Aigustė Tavoraitė
Sveikatos aktualijų žurnalistė
Naujienų portalo tv3.lt sveikatos aktualijų žurnalistė.
Išsilavinimas: Vilniaus universitetas, Lietuvių filologija, bakalauras.
Vilniaus universitetas, Politika ir medijos, magistras.
Naujienų portale tv3.lt dirba nuo 2019 metų.
Domėjimosi sritys: sveikatos politika ir aktualijos, ligos ir jų gydymas, inovacijos, prevencija.
Sveikatos temomis rašo daugiau nei 10 metų, turi patirties tiek internetinėje žiniasklaidoje, tiek nacionalinėje spaudoje, redaguojant specializuotus sveikatos leidinius.
„Žodis gali pjaustyti kaip skalpelis, bet kartu ir gydyti. Panašių pastebėjimų teko išgirsti iš ne vieno gydytojo. Tikiu, kad įvairiapusis medicinos temų nušvietimas jei ne gydo, tai padeda atsijoti pelus nuo grūdų siekiant išlaikyti sveiką kūną ir protą“, – sakė A. Tavoraitė.
Elektroninė cigaretė – „sveikesnė“ alternatyva ar staigios mirties šauklys? Toksikologė pateikė verdiktą
Medikai kaip reikiant sunerimę – dar ir 13 metų nesulaukę moksleiviai šiandien labiau įninka rūkyti elektronines cigaretes. Negana to, ir tarp suaugusiųjų pasitaiko išgirti argumentų, kad nuo įprastų cigarečių pereidami prie elektroninių ar kaitinamojo tabako taip jie ruošiasi mesti rūkyti. Kiek tokiuose teiginiuose tiesos ir kuo šie rūkalai pavojingi, teiraujamės gydytojos toksikologės.
Perspėja dėl išaugusio svaigalų vartojimo: po tragiškų vienų kvaišalų pasekmių grįžta prie „tradicinių“
Specialistai gerų žinių neturi – narkotikų vartojimas Lietuvoje auga. Nors itin daug nerimo šiandien kelia naujosios psichoaktyvios medžiagos, kurios šiandien platinamos ir saldainių pavidalu, gydytojai konstatuoja, kad šalyje stebimas „tradicinių“ narkotikų atgimimas. Be kita ko, ypač jaunų žmonių atžvilgiu alkoholio draudimai duoda savo „vaisių“ – vis daugiau jų į toksikologijos skyrius pakliūna su rimtomis psichoaktyvių medžiagų vartojimo pasekmėmis.
Gydytojai pakraupę nuo SAM planų: eilės išaugs, o norintiems vykti gydytis už rajono ribų gali tekti susimokėti
Reaguodami į Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) ruošiamą gydymo įstaigų reformą šeimos gydytojai kaip reikiant nuogąstauja, kad pacientams bus apribota galimybė gauti jiems reikiamas sveikatos paslaugas. Medikai įspėja, kad jei reformos architektų planai taps realybe, eilės tik ilgės, o paslaugų kokybė prastės.
Gydytojai pabrėžia pritariantys, kad pokyčiai sveikatos sistemoje yra reikalingi, tačiau planuojama reforma, jų manymu, turi rimtų trūkumų ir kelia daug klausimų.
REKLAMA
REKLAMA
Vilnietė liko šokiruota: ką tik po stuburo operacijos vyrui į reabilitaciją poliklinikoje pasiūlė važinėti troleibusu
Nors ministerija dar tik ruošiasi detaliau braižyti Seime judančios sveikatos įstaigų pertvarkos eskizus, gyventojai skundžiasi jau dabar atsiduriantys beviltiškoje situacijoje. Štai vilnietė Rūta negali atsistebėti, kad po vyrui atliktos stuburo operacijos sanatorinis gydymas jam nepriklauso, o į būtinas procedūras siūloma važiuoti troleibusu.
Rūta (vardas pakeistas ir žinomas, – aut. past.
Arūnas Dulkys – apie kritiką sveikatos reformai: panašu lyg „aklas aklą veda ir abu įkris į griovį“
Pacientai jau patys daro savo reformą – 50 proc. jų didžiosios dalies Lietuvos savivaldybių, ypač mažų ir vidutinių, sveikatos paslaugų išvažiuoja į kitas gydymo įstaigas. Taip kritiką dėl aistras keliančių ruošiamų permainų sveikatos sektoriuje atremia sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Jis pažymi, kad negalima būti akliems skaičiams ir laukti, kol ligoninės užsidarys pačios.
Gydytoja perspėjo: priklausomybė šiems vaistams išsivysto jau po mėnesio, o pagyti sunkiau nei nuo narkotikų
Pandemijos metu tik augęs gyventojų nerimas duoda savo „vaisių“ – lietuviai ne tik neatsisakė „velnio lašų“ ir atvykdavo į ligoninę sunkios būklės po ilgalaikio alkoholio vartojimo, bet ir toliau augo raminamųjų vaistų vartojimas. Gydytojai įspėja, kad ši priklausomybė itin klastinga, mat išsivysto greitai, o atsikratyti jos ne taip paprasta.
Ne vienus metus Lietuva linksniuojama kaip viena benzodiazepinų, t. y. raminamųjų arba migdomųjų vaistų, vartojimo lyderių Europoje.
REKLAMA
REKLAMA
Istorinis pasiekimas gydant vėžį – išnyko be operacijos: chirurgas pasakė, kokia tokio gydymo ateitis
Vaistas, kuris išgydytų vėžį be chirurginės intervencijos – seniai puoselėjama medikų ir pacientų svajonė. Pasirodo, mokslo pažangos dėka tai darosi įmanoma. Štai šią savaitę paskelbti pirminiai vieno tyrimo rezultatai nuteikia itin viltingai – paskyrus vieną vaistą nuo tiesiosios žarnos vėžio pagijo visi pacientai.
Pirmą kartą istorijoje šešis mėnesius pavartojus tą patį biologinės terapijos vaistą 18 tiesiosios žarnos vėžiu sergančių pacientų liga visiškai atsitraukė, rašo New York Times.
Žemaitaitis pratrūko dėl nešienaujamų pievų: „Tai yra šiurpu, kas darosi Vilniuje“
Nešienaujamos pievos miestuose kaip reikiant piktina gyventojus. Jie įsibaiminę, kad paliekant žolę augti laisvai erkių platinamų ligų tik padaugės. Sveikatos specialistai savo ruožtu primena, kad Lietuva yra endeminis erkinio encefalito regionas, o žolės pjovimas – viena iš šios ligos prevencijos priemonių. Tuo metu Seimo narys Remigijus Žemaitaitis pratrūko, kad savivaldybei nieko nesiimant gresia nauja epidemija.
Skinasi kelią dideli pokyčiai sveikatos sistemoje: Veryga įspėja – toli gražu nekvepia jokiais susitarimais
Daug aistrų kelianti sveikatos įstaigų pertvarka Seime peržengė dar vieną laiptelį. Nepaisant dalies medikų asociacijų kritikos trečiadienį Seimo Sveikatos reikalų komitetas (SRK) pritarė reformai pagrindą klojančių įstatymų pakeitimams.
Dar prieš dvi savaites vykusiame pirmame reformos svarstymui skirtame posėdyje užvirė didelės aistros šeimos gydytojams pareiškus, kad su jais ši reforma nederinta.
REKLAMA
REKLAMA
Skelbia apie mažamečio mirtį nuo COVID-19: vaiką liga pasiglemžė dar vasario mėnesį
Nors COVID-19 pandemija atslūgo, vis dar atsiveja skaudžios jos pasekmės. Iš Statistikos departamento duomenų matyti, kad kurį laiką nusistovėjusi jaunų žmonių mirčių nuo koronaviruso statistika pasikeitė – mirė 0–9 m. amžiaus grupei priklausęs vaikas. Kaip aiškėja, mažamečio gyvybė užgeso dar vasario mėnesį.
Atvirieji duomenys rodo, kad 0–9 m. amžiaus vaikas mirė dar vasario 3 dieną. Statistikos departamentas patvirtino, kad duomenys yra teisingi.
Slušnys: gal skamba ciniškai, bet dėl savižudybių per nepriklausomybės metus užkasėme milijardus
Nors Lietuvai vis dar nepavyksta atsikratyti ilgus metus klijuojamos labiausiai besižudančios šalies Europoje etiketės, situacija kiek gerėja. Visgi specialistai pažymi, kad dar nepakankamai įdedama pastangų siekiant išsaugoti piliečių gyvybes.
Palyginęs dabartinę situaciją su tais laikais, kai dar studijavo, Seimo narys psichiatras Linas Slušnys patvirtino, kad pasidžiaugti yra kuo.
Lazdynų ligoninės direktorė papasakojo, kodėl pacientai eilėje laukia ir ilgiau nei metus, o medikai „perdega“
Pandemijos atgarsius lydinti baimė dėl karinių neramumų, naujos sveikatos reformos vėjai, grįžę sunkesnių būklių pacientai ir išliekančios eilės – įvardydama tik dalį šiandienos rūpesčių Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) direktorė Jelena Kutkauskienė neslepia, kad įtemptas laikotarpis nesibaigia. „Deja, bet dabartiniai infrastruktūriniai pajėgumai riboja mūsų galimybes teikti paslaugas“, – sako ji.
REKLAMA
REKLAMA
Sužinojęs apie vėžį 10 metų vaikščiojo lyg su granata kišenėje: šiandien turi patarimą kitiems
Laiku nesiimant gydyti dažniausiai vyrus užklumpančios onkologinės ligos – prostatos vėžio – gyvenimo trukmė gali gerokai sutrumpėti. Tuo metu jaunesniems vyrams kertantis sėklidžių vėžys grasina atimti galimybę susilaukti vaikų. Tėvo dienos išvakarėse į šias sveikatos bėdas atkreipę dėmesį specialistai ragina laiku pasitikrinti sveikatą.
Dulkys – apie pasiruošimą trečiam rudeniui su koronavirusu: niekas neatostogauja, galvos ir apie testus mokyklose
Pasibaigus ekstremaliai situacijai dėl koronaviruso visuomenė atsipalaidavo ir grįžo į daug įprastesnį gyvenimo ritmą. Tiesa, ministras Arūnas Dulkys primena, kad virusas niekur neišnyko, todėl ir budrumo prarasti nevalia. Jis pasakoja, kad aktyviai vykdomi tiek sekoskaitos, tiek vakcinų veiksmingumo tyrimai, svarstomos ir testavimo strategijos.
Kada laukia ketvirtas skiepas? Profesorė pasakė, kada vėl gali augti atvejai ir ko tikėtis rudenį
Lietuvoje jau leidus kai kuriems gyventojų pasiskiepyti ketvirtąja arba antrąja sustiprinamąja COVID-19 skiepo doze kai kurie suskubo domėtis, ar tokia galimybė bus sudaryta ir platesniam žmonių ratui. Kol ministerija tikslesnių planų atskleisti negali, mokslininkai pažymi, kad ketvirtasis skiepas greičiausiai nebus skirtas plačiajai visuomenei.
Nors pandemija ir kartu spaudimas sveikatos sistemai atslūgo, daliai silpniausios sveikatos gyventojų jau gali būti skiriama ketvirtoji vakcinos dozė.
REKLAMA
REKLAMA
Bauginantys skaičiai: Lietuvos paaugliai įniko į elektronines cigaretes – išbando ir jaunesni nei 13 metų
Nors bendra situacija dėl rūkymo Lietuvoje išlieka gana stabili ir kai kurie rodikliai netgi pagerėjo, didelį nerimą specialistams kelia paaugliai. Kaip rodo tyrimai, moksleiviai dar ir nesulaukę 13 m. vis dažniau užtraukia elektroninės cigaretės dūmą.
Nežiūrint to, kad bendrai stebima tabako cigarečių vartojimo mažėjimo tendencija tarp 13–15 m. paauglių ir jaunesnio amžiaus vaikų, elektroninių cigarečių vartojimo paplitimas auga.
Dar viena „dovanėlė“ pacientams: bijo, kad po reformos sanatorinį gydymą matys kaip savo ausis
Reabilitacijos įstaigų atstovai ir pacientai griebiasi už galvos – medicininės reabilitacijos tvarka jau ir dabar ne be trūkumų, o ruošiama reforma gali viską dar pabloginti. Pažymima, kad prioritetą teikiant ambulatorinei reabilitacijai ir į šoną nustumiant stacionariąją kyla pagrįstas nerimas dėl kurortinio gydymo ateities. Kitaip sakant, vis mažiau pacientų gali tapti prieinamas sanatorinis gydymas.
Kai orų permainos paguldo į patalą: gydytoja įspėjo, kokius žmones labiausiai veikia meteorologiniai reiškiniai
Jei vieną dieną atrodo, kad išlipote iš lovos „ne ta koja“, labai tikėtina, kad prie to gali būti prisidėję ir orai. Gydytojai patvirtina – tiek orų permainos, tiek geomagnetinės audros turi įtakos žmogaus fizinei būklei ir psichologiniam nusiteikimui. Ypač šaltą pavasarį lydintys orų kontrastai turėtų versti pasisaugoti jautresnės sveikatos žmones.
Šilumos nedosnus, permainingų orų lydimas pavasaris dalį tautiečių net tik jau spėjo „apdovanoti“ peršalimu.
REKLAMA
REKLAMA
Gydytoja – apie mitą, kad vegetarams nutukimas negresia: įvardijo, koks maistas labiausiai augina svorį
Specialistai skambina pavojaus varpais – antsvorio ir nutukimo rodikliai Europoje pasiekė epidemijos mastą ir toliau didėja. Koks lėkštės turinys padėtų išvengti šios ligos ir ar vegetarams negresia susirgti nutukimu, pasakoja gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė.
Tai – antroji interviu dalis. Pirmame interviu aptarėme pagrindines nutukimo priežastis ir ligos gydymą, kodėl daug žmonių vėl susiduria su ligos atkryčiu, tekstą galite skaityti paspaudę čia.
Pakalbėkime apie pačią mitybą.
Nikita – vienas iš nedaugelio taip metęs rūkyti: specialistai griežti – tabaką priskyrus narkotikams situacija pasikeistų
Gerus 18 metų neįsivaizdavęs galintis gyventi be cigaretės Nikita Maliutinas šiandien didžiuojasi išsikapstęs iš varginančios priklausomybės. Jis neslepia, kad jei ne paties valingas nusiteikimas atsikratyti rūkymo, tą padaryti būtų buvę labai sunku. Specialistai antrina jam pažymėdami, kad opi problema išlieka ne tik vis dar gili stigma, bet ir nekompensuojami vaistai norint pagyti nuo šios priklausomybės.
Akibrokštas Seime: nusivylę šeimos gydytojai išgirdo viceministrės atsaką – „Kodėl jūs taip elgiatės?“
Ginčai ir nesutarimai svarstant daug aistrų keliančią sveikatos įstaigų pertvarką nesiliauja. Jai nepritariantys šeimos gydytojai teigia, kad ši reforma ne tik su jais nederinta, bet ir iš esmės atima prasmę būti gydytoju. Ministerijos atstovai gi atkerta, kad su šių gydytojų organizacijomis susikalbėti sudėtinga.
Pagrindą sveikatos įstaigų pertvarkai klojančių įstatymo projektų svarstymui atkeliavus į Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdį netruko aistrų.
REKLAMA
REKLAMA
Vyriausybė pritarė pokyčiams dėl vaistų kompensavimo: labiausiai ligotus skatins rinktis pigiausius
Vyriausybė trečiadienį pritarė siūlomiems Farmacijos ir Sveikatos draudimo įstatymų pakeitimams, kuriais siūloma keisti vaistų kompensavimo tvarką. Argumentuojant skatinimu vaistus vartoti racionaliau ir taupyti lėšas gyventojai bus skatinami rinktis pigiausius vaistus. Teigiama, kad nauja tvarka leis į Lietuvą ateiti inovatyviems vaistams.
Gimdymų skyriai liks tik didžiuosiuose miestuose? Viceministrė atkerta – Lietuvai reikia Skandinavijos lygio paslaugų
Jau kuris laikas opozicijai ir medikų bendruomenei keliant triukšmą dėl ruošiamos sveikatos pertvarkos galimų pasekmių, sveikatos apsaugos viceministrė Danguolė Jankauskienė atkirto, kad jų baimės yra nepagrįstos. Ji priminė, kad dabar uoliai stabdyti reformą nusiteikę opozicijos atstovai, negailintys kritikos ir dėl uždaromų gimdymo skyrių, patys nustatė šių paslaugų kartelę. Tiesa, viceministrė kartu neatmetė, kad rodikliai ne tik akušerijos paslaugoms dar aukštės.
Svarbūs pokyčiai nevaisingoms poroms: nebelieka amžinojo embrionų saugojimo, 2 metus finansuos valstybė
Seimas antradienį pritarė Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisoms, kuriomis panaikinama prievolė amžinai saugoti embrionus, kurie buvo sukurti pagalbiniam apvaisinimui. Nutarta, kad dvejus metus jie galės būti saugomi valstybės lėšomis. Taip pat nelieka amžiaus cenzo lytinėms ląstelėms paimti vaikui sergant vaisingumą galinčia paveikti liga. Pataisų iniciatoriai tikina, kad tokie pokyčiai palengvins dalią nevaisingoms poroms.
REKLAMA
REKLAMA
Gydytojai priešinasi sveikatos pertvarkai: uždarinėti rajonų ligonines nepopuliaru, todėl sugalvojo padaryti „burbulą“
Seime toliau stumiant sveikatos įstaigų pertvarką dalis ligoninių ir medikų bendruomenės priešinasi tam. Jie ruošiamas permainas prilygina diversijai ir yra įsitikinę, kad reforma nublokš dešimtmečiais atgal. Tai, jų manymu, nei atneš geresnę paslaugų kokybę, nei sutrumpins eilės, kaip nepaliauja kartoti ministerija.
Nors Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) tvirtina dėl rengiamos reformos komunikuojanti su visomis suinteresuotomis grupėmis, jos pačios sako ką kita.
Gydytoja apie ligą – šio amžiaus rykštę: atskleidė, kodėl toks gyvenimo būdas yra lėta savižudybė
Nors dar pasitaiko, kai nutukimas visuomenėje pirmiausia laikomas estetine problema ir galbūt net žmogaus apsileidimo pasekmė, gydytojai skuba prieštarauti ir primena, kad tai yra liga ir riziką ja susirgti turi dauguma. Negana to, negydomas nutukimas ne tik gimdo puokštę ligų, bet ir gali būti mirties nuosprendžiu.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skambina pavojaus varpais – antsvorio ir nutukimo rodikliai Europoje pasiekė epidemijos mastą ir toliau didėja.
Įspėja, kad sėdime ant uždelsto veikimo bombos: greitai galime nebeturėti, kuo gydyti įprastas ligas
Su laiku vis tobulėjančios medicinos technologijos, išrandami vaistai suteikia vis daugiau įrankių padėti žmonėms išgyti arba kuo ilgiau džiaugtis kiek įmanoma labiau visaverčiu gyvenimu. Specialistai gi įspėja, kad vieną iš tokių medicinos pasiekimų – antibiotikus vartojant neracionaliai sėdima ant uždelsto veikimo bombos. Anot jų, augant atsparumui šiems vaistas greitai galime nebeturėti kuo gydyti net paprastų ligų.
REKLAMA
REKLAMA
Pavartoję šių vaistų beveik 40 proc. įklimpo į priklausomybę: lietuviai suvartoja bene daugiausiai Europoje
Ne vienus metus Lietuva linksniuojama kaip viena benzodiazepinų, t. y. raminamųjų arba migdomųjų vaistų, vartojimo lyderių Europoje. Skaičiai šokiruoja – šių vaistų per gyvenimą yra vartoję bent 1 iš 4 gyventojų, o vidutinė vartojimo trukmė siekia beveik 7 mėnesius. Jei vienais atvejais šis vaistas būtinas, arti 40 proc. jų vartotojų įklimpę į priklausomybę.
Naujausiais 2019 m. duomenimis, raminamuosius vartoja apie 4 proc. gyventojų, o tarp kitų Europos šalių Lietuva yra 3 vietoje.
Karolis prieš 10 metų išgirdo jį sukrėtusią diagnozę: „Mus vis dar laiko atmatomis, kurie galėtų greičiau nusibaigti“
Nuo priklausomybės kenčiantis Karolis atviras – sužinoti tokią diagnozę kaip hepatitas C ar ŽIV Lietuvoje yra labai traumuojanti patirtis. Nors medikai ir politikai įžvelgia gerėjančios situacijos daigus, ši tema ne tik išlieka stigmatizuota, bet ir stokojama realios pagalbos. Tuo metu Lietuva kartu su kitomis Baltijos šalimis vis dar išlieka tarp pirmaujančių pagal žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) plitimą.
Suglumino vizitas Vaikų ligoninėje: atvykus dėl skubios pagalbos nustebo, kad nerado gydytojo
Vaikui susitrenkus akį vėlai vakare atskubėjęs į Vaikų ligoninę vilnietis Darius liko apstulbęs. Jis stebėjosi, kad vaikų akių gydytojo pagalbos po 20 val. vakaro čia galima nesulaukti. Pati įstaiga tuo metu paaiškino, kad akių gydytojas konsultuoja nuotoliu, prireikus neatidėliotinais atvejais atvyksta ir į ligoninę.
REKLAMA
REKLAMA
Plintantys raupai – nauja sveikatos grėsmė? Čaplinskas įspėja – dar neaišku, kuo gali pasibaigti tokia viruso kelionė
Šią savaitę Jungtinei Karalystei pirmajai paskelbus apie beždžionių raupų viruso protrūkį netrukus pasipylė pranešimai apie šios ligos atvejus ne tik dar keliose Europos, bet ir kitų žemynų valstybėse. Profesorius Saulius Čaplinskas ramina, kad panikos dėl to kelti nereikėtų, tačiau vis tik nežinią didina faktas, kad nėra aiški šių užsikrėtimų priežastis.
Dulkys – apie skundus dėl mobingo vėžio institute: pačioje įstaigoje yra įsimetęs vėžys
Nacionaliniame vėžio institute (NVI) yra „įsimetęs“ tam tikras vėžys – taip sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys apibūdino situaciją dėl gautų skundų apie galimą mobingą įstaigoje.
Apie situaciją NVI ketvirtadienį Seime prabilo socialdemokratė Vilija Targamazdė. Ji teiravosi ministro, kokių veiksmų ketina imtis, mat yra gautas ne vienas pranešimas dėl mobingo NVI.
„Gydytojai patvirtina, kad yra naudojamas mobingas“, – teigė ji.
Atvėrus piniginę eilė pas gydytoją „ištirpsta“: pažymi, kad yra ir kitų būdų prieiti greičiau
Gyventojai neretu atveju priversti laukti net mėnesiais, kol galės patekti pas gydytoją specialistą. Tačiau jei atvertų piniginę, pas tą patį gydytoją galėtų patekti kad ir kitą dieną. Tokia tvarka – jokia naujiena, visgi poliklinikų vadovai primena, kad gauti konsultaciją daug greičiau būtų galima ir kitu būdu papildomai netuštinant kišenės.
Jau seniai ką benustebina tokia realybė, kad norint patekti pas konkretų specialistą pasiruošti laukti gali tekti net kelis mėnesius.
REKLAMA
REKLAMA
Profesorius Kėvalas: šiandien labiausiai kelia nerimą tai, kad tėvai neskiepija vaikų nuo mirtinai pavojingų ligų
Pandemija baigiasi, tačiau jos pagimdytos ar pagilintos bėdos nesitraukia. Suprastėjusi fizinė sveikata ir psichologinė būklė, dar didesnis įnikimas į telefonus ir, svarbiausia, – kritusios kalendorinių skiepų vakcinacijos apimtys kaip reikiant verčia nerimauti vaikų gydytojus. Profesorius Rimantas Kėvalas ypač nuogąstauja dėl to, kad tėvai atsisako vaikus skiepyti nuo seniai žinomų, bet mirtinai pavojingų ligų.
Griebiasi už galvos dėl naujo Dulkio įsakymo: padarę operaciją namo išrašyti turės dar greičiau
Nauja ministro Arūno Dulkio palaiminta tvarka šiurpina medikus. Nuo šiol dienos chirurgijos centre atlikus operaciją žmogus turi dar tą pačią dieną būti išrašytas namo. Gydytojai įspėja, kad taip gali tik išaugti komplikacijų rizika. Negana to, nerimą kelia tai, kad už jas atsakingas būtų ne kas kitas, o chirurgas. Ministerija gi aiškina, kad sena tvarka neatitiko paslaugos apibrėžimo.
Apnuogino skaudžią realybę: rezidentai algų kilimo laukia 2 metus – kaltas „tas nelemtas studento statusas“
Nustojus galioti ekstremaliai situacijai dėl COVID-19 gydytojai rezidentai priversti vėl susidurti su skaudžia realybe. Nelikus pandemijos metu papildomi mokėtų priedų jiems vėl tenka tenkintis maža alga, kuri nebuvo didinta jau dvejus metus. Nors ministerija piešia šviesų rytojų ir jauniesiems gydytojams žada atriekti daugiau lėšų, patys jie neatsistebi iki šiol gyvais stereotipais, kad rezidentas – „tik“ studentas, kuris sveikatos sistemoje nelabai ką ir daro.
REKLAMA
REKLAMA
Pyksta dėl pakeistos tvarkos: dėl siuntimo vėl reikia stoti į gyvą eilę prie gydytojo kabineto
Pasibaigus ekstremaliai situacijai vėl pasikeitusi patekimo pas gydytojus tvarka piktina gyventojus. Jie skundžiasi, kad dėl eilinio siuntimo pas specialistą priversti kaip ikipandeminiais laikais stumdytis eilėse prie gydytojo kabineto. Medikai sutinka, kad pacientams jau laikas grįžti gyvoms konsultacijoms, tačiau pažymi, kad ministerija išties nepagrįstai apribojo dalį funkcijų.
Dėl vieno lūžio – net 7 siuntimų pas šeimos gydytoją: pasakė, kas trukdo sumažinti eilės pas medikus
Gyventojai nenustoja skųstis dėl prie medikų kabinetų netirpstančių eilių. Tuo metu nuo perteklinio biurokratizmo dūstantys šeimos gydytojai primena, kad eilės mažėtų, jei būtų peržiūrima siuntimų išrašymo ir paslaugų apmokėjimo tvarka. Ministerija gi tikina, kad reformuojant sveikatos sistemą permainų imsis ir čia.
Štai žmogus susilaužė koją, tačiau norėdamas ją išgydyti turi papildomai į šeimos gydytoją kreiptis net dėl 7 siuntimų.
Nepasitikrinai pagal prevencinę programą – mokėk baudą arba didesnius mokesčius: ar tam laikas ir Lietuvoje?
Nors laiku įvykęs profilaktinis sveikatos patikros vizitas pas gydytoją gali padėti aptikti ligą ir net išgelbėti gyvybę, vis dar mažuma skuba pasinaudoti šalyje veikiančiomis programomis. Politikai jau kurpia planus, kad galbūt tokie patikrinimai turėtų būti privalomi darbuotojams arba jų atsisakius tektų susimokėti didesnę draudimo įmoką. Visgi kartu pažymima, kad norint taikyti bet kokias nuobaudas pati valstybės sistema turėtų veikti kaip laikrodukas.
REKLAMA
REKLAMA
Skelbia, kaip Santaros klinikose nuo šiol bus galima lankyti artimuosius ir kada reikės testuotis
Atsižvelgiant į tai, jog nuo gegužės 1 d. šalyje atšaukta ekstremalioji padėtis dėl COVID-19 ligos, o gydymo įstaigos ir toliau turės užtikrinti viruso plitimo prevenciją, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose keičiasi pacientų lankymo ir darbo organizavimo tvarka. Kaukės čia išliks privalomos, tačiau testuotis gulantis į ligoninę reikės ne visiems.
Kaip konstatavo klinikų direktorius medicinai dr.
Profesorius Macas – apie nerimą dėl ligoninių reformos: siūlo iš kabineto nuvykti bent 5 dienoms į Lietuvos regioną
Pandemija rimsta, tačiau neišdildomą žymę ji palieka tiek gyventojams, tiek medikams. Juos šis laikotarpis užgulė ne tik didesniu pervargimu, bet ir dabar grįžtančiais neinfekcinėmis ligomis sergančiais pacientais. Naujo nerimo pagimdė ir ruošiama sveikatos įstaigų pertvarka. Profesorius Andrius Macas nuogąstauja, kad daliai paslaugų atsidūrus toliau nuo namų, kai kurie žmonės gali į savo sveikatą numoti ranka.
Pacientų laukia naujovės: pristatė, kaip po Dulkio reformos veiks pavėžėjimo į gydymo įstaigas modelis
Įgyvendinus planuojamą sveikatos įstaigų pertvarką ir siekiant daugiau paslaugų teikti neguldant pacientų į ligonines daugiau žmonių prireiks pavėžėjimo paslaugų. Kaip tai bus užtikrinta – šiuo metu bene aktualiausias gyventojų keliamas klausimas.
REKLAMA
REKLAMA
Viskas, ką reikia žinoti nuo gegužės 1 d.: kur reikės kaukių, kaip atlikti testą ir patekimo pas gydytojus tvarka
Nuo sekmadienio, gegužės 1 d., Lietuvoje atšaukiama ekstremali situacija dėl koronaviruso. Nors daug privalomų tvarkų atsisakoma ir telieka rekomendacijos, kaukių lankant pacientus gydymo ir slaugos įstaigose dar prireiks.
Susirgimų COVID-19 atvejams toliau mažėjant ir esant aukštam visuomenės imunizacijos lygiui Sveikatos apsaugos ministerija keičia tvarką dėl koronaviruso.
Portalas tv3.lt primena svarbiausius pokyčius dėl pandemijos valdymo.
Iš vaistinės – tuščia pinigine: neįpirkdami vaistų priversti rinktis ir skurdesnį maistą
Kylančios kainos neaplenkė ir vaistinių – nors kompensuojamųjų vaistų kainos ir turi griežtai reguliuojamas „lubas“, vis tik dalis gyventojų skundžiasi iš vaistinės išeinantys vis tuštesne pinigine. Neatmetama, kad taip nutinka ne tik įsigijus vaistų, bet ir prekių krepšelį papildant brangesniais maisto papildais ar kitomis priemonėmis. Be kita ko, dalis gyventojų kišenes tuština pirkdami jiems įprastus, bet nekompensuojamais tapusius vaistus.
Šis vėžys dažniausiai nustatomas, kai padėti jau vėlu: mato būdą, kaip ligą aptikti anksčiau
Plaučių vėžiu kasmet Lietuvoje suserga iki 1,5 tūkst. žmonių ir miršta apie 1,2 tūkst., išgyvenančių iki 5 metų yra vos 9 proc. Šis vėžys itin klastingas, mat ankstyvoje stadijoje yra nebylus ir nerodo jokių simptomų. Specialistai teigia, kad tokią situaciją pakeisti padėtų šalyje veikianti ankstyvosios plaučių vėžio diagnostikos programa.
Nors įprasta manyti, kad plaučių vėžys dažniausiai nusitaiko į užkietėjusius rūkalius, taip toli gražu nėra.
REKLAMA
REKLAMA
Nuo sekmadienio – pokyčiai dėl COVID-19: kur dar reikės kaukių ir kaip keisis pacientų lankymas
Nuo gegužės 1 d. Lietuvoje atšaukiama ekstremali situacija. Nuo tada keisis ne tik kaukių dėvėjimo, bet ir pacientų lankymo taisyklės. Tuo metu testą dėl ligos bus galima atlikti su šeimos gydytojo siuntimu. Jis spręs ir dėl izoliacijos laiko.
Pokyčius pristačiusi sveikatos apsaugos viceministė Aušra Bilotienė-Motiejūnienė konstatavo, kad susirgimų skaičiai Lietuvoje toliau mažėja, todėl ir galima atšaukti ekstremalią situaciją.
Į Ukrainą išvykę medikai neatsistebi vietinių stiprybe: „Palyginus su jais, Lietuvoje neturime problemų“
Lietuvos medikų misijai Ukrainoje gerokai įpusėjus ten dirbantys specialistai vieningai kartoja – jų nenustoja stebinti karo purtomos šalies gyventojų vidinė stiprybė. „Šitie žmonės patyrė tiek sunkumų, jie yra visiems pavyzdys, kaip reikia nepasiduoti“, – sakė slaugytojas Vytautas Plučas. Medikai tikina, kad, jei tik galėtų, nė akimirkos nesuabejotų ir liktų padėti ukrainiečiams dar ilgesnį laiką.
Manau, kad iš jų paėmiau didžiulę patirtį.
Pokyčiai dėl vaistų: ministerija parengė naują 3 žingsnių planą, kaip mažinti kainas
Skatindama racionalesnį vaistų vartojimą Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ruošia naujus pakeitimus dėl vaistų kompensavimo mechanizmo. Ministras stebisi, kiek vaistų yra išmetama ir pažymi, kad reikia taupyti lėšas. Tačiau nesunku pastebėti, kad nauja tvarka iš dalies grąžintų į Aurelijaus Verygos laikus, kai pilnai kompensuojamas sunkiausiai besiverčiantiems ir senjorams būdavo tik pigiausias vaistas.
REKLAMA
REKLAMA
Ar tikrai tarp mirštančiųjų nuo COVID-19 daugiau pasiskiepijusių? Paaiškino, kodėl susidaro toks įspūdis
Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) skelbiami duomenys apie mirtis nuo koronaviruso tarp paskiepytųjų ir neskiepytųjų įžiebė diskusijas. Atskirų dienų skaičiai kai kuriuos nustebino, mat susidarė įspūdis, kad daugiau mirštančiųjų – tarp pasiskiepijusių asmenų. Epidemiologai gi paaiškina, kodėl tai yra klaidingas vaizdas.
Klausimą apie tai neseniai uždavė ir Seimo narys Antanas Vinkus.
Verkiant trūksta medikų regione, tačiau siūlymas čia po studijų padirbėti privalomai šiurpina
Būsimieji gydytojai – apimti nerimo. Seimo darbotvarkėje išvydę siūlomas įstatymo pataisas dėl privalomo atidirbimo baigus valstybės finansuojamas rezidentūros studijas jie kraupsta nuo sovietmetį menančių metodų. Politikai gi ragina žiūrėti tiesai į akis – situacija dėl medikų stygiaus regionuose katastrofiška, todėl ir sprendimai drastiški.