Akvilė Razmarataitė

Ar esate girdėję tokį teiginį „klimato kaita vyko tūkstančius metų ir nieko nereikia daryti“? Kaip manote, tai teisingas mąstymo būdas, ar toks, kurį renkasi žmonės nenorintys per daug sukti galvos, o gal iš tiesų taip yra ir nuolatinės šnekos apie tirpstančius ledynus primena išpūsta burbulą. Pažiūrėkime, ką apie tai sako klimatologai.   VU seminaro„Prisitaikymas prie klimato kaitos ir integruotas vandens išteklių valdymas“ vykusiame Chemijos ir geomokslų fakultete profesorius dr.

Metai jau eina į pabaigą nusinešdami visus įvykius į istorijos puslapius. Pasibaigus vieniems metams atkeliauja kiti, tikėtina, tokie pat įdomūs. Ateinančiais metais nustebins dangaus skliautas, kuris dovanos ne vieną kvapą gniaužiantį reginį. Kvadratidų meteorų lietus Sausio 3 dieną Žemėje bus matomas kvadrantidų meteorų lietus. Jis žinomas tuo, jog jo metu skriejantys meteorai būna ryškesni, nei vidutiniai. Kvadrantidų paliekama šviesa trunka ilgiau, nei kitų meteorų.

Kaip praneša Weather Chanel, Sibiro gyventojai susidūrė su grėsmingu reiškiniu – nuolat augančiu krateriu. Vietiniai jau ir pavadinimą šiai paslaptingai įgriuvai sugalvojo, tai „vartai į požemių karalystę”. Mokslininkai pripažįsta, kad ši duobė susidarė ir nuolat auga dėl sparčios klimato kaitos. Batagaikos krateris dabar siekia beveik 122 metrų gylį. Jis augo itin greitai, prasikasdamas vidutiniškai 18 metrų per metus.

Prisiminkime praeitus metus. Pernai visomis trimis šventinėmis dienomis vyravo pliusinė temperatūra, be ryškesnių kritulių, laikėsi +3 - 6 laipsniai. „Su pernai metais apskritai sunku kažką lyginti. Pernai tikrai buvo labai šiltas gruodis ir šiltos Kalėdos. Ypatingai įsimena pernykštės Kalėdos Nidoje, kur buvo pasiektas Kalėdų šilumos rekordas, ten temperatūra siekė +8,5 laipsnių. Niekada per Kalėdas nėra buvę šilčiau”, – mini klimatologas Donatas Valiukas.

Kiekvienais metais nuo 1989-1990 metų žiemos, Švedijos skulptoriai triūsė statydami žiemos sezonui pritaikytą ledo viešbutį. Jie naudojo ledą gautą iš šalia esančios Torne upės Jukkasjärvi, Švedijoje. Kasmet, kai ateidavo pavasaris, ledo instaliacijos ištirpdavo. Bet šiemet, prasidėjo nauja ledo viešbučio era – jis dirbs visus metus. Kaip praneša contemporist, atėjus šiltesniems orams, ledo viešbutis (Icehotel365) bus šaldomas naudojant saulės baterijų technologiją.

Šią savaitę atkeliaus ne tik Naujieji metai, bet ir šiuos metus vainikuojantys permainingi orai. Deja, sniego per Naujuosius nesulauksime, šaltis pasirodys jau kitos savaitės viduryje, gali būti ir – 10 laipsnių. Penktadienio dieną rytiniuose rajonuose numatomi nedideli krituliai. Rytą kai kur boluos nuo nakties užsilikęs rūkas. Oras sušils iki +2–3 laipsnių rytinėje ir vidurio Lietuvoje. Kitur numatoma kiek aukštesnė tempeatūra iki +5–6 laipsnių.

Nors ir be sniego, Kalėdos Lietuvoje buvo gražios ir jaukios. Beje, šventes smagiai sutiko ne tik žmonės, bet ir mūsų gyvūnai, taip pat tie, kurie gyvena zoologijos soduose. Visame pasaulyje gyvūnai džiaugėsi atėjusiomis šventėmis, o daugiausia džiaugsmo, žinoma, teko jaunikliams.

Šią savaitę atkeliaus ne tik Naujieji metai, bet ir šiuos metus vainikuojantys permainingi orai. Deja, sniego per Naujuosius nesulauksime. Artimiausiomis paromis bus lietaus, rūko, šlapdribos. Naktimis paspausiantis šaltukas atneš ir plikledį. Artimiausiomis naktimis susidarys plikledis Artimiausią naktį protarpiais numatomi krituliai, daugiausia šlapdriba ir sniegas. Daug kur susidarys plikledis.

Manote, kad klimato kaita tolimas ir mūsų neliečiantis reiškinys? Taip tikrai nėra, nes ir Lietuvoje yra vietų, kurios paveikiamos būtent žmonių sukeliamos klimato kaitos. Tą galime pastebėti ir mūsų žiemomis, kai sniego iškrinta vis mažiau. Vienas iš klimato kaitos rodiklių yra ekstremalūs reiškiniai, kuriuos galime patirti savo kailiu. Lėtą temperatūros kilimą pajusti sunkiau, tačiau  sausras, potvynius, audras pajusti galime, o jų daromi nuostoliai pasidarė labai dažni.

Šį savaitgalį laukia ypatingos dienos – jaukiausios metų šventės. Visi norėtume sulaukti gražaus oro, sniego, lengvo šaltuko. Deja, realybė šiemet kiek kitokia, Kalėdos bus vėjuotos, sulauksime ir nemalonių kritulių. Per Kūčias sniego tikėtis nereikėtų Gruodžio 24 dieną daug kur numatomi krituliai. Rytą vietomis plikledis. Kai kur pietvakarių, vakarų vėjo gūsiai sieks 15–18 m/s. Oras sušils iki 1–6 laipsnių šilumos.

Tikriausiai daugelis, šiuo šventiniu laikotarpiu, jau susiplanavote nuvykti į Lietuvos miestelius ir kaimelius praleisti laiką su artimaisiais. Kad šventinės nuotaikos nesugadintų auto įvykiai svarbu stebėti kokia gi bus kelių būklė šį šventinį laikotarpį, o iššūkių netrūks. Taip pat reiktų atkreipti dėmesį ir į didesnius automobilių srautus keliuose. Penktadienio vakarą Vilnių sukaustė milžiniškos spūstys.

Italijoje stūkso ne vienas ugnikalnis, tarp jų ir žinomiausias – Vezuvijus. Tačiau jis ramiai snaudžia nekeldamas grėsmės jo papėdėje gyvenantiems žmonėms. Tačiau, kitas Neapolyje esantis superugnikalnis grasina išsiveržti ir taip sukelti grėsmę 500 tūkst. žmonių.  Italų ir prancūzų mokslininkai, remdamiesi naujais duomenimis gautais iš Campi Flegrei superugnikalnio, tvirtina, kad magma gali pasiekti kritinį tašką ir išsiveržti.

Ar dažnai pasvajojate apie baltas Kalėdas? Įsivaizduokite, kad ir šiemet galėtumėte iki kelių įbristi į sniegą ir pasimėtyti gniūžtėmis. Štai keli miestai, apie kuriuos galbūt net nepagalvojote, o juose šventes sutikti būtų tikra pasaka, jei ne šiemet, tai kitąmet. Beje, kai kurie iš jų, visai greta mūsų. Helsinkis, Suomija Šiaurės šalys yra vienos tų, kuriose sulaukti sniego per Kalėdas yra labai didelė tikimybė, na o viena tų šalių yra gerai mums pažįstama Suomija.

Šią savaitę laukia ypatingos visiems lietuviams dienos – Kūčios, Kalėdos, kurios daugeliui yra laukiamiausios metų šventės. Tikriausiai visiems įdomu, kokios jos bus. Ar sulauksime sniego, lietaus, rūko, kokios bus vairavimo sąlygos. Artimiausią parą vietomis sulauksime nedidelių kritulių, daugiausia tai bus lietus, dulksna.

Kaip praneša BBC, Londono oro uostuose dėl stipraus rūko jau antrą dieną vėluoja lėktuvai ir nutraukiami skrydžiai. Getviko ir Hitrou oro uostai yra paveikiami labiausiai, dėl per Angliją ir kitas Europos dalis nusidriekusio rūko. ( Netrukus rūkas įsivyraus ir Lietuvoje). Londono city oro uostas tęsia darbą nuo sekmadienio pavakarės neribodamas skrydžių, tačiau vis viena geriau pasitikrinti, ar skrydis nėra atidėtas.

Skaitytojai nuolat fiksuoja pačius įdomiausius ir gražiausius lietuviškos žiemos vaizdus. Na, o mes dalinamės jais su jumis. Šįkart, artėjant Kūčių nakčiai, per kurią prabyla gyvūnai, siūlome pasižiūrėti, kaipgi žiemos metu elgiasi mieli, o kartais juokingi mūsų augintiniai bei kiti gyvūnai. Jonas Vaskevičius pasidalino išvysta lape pridurdamas, kad tai nepaprasta lapė, o „besižvalganti pusryčių” lapė.

Šį savaitgalį Lietuvoje sulauksime ne itin žiemiškų orų. Vyraus teigiama temperatūra bei ne patys maloniausi reiškiniai, tokie kaip lietus, šlapdriba, plikledis. Šeštadienį kai kur numatomi nedideli krituliai, rūkas, silpna lijundra. Naktį ir rytą vietomis plikledis. Temperatūra naktį vyraus nuo 0 iki +2 laipsnių. Dieną visoje Lietuvoje bus +1-2 laipsniai šilumos, tik pajūryje +5 laipsniai. „Visomis dienomis vyraus drėgni ir šiltesni orai. Naktį bus labai menkas šaltukas, arba apie 0 laipsnių.

Klimatas ne tiktai šyla, bet jis šyla greitai. Klimatologai teigia, kad kylant temperatūrai klimato sistema gali tapti chaotiška, nevaldoma ir netgi pavojinga. Vienas besikeičiančio klimato pavyzdžių – fenomenali jūros ledo netektis Antarktidoje, dėl kurios ėmė sukti galvą mokslininkai.

Kaip manote ar Lietuvoje yra buvę beprotiškai karštų ar šaltų dienų? Atsakymas - tikrai taip, tačiau nuo pasaulinių rekordų mes vis viena atsiliekame. Štai vietos, kuriose buvo užfiksuoti įvairiausi rekordiški reiškiniai nuo karščiausios vietos iki didžiausių krušos ledėkų. Kaip praneša BBC, karščiausia yra buvę 1913 metais liepos 10 dieną Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kalifornijoje (furnace creek) ten buvo užfiksuota 56,7 laipsnių šilumos.

Lietuvoje jau įpusėjo pirmasis žiemos mėnuo. Jis atnešė ir sniego, ir lietaus, ir panašu, kad niekaip negali apsispręsti, ties kokiu oru apsistoti. Svyruojanti temperatūra ir besikeičiantys krituliai pridaro daug bėdų vairuotojams, nes nuolat formuojasi plikledis.

Manote, kad Lietuvos keliai žiemos metu tampa itin slidūs ir pražūtingi? Tuomet pagalvokite apie vairuotojus, kurie turi keliauti per pūgas ir ledą pasaulio šalčiausiuose keliuose. Štai penki šalčiausi keliai pasaulyje, kai kurie iš jų pagarsėję vyraujančiais ekstremaliais orais – kiti, dėl sudėtingų vairavimo sąlygų, o kitus apskritai sunku pavadinti keliais.

Tikriausiai esate pastebėję, jog žiemos metu, ypač per šventes, išvykę į užmiesčius pajaučiate, kad yra kur kas vėsiau nei miesto centre. Įdomu tai, kad prie šios šilumos prisidedame kiekvienas, o didelė dalis tos šilumos sklinda iš mūsų namų, kuriuos šaltuoju sezonu taip rūpestingai šildome. Iš kur toji šiluma? Daugiausia šilumos mieste skleidžia šildymas, transportas, tačiau yra ir kitų veiksnių. „Egzistuoja daug priežasčių temperatūrai mieste pakilti. Prie to prisideda įvairios komunikacijos.

Lietuvos orai toliau krečia pokštus, lyg negalėdami apsispręsti kokiais būti, lietingais ar sniegingais. Tačiau nesvarbu koks vyrauja oras, Lietuvos gamta tikrai turi ką parodyti, o mūsų skaitytojai moka meistriškai užfiksuoti šiuos gražius gamtos vaizdus.  Deimilė Gugaitė Įamžino sniegingą žiemos vakarą prie Kauno marių. Jos žodžiais tariant tai yra „maži dalykai kitu žvilgsniu”.   Mindaugas Ilčiukas susipažino su šiuo briedžiu Zarasų rajone.

Pasiruoškite, artimiausią naktį Lietuvoje netrūks iššūkių. Svyruojanti iš pliusinės į minusinę temperatūra kelius ir vėl pavers itin slidžiais. Ketvirtadienį grįš šaltukas Ketvirtadienio naktį temperatūra daugelyje rajonų bus neigiama, tik pajūryje bus apie 0 laipnsių. Dieną Vilniuje bus -6 aipsniai, Kaune -1 laipsnis, Klaipėdoje +1 laipsnis, Šiauliuose apie 0 laipsnių, kaip ir Panevėžyje. Bus debesuota, galimas trumpas sniegas.

Lietuvos padangėje pasirodys paskutinysis šiais metais supermėnulis. Šį kartą žemės palydovas bus didesnis ir 30 procentų ryškesnis, nei įprasta pilnatis. „Gruodžio 14 dieną pamatysime vieną iš superpilnačių, ji nebus tokia didelė, kaip buvusį praėjusį mėnesį. Bet jos yra po tris, viena jų buvo spalį, kita lapkritį ir gruodį“, – mini etnologas Jonas Vaiškūnas. Gruodžio 14 d. numatomi krituliai. Daugiausia sniegas, šlapdriba, pajūryje ir kai kuriose vakarinių rajonų vietose lietus.

Jei kelionės metu jums labai svarbu išlaikyti drabužius sausais ir pasidžiaugti šiluma, tuomet Venecija rudens ir žiemos metu nėra tinkamiausia vieta jums. Šiuo metu istorinį miestą užliejo kasmetiniai potvyniai, tačiau Venecijos gyventojams tai visai netrukdo, įsispyrę į guminius batus jie gyvena įprastą gyvenimą. Venecija yra įžymi dėl savo kanalų ir gondolų, kuriomis galima keliauti po miestą. Ir po Italijos sostinės, Romos, tai yra vienas iš pagrindinių turistų kelionės tikslų Italijoje.

Pastaruoju metu Lietuvoje vyrauja permainingi orai. Tačiau sniego netrūksta, jis vis pasirodo primindamas apie artėjančias gražiausias metų šventes. Tv3 skaitytojai bei žiūrovai taip pat jų laukia ir iškritusį sniegą fiksuoja ypač išradingai. Neringa Steponavičiūtė užfiksavo ir pasidalino, jos žodžiais tariant, tikra "žiemos pasaka".   Gražina Pagojienė sniegingą dieną įamžino savo šalčio nebijančią bei smalsią katę.

Šią savaitę Paryžius susidūrė su didžiausia žiemos tarša. To nebuvo dešimtmečius. Paryžiuje įvesti eismo apribojimai. Paryžiaus miesto aikštėje įsivyravo draudimas važinėti keliais. Jau tris dienas miesto valdžia padarė viešajį transportą nemokamu, panaši schema bus įgyvendinama Lijono mieste penktadienį, nes tarša pastebima daugelyje Prancūzijos regionų, įskaitant Ronos slėnį. Ketvirtadienį Paryžiuje ir jo priemiesčiuose galėjo važiuoti vien tik transporto priemonės su lyginiais numeriais.

Pasiruoškite, vėl grįžta šalčiai. Artimiausią naktį Vilniuje temperatūra pakils ir iki -11 laipsnių. Netrūks ir kitų iššūkių. Vieną dieną pasirodys pliusinė temperatūra, kuri, tikėtina, sudarys plikledį ir kitus vairavimą apsunkinančius reiškinius. Žemiausia temperatūra artimiausios nakties pradžioje kris iki 3–8 laipsnių šalčio, rytiniuose regionuose nukris iki 11 laipsnių šalčio, pajūryje apie 0 laipsnių, vėliau temperatūra kils. Antradienio dieną, daug kur numatomas nedidelis sniegas.

Lietuvoje vyrauja toks laikotarpis, kai saulės nėra tiek daug, kiek norėtųsi, naktys vis dar ilgėja, tačiau po Kalėdų jos ims trumpėti, o tai kelia nuotaika. Kad ir kaip bebūtų, pasaulyje yra vietų, kuriose Saulė nenusileidžia ištisą parą, tai vyksta puse metų, o štai kitą pusmetį tvyro amžina naktis... Norėtumėte čia gyventi? Kaip praneša scienceabc, poliarinė diena, įdomi tuo, kad jos metu, saulė nenusileidžia net vidurnaktį. Šis fenomenas vyksta šalia Arkties ir Antarktidos poliaračių.

Šį savaitgalį numatomį drėgni ir lietingi orai, tačiau sekmadienio naktį į Lietuvą atkeliauja permainos. Žiemiškas oras išstums rudenišką, grįš šaltukas. Kai kur, naktimis, jis gali pakilti ir iki -13 laipsnių, tai gali apsunkinti vairavimo sąlygas. Šeštadienį vyraus lietus ir šlapdriba Šeštadienio naktį vietomis truputį palis. Temperatūra Vilniuje sieks +4, Kaune iki +6, o Panevėžyje, Šiauliuose iki +3 laipsnių, pajūryje bus šilčiau iki +6 laipsnių.

Šį ketvirtadienį į Lietuvą atkeliauja permainos. Žiemišką orą išstums rudeniškas, todėl iki savaitės galo Lietuvoje tiek naktį, tiek dieną vyraus pliusinė temperatūra. Ketvirtadienį – permainos Ketvirtadienio naktį daugelyje Lietuvos rajonų numatoma minusinė temperatūra ir įvairūs krituliai. Sulauksime sniego, pereinančio į šlapdribą, lietaus, daug kur bus lijundra, plikledis. Vilniuje temperatūra kris iki -4, Kaune iki -3, o Panevėžyje bus -1 laipsnis, pajūryje bus šilčiau iki +4 laipsnių.

Trečiadienį Indonezijoje nugriaudėjo stiprus žemės drebėjimas, pareikalavęs mažiausiai 97 žmonių gyvybių, tiesa, tai nėra pats žiauriausias žemės drebėjimas, kurį ištvėrė žmonija. Štai dešimt žemės drebėjimų, kurie buvo kur kas stipresni ir nusinešė didesnį skaičių aukų. Nepalas, žemės drebėjimas tarp Katmandu ir Poharos, 2015 metų balandžio 25 dieną (7,8) 2015 metais, šeštadienį, balandžio 25 dieną Nepalui smogė 7,8 balų žemės drebėjimas.

Pastarosiomis dienomis pajutome visą puokštę įvairiausių gamtos reiškinių, nuo sniego iki lietaus bei plikledžio. Artimiausiomis dienomis taip pat turėsime progos pasitikrinti savo vairavimo sugebėjimus, nes plikledis dar neapleis Lietuvos. Beje, ar žinojote kaip šis reiškinys susidaro ir kuo jis skiriasi nuo lijundros? Trečiadienį Lietuvoje žymesnių kritulių nenumatoma. Daug kur bus plikledis. Dieną aukščiausia temperatūra sieks 0–5 laipsnius šalčio.

Havajai Jungtinėse Amerikos Valstijose pastarosiomis dienomis tapo nebe vasariški, o žiemiški. Per pastarąsias kelias dienas sniego danga čia pasiekė 90cm. Sinoptikai sako, kad nėra taip jau neįprasta, jog sniegas iškrenta tropiniuose Havajuose, bet retai kada jis krenta tokiais kiekiais ir tokiame nedideliame aukštyje. Stipriausias sniego srautas dažniausiai aplanko dvi Havajų salų viršukalnes: Mauna Kea ir Mauna Loa.

Ispanijoje Andalūzijos ir Mursijos regionuose dėl stiprių potvynių mirė dešimt žmonių. Potvynius lėmė stiprios liūtys. Dėl stipraus lietaus taip pat apgadinti namai, sugriuvo du tiltai ir uždaryti keliai. Ispanijos meteorologijos agentūra Aemet Malagos ir Kadiz provincijose paskelbė raudonąjį (didžiausią pavojaus lygį) sekmadienio rytą. Dabar pavojus sumažėjęs, galioja geltonasis pavojaus signalas. Bet stiprios liūtys galimos tam tikrose Valensijos provincijose, kaip pranešė Floodlist.

Jungtinės Amerikos Valstijos, vakarų Europa ir Azija gali sulaukti ilgos ir šaltos žiemos. Taip manoma, remiantis sniego kiekio Sibire teorija. Sniego danga ten pasiekė aukščiausią šiam laikotarpiui būdingą lygį, to nebuvo dešimtmečius. Kaip rašoma dailymail, sniego dangos storis Sibire kartais naudojamas numatyti žiemos orams JAV. Klimatologas Judah Cohen tikina, kad šių metų situacija yra pavyzdys, kaip iš vadovėlio.

Visame pasaulyje pastebimas ozono sluoksnio plonėjimas. Kaip yra Lietuvoje, ar jis čia taip pat plonėja, ar jo kitimas yra normali ir sezoniška? Kauno meteorologijos stoties duomenimis, bendras ozono kiekis 2016 m. lapkričio 15 d. virš Lietuvos sumažėjo iki 222 Dobsono vienetų (DU), tai yra 22 % mažiau nei šių dienų vidutinis daugiametis kiekis. Ozono skyle yra laikomas plotas, kai ozono lieka mažiau nei 220 DU.

Šią savaitę Lietuvoje vyraus permainingi orai, kelios naktys bus itin šaltos, vėliau atšils. Todėl sulauksime įvairių kritulių nuo sniego iki lietaus. Keliuose sąlygos gali būti sudėtingos, susidarys plikledis. Antradienį Lietuvoje numatomi krituliai, daugiausia sniegas. galimas plikledis. Kai kur pustys. Naktį šiaurės vakarų, šiaurės vėjo gūsiai kai kur sieks 15–17 m/s, dieną vėjas rims. Dieną visoje Lietuvoje bus apie 0 laipsnių, tik pajūryje +3 laipsniai.

Ne tik poliarinės meškos kenčia dėl to, kad tirpsta Arkties ledynai. Dešimtys tūkstančių šiaurinių elnių Arktinėje Rusijos dalyje taip pat alksta iki mirties. 2006 ir 2013 metais neįprastas, klimato kaitos paveiktas oras  pražudė didžiulius kiekius elnių. Tokios pačios oro sąlygos užfiksuotos ir šį lapkritį, todėl baiminamasi, kad badmetis pasikartos. Kaip mini newscientist, mokslininkai yra pastebėję tendenciją, kad Arktyje intensyviai tirpsta ledynai.

Lietuva, esanti vidutinio klimato juostoje, leidžia mums pasidžiaugti tiek vasaros, tiek žiemos sezonu. Pas mus vidutinė žemiausia sausio temperatūra siekia - 11, o aukščiausia liepos mėnesį +23. Taigi skirtumas nėra toks ir stulbinantis. Tačiau pasaulyje yra tokių valstybių, kuriose temperatūra per pusmetį pakinta penkiasdešimčia ar daugiau laipsnių. Mongolija Įsikūrusią tarp centrinės ir rytinės Azijos, galime rasti nedidelę šalį – Mongoliją.

Šį savaitgalį Lietuvą aplankys tikrų tikriausia žiema, toliau tendencingai šals, sulauksime sniego, o vieną naktį smogs net 17 laipsnių šaltis. Šeštadienį daug kur numatomi krituliai, vyraus nedidelis sniegas. Vietomis silpna lijundra, trumpa pūga, todėl pustys. Daug kur vyraus plikledis.

Per pastarąjį šimtmetį klimatas sparčiai atšilo. Žinoma, skirtingose pasaulio vietose tai vyksta nevienodu greičiu. Temperatūra Arktyje auga daug greičiau nei likusioje planetos dalyje, tačiau ištirpę Arkties ledynai gali paveikti ir visą likusį pasaulį, žinoma, ir Lietuvą. Pagal klimatologus, šiaurės poliarinėje srityje jau dabar yra žiema, bet didžiuliai plotai dar nėra padengti ledu.

Šių metų gruodis numatomas vėsesnis už vidutinį. Tai reiškia, kad galimybė per Kalėdas sulaukti sniego yra labai didelė. „Šiemet gruodžio prognozė yra tokia, kad jis turėtų būti šaltesnis už vidutinį. Todėl sniego danga, kurią matome dabar, gali pasilaikyti”, – kalba klimatologas dr. Donatas Valiukas. Šis gruodis bus vėsesnis, nei pernai Gruodžio vidutinė metinė temperatūra Lietuvoje yra neigiama (– 1,9 laipsniai). Tik pajūryje temperatūra yra aukštesnė.

Sniegas Lietuvą aplanko kasmet, tačiau retai kada pasitaiko, jog jo būtų tiek, kad visiškai sustotų mūsų eismas, ar taptų neįmanoma pasiekti darbus, mokyklas. Storiausia sniego danga Lietuvoje siekė 94 cm, ji buvo užfiksuota 1931 m. kovą, Laukuvoje. Beje, tai yra tik maža dalis to, ko yra matęs pasaulis. Štai dešimt miestų, kuriuose sninga daugiausiai.

Lapkritis ir gruodis yra patys drėgniausi mėnesiai Lietuvoje. O drėgname ore geriausiai plinta virusai. Gerai, kad egzistuoja tam tikri metodai, kurie padeda apsisaugoti peršalimo sezono metu. Svarbiausia – stiprinti imuninę sistemą. O tai daryti reikia nuolat judant bei taisyklingai maitinantis, geriant įvairias arbatas.

Lietuvą šiomis dienomis lanko žiemos sezono gamtos reiškiniai: sniegas, šaltis, šlapdriba, lijundra. Visa tai ypač pavojinga keliuose – todėl reikėtų atkreipti dėmesį į jų būklę, prie to priderinti automobilio greitį bei atliekamus manevrus. Artimiausią naktį oras Vilniuje atšils, bus tik apie 0, Kaune taip pat 0, Klaipėdoje +3, Šiauliuose – 2, Panevėžyje –1. Naktį vietomis truputį pasnigs, pajūryje galima šlapdriba.

Lietuvą jau kelias dienas nuklojęs purus baltas sniegas. Tai kelia džiaugsmą žiemos vaizdų išsiilgusiems žmonėms. Na, o, Tv3 žiūrovai bei skaitytojai savo mieste ar kaime užfiksuotais nuostabios žiemos vaizdais dalinasi ir su mumis.  Štai Marija pasitiko ir užfiksavo sniegu padengtą rytą Vilniuje.   Arūnas Solovjovas Kuršėnuose sutiko margaspalvį Genį. Artūras Paliulis snieguotą rytą nusprendė praleisti vaikščiodamas miške drauge su šunimis.

Retai kada pasitaiko, jog oro sąlygos būtų vienintelė lėktuvo dužimo priežastis. Tačiau blogas oras paaiškina apie 10 % lėktuvų katastrofų. Nepaisant naujausios technikos: kompasų, palydovų ir orų duomenų, kurie nuolat pasiekia pilotus, jie vis tiek įskrenda į audrą, pūgą ir tirštą rūką. Tuomet lėktuvo keleivių likimas atsiduria piloto ir įgulos rankose. „Neprisimenu atvejo, jog blogos oro sąlygos būtų vienintele problema lėmusi lėktuvo katastrofą.