Didžioji dalis apklaustų gyventojų taip pat nėra radikalūs – pritaria, kad kolaborantus reikia viešai įvardinti, tačiau nereikalauja pašalinti skulptūrų, atminimo lentų.
Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
2021-ųjų lapkričio 19-oji, sostinėje nukeliamas rašytojo Petro Cvirkos paminklas, kuris miesto centre išbuvo ilgiau nei 60 metų.
„Petras Cvirka buvo politinis veikėjas, kuris kolaboravo su sovietine valdžia“, – tądien sakė sostinės vicemeras, o dabar esantis Vilniaus meru, Valdas Benkunskas.
Procesą stebėję žmonės tada ginčijosi dėl P. Cvirkos. Vieni pritarė sostinės savivaldybei, kiti pyko, nes manė, kad paminklą reikia išsaugoti dėl rašytojo nuopelnų literatūrai, tada dviejų vyrų rietenos vos nevirto muštynėmis:
– Tu vadini mane fašistu?
– Ką Jūs darote?
– Aš tau fašistas? Palecki, tu. Propagandiste, svolačiau.
Dar vieno konflikto sostinėje būta ir pernai. Ant Vilniaus apygardos teismo tada Nacionalinio susivienijimo atstovai be leidimo priklijavo atminimo lentą, prieštaringai vertinam pulkininkui, Birželio sukilimo organizatoriui Kaziui Škirpai.
Štai kaip lietuviai suvokia kolaborantus
Kartas nuo karto užverdant aistroms dėl istorinių asmenybių vertinimo, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras nusprendė pasidomėti, kaip šalies gyventojai suvokia kolaboranto sąvoką.
„Kiek visuomenė žino apie sovietinius ir nacistinius kolaborantus, kiek yra svarbu, ar nesvarbu, kiek žinių lygis paplitęs“, – komentavo genocido ir rezistencijos tyrimų centro vadovas Arūnas Bubnys.
Nors tyrimo metu gyventojų buvo prašoma atskirai įvertinti tris okupacinius laikotarpius – Stalino, nacistinės Vokietijos ir po Stalino – žmonės pakankamai vienodai vertina visus laikmečius. Maždaug pusei apklaustųjų kolaboravimo klausimai aktualūs.
„Nesiskiria kolaboravimo vertinimas Stalino laikais ir po Stalino, Algirdas Brazauskas vertinamas panašiai kaip Antanas Sniečkus, nors Brazauskas jokiose represijose nedalyvavo, o Sniečkus buvo jeigu ne iniciatorius, tai labai svarbus tų represijų dalyvis“, – tikino istorikas Valdemaras Klumbys.
„Įsivaizdavome iki šito tyrimo, kad nacistinė okupacija ir nacistiniai kolaborantai Lietuvoje yra vertinami žymiai švelniau, jeigu taip galima pasakyti, palankiau nei sovietiniai kolaborantai. Tačiau tyrimo apklausa parodė, kad yra tame pačiame lygmenyje vertinami ir sovietiniai kolaborantai ir nacistiniai kolaborantai“, – tvirtino genocido ir rezistencijos tyrimų centro vadovas Arūnas Bubnys.
Gyventojai ne vienodai vertino laikotarpius tik, kai tyrėjai paprašė įvertinti skirtingas asmenybes.
„Kai žmonių paklausi apie asmenybes, iškart keičiasi vertinimas. Griežčiau vertinami tie, kurie veikė Stalino laikais, o po Stalino net ir aukštesnes pareigas užėmę vertinami nuosaikiau“, – pridūrė istorikas.
Lietuviai kitaip vertina slaptuosius agentus nei užsieniečiai
Panašūs tyrimai buvo atliekami ir kitose Europos valstybėse. Istorikai atkreipia dėmesį, kad apklausti Lietuvos gyventojai daug griežčiau vertina slaptuosius agentus nei užsienio valstybių piliečiai.
„Labai griežtas slaptųjų agentų vertinimas visų laikotarpių, tiek nacių, tiek abiejų sovietinių. Nors realiai kaip tik atvirkščiai, represijas organizavo, vykdė represinių struktūrų nariai, o gandų vaidmuo buvo pagalbinis“, – pasakojo istorikė Irena Šutinienė.
„Gaunasi, kad apklausoje vertinami kritiškiau negu etatiniai KGB darbuotojai, kurie vykdė sekimą, kurie tuos agentus ir verbavo, dažnai prievarta“, – pareiškė V. Klumbys.
Istorikus nuliūdino apklaustų Lietuvos gyventojų žinios. Esą asmenys, dėl kurių atminimo nuolat ginčijasi politikai, žino mažai žmonių. Žmonės rečiau atpažįsta kolaboravusius su naciais.
„Tie debatai vyksta nuo 2014 m. dėl atminimo lentos ant Vrublevskio bibliotekos sienos ir atrodė gal jau visi turėtų suaugę Lietuvos žmonės žinoti, kas buvo Jonas Noreika, ką jis veikė, ką nuveikė, o jeigu tiksliai prisimenu, tai gal apie 30 procentų apklaustųjų žino, kas apskritai buvo Jonas Noreika“, – sakė A. Bubnys.
Tyrimas parodė, kad didžioji dalis apklaustųjų neturi radikalios nuomonės dėl paminklų, atminimo lentų likimo. Populiariausias gyventojų noras – palikti atminimą, bet šalia pateikti informaciją apie kolaboravimą. Tokį atsakymą rinkosi 25 proc. apklaustųjų.
„Politikai dažnai, kad reikia griauti skulptūras, slėpti, pasmerkti. Tuo metu apie pusę apklaustųjų, jiems svarbiausia, kad būtų kalbama apie tai, kad faktai būtų paviešinti. Va, jie buvo kolaborantai, bet būtinai nugriauti visus paminėjimus, panaikinti visas gatves, ten yra nedidelis procentas žmonių“, – apibendrino istorikas.
Tyrėjai taip pat atkreipė dėmesį, kad apklaustiems vyrams kolaboravimo klausimai yra svarbesni nei moterims.
Straipsnis parengtas pagal TV3 žinių reportažą.
