Akvilė Razmarataitė

Lietuvoje žiemos sezonas pasibaigė, tačiau vairuotojams reikia atkreipti dėmesį, jog keliuose dar gali užklupti netikėti reiškiniai: plikledis, rūkas, šlapdriba. Penktadienio dieną kritulių bus mažiau, tik apie Kauną numatoma šlapdriba, kuri kelio sąlygų tikrai nepalengvins. Lietuvoje bus +4- 5 laipsniai, vėjas 0 - 3 m/s . Plikledis bei rūkas išliks ir šeštadienį. Kelio ruožas, Šilutė–Rusnė, apsemtas Vandens gylis krašto kelio Nr.

Kovo mėnesio temperatūra kol kas svyruojanti ir nenuspėjama, tačiau ji po truputėlį kyla, gauname vis daugiau saulės. Kaip manote, šis kovas šiltesnis ar vėsesnis už praėjusius ir kada ateis tikrasis pavasaris? Šio kovo mėnesio vidutinė temperatūra numatoma 2,0 °C aukštesnė už normą, kritulių kiekis mažai skirsis nuo vidutinio daugiamečio. „Remiantis dabartinėmis prognozėmis kovas, galbūt bus ne toks šiltas, kaip pernai ir užpernai, bet šiltesnis už normą.

Kiekvienas, mėgstantis stebėti planetas, džiaugsis išgirdęs, kad kovo mėnuo yra puikus mėnesis tuo užsiimti. Šį mėnesį galima išvysti net penkias ryškias planetas. Venera Nors kovas žymi Veneros, kaip vakaro žvaigždės pabaigą, visgi prieš žmonėms atsisveikinant su saulės sistemos ryškiausia planeta, mėnesio pradžioje Marsas ir Uranas prisijungs prie Veneros vakariniame danguje, kaip praneša scienceworldreport. Kiekvieną dieną, Venera nusileidžia vis anksčiau po saulėlydžio.

Praėjusią savaitę Sicilijoje buvo svilinančiai karšta, nes didžiausias ir aktyviausias Etnos ugnikalnis, išsiveržė. Nors jis pradėjo veržtis vasario 27 dieną, iš ugnikalnio vis dar plūsta lava bei dangus užliejamas pelenais. Pamatykite besiveržiančio ugnikalnio nuotraukas: Etna yra aktyvus stratovulkanas, kuris yra įsikūręs rytinėje Sicilijos pakrantėje, Italijoje. Manoma, kad tai aukščiausias ir didžiausias aktyvus vulkanas Europoje.

Po gražaus savaitgalio, kuris leido pasidžiaugti Kaziuko muge, į Lietuvą vėl grįžta bjauroki orai. Kai kuriose Lietuvos dalyse gali pasnigti, lyti, o dėl naktį nukrintančios temperatūros susidaryti plikledis bei lijundra. Antradienio naktį numatomi krituliai. Naktį vietomis lijundra, plikledis. Temperatūra naktį nuo 3 laipsnių šalčio iki 2 laipsnių šilumos. Dieną 1–6 laipsniai šilumos, šilčiau bus rytinėje Lietuvos dalyje. Pajūryje numatomas sniegas.

Antarktidos žemyne pasiektas naujas temperatūros rekordas, +17,5 laipsnių, trečiadienį tai paskelbė ekspertų komitetas iš Pasaulinės meteorologijos organizacijos (PMO). 2015 m. kovo 24 dieną, ši temperatūra buvo užregistruota Argentinos mokslinių tyrimų bazėje, Esperanzoje, netoli šiaurinės Antarktidos pusiasalio dalies. Ankstesnis +15 laipsnių rekordas buvo užregistruotas 1974 metų sausio 5 dieną Vandos stotyje, kaip praneša weatherchanel.

Kovo mėnuo ne tik užbaigia jau įgrisusią žiemą, tačiau dovanoja puikių dangaus vaizdų, kaip praneša weatherchanel. Štai, ką galite pamatyti: Zodiako Šviesa Per dvi pirmąsias kovo savaites galėsime džiaugtis zodiako šviesa, kuri kyla dėl Saulės spindulių sklaidos dulkėse, esančiose tarpplanetinėje erdvėje.Šis reiškinys,kuris beveik primena šviesos taršą, trunka, iki rudenes. Zodiako šviesa atrodo kaip neįprastas trikampis arba piramidė, šviečiantis virš horizonto netrukus po saulėlydžio.

Kovo ketvirtoji diena lietuviams nuo seno buvo svarbi. Manoma, kad tądien parskrenda kovai, taip pat pirmą kartą gieda vieversys. Ši diena vadinama šv. Kazimiero diena, arba kovarnių diena. Kovarnių diena – sena lietuvių šventė, skirta pavasariui pašlovinti. Šiuo metu į Lietuvą parskrenda kovarniai, kovai.

Atėjęs kovas bei praėjusi Užgavėnių šventė tikrai puikiai nuteikia. Mums, lietuviams, kuriems nuolat trūksta vitamino D, pavasaris labai svarbus. Panašu, kad šis savaitgalis tikrai dovanos saulės ir šilumos, deja, kitą savaitę viską lyg ranka nubrauks bjaurus ciklonas. Penktadienio naktį prognozuojami krituliai: lietus, šlapdriba ir sniegas. Besikeičiančios krypties vėjas pietiniuose bei kraštiniuose rytiniuose rajonuose daug kur bus gūsingas. Vietomis susidarys plikledis.

Super skruzdėlės, voverės ir skorpionai: invazinės rūšys, kurios sukuria antrą pagal dydį riziką pasaulio biologinei įvairovei. Kaip rašoma independent, Didžiąją Britaniją okupavo pilkosios voverės. Atkeliavusios iš JAV dar XIX amžiaus pabaigoje, ligas nešiojančios pilkosios voverės lėmė vietinių, Britanijoje gyvenančių voverių populiacijos kritimą, nuo 3,5 milijonų gyvūnų iki 120 tūkt.

Šiemet žiema nedovanojo didelių sniego pusnių ir nevertė ilgai kalenti dantimis iš šalčio. Tiesa, prieš dešimtį ar daugiau metų kovo mėnuo dar buvo laikomas žiema, nes snigdavo išlikdavo minusinė temperatūra. Dabar taip nėra, jau prasidėjo kalendorinis pavasaris. Klimatologinis pavasaris jau prasidėjo Šiais metais vasario pabaigos orai buvo šilti, tad žiemos pabaiga Lietuvoje jau įvyko.

Antradienio naktį Islandijoje, Reikjaviko mieste, iškrito rekordiškas sniego kiekis. Sostinėje sniego sluoksnis pasiekė 51 cm, kaip praneša bbc. Tik kartą Islandijos istorijoje buvo užfiksuota didesnė sniego danga. Tuomet sniegas mieste pasiekė 55 cm, tai įvyko 1937 metų sausį. Tačiau, stiprus sniegas vienam Islandijos fotografui tapo puikiu įrankiu nuostabioms nuotraukoms sukurti.

Lietuvoje žiemos sezonas jau pasibaigė, atėjo pavasaris. Tačiau reikia nepamiršti, kad vairavimo sąlygos dar nėra idealios. Šiąnakt ir rytoj tikėtinas plikledis bei lijundra, taip pat lietus. Naktį kai kur numatomi nedideli krituliai. Bus plikledis. Temperatūra naktį nukris, grįš lengvas minusas, Vilniuje ir Kaune bus -1 laipsnis, Šiauliuose bei Panevėžyje apie 0, pajūryje +2 laipsniai. Dieną daug kur numatomi krituliai: šlapdriba, lietus, lijundra.

Pagaliau atėjo pavasaris ir pirmasis jo mėnuo – kovas. Jis žada būti šiltesnis, nei įprastai ir atnešti mums mielesnius orus. Žinoma, apie darganas dar nereikėtų pamiršti, jos kasmetinės pavasario palydovės. Kovas – šiltesnis, nei įprastai „Remiantis dabartinėmis prognozėmis kovas, galbūt bus ne toks šiltas, kaip pernai ir užpernai, bet šiltesnis už normą. Vidutinė paros temperatūra turėtų kilti virš vieno – dviejų laipsnių“, – kalbėjo klimatologas Donatas Valiukas.

Sibire esantis Batagaikos krateris, vietinių švelniai vadinamas vartais į požemių karalystę, toliau plečiasi dideliu greičiu. Šį procesą skatina klimato kaita. Didėjanti temperatūra tirpdo amžinojo įšalo žemes, kurios paskui ir prasmenga. Batagaikos krateris yra laikomas vienu iš didžiausių kraterių regione, jis vadinamas mega krateriu. Jo ilgis siekia 1 km, o gylis 86 metrus. Tačiau, dėl spartaus plėtimosi, jo išmatavimai tikrai padidės.

Klimato kaita vyksta visuose pasaulio kampeliuose. Ji turi didelę įtaką ekosistemoms bei fizinei žmonių sveikatai. Tačiau mokslininkai pastebėjo, kad klimato kaita veikia ir žmonių protinę sveikatą. Vasario mėnesį vykusiame susitikime, skirtame aptarti klimato kaitos poveikį sveikatai, dalyvavo ekspertai iš visuomeninių organizacijų, universitetų ir gynimo grupių, jie padarė kelias svarbias išvadas, kaip praneša scienceworldreport. Psichiatrė Dr.

Pagaliau atkeliauja pirmoji pavasario savaitė. Kalendorinis pavasaris neabejotinai pakelia nuotaiką, nes temperatūra kyla aukštyn. Tačiau saulėtų dienų dar reikės palaukti. Ši savaitė bus šiltesnė, tačiau lietinga. Antradienį – negausus lietus Antradienį, paskutiniąją žiemos naktį, vietomis susidursime su dulksna, dieną vakariniuose rajonuose negausiai palis. Temperatūra naktį 1–4, dieną 6–11 laipsnių šilumos.

Houstono dangus, šią savaitę, nušvito įvairiais purpurinės ir rausvos atspalviais, nors tuo metu trankė perkūnija. Toks reginys Hiustono gyventojus privertė išsižioti iš nuostabos. Išskirtinės dangaus spalvos sužavėti gyventojai jam skyrė Purple Rain pravardę (garsios Prince atliekamos dainos pavadinimas reiškiantis purpurinį lietų). Kaip praneša scienceworldreport, gyventojai niekada anksčiau nebuvo matę tokio dangaus.

Nekantriai skaičiuojame paskutines žiemos dienas, šio sezono liko mažiau nei savaitė. Tačiau orai savaitgalį nebus malonūs, saule pasimėgausime tik kitą savaitę. Šeštadienį – sniegas Šeštadienio naktį Vilniuje bei kituose rytiniuose rajonuose pašals, bus iki -3 laipsnių šalčio, Kaune -2 laipsniai šalčio, Panevėžyje taip pat bus apie -3 laipsniai, pajūryje šią naktį numatomas +1 laipsnis, Šiauliuose -4 laipsniai.

Žiema, jau eina į pabaigą, liko paskutinioji jos savaitė ir paskutinysis savaitgalis. Tačiau orai, toli gražu ne pavasariniai. Sulauksime lietaus, kurį keis šlapdriba ir sniegas, tiesa, šeštadienį pasidžiaugsime ir saule. Penktadienį krituliai nesitrauks Penktadienį numatomi krituliai, daugiausia šlapdriba ir sniegas, naktį vietomis smarkūs.

Šiuo metu ledas ant ežerų dar labai storas, tačiau, ledo storis ir ledo tvirtumas nieko bendro neturi. Tai reiškia, kad visi ekstremalios žvejybos mėgėjai turėtų susilaikyti ir nelipti ant ežerų, nes tai gali baigtis tragiškai. Patikimiausias ledas būna žiemos pradžioje Tvirčiausias ledas ant Lietuvos ežerų užsitraukia žiemos pradžioje. Ant jo galima laisvai lipti, čiuožti pačiūžomis. „Ledo storis ir ledo tvirtumas – neturi nieko bendro. Pats patikimiausias ir tvirčiausias yra jaunas ledas.

Vėlyvą pirmadienio popietę Singapūro gyventojai danguje išvydo įvairiaspalvį švytėjimą, kuris truko maždaug 15 minučių ir buvo matomas visoje saloje. Žiniasklaida pranešė, kad tai greičiausiai buvo ugnies vaivorykštė, kuri atsiranda, kai saulės šviesos spinduliai lūžta per ledo kristalų debesis. Taip pat minėta, kad tai galėtų būti ir debesų irizacija, kuri nutinka, kai vandens lašai ar kristalai sklaido saulės šviesą.

Tikriausiai daugeliui mūsų jau įgriso žiema ir laukiame švelnių pavasario orų. Kiekvienas žiūrime pro langą ir nekantriai laukiame, nes šaltis ir tamsa jau tapo erzinantys. Tai kada gi ateis pavasaris, o galbūt jis jau čia? Ar už lango jau pavasaris? Sinoptiko Naglio Šulijos teigimu, žiemos pabaiga Lietuvoje iš vėlesnės kalendoriaus datos persikelia į ankstesnę. Tai reiškia, kad žiemos uodega tapo trumpa.

Britanijos ekologiškos energijos šalininkai ,Eco Experts, surinko duomenis ir išrikiavo 135 šalis pagal didžiausią taršą. Buvo atsižvelgiama į penkis aplinkosaugos veiksnius: energijos vartojimo kiekį vienam gyventojui, kuro deginimo metu išmetamą CO2 kiekį, oro taršos lygį, mirtis, kurias lėmė oro tarša bei atsinaujinančios energijos gamybą. Tyrėjai ne tik pažiūrėjo kiekvienos šalies oro taršos lygį, bet ir įvertino kiek darbo įdedama į kovą su klimato kaita.

Dėl sausros nusekus Benito Juarez užtvankai Meksike pasirodė 400 – tų metų senumo Dominikonų bažnyčia. Užtvankoje teliko 16 procentų vandens. Tiesa, prieš kelis metus ši bažnyčia jau buvo pasirodžiusi. Prieš 49 metus pietų Meksikoje suprojektuota užtvanka po vandeniu palaidojo 16 - to amžiaus bažnyčią. Tačiau, netikėta sausra išdžiovinusi vandenį, šiuo metu suburia lankytojus, kurie priplaukia valtimis ir grožisi didingais griuvėsiais.

Kaip visi žinome, Islandija yra daugybės ugnikalnių šalis, kurioje buvo užfiksuota gausybė įvairiausių išsiveržimų – nuo nedidelių lavos pliūpsnių iki tokių kraupių išsiveržimų, jog Europa būdavo paskandinta pelenų debesyse (Lietuva taip pat). Geofizikas Páll Einarsson tikina, kad keturi Islandijos ugnikalniai rodo padidėjusį aktyvumą ir ketina išsiveržti, kaip rašoma iflscience. Tie ugnikalniai yra Katla, Hekla, Bárðarbunga, ir Grímsvötn.

Žiema – metas, kai ledo sluoksnis mūsų planetos šalčio kepurėse turėtų ženkliai pasipildyti, tačiau procesai ten vyksta ne pagal mūsų norus. Jūros ledo kiekis Antarktidoje šią žiemą pasiekė žemiausią prieaugį nuo fiksavimo pradžios, panašu, kad Arkties ledynai taip pat juda link to.

Žiema eina į pabaigą, tačiau orai leis suprasti, kad pavasaris dar neatėjo į mūsų kiemą. Sulauksime lietaus, kurį keis šlapdriba ir net sniegas. Nepastovų kritulių būvį lydės ir stiprūs vėjai. Savaitės pabaigoje galimas atšalimas. Antradienį situaciją blogins stiprus vėjas Antradienio naktį numatomas lietus, rytiniuose rajonuose, kai kur įsimaišys šlapdriba. Dieną truputį lynos, vakare lietų keis nedidelis sniegas.

Gera žinia skaičiuojantiems dienas iki pavasario – šaltis toliau sėkmingai traukiasi. Deja, besitraukdamas saulute jis mažai telepins. Atkeliauja lietūs bei šlapdriba. Šeštadienį ims pavasarėti Šeštadienio naktį daug kur prognozuojami nedideli krituliai, dieną be žymesnių kritulių. Naktį vietomis rūkas. Temperatūra naktį nuo 2 laipsnių šilumos iki 3 laipsnių šalčio, dieną 1–6 laipsniai šilumos. Dieną pasirodys saulutė.

Mes visi išsiilgę pavasario ir laukiame jo teikiamų džiaugsmų. Gera žinia ta, kad senoliai jau šį, paskutinį metų mėnesį, laikė vasaros sezono pradžia. Panašu, kad pasikeitimai jau vyksta, tačiau iš lėto.   Likusio vasario orai lemia artėjantį pavasarį Šią savaitę jau matome vykstančius pokyčius, bet kol kas jie lėti. Nuo savaitės vidurio aktyviau ima veikti vakarų vėjas. Jis atneša šiltesnį orą.

Žiemą, kai lauke šalta ir tamsu, net didžiausi romatikos priešininkai nori apsikabinti ir būti su mylimu žmogumi. Laimei, Valentino diena jau čia. Beje, gyvūnų pasaulyje taip pat mėgstama apsikabinti ar net dalintis bučiniais. Kai kurie gyvūnai netgi palaiko monogamiškus santykius, žinoma, ne tokius, kokių siekia žmonės, bet tai įdomu.

Visi laukiame pavasario ir jo dovanų: grįžtančių paukščių, tirpstančio sniego, besiskleidžiančių gėlių. Beje, klimatologai pastebi, kad pastaruoju metu šis metų laikas ateina vis ankščiau ir sutrumpina žiemos sezoną. Kada prasideda tikrasis, ne kalendorinis pavasaris? Pavasaris Lietuvoje prasideda ne kovo pirmąją, o tada, kai bendra paros temperatūra persiverčia iš minusinės į pliusinę. „Klimatologiškai nulio riba skiria klimatologinę žiemą, nuo klimatologinio pavasario.

Mokslininkams iškėlus naujas lygtis, paaiškėjo, kad žmonės klimatą veikia žymiai labiau, nei visos kitos natūralios jėgos. Manoma, kad žmonių veikla keičia Žemės klimatą 170 kartų greičiau. Pasak mokslininkų, pasaulinė temperatūra per pastaruosius 7000 metų sumažėdavo po 0,01 °C per amžių — tai buvo norma. Bet per pastaruosius 45 metus ji išaugo 1,7° C, ir nuo 1998 metų fiksuojami 12 šilčiausių, kada nors užfiksuotų metų.

Gera žinia šilumos mėgėjams bei išsiilgusiems pavasario – šaltis traukiasi. Deja, besitraukdamas jis mums pakiš ir netikėtų reiškinių, kurie ne visada bus malonūs, tai: lijundra, rūkas, plikledis, šlapdriba. Antradienį ims pavasarėti Antradienio naktį žymesnių kritulių nenumatoma, kai kur formuosis lijundra, plikledis, rūkas. Tai reiškia, kad meilės dieną reikės saugoti ne tik širdį nuo stiprių jausmų, bet ir kelius ir kitus kaulus nuo sutrenkimų, parkristi ant ledo tikrai nemalonu.

Švedijoje užfiksuota neįtikėtina gelbėjimo operacija. Į ledą įlūžusį briedį išgelbėjo atsitiktinumas. Jį pastebėjo didvyriais drąsiai galimi vadinti žmonės, kurie rizikavo savo gyvybėmis tam, kad išgelbėtų išsigandusį gyvūną. Ramiai užšalusiu ežeru čiuožinėję draugai nesitikėjo, kad laisvalaikio pramogos greitai taps dramatiška gelbėjimo misija, po to, kai jie pastebės lede įstrigusį briedį. Ne kas dieną matomą vaizdą, nuo pirmų sekundžių ėmė fiksuoti vienas iš čiuožėjų.

Pasiruoškite, žiema dar nesitraukia. Šaltis taip stipriai nespaus, bet dar pasisvečiuos. Išliks ir plikledis. Kitą savaitę galimos permainos, bus šilčiau. Šeštadienį dar bus šalta Šeštadienis bus ne toks šaltas, kaip penktadienis, tačiau šilta Lietuvoje tikrai nebus. Šią naktį Vilniuje temperatūra nukris iki – 12 laipsnių, Kaune atšals iki -9 laipsnių, kaip ir Panevėžyje -12 laipsnių, pajūryje šią naktį numatomi -6 laipsnių šaltis, Šiauliuose temperatūra kris iki -10 laipsnių.

Dangaus reginių mėgėjai šį savaitgalį galės džiaugtis dvigubai. Danguje pamatysime ypatingą, sniego pilnatimi vadinamą, Mėnulį ir praskriejančią kometą. Vasario pilnatis kartais vadinama sniego pilnatimi todėl, kad taip ją vadina amerikiečiai. Pavadinimas atkeliavo iš Amerikos indėnų kalendoriaus. Mėnulis turi pavadinimus ir Lietuvių kalboje, pas mus jie sutampa su mėnesiais. „Mėnesiai skaičiuojami pagal Mėnulį, jų pavadinimai, tokie pat. Mes turime rugpjūtį, rugsėjį, gruodį, sausį.

Apleistas Estijos kalėjimas, visai neatgraso ir nebaugina žmonių, o kelia jiems norą čia apsilankyti. Kodėl? Nes kalėjimą apsėmė vanduo. Vasarą čia gausu narų, o žiemą – ledo čiuožėjų. Kalėjimas, kuris dabar yra po vandeniu, jau seniai yra populiarus tarp paplūdimio lankytojų ir narų, kurie čia lankosi vasaromis, bet naujas dronu nufilmuotas vaizdo įrašas rodo, kad šis neįprastas kelionės tikslas labai įdomiai atrodo ir žiemą.

Kaip manote, kuris iš žiemos mėnesių Lietuvoje šalčiausias? Didieji šalčiai jau praėjo, ar stingdantis šaltis dar laukia mūsų? Gruodis šilčiausias Gruodžio mėnesio vidutinė oro temperatūra šiemet buvo nuo -1,3 laipsnių rytiniuose rajonuose iki 3,6 °C pajūryje, o tai yra 2–3 laipsniais aukščiau už 1981–2010 m. standartinę klimato normą. Aukščiausia oro temperatūra siekė 7 - 10 laipsnių.

Mokslininkai sako, kad per paskutiniuosius du mėnesiu įtrūkimas Antarktidos ledyne paaugo dar 27 km. Properša, dabar yra ilgesnė nei 160 km ir artimiausiu laiku gali visiškai atskirti nuo ledyno. Bet kurį mėnesį, ledkalnis sulig Velsu gali atitrūkti nuo Antarktidos, ir mokslininkai siekia išsiaiškinti, kada ši diena ateis. Remiantis naujais duomenimis paskelbtais New York Times, per paskutiniuosius du mėnesius Larsen C properša paaugo dar 27 km. Dabar jos ilgis siekia daugiau nei 160 km.

Tikriausiai ne kartą esate girdėję frazę – kurgi dingo sniegas? Vyresni žmonės dažnai su ilgesiu prisimena savo vaikystės žiemas ir kalnus sniego. Bet kaip yra iš tikrųjų, ar tikrai sniego mažėja? Ir kokia gi galėtų būti priežastis? Sniego Lietuvoje tikrai mažėja Klimato kaitos įtaką mūsų žiemoms pastebi daugelis Lietuvos klimatologų ir sinoptikų. Per pastaruosius penkiasdešimt metų, dienų kuomet Lietuvą nuklodavo sniegas sumažėjo dešimčia.

Kinijos sostinė, Pekinas, šios žiemos metu dienų dienas skendėjo tiršto smogo debesyje. Todėl valdžia ėmėsi veiksmų. Siekiama sumažinti anglies vartojimą 30 procentų. Valdžios manymų, tai pagerintų oro kokybę Pekine. Panašių užmojų turi ir Europos šalys.   Pekine siekiama sumažinti oro taršą, todėl norima anglies naudojimą nukirsti 30 procentų. Apie šiuos planus kalbėjo Pekino meras Cai Qi, kaip skelbia independent. Nepaisant nuolatinių pažadų, tai padaryti sunku.

Lietuvą sukaustė šaltukas, jis matomas ir gražiausiose skaitytojų siųstuose nuotraukose. Pasigrožėkite ir jūs nuostabiais lietuviškos žiemos vaizdais.   Vida Žarinskienė iš Telšių nufotografavo pasipūtusius paukščiukus, kurie, tikriausiai, nekantriai laukia pavasario, kaip ir dauguma mūsų tautiečių.   Renata Balčiūtė iš Aušrinės kaimo užfiksavo šerkšną, kuris išmargino jos langus ir beldėsi į svečius.

Sniegas yra reiškinys, kurį mėgstame, kai esame apsikloję antklode prie židinio, arba nekenčiame, kai klampojame į darbą. Atrodytų, visi esame su juos susipažinę, juk Lietuvoje sninga didžiąją žiemos dalį. Tačiau štai 10 įdomybių, apie šį, kasmet ištinkantį reiškinį. 1.Snaigės – ne vienintelė sniego forma Sniegas gali nusėsti būdamos įvairių formų: dribsnių, granulių, kruopų. Pavyzdžiui, sniego kruopos yra krituliai, kurių skersmuo siekia 2–5mm.

Pasiruoškite, šią savaitę žiema dar parodys, ką gali. Paspaus šaltis, bus sniego. Tikėtina, kad plikledis išliks. Ežerų vanduo sėkmingai šals ir ant daugelio jų bus galima užsiimti tiek žvejyba, tiek kitomis žiemos pramogomis, žinoma, jei nebijote šalčio. Antradienio naktį vietomis truputį pasnigs. Temperatūra naktį kris iki 10–15 laipsnių šalčio, šiaurės rytiniuose rajonuose vietomis ir iki 18 laipsnių šalčio, tad tikrai pajusime, jog dar ne pavasaris. Dieną bus 7–12 laipsnių šaltis.

Šaltas oras gali būti labai užsispyręs, todėl jis vis dar laikosi rytų Europoje, nors šiltesnio oro banga ir keliauja iš pietų. Todėl Europoje vyrauja kontrastinga temperatūra. Šalto oro srautas nusidriekė net iki Dubajaus, kuriame vos 17 laipsnių šilumos, o tai labai nuvilia šiuo metų laiku. Šalčio banga keliaus iš rytų į šiaurę Rytinėje Europos dalyje šią savaitę bus šalta, kai kur, itin žvarbu.

Didžiojoje Britanijoje gyvenantis menininkas Simon Beck turi labai įdomų pomėgį, jis kuria neeilinį meną. Jo kūriniams reikalinga ne tik vaizduotė, tačiau ir ne ką mažiau svarbūs ištvermė bei kompasas. Simon Beck dienų dienas vaikšto smėliu arba klampoja per kelius siekiantį sniegą. Viskas tam, kad žemėje atsirastų didžiuliai geometriniai piešiniai, kurie susideda iš menininko paliktų pėdsakų.

Tikriausiai žinote daugybę primatų: šimpanzes, beždžiones ir lemūrus, bet ar esate girdėję apie mažyčius didžiaakius ilgakulnius, kurie sveria vos 200g? Arba bauginančios išvaizdos uakarius? Visi jie – primatai. Deja, primatams atėjo sunkios dienos. Iš viso yra žinomos 504 primatų rūšys, o tai paverčia juos viena didžiausių žinduolių grupių. Kai kurie – geriausiai žinomi – yra aktyvūs dienos metu, bet kiti pasirodo tik naktį.

Delfinų jauniklis žuvo po to, kai Argentinos paplūdimyje laiką leidę žmonės ištraukė jį iš jūros ir nusprendė pasidaryti asmenukes su juo, kaip praneša independent. Kraupiame vaizdo įraše buvo užfiksuota kaip gyvūnas guli sekliame vandenyje, o aplink esantys žmonės jį liečia. Tai įvyko San Bernardo del Tuyú, Buenos Airių provincijoje praėjusią savaitę. Liudininkas vietinėms C5N žinioms apie įvykį kalbėjo taip: „Jis buvo labai mažas. Delfinas priplaukė arti kranto.