Apie tai leidinio „The Hill“ skiltyje rašo į atsargą išėjęs JAV karinės žvalgybos karininkas Jonathanas Sweetas ir nacionalinio saugumo ekspertas Markas Tothas.
Leidinys „The Economist“ anksčiau iškėlė prielaidą, kad V. Putinas nesėkmingą karo baigtį gali laikyti grėsme sau pačiam.
„Jie mane pakars“, – esą savo draugams karo pradžioje sakė V. Putinas.
Pirmasis variantas – susitarti per Trumpą
Mažiausiai radikaliu variantu V. Putinui autoriai vadina dabartinio kurso tęsimą ir bandymą įtikinti Donaldą Trumpą priversti Ukrainą sutikti su taika Rusijos sąlygomis.
Praėjusią savaitę Maskvoje V. Putinas priėmė JAV pasiuntinį Steve'ą Witkoffą ir JAV prezidento žentą Jaredą Kushnerį. Oro uoste juos pasitiko Rusijos atstovas ekonomikos klausimais Kirilas Dmitrijevas.
Dar vasarį K. Dmitrijevas siūlė bendrą su JAV 14 trln. dolerių vertės projektą, kuris priklausytų nuo taikos susitarimo dėl Ukrainos ir Vakarų sankcijų panaikinimo.
Tačiau tam, kad būtų pasiekta taika Rusijos sąlygomis, Volodymyras Zelenskis turėtų sutikti perduoti Donbasą Rusijai. Autoriai mano, kad D. Trumpas negali žengti tokio žingsnio.
Antradienį V. Putinas apie valandą telefonu kalbėjosi su D. Trumpu. Kremliaus padėjėjas Jurijus Ušakovas pokalbį pavadino konstruktyviu.
D. Trumpas pareiškė, kad karo nutraukimas atvertų „įspūdingas ir toli siekiančias“ galimybes visiškai atkurti Vašingtono ir Maskvos santykius. Pasak jo, tai turėtų „ypatingą poveikį prekybos ir ekonominiams ryšiams bei žadėtų milžinišką naudą abiem šalims“.
„Tik ne Ukrainai“, – pabrėžia autoriai.
Antrasis variantas – spaudimas NATO ir Europai
Antrasis scenarijus numato spaudimą NATO ir Europos Sąjungai, siekiant priversti jas nutraukti paramą Ukrainai.
Kaip rašoma tekste, Kremlius tam jau pasitelkia hibridinį karą, demonstruoja karinę jėgą ir grasina šalims, kurios padeda Ukrainai ginklais bei technologijomis.
Baltarusijoje neseniai dislokuota 101-oji raketų brigada, apginkluota vidutinio nuotolio balistinių raketų sistema „Orešnik“.
Rusija taip pat grasino Vokietijai smūgiais į karinės pramonės objektus Berlyne. Be to, Rusijos pusė britų bepiločių orlaivių gamintojams grasino „pusiau kariniu atsaku“ ir kalbėjo apie galimas „papildomas priemones“ dėl Norvegijos karinio buvimo prie sienos su Rusija stiprinimo.
Tuo pat metu V. Putinas galėjo įtikinėti D. Trumpą, kad „neturi priešiškų planų“ Europos atžvilgiu. Tačiau, kaip pažymi autoriai, jo veiksmai rodo priešingai.
Trečiasis variantas – tęsti puolimą
Pavojingiausiu scenarijumi autoriai vadina Rusijos puolimo tęsimą rudenį po nesėkmingos vasaros puolimo kampanijos.
Po to Maskva gali vėl panaudoti žiemą kaip ginklą – smogti kritinei Ukrainos infrastruktūrai ir mėginti palikti gyventojus be šildymo.
Atskira problema Kremliui išlieka Rusijos kariuomenės nuostoliai. Tekste teigiama, kad po Valstybės Dūmos rinkimų Rusija gali būti priversta mobilizuoti iki 600 tūkst. karių.
Autoriai pažymi, kad toks sprendimas gali būti atidėtas iki rinkimų pabaigos, nes visuomenė mobilizaciją galėtų priimti neigiamai.
Tuo metu Rusijos generolai, kaip teigiama publikacijoje, jau ne kartą nukėlė Donbaso užėmimo terminus. Iš pradžių kalbėta apie Naujuosius metus, o dabar – apie 2027 metų kovo 31 dieną.
Karo studijų institutas (ISW), savo ruožtu, vertina, kad, atsižvelgiant į dabartinį Rusijos pajėgų judėjimo tempą, tai gali užtrukti net iki 2032 metų.
Kremliuje manoma, kad Rusija laimi
Autoriai pažymi, kad Rusijos karinė doktrina numato gerokai didinti karių ir artilerijos skaičių. Kartu jie prognozuoja naujas „mėsmales“ ir atkreipia dėmesį į didžiulius Rusijos nuostolius.
Dar vienu, mažiausiai tikėtinu, V. Putino variantu įvardijamas pergalės paskelbimas, Ukrainos bombardavimo nutraukimas ir Rusijos kariuomenės atitraukimas iki ribos, buvusios 2022 metų vasarį.
Autorių nuomone, D. Trumpo komanda turi suvokti, kad kai V. Putinas kalba apie taiką, jis turi omenyje Ukrainos kaip valstybės sunaikinimą, taip pat jos kalbos, kultūros ir pasipriešinimo Rusijos hegemonijai panaikinimą.
M. Tothas ir J. Sweetas konstatuoja: „Jo sąlygos po susitikimo su S. Witkoffu ir J. Kushneriu nepasikeitė – jos tik buvo kitaip suformuluotos.“
Autoriai taip pat tvirtina, kad V. Putino pasiūlytos trijų dienų paliaubos suteikė Rusijai galimybę sukaupti balistinių raketų, po ko buvo smogta Kyjivui.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
- norint, kad Rusija būtų taiki kaimynams, reikia ją išdeginti plynai ir dar stebėti dvi užsėtas kartas.
