Kaip buvo skelbta žiniasklaidoje, Darja Šipilova, dirbusi Irkutsko Kovos su maru institute, mirė spalio 2-ąją. Iš pradžių pasirodė pranešimų, esą 28-erių laborantė galėjo užsikrėsti plaučių maru po to, kai laboratorijoje sudužo mėgintuvėlis su maro sukėlėju.
Taip pat buvo iškelta ir kita versija, kad mergina į ligoninę dėl plaučių maro paguldyta grįžusi iš Tailando.
Tačiau Rusijos visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba „Rospotrebnadzor“ šią versiją neigia. Tarnyba skelbia, kad mirusios moters organizme neaptikta su jos profesine veikla susijusių mikroorganizmų, o regiono sveikatos padėtis esą yra stabili.
Irkutsko srities gubernatorius taip pat teigė, kad specialios ekspertų komisijos tyrimas parodė, jog moteris mirė nuo nenustatytos kilmės pneumonijos.
Nepaisant oficialių pareiškimų, aplinkybės sukėlė nemažai klausimų. Buvo pranešta apie dešimtis izoliuotų instituto darbuotojų, o kelioms Irkutsko ligoninėms pritaikytos karantino priemonės.
Sureagavo Veryga – iškėlė kitą versiją
Į nerimą keliančią situaciją sureagavo ir A. Veryga. Savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje jis suabejojo ne tik oficialia versija apie vieną mirtį, bet ir tuo, kad laboratorijoje buvo vykdomi vien taikūs tyrimai.
„Kas ir kodėl Rusijoje tyrinėja maro sukėlėją? Ar reikia tikėti sudužusio mėgintuvėlio istorija?
Aš netikiu nei taikiais tyrinėjimo tikslais, nei pasakomis apie sudužusius mėgintuvėlius maro laboratorijoje. Nei apie teiginius, kad mirė vienas žmogus“, – rašo A. Veryga.
Politikas neslepia manantis, kad mirčių ten jau galimai gerokai daugiau.
„Mano prielaida apie tyrimus būtų daug niūresnė. Jei ten kažkas kažką „tyrinėjo“ bakteriologinio ginklo tyrimo tikslais ir tie „taikūs tiriamieji“ ištrūko, tai ten yra ir bus ne viena mirtis. Ir tai, kad pas juos pačius jau cirkuliuoja informacija, daug pasako“, – teigė A. Veryga.
Rusijoje mirus kovos su maru instituto darbuotojai, Irkutsko ligoninėse įvestas karantinas
Keliose Irkutsko ligoninėse įvestas trijų savaičių karantinas, sekmadienį pranešė leidinys „People of Baikal“. Pasak jo, uždarytos miesto klinikinės ligoninės Nr. 1, Nr. 3 ir Nr. 10 bei Ivano-Matreninskajos vaikų ligoninė. Vienuose Irkutsko gimdymo namuose gimdančios moters artimieji leidiniui teigė, kad karantinas įvestas ir juose, rašo Rusijos nepriklausomas naujienų portalas „Meduza“.
Vienas sveikatos priežiūros šaltinis leidiniui sakė, kad Irkutsko gydytojai „jau atvirai kalba apie marą“, nors ligoninėms išsiųstuose dokumentuose ši diagnozė neminima.
„Plaučių maro atveju karantino apribojimai neapsiriboja atskiromis įstaigomis – jie iš karto įvedami visose gydymo įstaigose“, – „People of Baikal“ teigė šaltinis.
Netrukus po to, kai pasirodė „People of Baikal“ pranešimas, Rusijos visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba „Rospotrebnadzor“ paskelbė pareiškimą. Tarnyba nurodė, kad „visuomenės sveikatos padėtis Irkutsko srityje bei Irkutsko ir Šelechovo miestuose yra stabili“ ir kad buvo imtasi „specialių priemonių“.
Šių priemonių imtasi dėl Irkutsko kovos su maru instituto darbuotojai nustatyto „neaiškios kilmės plaučių uždegimo“ atvejo. „Rospotrebnadzor“ pabrėžė, kad mirusios moters organizme neaptikta jokių „su jos profesine veikla susijusių mikroorganizmų“.
Spalio 3 d. Šelechove veikiančioje Irkutsko aliuminio gamykloje tapo privaloma dėvėti kaukes. Gamyklos direktorius Artiomas Fominychas pavadino tai prevencine priemone.
„Atsarga gėdos nedaro – imkitės atsargumo priemonių“, – savo „Telegram“ kanale tvirtino jis.
Praėjusią savaitę Irkutsko palydoviniame mieste Šelechove mirė 28-erių vietos ligoninės pacientė Darja Šipilova. Žurnalistai išsiaiškino, kad ji taip pat dirbo laborante Kovos su maru institute. Ji buvo hospitalizuota rugsėjo 29-ąją ir po dviejų dienų mirė. Tuo metu žiniasklaidoje buvo skelbiamos dvi įvykių versijos.
Pagal vieną versiją, grįžusi iš Tailando D. Šipilova buvo paguldyta į ligoninę dėl plaučių maro. Pagal kitą – ji netyčia sudaužė mėgintuvėlį, kuriame buvo maro sukėlėjas. „Rospotrebnadzor“ teigia, kad institute nebuvo jokių incidentų, susijusių su patogeniniais mikroorganizmais.
Tuo metu Irkutsko srities valdžia nieko nepranešė apie pacientės mirtį ar galimą maro atvejį. Spalio 2 d. gubernatorius Igoris Kobzevas pranešė susitikęs su Rusijos vyriausiąja visuomenės sveikatos pareigūne Anna Popova, kuri asmeniškai atskrido į Irkutską. Pasak jo, susitikimas buvo surengtas dėl „pranešimų apie įtariamą ypač pavojingos infekcinės ligos atvejį vienam srities gyventojui“.
Tačiau kaimyninės Buriatijos vadovas Aleksejus Cydenovas pareiškė, kad „Irkutsko srityje nuo maro mirusi moteris Buriatijoje nesilankė“. Vėliau jo įrašas buvo pataisytas – jame buvo rašoma apie „moterį, kuri galbūt mirė nuo maro“.
Spalio 3 d. Irkutsko srityje esančio Baikalsko miesto administracija paragino žmones nevykti į Šelechovą „dėl neoficialių pranešimų, kad vienam asmeniui Šelechove buvo diagnozuotas maras“. Vėliau šis įrašas buvo ištrintas. Nacionalinis televizijos kanalas REN TV taip pat ištrynė penkis įrašus socialiniuose tinkluose apie maro plitimą Šelechove.
„People of Baikal“ anksčiau skelbė, kad gyventojai praėjusią savaitę Šelechovo gatvėse pastebėjo žmonių su apsauginiais kostiumais, kaukėmis ir pirštinėmis. Anot leidinio šaltinių, spalio 1 d. FST pareigūnai pradėjo lydėti greitosios pagalbos automobilius, kuriais tyrimams buvo vežami su D. Šipilova kontaktavę žmonės. „Izvestija“ pranešė, kad spalio 2 d. buvo karantinuoti 197 žmonės. „Rospotrebnadzor“ teigė, kad jiems nepasireiškė jokie ligos požymiai.
Maro formos
Plaučių maras – tai reta, mirtina plaučių infekcija, kurią sukelia bakterija „Yersinia pestis“. Mokslininkai plaučių marą laiko pavojingiausia šios infekcijos forma, rašo CNN.
Yra ir kitų „Y. pestis“ sukeliamų maro formų, kurios pažeidžia įvairias kūno dalis.
Dažniausia forma – buboninė maro forma – dažnai išsivysto po blusų įkandimo arba kai bakterija patenka per odos įpjovimą ar įtrūkimą. Infekcija sukelia limfmazgių patinimą ir skausmą, o vėliau gali progresuoti į sepsinę maro formą.
Sepsinė maro forma užkrečia kraujotaką, dėl to gali išsivystyti organų nepakankamumas. Ji taip pat gali atsirasti tiesiogiai po blusų įkandimo.
Faringinė maro forma pažeidžia gerklę, kai žmogus suvalgo užkrėstą mėsą.
Pneumoninė arba plaučių maro forma yra vienintelė bakterinės infekcijos forma, kuri perduodama tiesiogiai iš žmogaus žmogui. Ji plinta su kvėpavimo takų išskyromis, kai žmogus kosėja ar čiaudi. Ją taip pat gali perduoti užsikrėtusių gyvūnų lašeliai.
Plaučių maro simptomai
Susirgus plaučių maro forma, dalelės nusėda plaučiuose ir gali sukelti sunkią pneumoniją (plaučių uždegimą), dėl kurios sunku kvėpuoti. Simptomai gali pasireikšti per 24 valandas nuo užsikrėtimo.
Simptomai taip pat apima karščiavimą, šaltkrėtį, galvos skausmą, kūno skausmus, galvos svaigimą, silpnumą, nuovargį, pykinimą, vėmimą ir viduriavimą.
Kaip gydoma pneumoninė maro forma?
Gydytojai marą gali gydyti skirdami antibiotikų kursą, trunkantį ne mažiau kaip 10–14 dienų. Dažniausiai naudojami ciprofloksacinas, levofloksacinas, moksifloksacinas, gentamicinas ir streptomicinas. Didžiausią išgyvenimo šansą turi tie pacientai, kuriems antibiotikai pradedami skirti per pirmąsias 24 valandas po užsikrėtimo.
Gydytojai taip pat gali teikti palaikomąją priežiūrą, papildomą deguonį, skysčius ir skatinti pacientą ilsėtis.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Covid vakcinacijos rezultata visi mato p*derastu isplitimas valdzioje.
