs Remigijus Žemaitaitis šiandien vertinamas dvejopai. Parlamentarui pastaruoju metu teko patirti kelias nesėkmes – pralaimėjimus teismuose ir apkaltos procesą, po kurio jis pats nusprendė atsisakyti Seimo nario mandato. Nors R. Žemaitaitis yra vienas iš kandidatų artėjančiuose prezidento rinkimuose, apklausų duomenys rodo, jog jo šansai nugalėti – menki.

Nors Vidaus reikalų ministerija pripažįsta, kad priedangų didžiusiuose miestuose trūksta, ministrė Agnė Bilotaitė neretai akcentuoja, jog civilinės saugos sistema buvo pradėta kurti „nuo nulio“. O štai architektams atrodo kiek kitaip –  jų nuomone, ir dabar daroma daug klaidų, įstatyminė bazė yra absoliučiai skylėta. Kai kuriais atvejais keliami pertekliniai reikalavimai, o štai kitais atvejais, architektai nesupranta, kodėl nėra reikalaujama statytojų atsakomybės.

Balandžio pradžia vairuotojus pasitiko neįprastai šiltu oru – kai kuriomis dienomis, oro temperatūra viršijo ir 25 laipsnių ribą. Tačiau, vos po kelių savaičių, juos užklupo sniegas, o dalis vairuotojų jau pasikeitė padangas į vasarines. Netrukus vairuotojams kilo klausimas – ar patekus į avariją automobiliui su vasarinėmis padangomis, galiotų draudimo kompensacija. Naujienų portalo tv3.lt kalbinti draudimo įmonių atstovai sako, jog įvertinus aplinkybes – tikrai taip.

Netrukus po susitikimo su Vokietijos brigados pirminio valdymo elemento kariais, prezidentas teikė komentarus žiniasklaidai. Komentuodamas jis taip pat pasipiktino valdančiais ir, jo manymu, politizuota pranešėjo komisija. Komentuodamas susitikimą žiniasklaidai, G. Nausėda teigė, jog susitikimas su sąjungininkais buvo sėkmingas, o efektyvus bendradarbiavimas suveiks kaip efektyvi Rusijos atgrasymo priemonė. „Čia negali būti jokių pateisinimų.

Šiuo metu laisvės atėmimo bausmę Kauno kalėjime atliekantis Vytautas Gapšys toliau dirba iš įkalinimo įstaigos. Štai trečiadienį vykusiame Teisės ir teisėtvarkos posėdyje buvo svarstomas jo pateiktas įstatymo projektas. Kiek ironiška ir tai, jog V. Gapšio teikiamas įstatymo projektas šiek tiek pakeistų vieną Baudžiamojo proceso kodekso (BPK) straipsnį – o juk pats V. Gapšys šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę.

Vieną dieną sėkmingas verslininkas, o vos po poros mėnesių – nusikaltėlis, galintis atsidurti kalėjime. Taip susiklostė kauniečio verslininko Martyno Simanyno likimas, po to, kai policijai patikrinus jo parduodamų kanapių produktų sudėtį, buvo pradėta baudžiamoji byla. Pirmadienį prie Seimo palaikyti vyrą susirinko būrelis protestuotojų – trečiadienį byla bus nagrinėjama apeliacine tvarka. Bet apie viską nuo pradžių.

Gyventojų „Facebook“ grupėse plinta vaizdai, kuriuose matomi įtartini automobilius fotografuojantys vyrai – kol kas nėra aišku, kokie buvo jų motyvai, tačiau dalis gyventojų nerimauja, kad tai galėtų būti vagys. O štai Vilniaus apskrities policija ir žurnalo „Auto Bild Lietuva“ vyriausiasis redaktorius Vitoldas Milius perspėja būti atsargiems, mat šiuo metu išties aktyviai siaučia automobilių dalių vagys.

Penktadienį Šakių rajone buvo aptikti trys prie medžio pririšti šunys – panašu, jog ten juos paliko savininkas, norėjęs jų atsikratyti. Apie paliktus šunis Marijampolės apskrities policiją informavo vienas gyventojas, kurį nustebino toks žiaurumas su gyvūnais. Nors pažeidėjas kol kas nenustatytas, policija pradėjo tyrimą, tikslina aplinkybes, o gyvūnais šiuo metu rūpinasi prieglauda.

Viena kambarį išsinuomojusi moteris vėliau nusprendė, jog dėl pasikeitusių aplinkybių, ji nori nutraukti nuomos sutartį. Nors ji net nebuvo atsiėmusi buto raktų, nuomotojas pradėjo reikalauti milžiniškų baudų, kurios nuomos sutartyje nebuvo numatomos. Naujienų portalo tv3.lt kalbinti NT ekspertai teigia, jog nuomotojo galimai patirta žala privalo būti įrodyta, o kol tai padaryta nebus, nuomininkė gali būti rami.

Policijos sukaupta statistika rodo, jog Lietuvos vairuotojai mėgsta greitį – praėjusiais metais greičio matuokliai užfiksavo apie 720 tūkst. pažeidimų – visgi, tai šiek tiek mažesnis skaičius, nei metais prieš tai. Savivaldybės nemiega – statoma dar daugiau greičio matuoklių, kai kurie iš jų galės būti perkeliami iš vienos vietos į kitą.

Sekmadienio pavakarę Klaipėdos pareigūnai sulaikė merginos išžaginimu įtariamą vyrą – manoma, jog jis moterį galėjo išžaginti netoli Dragūnų kvartalo esančiame miškelyje. Kol kas neskelbiama šio vyro pavardė, bet yra žinoma, jog jis buvo daug kartų teistas už panašius nusikaltimus. Nors gyventojus piktina smurtinis išpuolis, kriminologas Gintautas Sakalauskas atvejį siūlo vertinti kitaip – pirmiausia, kaip sisteminę bėdą.

Vis atidedamoje Laisvės alėjos užpuolimoje byloje – proveržis. Nepavykus į teismo salę pristatyti vieno iš nukentėjusiųjų, byla buvo pradėta nagrinėti iš esmės, be jo dalyvavimo, buvo pagarsintas kaltinamasis aktas. Šiuo metu visi kaltinamieji kaltės nepripažįsta, kol nebus apklausti visi proceso dalyviai. Nepaisant griežtos prokurorės pozicijos, teismas įpareigojo tris užpuolimo metu nukentėjusius vyrus kito posėdžio metu atvykti į teismo salę.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) posėdyje svarstė daugybę šalies gynybos ir saugumo klausimų – Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas trumpai pristatė ir karo komendantūrų viziją, bei kokius įstatymų pakeitimus reikėtų priimti, norint organizuoti karo komendantūras dar taikos metu.

Pradėjęs kadenciją, dabartinis Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys užsibrėžė ambicingą tikslą –  šešių dalių sveikatos apsaugos sistemos reformą. Nors kai kurios priemonės buvo įvertintos teigiamai, dar praėjusiais metais medikams kilo abejonių dėl gydymo įstaigų tinklo pertvarkymo planų, bei kitų reformos aspektų. Šiandien medikai teigia, jog nebuvo visiškai aišku, kodėl buvo imtasi tokio didelio masto pokyčių, neįvertinant išlaidų ir kitų galimų sunkumų.

Už seksualinius nusikaltimus prieš nepilnamečius nuteistas Remigijus Jakštys pasirodė Kauno apylinkės teisme – pradedama nagrinėti dar viena buvusio jaunimo mentoriaus Remigijaus Jakščio baudžiamoji byla dėl jaunesnių negu 16-kos metų asmenų tvirkinimo. Žurnalistams jis netuščiažodžavo  –  nekomentavo, ar pripažįsta savo kaltę, ar gailisi padaręs sunkius nusikaltimus. Į teismo salę pristatytas R. Jakštys į žurnalistų klausimus neatsakė.

Kovo pabaigoje Kauno technologijos universiteto (KTU) studentų miestelyje užfiksuota vagystė – jaunas vyras pavogė elektrinio dviračio bateriją, kelias kitas dviračio dalis, tuomet pasišalino iš įvykio vietos. Nuostolius patyręs vyras kreipiasi į visus ir prašo padėti atpažinti nusikaltėlį – dviračio dalis pavogęs jaunas vyras dėvėjo žalią striukę, mėlynus džinsus, akinius.   Nukentėjusiojo asmens teigimu, vagystė įvyko šių metų kovo 30 dieną, apie 4 val. nakties.

Seimo narys Mindaugas Puidokas pristatė „Taikos koaliciją“ – šį darinį be paties M. Puidoko sudaro buvęs kariuomenės vadas ir buvęs kandidatas į prezidentus Valdas Tutkus bei kelios nedidelės partijos – Lietuvos žemaičių partija, Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partija. „Taikos“ koalicija savo sėkmę bandys artėjančiuose Europos parlamento ir Seimo rinkimuose. Ekspertai įspėja, kad dabar tokio tipo politikų daugėja ir jų pasisakymais gali pasinaudoti Kremlius.

Įvertinę Rusijos keliamą grėsmę Lietuvos saugumui, Dienai X ruošiasi ne tik kariuomenė, bet ir verslo bendruomenė – jos vaidmuo numatomas Valstybės gynybos plane. Vis dėlto, kol kas verslo vaidmuo daugiau svarstomas teoriniame, o ne praktiniame lygmenyje – „Noewe Legal“ advokatai atvirauja, jog verslo bendruomenė prie šalies gynybos prisidėti nori, tačiau vis dar kyla gausybė neatsakytų klausimų.

Praėjusių metų pabaigoje pasibaigė savivaldybių žvyrkelių asfaltavimo finansavimo programa – pagal šią programą, per tris metus laiko skirta 200 mln. eurų žvyrkelių asfaltavimui. Pagal įprastą tvarką, kitų metų planai sudaromi iš anksto – šiemet taip nenutiko, mat 2024 m. balandžio mėnesį vis dar nėra numatytos naujos lėšos žvyrkelių asfaltavimui. Kol kas šiemet žvyrkeliams asfaltuoti numatomi tik 7,7 mln. eurų – jų užteks tik anksčiau pradėtiems ir laiku nebaigtiems darbams užbaigti.

Baiminantis Rusijos puolimo grėsmės savivaldybės ruošiasi – įrengiamos naujos priedangos, keičiami įstatymai, reikalaujantys naujuose pastatuose įrengti priedangas, atnaujinamos slėptuvės. Su naujienų portalu tv3.lt susisiekusi kaunietė pasakojo, jog adresu Savanorių pr. 225 esanti sovietmečiu pastatyta slėptuvė griaunama. Toks veidmainiškumas stebina gyventoją – be to, ji pasakoja, jog jau teko patirti nuostolių.

Šį vakarą Europos parlamente bus sprendžiamas imigracijos reformų likimas – šios reformos aktualios ir Lietuvai. Bene svarbiausias pakeitimas – įsigaliojus įstatymų pakeitimams, imigracijos spaudimą patiriančios valstybės galės prašyti perkelti migrantus į kitas Europos šalis, taip pasidalinant našta, be to, nors Lietuvai kasmet tektų priimti dalį migrantų, valstybė galėtų rinktis – ar nori priimti prieglobsčio prašytojus, ar remti migracijos valdymo pastangas finansiškai.

Daug dėmesio sulaukė verslo pasiūlyta iniciatyva didinti finansavimą krašto apsaugai – anot iniciatorių, krašto apsaugai turėtų būti skiriami bent 4 proc. nuo šalies BVP. Visai netrukus, iniciatyva susilaukė kritikos, mat iniciatoriai nenurodė priemonių, kaip būtų surenkamos papildomos lėšos. Nors verslo bendruomenė sutinka su kai kurių mokesčių padidinimu, iš verslo surinktų lėšų vos užteks pasiekti 3 proc. tikslą.

Socialiniuose tinkluose itin aršiai aptarinėjamas ketvirtadienį rinkodaros kampanijos „Expectations vs Reality“ (liet. lūkesčiai prieš realybę) pasidalintas reklaminis vaizdo klipas. Šis vaizdo klipas yra naujos rinkodaros kampanijos dalis – ja siekiama didinti miesto žinomumą tikslinėse turizmo rinkose: Didžiojoje Britanijoje ir Vokietijoje. Anot kūrėjų, naujoji kampanija meta iššūkį įsisenėjusiems stereotipams ne tik apie Vilnių, bet ir visą Rytų Europos regioną.

Kovo pradžioje pradėti vienuoliktokų tarpiniai patikrinimai susilaukė lavinos kritikos – nepatenkinti mokytojai, mokiniai, mokinių tėvai, mokyklų vadovai. Mokiniai nusivylė gerokai prastesniais nei tikėtasi rezultatais, mokytojai pliekia skubiai įvestą tvarką, o tėvai liudija, jog mokiniams buvo įvarytas toks stresas, jog jie jauname amžiuje griebiasi raminamųjų vaistų.

Mergaitės pagrobimu įtariamas G. Filipavičius sulaukė nemalonios žinios – Kauno apylinkės teismas nusprendė pratęsti sulaikymo laikotarpį. Vyrui ir vėl paskirtas trijų mėnesių sulaikymas.  Kaip informavo Kauno apylinkės teismo atstovė spaudai Tauvilė Merkevičiūtė, Kauno apylinkės teisme priimta nutartis, kuria įtariamajam Gediminui Filipavičiui pratęsta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas trijų mėnesių laikotarpiui.

Ketvirtadienio rytą vyko užpuolimo Laisvės alėjoje bylos posėdis – byla vėl nebuvo pradėta nagrinėti iš esmės, mat nepavyko pristatyti užpuolimo metu netu nukentėjusio Egidijaus Smailio. E. Smailiaus gyvenamuoju adresu nuvykusi policija, jo šį kartą nerado, tačiau aptiko galimai draugų parašytą raštelį.

Trečiadienį buvo apklausti liudytojai jau du metus įstrigusioje Kamuolinių kriminalinio susivienijimo byloje. Apklausti liudytojai buvo susiję su 2019 m. policijos pradėtu ikiteisminiu tyrimu – jie įsigijo ir pardavė automobilius, kurie galėjo būti panaudoti narkotikų gabenimui, o vienas iš liudytojų netgi pažinojo įtakingus „kamuolinių“ gaujos narius – vieną iš gaujos vadeivų Tomą Gaidanką, bei jo parankinį Arminą Zujų.

2023 m. pabaigoje pasibaigė savivaldybių žvyrkelių asfaltavimo finansavimo programa – per tris metus skirta 200 mln. eurų. O štai šiemet kelių tiesimui numatyta vos 7 mln. eurų. Susisiekimo viceministras Julius Skačkauskas Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto posėdyje teisinosi, kad ši suma skiriama tik pasibaigusios programos nebaigtų darbų užbaigimui, o šiemet bus patvirtinta nauja programa.

Opozicinę Darbo partiją seka vienas smūgis po kito – praėjusiais metais partijai priklausantis Seimo narys Vytautas Gapšys keliavo už grotų, o partija gavo šimtatūkstantines baudas. Dar praėjusią savaitę partiją ištiko kitos bėdos – kovo pabaigoje partijos būstinėje kratą atliko Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba. Galiausiai, partijoje narystę sustabdė ilgametis partijos lyderis Viktoras Uspaskichas, iš partijos pasitraukė Seimo narė Ieva Kačinskaitė-Urbonaitė.

Balandžio mėnesį įsigalioja nemažai eismo pakeitimų šalies keliuose – didinamas leidžiamas transporto priemonių greitis greitkeliuose ir automagistralėse, būtina atsisakyti dygliuotų padangų. Naujienų portalas tv3.lt primena, ko vairuotojai gali tikėtis balandžio mėnesį – dalis pokyčių įsigalios nuo balandžio 1 d. – antrąją Velykų dieną. Pirmiausia, vairuotojams reikėtų prisiminti, jog nuo balandžio 1 d. iki spalio 31 d. automagistralėse bus leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 130 km/val.

Vienas vilnietis nusprendė parduoti savo automobilį – tą padarius, jis turėjo deklaruoti pardavimo sutartį, o pirkėjas – pirkimo. Tačiau, čia ir prasidėjo bėdos – pirkėjas piktybiškai atsisakė tą daryti, nors ir gaudavo baudas. O vėliau paaiškėjo, jog minėto automobilio pirkėjas gavo leidimą vykdyti pavežėjo veiklą įsigytu automobiliu, nors net nebuvo pateikęs visų reikalingų dokumentų.

Senjorams išmokamos pensijos Lietuvoje – vienos mažiausių Europoje, lyginant su gaunamais atlyginimais. Nenuostabu, jog net 12 proc. pensijas gaunančių senjorų nusprendžia toliau dirbti. Ekspertai teigia, jog darbas senatvėje – nebūtinai blogai, tačiau liūdina, jog dauguma senjorų dirba dėl finansinių paskatų. Lietuvos socialinių mokslų centro vadovas Boguslavas Gruževskis išskyrė, kokius žingsnius reikėtų padaryti kiekvienam iš mūsų, norint užsitikrinti laimingą senatvę.

Pasibaigus parašų rinkimo laikotarpiui paaiškėjo, kurie kandidatai surinko bent 20 tūkst. parašų, norint dalyvauti Lietuvos Respublikos prezidento rinkimuose. Šį kartą kandidatų – net 9. Kol kas favoritais išlieka jau ilgą laiką minima trijulė – dabartinis šalies vadovas Gitanas Nausėda, premjerė Ingrida Šimonytė, buvęs advokatų tarybos pirmininkas Ignas Vėgėlė.

Viena opiausių šiandienos problemų – smurtas prieš vaikus. Nors po visuomenę sukrėtusios Matuko tragedijos buvo priimta aibė pakeitimų ir sugriežtinti tėvams keliami reikalavimai, vaiko teisių gynėjai pastebi, jog smurto atvejų vis daugėja, vis dažniau vaikai kenčia nuo savo bendraamžių pakeltos rankos.

Ketvirtadienio rytą Seime buvo paminėtas Lietuvos priklausymo NATO kariniam aljansui jubiliejus – šiai sąjungai priklausome jau 20 metų. Nors pranešimo metu jautėsi pakili atmosfera, kiek kitokį toną pasirinko Seimo užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis. Jis pareiškė, jog NATO, kurioje nėra vietos Ukrainai, yra beprasmiška, o šalis jau buvo „parduota“ tris kartus – taip pat ir per NATO viršūnių susitikimą.

Rusiją šokiravo kraupti teroro ataka – penktadienį smogikai šturmavo Maskvos priemestyje esantį teatrą. Jiems atidengus ugnį buvo nužudyta daugybė žmonių – Rusijos valdžios duomenimis, žuvo 137 žmonės, daugiau kaip 180 buvo sužeisti. Šeštadienį atsakomybę už ataką prisiėmė Islamo valstybė – tiesa, iki šiol nėra aiškus atakos motyvas.

Tik prasidėjus mokslo metams, itin didelio dėmesio sulaukė gyvenimo įgūdžių programa – po viešąją erdvę paplitusi informacija apie programą išgąsdino tėvus, o opozicijos politikai siekė programos vykdymą sustabdyti. Daugiausiai aistrų tuo metu sukėlė programos lytinio ugdymo aspektai. Praėjus kiek daugiau nei pusmečiui laiko, aistros aprimo, o mokytojai pagal šią programą pamokas rengia jau visą semestrą.

Besitęsiant karui Ukrainoje, neatmetama galimybė, jog Rusijos agresijos atveju, Lietuvai tektų gintis pačiai. Tokio scenarijaus grėsmę Lietuvos ekonomikos forume „Lietuvos Davosas 2024“ dar kartą priminė buvęs karininkas, gynybos įrangos gamintojos „Sky-Watch A/S“ viceprezidentas Hansas-Christianas Methiesenas.

Lietuvoje automobilius stabdyti gali ir nežymėti policijos pareigūnai – tiesa, tik dienos metu, o policininkai turi būti uniformuoti, policijos automobilyje įjungti šviesos ir garso signalai. Nepaisant to, sukčiai neretai siekia apgauti žmones ir apsimesdami policijos pareigūnais, stabdo automobilius, dažniausiai siekdami apiplėšti vairuotojus, ar išsivilioti pinigus. Policijos atstovė paaiškino, kaip galima atpažinti sukčius ir ką daryti įtarus, kad jus stabdo sukčiai.

Karo Ukrainoje metu vis didesnį vaidmenį užima mūšio lauke naudojami dronai. Jie gali būti naudojami puolimui ir pavyzdžiui, naikinti tankus, bet taip pat būna naudojami filmavimui ir fotografavimui, krovinių pristatymui oru. Šia technologija itin susidomėjo ir Lietuvos kariuomenė. Lietuvos ekonomikos forume „Lietuvos Davosas 2024“ savo įžvalgomis pasidalino Ernestas Žvaigždinas, gynybos startuolio „Broswarm“ įkūrėjas.

Ketvirtadienį ryte organizuotoje socialdemokratų konferencijoje – kritikos strėlės valdantiesiems, dėl jų pasirinktos civilinės saugos strategijos. Socialdemokratų Seimo nariai aiškino, jog civilinės saugos pasiruošimo darbai vyksta per lėtai, trūksta ir infrastruktūros, ir personalo. O štai anot Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narės, socialdemokratės Dovilės Šakalienės, apskritai naivu tikėtis, kad kolektyvinės apsaugos statiniai apsaugos gyventojus nuo bombardavimo.

Šiuo metu savivaldybės numato, jog pagrindinė gyventojų apsaugos forma būtų priedangos – daugiausiai mokyklos, sporto salės bažnyčios. Tokius planus saugumo ekspertai mala į miltus – jų teigimu, dabartiniai statiniai taptų pirmaisiais raketų taikiniais ir lemtų milžiniškus nuostolius. Savo ruožtu Kauno miesto savivaldybė svarsto skirti lėšas gyventojams įsirengti slėptuves daugiabučių rūsiuose – tiesa, ši idėja dar nepatvirtinta, tad nėra aišku, kiek pinigų būtų skiriama gyventojams.

Seimo opozicinių frakcijų nariai pateikė siūlymus, kaip būtų galima finansuoti krašto gynybą. Tiesa, Seimo opozicija nedalyvavo vakar vykusiame pasitarime dėl gynybos finansavimo –  Seimo frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Saulius Skvernelis teigė, jog opozicija nemato prasmės kalbėti apie papildomą finansavimą krašto apsaugai, kol teisėsaugos institucijos neįvertins buvusio krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko pasisakymų, apie galimą korupciją krašto apsaugos sistemoje.

Pirmadienį šalyje vyksta valstybinio lygio civilinės saugos pratybos ,,Krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos subjektų veiksmai, įvykus branduolinei avarijai Baltarusijos Respublikos teritorijoje esančioje atominėje elektrinėje“. 10 val. buvo  tikrinama ir Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistema – šalies gyventojai girdėjo sirenų gausmą.

Nuo 2025 m. liepos įsigalioja pokyčiai pagal praėjusiais metais priimtą įstatymų pakeitimą – nuo šiol automobilio techninės apžiūros metu užfiksuotas ridos klastojimas bus laikomas dideliu trūkumu ir dėl to automobilis teigiamos apžiūros išvados gauti negalės. Ekspertai perspėja, jog šis pokytis padarys daugiau žalos nei naudos, mat vairuotojai neretai nusiperka automobilius su jau pakeista rida, to nežinodami.

Vilnietis susidūrė su neįprasta situacija. Po konflikto su nuomotoja su juo susisiekė nepažįstamas vyras ir grasino iškeldinti vilnietį bei jo šeimą iš nuomojamo namo. Vėliau nepažįstamas atvyko kartu su ESO darbuotojais ir turėjo šeimininkės pasirašytą įgaliojimą. Namo gyventojas vėliau išsiaiškino, jog šis asmuo buvo anksčiau teistas ir galimai naudojasi šeimininke, esą norėdamas perimti jos turtą.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai siūlo griežtinti paramos dalybas jaunų šeimų pirmajam būstui: jaunoms šeimoms suteikiama kompensacija, įsigyjant pirmą būstą sumažėtų daugiau nei perpus – jeigu šiuo metu vidutinė subsidijos suma siekia apie 15 tūkst. eurų, tai po pokyčių, bus kompensuojama tik iki 6,5 tūkst. eurų. Seime nuomonės dėl šio pasiūlyto sprendimo išsiskiria.