Apie švietimo padėtį sovietmečiu plačiau diskutavo istorikas Algirdas Jakubčionis.
Sovietinės švietimo sistema 1940 m. antroje pusėje buvo kaip ideologinė pertvarka, anot istoriko, kuria buvo siekiama perorientuoti Lietuvos mokyklas.
„Sovietinė švietimo sistema Lietuvoje buvo pradėta diegti dar 1940-ųjų metų antroje pusėje, o vienas įdomesnių atvejų, žinau, kai vyko Lietuvos mokytojų suvažiavimas Kauno sporto halėje.
Būtent ten mokytojams buvo aiškinama, kaip reikia dirbti naujomis sąlygomis. Tačiau, kiek žinau, įvyko netikėtas momentas, kada to suvažiavimo metu mokytojai spontaniškai užgiedojo Tautišką giesmę.
Aprašymuose buvo dar minima, kad suvažiavimui pirmininkavęs Petras Cvirka staiga sutriko ir nežinojo, kaip elgtis: visi atsistojo, o jis sėdėjo, paskui tai kėlėsi, tai vėl sėdo. Žodžiu, susidarė gana kurioziška situacija“, – sakė jis.
Masiniai mokytojų atleidimai ir represijos
Pasak pašnekovo, masiniai mokytojų atleidimai ir represijos buvo dažnas sovietinės valdžios švietimo požymis.
„Švietimo laukė, iš tirkųjų, sunkūs laikai: apie 1 500 mokytojų buvo atleisti ar net represuoti. Dalis jų, pavyzdžiui, buvo Tautininkų sąjungos nariai, šauliai, arba tiesiog jie buvo laikomi ankstesnės santvarkos rėmėjais.
Sovietinis režimas tarpukario Lietuvą įvardijo išvis kaip „fašistinę“, todėl mokytojai buvo vertinami ideologiškai, o ne pagal jų profesines savybes“, – kalbėjo jis.
Istoriko teigimu, sovietmečiu taip pat buvo įprasta šalinti religinius ir tautinius simbolius, tokiu būdu pertvarkant mokymo programas.
„Iš mokyklų buvo pašalinti kryžiai, neliko Smetonos portretų. Privačios mokyklos buvo nacionalizuotos, iš mokymo programų pašalinta lotynų kalba, nes ji laikyta religiniu ir „nereikalingu“ dalyku.
Tada nebeliko tikybos pamokų, padidintas rusų kalbos pamokų skaičius. Iš užsienio kalbų, tarkime, pirmoje vietoje atsidūrė vokiečių kalba, nes sovietmečiu buvo mokoma potencialaus priešo kalbos.
O jau po Antrojo pasaulinio karo, kaip visi žinome, pagrindine užsienio kalba tapo anglų kalba“, – paaiškino pašnekovas.
Sovietmečiu siekimas pakreipti moksleivių ideologiją
A. Jakubčionio nuomone, vadovėlių pakeitimas ir mokyklų struktūros reformos parodo, kad sovietinė valdžia siekė pakeisti ugdymo sistemą ir pakreipti moksleivių ideologiją.
„Vadovėliai 1940 m. dar buvo seni, iš jų buvo užtušuojamos nuotraukos ar perpiešiami tekstai. Būtent 1942–1943 mokslo metais turėjo būti naudojami tik sovietiniai vadovėliai, kurie buvo sovietinių autorių, dažniausiai išversti iš rusų kalbos.
Lietuvos istorijos vadovėlis taip pat buvo parašytas su tokiomis sovietinėmis interpretacijomis. Jeigu kalbėtume apie progimnazijas, tai jos buvo pertvarkytos į septynmetes mokyklas, pavyzdžiui, vietoj gimnazijų atsirado vidurinės mokyklos“, – įvardijo jis.
Eksperto nuomone, švietimo kaita ir mokytojų trūkumas situaciją keitė iš esmės, kada kartais patiems vyresnių klasių mokiniams tekdavo mokyti.
„Vėliau įvesta devynmetė sistema, o galiausiai pereita prie 12-os klasių mokymo. Taip pat, sovietmečiu veikė 10-ies klasių sistema, tačiau Lietuvoje bandymas ją įvesti 1963 m. nebuvo įgyvendintas.
Dėl mokytojų trūkumo susidarydavo situacijų, kai vienoje patalpoje mokėsi kelios klasės, o su jomis dirbo vienas mokytojas. Pasitaikydavo, kad vyresniųjų klasių mokiniai taip pat kartais mokydavo jaunesnius“, – komentavo istorikas.
Ruošė „sovietinį žmogų“
Anot A. Jakubčionio, mokykla sovietmečiu turėjo ruošti „sovietinį žmogų“, o 14-mečiai tapdavo vadinamaisiais komjaunuoliais.
„Sovietinė mokykla turėjo ruošti tą vadinamąjį „sovietinį žmogų“. Nuo pradinių klasių vaikai tapdavo spaliukais („Lenino anūkais“), kurie gaudavo žvaigždutę su Lenino atvaizdu.
Vėliau jie stodavo į pionierius ir nešiojo raudonus kaklaraiščius, dalyvaudavo rikiuotėse, mušdavo būgnais, trimituodavo ir pan. Nuo 14-os metų faktiškai visi tapdavo komjaunuoliais, nebent aiškiai atsisakydavo“, – dalijosi jis.
Istorikas pabrėžė, kad uniformų įvedimas ir rusų kalbos stiprinimas atspindėjo rusifikacijos politiką.
„Mokyklose taip pat buvo įvestos uniformos, o merginos vilkėjo tamsias sukneles su prijuostėmis. Rusiškose mokyklose prijuostės būdavo baltos – tai tapdavo būtent rusių atpažinimo ženklu kažkodėl.
Aštuntajame dešimtmetyje sustiprėjo rusifikacija ir, pavyzdžiui, 1962 m. oficialiai pareikšta, kad reikia stiprinti rusų kalbos mokymą, o nuo 1974 m. rusifikacija tapo kaip tokia kryptinga politika.
Tiesa, rusų kalbos mokytojai gaudavo didesnius atlyginimus, o visa tai buvo argumentuota tuo, kad rusų kalba – „Sovietų Sąjungos gyventojų pirmoji kalba“, taip pat kad ji reikalinga kariuomenei“, – atkreipė dėmesį A. Jakubčionis.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
