Verslas

Finansų ministras Taurimas Valys sako, kad Lietuva ir kitos ES valstybės su Europos Komisija (EK) derasi dėl išimties, suteikiančios galimybę gynybai išleidžiamos dalies bendrojo vidaus produkto (BVP) neįtraukti į deficitą, pratęsimo. „Mes su Europos Komisija pradėjome klausimą dėl išimties gynybos finansavimui, 1,5 proc.

Vyriausybei penktadienį pritarus kitų metų valstybės ir savivaldybių biudžeto projektui su 3,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) deficitu, finansų ministras sako, kad planuojant 2027-ųjų pajamas svarstomos visos alternatyvos, tačiau įvesti naujų mokesčių kol kas nesvarstoma. „Mes turim labai įvairių skirtingų interesų. Mes turim koalicijos partnerius, kurie iš karto deklaruoja, dar prieš derybas jie sako, jokių naujų mokesčių mes nepalaikysim.

Lietuvoje skurdo riziką patiria kas penktas šalies gyventojas, o pernai šalyje užfiksuotas didžiausias jos lygis visoje Europos Sąjungoje (ES), skelbia Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas (NSMOT). Jo atlikta naujausia skurdo ir socialinės atskirties apžvalga rodo, kad bendras skurdo rodiklis Lietuvoje pernai buvo didžiausias nuo 2018-ųjų.

Lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ šviežios paukštienos kokybei ir saugai skiria dėmesį visoje tiekimo grandinėje – nuo tiekėjo iki parduotuvės lentynos. Rūpindamasis, kad pirkėjus pasiektų saugi ir kokybiška privataus prekių ženklo „Well Done“ paukštiena, prekybos tinklas savo iniciatyva ir lėšomis taiko papildomus greituosius tyrimus salmonelėms nustatyti.

Vyriausybei penktadienį pritarus kitų metų valstybės ir savivaldybių biudžeto projektui, ekonomistai pabrėžia didėjantį biudžeto deficitą, kuris dar labiau didins būsimą įtampą. Be to, anot jų, abejojama, ar Vyriausybei pavyks pasiekti biudžete numatytą pajamų planą, nerimo kelia ir didėjanti valstybės skola.

Vilniaus miesto apylinkės teismas penktadienį pusei metų pratęsė nuosavybės teisės apribojimus Vilhelmo Germano, Mindaugo Navicko ir Alfonso Ambrazo turtui. Jie kaltinami dėl sukčiaujant pasisavintos kriptovaliutos kasimo įrangos už daugiau nei 23 mln. eurų. Byla susijusi su „Foxpay“ veiklos tyrimu.

Finansų ministras Taurimas Valys pareiškė, kad valstybės skola iki 2030 metų sparčiai augs, tačiau vėliau įgyvendinus gynybos ir infrastruktūros projektus turi perspektyvų mažėti.  „Pagal dabartines projekcijas 2029 metais skola sieks apie 54 procentus BVP (bendrojo vidaus produkto – BNS). Tai reikšmingas augimas. Didelę jo dalį lemia sprendimas sparčiau sukurti gynybos pajėgumus, tačiau jų sukūrimo ir vėlesnio išlaikymo išlaidos skiriasi.

Vilniuje atnaujinami autobusai ir troleibusai, tačiau vien naujos transporto priemonės vairuotojo įpročių gali nepakeisti. Tad ko dar trūksta, kad žmogus paliktų automobilį ir pasirinktų viešąjį transportą? Statybų bendrovės KRS vadovas Paulius Grigas pabrėžia, kad keleiviui itin svarbu, kiek užtruks kelionė. „Problema ne troleibusas, o tai, kad jis stovi tame pačiame kamštyje kaip automobilis.

Per kiek daugiau nei devynis šių metų mėnesius lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ įvairioms mūsų šalies labdaros ir paramos organizacijoms jau perdavė beveik 2,1 tūkst. tonų vartoti tinkamų maisto produktų, kurių vertė – beveik 4 mln. eurų. Dar net spaliui neįpusėjus, viso šiais metais perduoto maisto kiekis gerokai viršijo visų 2025 metų rezultatą: paramos vertė jau yra didesnė 40 proc., o perduotų produktų svoris – didesnis beveik 50 proc.

 Įsibėgėjanti dirbtinio intelekto (DI) technologinė revoliucija jau siunčia pirmuosius signalus, kaip ši technologija gali pakeisti darbo rinką, specialistų paklausą ir reikalingas darbuotojų kompetencijas. DI vis geriau atliekant ne tik rutinines, bet ir sudėtingas užduotis, panašu, kad viena pažeidžiamiausių grupių gali tapti jauni, vos studijas baigę, bet patirties dar neturintys absolventai.

 Buvusi finansų ministrė, konservatorė Gintarė Skaistė kritikuoja kitų metų valstybės biudžeto projekte numatomą deficito limito viršijimą ir sako, kad Vyriausybė nepateikia „įtikinamo plano“, kaip šaliai ateityje grįžti prie 3 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) ribos. „Finansinių problemų galime sulaukti ir be jokios naujos krizės. (…) Kitai Vyriausybei gali tekti priimti skausmingus sprendimus – didinti mokesčius arba mažinti išlaidas – net ir ekonomikai augant.

Siekiant palengvinti darbo bei šeimos įsipareigojimų derinimą, siūloma anūkus iki 14  metų arba su negalia iki 18 metų turintiems darbuotojams suteikti 4 apmokamas šeimos pagalbos dienas per kalendorinius metus trumpalaikei jų priežiūrai.  Tai numatančias Darbo kodekso pataisas įregistravo Seimo narys socialdemokratas Tomas Martinaitis kartu su beveik 30 savo frakcijos kolegų.

Kitų metų valstybės biudžeto pajamų planas kelia abejonių dėl ambicingų mokesčių surinkimo prognozių, o numatomas didėjantis biudžeto deficitas lems tolesnį valstybės skolos augimą, sako ekonomistai Živilė Simonaitytė-Vasiliauskienė ir Tadas Povilauskas. Vilniaus universiteto (VU) Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto mokslininkė ir dėstytoja Ž. Simonaitytė-Vasiliauskienė teigia, kad dalies biudžeto pajamų surinkimas priklausys nuo veiksnių, kurių rezultatus prognozuoti sudėtinga.

 Tyrimą dėl nutekintų duomenų baigusi Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (VDAI) žada baudas Registrų centrui bei Informatikos ir ryšių departamentui, o Migracijos departamentui skyrė papeikimą.

Vyriausybei kitų metų biudžete planuojant mokytojų atlyginimus didinti 7,56 proc., švietimo bendruomenė tokius ketinimus vertina skirtingai – vieni sako, kad taip vykdomi įsipareigojimai, kiti toliau reikalauja, kad darbo užmokestis augtų 10 procentų. Atlyginimų augimą numatančiam 2027 metų biudžeto projektui penktadienį pritarė Ministrų kabinetas, dabar jį svarstys Seimas.

Paprašius pašalpos gali tekti atverti ne tik dokumentų segtuvą, bet ir savo namų duris. Gyventojai pasakoja, kad savivaldybių darbuotojai tikrina gyvenimo sąlygas, o kai kuriais atvejais apžiūri net šaldytuvo turinį. Ar tokios patikros gali būti atliekamos? Gyventojai socialiniame tinkle dalijosi, kad norint gauti pašalpą vien užpildyti dokumentus – neužtenka. Žmonės piktinosi, kad į namus tenka įsileisti ir savivaldybės darbuotojus. „Nemalonią patikrą turėjau.

Tris oro uostus valdanti bendrovė Lietuvos oro uostai (LTOU) ieško naujo vadovo – įmonės valdyba paskelbė tarptautinį generalinio direktoriaus konkursą. Pagrindiniai būsimam vadovui keliami tikslai – stiprinti Lietuvos oro susisiekimą, plėsti šaliai svarbių skrydžių krypčių tinklą ir užtikrinti efektyvią oro uostų veiklą, penktadienį pranešė LTOU.

Kitų metų valstybės biudžeto projekte numatyta didinti senatvės pensijas, socialines išmokas ir finansuoti Šeimos paketo priemones. Planuojama kelti ir minimalią mėnesinę algą, o mokytojų, pareigūnų bei kultūros darbuotojų atlyginimus didinti sparčiau. Penktadienį Vyriausybės patvirtintame projekte, kuris bus teikiamas Seimui, numatoma, kad vidutinė senatvės pensija 2027 m. augs 10,4 proc.

Vyriausybė penktadienį pritarė 2027 metų valstybės socialinių fondų biudžetų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui. Jame numatyta, kiek kitąmet pinigų bus skiriama pensijoms. Taigi kokio pensijų augimo galima tikėtis kitąmet? Pensijoms kitąmet – beveik 8 mlrd. eurų Projekte numatyta, kad kitąmet „Sodros“ pajamos sieks beveik 11,3 mlrd. eurų, o išlaidos – beveik 9,9 mlrd. eurų. Tiesa, didžiausią išlaidų dalį sudarys pensijos, kurioms planuojama skirti apie 7,8 mlrd. eurų.

Vyriausybė pritarė, kad nuo kitų metų augtų algų koeficientai ir didėtų atlyginimai mokytojams, treneriams, socialiniams darbuotojams. Ministrų kabinetas penktadienį nuotoliniame posėdyje pritarė tai numatančioms Biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo pataisoms.

Opozicinių konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas kritikuoja 2027 metų valstybės biudžeto projektą dėl augančios valstybės skolos ir planuojamo biudžeto deficito. Anot jo, valdantieji neįgyvendina pažado laikytis fiskalinės drausmės, todėl konservatoriai siūlo įvesti nacionalinę valdžios sektoriaus skolos ribą – 45 proc.

Vyriausybė penktadienį pritarė siūlymui nuo 2027 metų rugsėjo nemokamus pietus mokyklose skirti visiems trečiokams, nevertinant jų šeimų pajamų, o nuo 2028 metų rugsėjo – ir ketvirtokams. Šioms Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) parengtoms pataisoms dar turės pritarti Seimas. Ministerijos skaičiavimais, įsigaliojus pakeitimams, nemokamą maitinimą mokyklose papildomai gautų apie 52 tūkst. mokinių: 25,5 tūkst. trečiokų ir 26,5 tūkst. ketvirtokų.

Opozicinės „Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis tragišku vadina kitų metų valstybės biudžeto projektą. „Tai yra iš tikrųjų tragiškas biudžetas“, – penktadienį Žinių radijui sakė jis. „Mindaugo Sinkevičiaus žinios arba gebėjimai finansuose gaudytis yra tikrai labai prasti. Kaip aš sakau, Virgį Sinkevičių, Mindaugą Sinkevičių, Luką Savicką ir Taurimą Valį jungia tik kirpėja, nes jiems rūpi tik šukuosenos, bet nerūpi, kokia valstybė bus“, – pareiškė jis.

Vyriausybė planuoja, kad finansavimas keliams kitais metais bus 66 mln. eurų mažesnis nei šiemet. Finansų ministerijos parengtame 2027 m. valstybės biudžeto projekte keliams numatoma 749,3 mln. eurų. 2026 metais keliams Lietuvoje skirta 815,5 mln. eurų. Kelių priežiūros ir plėtros programa (KPPP) turėtų sudaryti 436 mln. eurų 2027 m. finansavimo, Valstybiniame kelių fonde numatoma 240,7 mln. eurų, o Europos Sąjungos (ES) finansinė parama sieks 72,6 mln. eurų.

Kitų metų valstybės biudžeto projektas jau patvirtintas Vyriausybės. Jame numatyta daugiau pinigų pensijoms, atlyginimams ir šeimoms, tačiau augs ir valstybės išlaidos. Vyriausybė planuoja gynybai skirti daugiau nei 4,8 mlrd. eurų, o valdžios sektoriaus deficitas turėtų viršyti Europos Sąjungoje nustatytą ribą.

„Kalnapilis Nealkoholinis“ tarptautiniame „World Beer Awards 2026“ konkurse pelnė aukso apdovanojimą ir tapo Lietuvos nugalėtoju nealkoholinio lagero kategorijoje („Gold – Country Winner“). Nors gali atrodyti, kad išvirti alų be alkoholio paprasčiau, aludariams tai kelia priešingą iššūkį – kaip išsaugoti skonio pilnumą, balansą ir alui būdingą charakterį. Kas svarbiausia kuriant tarptautiniu mastu įvertintą nealkoholinį lagerą, pasakoja aludarė.

Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė Aistė Adomavičienė sako, kad per pastaruosius penkerius metus skurstančių žmonių Lietuvoje padaugėjo. Pasak jos, išaugo skurdas tų gyventojų, kurie turi darbą. „Per penkerius metus tikrai blogėja situacija, ypač tam tikrų grupių. Tai senjorai, žmonės su negalia, vieniši asmenys, taip pat bedarbiai.

1963 metais įkurtas, vėliau privatizuotas, o dabar Kinijos akcininkų valdomas Energetikos tinklų institutas, 2021-aisiais dėl savo savininkės darbų Astravo atominėje elektrinėje gavęs neatitinkančio nacionalinio saugumo interesų subjekto statusą, bankrutuoja, penktadienį rašo „Verslo žinios“. Kaip ieškovai, raginantys įmonei kelti bankroto bylą, Kauno apygardos teismo nutartyje įvardijami dabartinis bendrovės vadovas Haonanas Wangas ir buvęs – Dainius Baršauskas.

Vyriausybė penktadienį svarstys Finansų ministerijos parengtą 2027 metų valstybės ir savivaldybių biudžeto projektą. Be to, bus tvirtinami „Sodros“ ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetų projektai – visi jie vėliausiai spalio 17 dieną turi būti pateikti Seimui. Vyriausybės posėdžio išvakarėse registruotuose projektuose yra numatytas 3,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) valdžios sektoriaus deficitas. Valdžios sektoriaus skola kitąmet turėtų pasiekti 48,2 proc. BVP.

Vyriausybė penktadienį pritarė Susisiekimo ministerijos siūlymui laikinai – nuo lapkričio iki šių metų pabaigos – taikyti 50 proc. nuolaidą tarpmiestinių autobusų bilietams. Kaip posėdyje sakė susisiekimo ministras Juras Taminskas, nuolaidos tikslas – sušvelninti infliacijos ir drastiškai išaugusių kuro kainų poveikį gyventojų perkamajai galiai. Vyriausybė – už 50 proc.

Nuo penktadienio Lietuvoje draudžiama žvejoti lašišas ir šlakius jų nerštui svarbiuose upių ruožuose. Draudimas galios iki gruodžio 31-osios, pranešė Aplinkos ministerija. Šiuo laikotarpiu lašišų ir šlakių žvejyba draudžiama Neries ruože nuo kelio Nr. 263 tilto, esančio aukščiau Jonavos, iki Žirmūnų tilto Vilniuje, taip pat nuo Valakupių tilto iki geležinkelio Vilnius–Ignalina tilto ir nuo Buivydžių pėsčiųjų tilto iki Baluošos žiočių.

Degalų kainos ir toliau kyla, todėl vairuotojai ieško būdų sutaupyti. Vienas jų yra palyginti skirtingų degalinių kainas internete ir pasirinkti pigiausią. Tačiau viešai nurodyta degalų kaina gali skirtis nuo tos, kurią pamatysite atvykę į degalinę. Taip nutinka todėl, kad skelbiamos kainos ne visada atnaujinamos vos joms pasikeitus. Jungtinėje Karalystėje vairuotojai degalų kainas beveik realiuoju laiku jau gali matyti „Google Maps“ programėlėje.

Ateinančiais metais įsigaliosiant sunkiojo transporto elektroninei kelių rinkliavai, 2027-aisiais keliams siūloma skirti 749,3 mln. eurų – 66,2 mln. eurų mažiau nei šiemet, rodo ketvirtadienį Finansų ministerijos įregistruotas 2027-ųjų biudžeto projektas. Šiemet kelių infrastruktūrai buvo suplanuota skirti 815,5 mln. eurų. Valstybinį kelių fondą antraisiais jo veiklos metais 2027-aisiais siekiama didinti 61,9 mln. eurų iki 240,7 mln. eurų, įskaitant ir pajamas iš e. rinkliavos.

Praėjus kone dviem mėnesiams po gyventojus ilgam be elektros palikusios audros, ESO pradėjo mokėti kompensacijas už laiku neatkurtą elektrą. Laiškus, kad jiems priklauso kompensacijos, gaus beveik 80 tūkstančių vartotojų. Tiesa, prieš pusantro mėnesio pradėjusi mokėti kompensacijas už patirtus nuostolius, ESO jų dar iki šiol nebaigė išmokėti. Iš gautų 13 tūkstančių prašymų išnagrinėjo tik apie pusę.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

inansų ministerijai ketvirtadienį registravus kitų metų valstybės biudžeto projektą, numatyta apie 7,5 proc. didinti mokytojų, kultūros darbuotojų ir statutinių pareigūnų darbo užmokestį. Teisėjų padėjėjų ir sekretorių algas planuojama padidinti 5,7 procento. Daugiausiai papildomų lėšų pareikalaus mokytojų, mokslo darbuotojų ir sporto trenerių atlyginimų padidinimas – apie 245,1 mln. eurų.

Finansų ministerijai ketvirtadienį registravus kitų metų valstybės biudžeto projektą, gynybai siūloma skirti daugiau nei 4,8 mlrd. eurų, arba lygiai 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Tokia suma numatyta Krašto apsaugos ministerijai skiriamuose asignavimuose kartu su Valstybės gynybos fondu, fondą sudarys daugiau nei 896 mln. eurų. Kitąmet gynybos biudžetas didinamas beveik 35 mln. eurų.

Finansų ministerija ketvirtadienį registravo kitų metų valstybės, savivaldybių ir socialinių fondų biudžetų projektus, jie numato 3,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) valdžios sektoriaus deficitą. Valstybės biudžeto pajamos turėtų siekti beveik 22,2 mlrd. eurų (su ES lėšomis), o išlaidos – 27,9 mlrd. eurų. Euro zonos šalims taikomi Mastrichto kriterijai numato 3 proc.

Paveldėjus butą ar santaupų, atrodytų, rūpesčių dėl pinigų turėtų sumažėti. Tačiau daliai žmonių pirmiausia tenka ieškoti, iš ko sumokėti mokestį. Tam gali prireikti kelių tūkstančių eurų – dar prieš sutvarkant paveldėjimo dokumentus. Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) skaičiavimu, už 100 tūkst. eurų vertės palikimą kai kuriems žmonėms reikėtų sumokėti 3 350 eurų mokesčio. Na, o kam teks susimokėti, pirmiausia priklauso nuo to, kas paliko turtą.

Pasitraukusieji iš antrosios pensijų pakopos pinigus ne tik leidžia pirkiniams ar laiko bankuose, bet ir pildo „Sodros“ biudžetą. „Sodra“ prognozuoja, kad šiemet iš antrosios pakopos gaus beveik 2 milijardus eurų, o kitąmet – dar apie pusę milijardo. „Sodros“ vadovas šiuos milijardus saugo būsimoms krizėms, tačiau valdantieji bent dalį jų išleisti planuoja jau kitąmet – dar labiau padidinti pensijas.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Gydytojų viliojimui pinigai neslūgsta – Panevėžio ligoninė naujam specialistui nusprendė pasiūlyti 15 tūkst. eurų išmoką „į rankas“. Tokia išmoka lauktų bet kurios srities gydytojo, atvykusio dirbti į Panevėžio ligoninę. Panevėžio ligoninė – toli gražu ne pirmoji, kuri pinigais bando prisikviesti trūkstamus gydytojus. Yra įstaigų, siūlančių ir 50 tūkst. eurų siekiančias išmokas. Tačiau į „viliotinius“ pinigais įsisukusios įstaigos pripažįsta, kad tai – tik laikini sprendimai.

Kitais metais Valstybinio socialinio draudimo fondo „Sodros“ biudžeto pajamos turėtų siekti beveik 11,3 mlrd. eurų, o išlaidos – beveik 9,9 mlrd. eurų. Didžiausią išlaidų dalį sudarys pensijos, kurioms numatyta skirti apie 7,8 mlrd. eurų. Tai numatyta registruotame 2027 metų valstybės socialinių fondų biudžetų rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte. Pagal projektą „Sodros“ biudžeto perviršis kitąmet turėtų būti daugiau nei 1,4 mlrd. eurų.

Seime įregistruotas 2027-ųjų metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas.  Jame numatyta, kad kitąmet PSDF biudžeto dydis sieks 4,86 mlrd. eurų.  Daugiausia pajamų planuojama gauti iš privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų – 4,64 mlrd. eurų, taip pat iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) administruojamų PSD įmokų (3,24 mlrd. eurų) bei iš valstybės biudžeto įmokų už apdraustuosius asmenis (1,4 mlrd.

Lietuva užėmė pirmą vietą Europos Sąjungoje (ES) pagal agentinio dirbtinio intelekto (DI), kuris skirtas ne tik atsakyti į klausimus, bet ir savarankiškai atlikti užduotis, naudojimą organizacijose, remdamasi bendrovės „OpenAI“ naujausiu tyrimu skelbia Ekonomikos ir inovacijų ministerija. „Lietuvos lyderystė agentinio dirbtinio intelekto srityje rodo, kad mūsų organizacijos geba greitai perimti pažangiausias technologijas ir paversti jas praktiniais sprendimais.

Beveik 13 proc. didesnį nei šiemet Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) 2027 metų biudžeto projektą registravusi Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), be kita ko, siūlo nuo kitų metų apmokestinti išmokas pirmąsias dvi darbuotojo ligos dienas, apmokama ne „Sodros“, o darbdavio lėšomis. Jas siūloma apmokestinti 6,98 proc. PSD įmokos tarifu bei iš to papildomai į PSDF biudžetą surinkti 8 mln.

Tinklus prižiūrintis „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) ketvirtadienį pradeda informuoti klientus apie jiems priklausančias kompensacijas už per rugpjūtį Lietuvą užklupusią audrą viršytą elektros tiekimo atkūrimo terminą. Bendrovės vadovo Audriaus Rusecko teigimu, kompensacijoms numatyta skirti daugiau kaip 5 mln. eurų, jas gaus per 70 tūkst. vartotojų. „Šiandien yra ta diena, kai visiems savo klientams išsiųsime pranešimus, kiek jiems priklauso kompensacijos.

Net ir patinkantis darbas ne visada sulaiko nuo minties išeiti. Vieniems norisi didesnio atlyginimo, kitiems – geresnių darbo sąlygų. Naujas tyrimas atskleidė, kiek žmonės tikisi uždirbti ir kas juos paskatina ieškoti kito darbo. Ketvirtadienį Užimtumo tarnyba pristatė 19–29 metų dirbančio jaunimo darbo keitimo motyvų ir lūkesčių tyrimą. Jį tarnybos užsakymu birželio 15–liepos 7 dienomis atliko bendrovė „Spinter tyrimai“, apklaususi 1021 respondentą.

2027 metų „Sodros“ biudžeto pajamos, palyginti su laukiamu šių metų rezultatu, turėtų mažėti 4,5 proc. iki 11,286 mlrd. eurų, o išlaidos – augti 11,3 proc. iki 9,845 mlrd. eurų. Numatomos fondo pajamos viršys išlaidas 1,441 mlrd. eurų, tačiau be rezervinio fondo palūkanų (165,9 mln. eurų) ir iš antros pakopos pensijų kaupimo fondų grįžtančių sumų (apie 560 mln. eurų) jo perviršis sieks 714 mln. eurų, rodo ketvirtadienį įregistruotas „Sodros“ biudžeto projektas.

Estijos investicijų bendrovės „Infortar“ antrinei įmonei „Infortar Agro“ perkant 10,5 tūkst. hektarų žemės turinčią Lietuvos žemės ūkio verslo grupę „Litagra“, žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika sako, kad tokie sandoriai turi būti vertinami rimčiau. Pasak jo, jie turėtų būti svarstomi Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijoje.

Finansų ministras Taurimas Valys sako, kad 2027 metų valstybės biudžeto projektas bus įregistruotas ketvirtadienį. „Jau šiandien bus patalpinta duomenų sistemoj – visas biudžetas bus atviras visai visuomenei. Pristatymas žiniasklaidai bus numatytas, pamatysit detaliai“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė T. Valys. „Pagrindinė žinia – kad mes investuojam į saugumą: tiek į fizinį saugumą, tiek į socialinį saugumą. O visa kita detaliai mes pristatysim“, – pridūrė ministras.