Naujienų portalui nuotrauką, užfiksuotą Vilniaus rajone, atsiuntusi skaitytoja Marija teigė nežinanti, ko griebtis – tokį vaizdą matanti pirmą kartą.
„Atvažiavusi į sodą pamačiau tokį vaizdą ir nesuprantu – kas tai? Gal kas gali atsakyti, ar jau mano vejai viskas, atsisveikinti su ja ir sėti naują, ar dar įmanoma išgelbėti?
Turbūt pirmą kartą matau tokį reiškinį, nepamenu, kad kada dar būčiau pastebėjusi“, – rašo skaitytoja.
Vejos pelėsis – kas tai?
Naujienų portalas tv3.lt susisiekė su agronomu, „Svajonių veja“ įkūrėju Martynu Blotniu, kuris paaiškino, kas tai per reiškinys, kokių vejos priežiūros veiksmų imtis ir kaip prieš žiemą galima apsaugoti žolę.
Agronomas sako, kad tai – grybinė liga, vadinamas vejos pelėsis. Šiemet su šia problema susidūrė daugybė lietuvių ir visa tai – dėl susidariusių sąlygų.
„Šis reiškinys atsiranda tada, kai ateina rudenį sniegas pirmiau negu šalnos, žemė būna dar neįšalusi ir žemės temperatūra dar yra pliusinė.
Šaknys turi pliusinę temperatūrą, tai dar skatina augalą augti, tada užsninga sniegas ir augalas po apačia dar turi šilumos augti“, – aiškino M. Blotnys.
Jei būtų atvirkščiai – pirma pašaltų, o tada užsnigtų, augalai spėtų „užmigti“ ir pelėsio būtų arba minimaliai, arba visai nebūtų.
Šiemet pirmiau sulaukėme sniego, žolė liko po sniegu, tačiau toliau augo, įaugo į sniegą ir negavusi deguonies „užduso“, susidarė palankios sąlygos ir pelėsiui atsirasti.
Kaip išnaikinti vejos pelėsį ir atgaivinti žolę?
Didžiausias ir aktualiausias kylantis klausimas – ką dabar daryti, kaip išgelbėti veją? Pirmas darbas turi būti atliktas pavasarį, nutirpus sniegui ir šiek tiek pradžiūvus žemei, kai einant kojomis nebesijaučia drėgmės:
„Galima švelniai, lengvu rankų judesiu su grėbliuku pakedenti baltą palėsį ir priplūktą žolę prie žemės pakelti, nes ji dabar yra visiškai prispausta – ją kelti, kad ji būtų stačiau, ir išdraskyti tą pelėsį, tada žolė greičiau atsigaus ir greičiau pradės vegetuoti.“
Kitas darbas – skarifikavimas. M. Blotnys pažymi, kad tikslaus termino, kada atlikti šį darbą, nėra. Jis pats pastebi, kad aplink Vilnių, taip pat ties Marijampole sniegas jau nutirpęs, sausiau, galima pradėti kitą savaitę, kitur dar vertėtų palaukti, kol žemė pradžius.
„Kai pilnai išdžiūna žemė, dar pati veja yra nevegetuojanti, dar ruda po žiemos – tada yra pats geriausias metas. Apsidraudžiant, šiais metais manau, kad Velykos bus pats pikas, pats geriausias metas“, – apibendrina agronomas.
Kalbėdamas apie skarifikavimą, ekspertas pažymi – kad šis darbas būtų atliktas kokybiškai, būtina viena sąlyga:
„Skarifikavimas yra kokybiškas tada, kai jau yra išdžiūvusi žemė, bet išdžiūvusi taip, kad jau būtų sausa žolė, nes jeigu yra bent kažkiek drėgmės, skarifikavimas nebūna kokybiškas.
Kai šlapia, kai skarifikatorius važiuoja, peilis įpjauna dirvą, bet šlapią tik įpjauna – jis negali iš šlapios žemės iškelti visos sausos žolės. Jis iškelia, bet minimaliai, tik apie 30 procentų, negu iš tikrųjų galėtų iškelti.“
Pasakė, kada tręšti veją
Dar viena agronomo rekomendacija – tręšti veją po skarifikavimo. Išbėrus trąšas dabar, dalis azoto išsiplaus į gruntą, o netinkamas tręšimas gali ir pakenkti.
„Kai augalas yra negyvas, trąšos ne visos lieka ir jos išsiplauna. Paprastai sakant – reikia, kad augalas būtų gyvas ir iškart naudotų trąšas“, – paaiškina pašnekovas.
Veja tręšiama, kai naktimis oro temperatūra būna +4–+6 laipsniai, nebebūna šalnų ir augalas aktyvus – tada jis pasisavina maistines medžiagas.
Jei patręšus vyraus sausi orai, rekomenduojama du–tris vakarus šiek tiek veją palaistyti, kad trąšos pradėtų veikti.
„Jeigu, tarkim, yra sausa visiškai, jos netirpsta, neveikia trąšos ir, priešingai, jos netgi gali šiek tiek padeginti žolę. Jeigu yra, pavyzdžiui, 15 laipsnių šilumos, saulė šviečia ir nėra drėgmės, jos netirpsta, netgi gali ir pakenkti“, – primena M. Blotnys.
Patarimai, kaip apsisaugoti nuo vejos pelėsio
Agronomas pažymi, kad vejos pelėsio galima išvengti arba bent sumažinti jo atsiradimo tikimybę. Viena iš klaidų, kurių reikėtų vengti – kasant sniegą nuo takų nesumesti didelių krūvų ant vejos.
„Tarkim, žmogus padaro sniego krūvas ant žolės ir tose vietose gaunasi ypatingai didelis spaudimas. Kuo didesnis spaudimas yra, tuo daugiau iššunta žolė, tuo daugiau atsiranda pelėsio. Žiemą reikėtų pasistengti nekrauti didelių sniego krūvų ant vejos, kad nesusidarytų pelėsis“, – patarė M. Blotnys.
Kitas būdas apsisaugoti – rudenį, spalio mėnesį, atlikti prevencinį purškimą fungicidais. Net jei po rudens ir neužklups tokia žiemiška žiema, kaip šiemet, bėdų atlikdami prevencinį purškimą neprisidarysite – vejai bus tik geriau.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
