Verslas

Gydytojų viliojimui pinigai neslūgsta – Panevėžio ligoninė naujam specialistui nusprendė pasiūlyti 15 tūkst. eurų išmoką „į rankas“. Tokia išmoka lauktų bet kurios srities gydytojo, atvykusio dirbti į Panevėžio ligoninę. Panevėžio ligoninė – toli gražu ne pirmoji, kuri pinigais bando prisikviesti trūkstamus gydytojus. Yra įstaigų, siūlančių ir 50 tūkst. eurų siekiančias išmokas. Tačiau į „viliotinius“ pinigais įsisukusios įstaigos pripažįsta, kad tai – tik laikini sprendimai.

Kitais metais Valstybinio socialinio draudimo fondo „Sodros“ biudžeto pajamos turėtų siekti beveik 11,3 mlrd. eurų, o išlaidos – beveik 9,9 mlrd. eurų. Didžiausią išlaidų dalį sudarys pensijos, kurioms numatyta skirti apie 7,8 mlrd. eurų. Tai numatyta registruotame 2027 metų valstybės socialinių fondų biudžetų rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte. Pagal projektą „Sodros“ biudžeto perviršis kitąmet turėtų būti daugiau nei 1,4 mlrd. eurų.

Seime įregistruotas 2027-ųjų metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas.  Jame numatyta, kad kitąmet PSDF biudžeto dydis sieks 4,86 mlrd. eurų.  Daugiausia pajamų planuojama gauti iš privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų – 4,64 mlrd. eurų, taip pat iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) administruojamų PSD įmokų (3,24 mlrd. eurų) bei iš valstybės biudžeto įmokų už apdraustuosius asmenis (1,4 mlrd.

Lietuva užėmė pirmą vietą Europos Sąjungoje (ES) pagal agentinio dirbtinio intelekto (DI), kuris skirtas ne tik atsakyti į klausimus, bet ir savarankiškai atlikti užduotis, naudojimą organizacijose, remdamasi bendrovės „OpenAI“ naujausiu tyrimu skelbia Ekonomikos ir inovacijų ministerija. „Lietuvos lyderystė agentinio dirbtinio intelekto srityje rodo, kad mūsų organizacijos geba greitai perimti pažangiausias technologijas ir paversti jas praktiniais sprendimais.

Beveik 13 proc. didesnį nei šiemet Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) 2027 metų biudžeto projektą registravusi Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), be kita ko, siūlo nuo kitų metų apmokestinti išmokas pirmąsias dvi darbuotojo ligos dienas, apmokama ne „Sodros“, o darbdavio lėšomis. Jas siūloma apmokestinti 6,98 proc. PSD įmokos tarifu bei iš to papildomai į PSDF biudžetą surinkti 8 mln.

Tinklus prižiūrintis „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) ketvirtadienį pradeda informuoti klientus apie jiems priklausančias kompensacijas už per rugpjūtį Lietuvą užklupusią audrą viršytą elektros tiekimo atkūrimo terminą. Bendrovės vadovo Audriaus Rusecko teigimu, kompensacijoms numatyta skirti daugiau kaip 5 mln. eurų, jas gaus per 70 tūkst. vartotojų. „Šiandien yra ta diena, kai visiems savo klientams išsiųsime pranešimus, kiek jiems priklauso kompensacijos.

Net ir patinkantis darbas ne visada sulaiko nuo minties išeiti. Vieniems norisi didesnio atlyginimo, kitiems – geresnių darbo sąlygų. Naujas tyrimas atskleidė, kiek žmonės tikisi uždirbti ir kas juos paskatina ieškoti kito darbo. Ketvirtadienį Užimtumo tarnyba pristatė 19–29 metų dirbančio jaunimo darbo keitimo motyvų ir lūkesčių tyrimą. Jį tarnybos užsakymu birželio 15–liepos 7 dienomis atliko bendrovė „Spinter tyrimai“, apklaususi 1021 respondentą.

2027 metų „Sodros“ biudžeto pajamos, palyginti su laukiamu šių metų rezultatu, turėtų mažėti 4,5 proc. iki 11,286 mlrd. eurų, o išlaidos – augti 11,3 proc. iki 9,845 mlrd. eurų. Numatomos fondo pajamos viršys išlaidas 1,441 mlrd. eurų, tačiau be rezervinio fondo palūkanų (165,9 mln. eurų) ir iš antros pakopos pensijų kaupimo fondų grįžtančių sumų (apie 560 mln. eurų) jo perviršis sieks 714 mln. eurų, rodo ketvirtadienį įregistruotas „Sodros“ biudžeto projektas.

Estijos investicijų bendrovės „Infortar“ antrinei įmonei „Infortar Agro“ perkant 10,5 tūkst. hektarų žemės turinčią Lietuvos žemės ūkio verslo grupę „Litagra“, žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika sako, kad tokie sandoriai turi būti vertinami rimčiau. Pasak jo, jie turėtų būti svarstomi Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijoje.

Finansų ministras Taurimas Valys sako, kad 2027 metų valstybės biudžeto projektas bus įregistruotas ketvirtadienį. „Jau šiandien bus patalpinta duomenų sistemoj – visas biudžetas bus atviras visai visuomenei. Pristatymas žiniasklaidai bus numatytas, pamatysit detaliai“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė T. Valys. „Pagrindinė žinia – kad mes investuojam į saugumą: tiek į fizinį saugumą, tiek į socialinį saugumą. O visa kita detaliai mes pristatysim“, – pridūrė ministras.

Pasaulio rinkose smarkiai pabrangus naftai ir jos produktams, Lietuvos finansų ministras abejoja galimybe apmokestinti Lenkijos energetikos koncerno „Orlen“ valdomos naftos perdirbimo bendrovės „Orlen Lietuva“ viršpelnį. Pasak Taurimo Valio, tai būtų rizikingas sprendimas dvišalių santykių kontekste, o finansinė nauda valstybei būtų menka.  „Yra aibė rizikų, susijusių su tarptautiniais santykiais.

Daugiau nei pusė jaunų žmonių darbo pasiūlymą svarstytų tik tuomet, jei atlyginimas „į rankas“ siektų bent 1,5 tūkst. eurų, o kas penktas tikėtųsi daugiau nei 2 tūkst. eurų, rodo Užimtumo tarnybos užsakymu „Spinter“ atlikta apklausa. Kartu jaunimas tikisi gana greito atlyginimo augimo – 44 proc. mano, kad jis turėtų didėti iškart po bandomojo laikotarpio, o dar 41 proc. – per pirmus darbo metus, pranešė tarnyba. Jaunimui renkantis darbą svarbiausias išlieka atlyginimas (70 proc.

Grupei opozicinių konservatorių ir liberalų siūlant įvesti valdžios sektoriaus skolos ribą, premjeras Mindaugas Sinkevičius tokią idėją kritikuoja, tačiau teigia, kad toks politinis susitarimas galimas su sąlyga, jeigu lubos būtų įvestos ir deficitui, ir viešojo sektoriaus išlaidoms. „Reiktų kalbėti plačiau – ne tik apie valstybės skolos dydį procentine išraiška, bet ir apie deficitą, viešojo sektoriaus išlaidų metinį augimą – tris parametrus.

Praėjusios savaitės koalicinės tarybos posėdyje buvo aptartos galimybės papildomai apmokestinti azartinius lošimus, sako finansų ministras Taurimas Valys. „Praėjusią savaitę koalicinės tarybos metu surinkome visus pasiūlymus. Tarp jų – ir galimi azartinių lošimų papildomi apmokestinimai“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė T. Valys. Jo teigimu, dėl galimų mokesčių pakeitimų Finansų ministerija paprašė papildomos informacijos ir iš kitų institucijų.

Žemės ūkio ministerijai spalį planuojant ūkininkams išmokėti 332 mln. eurų išankstinių tiesioginių išmokų, ministras Kęstutis Mažeika sako, kad trūksta apie 18 mln. eurų ekologiniams ūkiams. Dėl to deramasi su Finansų ministerija. „Kalbant apie 332 mln. eurų išmokas, turime šią dieną situaciją, kai yra išaugęs ekologinių ūkių skaičius ir, preliminariais skaičiavimais, mums trūksta apie 18 mln. eurų“, – spaudos konferencijoje Seime ketvirtadienį sakė K. Mažeika.

Sostinės meras Valdas Benkunskas teigia, jog savivaldybė su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija susitarė dėl nacionalinio stadiono komplekso Vilniaus Šeškinėje koncesijos sutarties pakeitimų, jie turėtų būti tvirtinami kitą savaitę miesto tarybos posėdyje.  Kartu jis pabrėžė, jog numatyti pokyčiai yra techninio pobūdžio, o kaina, terminai bei darbų apimtis nesikeis.

Pramonė per metus Lietuvoje rugpjūtį augo 3,3 proc., kai vidutiniškai ES smuko 0,2 proc., rodo Eurostato duomenys. Latvijoje pramonė per metus augo 0,3 proc., o Estijoje – 4,5 procento. Per mėnesį – rugpjūtį, palyginti su liepa – pramonė Lietuvoje augo 0,2 proc., Latvijoje – 0,3 proc., o Estijoje – 4,3 procento. Visoje ES pramonė per mėnesį smuko 0,3 procento.

„Rimi“ pirkėjai įspėjami dėl nesaugaus maisto produkto. Vištų broilerių smulkintoje mėsoje iš Latvijos aptikta salmonelių. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Nesaugių produktų registre skelbiama apie nesaugiu pripažintą mėsos gaminį. VMVT Nesaugių produktų registre spalio 15 dieną paskelbtas pranešimas apie „Rimi Lietuva“ platinamą vištų broilerių smulkintą mėsą. Nurodoma, kad produkte aptikta Salmonella spp. bakterijų. Nesaugia pripažinta produkto partija Nr.

Ministras pirmininkas Mindaugas Sinkevičius teigia, kad šiais ir kitais metais Vyriausybė turėtų užtikrinti finansavimą Tautos namų ant Tauro kalno statybai. Tačiau jis neatsakė, ar projektas bus įtrauktas į trimetį valstybės biudžeto planą ir ar nekils problemų dėl viso projekto finansavimo. „Mes norim pabaigti tą objektą (Tautos namus – BNS) laiku.

Vidutinės benzino ir dyzelino kainos ketvirtadienio rytą šalyje sumažėjo atitinkamai 1,10 proc. ir 0,66 proc. Tuo metu suskystintos naftos dujos (SDN) pabrango 0,91 proc., pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Agentūros duomenimis, dyzelino kainos degalinėse ketvirtadienio rytą svyravo nuo 2,02 euro iki 2,37 euro, o vidutinė jo kaina siekė 2,21 euro ir buvo 0,66 proc.

Sudarant sandorius dėl šeimos bendrų vertybinių popierių nuo kitų metų sausio nebereikės sutuoktinio įgaliojimo ar sutikimo. Seimas ketvirtadienį priėmė tai numatančias Civilinio kodekso pataisas: už balsavo 71 parlamentaras, prieš buvo šeši, o 20 susilaikė. Per svarstymus vieni parlamentarai tikino, kad dėl tokių pakeitimų nukentės silpnesnioji šeimos pusė, dažniausiai – moteris, ir siūlė ieškoti saugiklių, kurie apsaugotų sutuoktinių interesus, nes vedybines sutartis sudaro tik 6 proc.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) įpareigojo netinkamai dalį kompensavimo lėšų naudojusią ir veiklą sustabdžiusią elektros tiekėją „Perlas Energija“ į valstybės biudžetą grąžinti beveik 9 tūkst. eurų. Patikrinimą atlikusi VERT nustatė, kad 2022 metais iš valstybės biudžeto gautų elektros kainos dalinio kompensavimo lėšų buvo panaudota netinkamai – nustatyta atvejų, kai kompensacijos buvo pritaikytos už elektrą, suvartotą dar iki kompensavimo laikotarpio pradžios, pranešė taryba.

Premjeras Mindaugas Sinkevičius ragina koalicijos partnerius susitelkti rengiant kitų metų valstybės biudžetą bei tikina, jog jų pasiūlymai yra girdimi. Ministras pirmininkas pabrėžia, kad vertinti biudžeto formavimą dar anksti, pozityviu ženklu vadina kylančius nesutarimus. „Noriu susitelkimo, raginu koalicijos partnerius telktis, vienytis. Visi yra girdimi, visų pasiūlymai išklausomi.

Lietuvių rinkodaros startuolis „Holo LT“ pritraukė 5 mln. eurų ankstyvojo etapo investiciją, skirtą automatizuoti dirbtiniu intelektu (DI) paremtą, smulkiam ir vidutiniam verslui skirtą rinkodaros platformą „Holo“ bei plėsti komandą.

Rugsėjį sumažėjus saulės elektrinių gamybai, vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje augo 36 proc. iki 108,44 euro už megavatvalandę (MWh), skelbia energetikos bendrovė „Elektrum Lietuva“. Bendrovės duomenimis, Latvijoje elektros kaina praėjusį mėnesį taip pat didėjo 36 proc. ir siekė 108,53 euro už MWh, o Estijoje – 27 proc. iki 74,85 euro už MWh.

Aštuonios Lietuvos profesines sąjungas vienijančios organizacijos ragina politikus atsitraukti nuo Seime svarstomų prezidento Gitano Nausėdos pataisų, siūlančių ekonominiams imigrantams leisti dirbti tik ribotą laiką ir jam pasibaigus – per pusmetį išvykti iš Lietuvos.

Rūpestis tais, kuriems pagalbos reikia labiausiai, nesibaigia vienkartine iniciatyva – svarbu, kad jis virstų nuolatine parama. Būtent tokią pagalbą stiprina didžiausias „Maisto banko“ rėmėjas maistu Lietuvoje – prekybos tinklas „Iki“. Jo aukojimas fondui šiemet, lyginant su pernai, jau išaugo net 42 proc., o tai reiškia daugiau maisto tiems, kuriems jo labiausiai trūksta.

 Kultūros ministerija siūlo įteisinti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvatas fiziniams asmenims, remiantiems kultūros įstaigas ir organizacijas. Siekdama paskatinti filantropiją ir privačių lėšų pritraukimą, institucija pateikė Finansų ministerijai siūlymus dėl lengvatos modelio. „Mūsų siūlomas pasitikėjimo kredito modelis leistų valstybei per gyventojų pajamų mokesčio grąžinimą kompensuoti dalį paaukotos sumos, todėl reali paramos kaina žmogui sumažėtų.

Sostinės savivaldybė bei Vyriausybė susitarė dėl nacionalinio stadiono komplekso Vilniaus Šeškinėje koncesijos sutarties pokyčių bei Tautos namų ant Tauro kalno finansavimo.  Kaip ketvirtadienį pranešė savivaldybė, šiuo metu susitarta dėl bendros pozicijos, kaip toliau būtų įgyvendinami projektai, tačiau tam dar turės pritarti tiek miesto valdžia, tiek Vyriausybė.

Valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodros“) rezervas metų pabaigoje turėtų siekti 7,1 mlrd. eurų, sako socialinės apsaugos ir darbo viceministras. Tado Vinokuro teigimu, kitų metų pabaigoje „Sodros“ rezervas turėtų pasiekti 8,6 mlrd. eurų. „2025 metais rezervas siekė 4,5 mlrd. eurų, o 2026 metais prognozuojame jau 7,1 mlrd. eurų. Ir 2027 metais turėtų pasiekti 8,6 mlrd. eurų, arba beveik 97 proc. „Sodros“ praėjusių metų lėšų“, – Seimo liberalų frakcijoje ketvirtadienį teigė viceministras.

Šeši iš devynių naujai paskirtų Inovacijų agentūros vadovų anksčiau buvo pavaldūs ekonomikos ir inovacijų viceministrui Pauliui Petrauskui. Iš agentūros atleistas darbuotojas portale kelia klausimų dėl vadovų paskyrimo be konkursų, o ministerija tikina, kad viceministras šiems sprendimams įtakos neturėjo, skelbia naujienų portalas lrt.lt.

Premjeras Mindaugas Sinkevičius pripažįsta, kad Vyriausybė siekė neviršyti Europos Sąjungos (ES) fiskalinėse taisyklėse nustatytos 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) biudžeto deficito ribos, tačiau dėl augančių gynybos išlaidų ir kitų valstybės įsipareigojimų tai padaryti bus itin sudėtinga. Pasak jo, renkantis tarp fiskalinės drausmės ir šalies saugumo, pirmenybė turėtų būti teikiama pastarajam.

Praėjusiais metais „Kalnapilio-Tauro grupėje“ savanoriška nuolatinių darbuotojų kaita siekė vos 6 proc., o dalis žmonių įmonėje dirba jau daugiau nei keturis dešimtmečius. Pasak įmonės personalo direktorės, tokie rodikliai neatsiranda vien dėl atlygio ar papildomų naudų – juos lemia pasitikėjimu ir darbuotojų įsitraukimu grįsta organizacijos kultūra. „Tikrasis tvarumas prasideda ten, kur darbuotojas jaučiasi saugus, suprastas ir mato prasmę tame, ką daro.

Premjeras apie smarkiai deficitinį biudžetą: neieškau paguodos, bet socdemai elgiasi atsakingai. Vilnius, spalio 15 d. (BNS). Premjeras Mindaugas Sinkevičius sako, kad Mastrichto kriterijuose esančią fiskalinio deficito ribą viršijantis kitų metų valstybės biudžeto projektas parengtas socialiai jautriai, siekiant toliau stiprinti gynybą bei laikytis anksčiau duotų pažadų.

Kėdainių fosforo trąšų gamykla „Lifosa“ dėl itin išaugusių žaliavų kainų šiemet rugpjūtį buvo sustabdžiusi visų produktų gamybą. Šiuo metu įmonė dirba, skelbia portalas „Verslo žinios“. Kiek laiko ir dėl kokių priežasčių gamykla nedirbo, įmonė nepranešė. Laikinai „Lifosą“ administruojančios bendrovės „Valnetas“ direktorius Gintaras Adomonis „Verslo žinioms“ sakė, kad buvo gavęs pranešimą, jog dėl sieros trūkumo gamyba stabdoma, tačiau nežino, kada ji atnaujinta.

Seimas apsispręs, ar nereikalauti sutuoktinio įgaliojimo ar sutikimo sudarant sandorius dėl jų bendrų vertybinių popierių. Parlamentarai ketvirtadienį balsuos dėl tai numatančių Civilinio kodekso pataisų. Per svarstymus vieni parlamentarai tikino, kad dėl tokių pakeitimų nukentės silpnesnioji šeimos pusė, dažniausiai moteris, ir siūlė ieškoti saugiklių, kurie apsaugotų sutuoktinių interesus, nes vedybines sutartis sudaro tik 6 proc. besituokiančių žmonių.

Įtarimus dėl mažiausiai 45 mln. eurų vertės turto iššvaistymo trims „Bankeros“ grupės įmonių vykdyto išankstinio žetonų platinimo (ICO) projekto įkūrėjams besirengianti pateikti teisėsauga tai turėtų padaryti per nuotolinę apklausą. Vytautui Karalevičiui, Mantui Mockevičiui ir Justui Dobiliauskui atstovaujančios advokatų kontoros „Černiauskas ir partneriai“ vyriausiasis partneris Gintaras Černiauskas BNS patvirtino, kad su prokuratūra sutarta dėl apklausų nuotoliniu būdu.

Bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) ketvirtadienį pradeda mokėti kompensacijas daugiau nei 76 tūkst. klientų už pernelyg ilgą elektros tiekimo atkūrimą po rugpjūtį šalį nusiaubusios didelės audros. Išmoką, kurią numato įstatymai, gaus visi ESO klientai – tiek privatūs, tiek verslo, kuriems elektros tiekimas buvo atkurtas vėliau nei per 72 valandas. „ESO spalio 15 dieną išsiųs klientams pranešimus apie jiems priklausančias kompensacijas.

„Sodros“ nesusikalbėjimas su Jungtinės Karalystės klerkais sunkia liga sergančiam palangiškiui užkirto kelią gauti iš britų neįgalumo išmoką – beveik 6 tūkst. eurų per metus. „Sodra“, vietoj to, kad patvirtintų, jog vyrui dėl sveikatos Lietuvoje priklauso išmoka, Jungtinei Karalystei teparašė: „Prašymas pateiktas.“ O pateiktas nereiškia, kad priklauso, tad britai skirti išmoką atsisakė. Ir tokių nuo biurokratijos nukentėjusių lietuvių – ne vienas. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Sustoję prie gėrimų lentynos greitai galite pastebėti pokyčių, apie kuriuos daugelis net nenujaučia. Dėl griežtėjančių Europos Sąjungos reikalavimų gėrimų buteliuose turi atsirasti vis daugiau perdirbto plastiko, tačiau pakuotės išvaizda – tik dalis naujienų. Kartu įsigalioja ir nauji reikalavimai visoms kitoms pakuotėms, o papildomos verslo išlaidos galiausiai gali atsispindėti ir prekių kainose.

„Maximos“ pirkėjai pastebėjo pokyčius savitarnos kasose – atsiskaitant nebeliko įprasto pasiūlymo panaudoti sukauptus „Ačiū“ lojalumo taškus. Kai kurie dėl to sunerimo ir pamanė, kad sukaupti pinigai dingo ar jų nebegalima panaudoti. Tačiau prekybos tinklas paaiškino, kodėl pakeitė atsiskaitymo tvarką ir kur dabar reikia spausti norint pasinaudoti sukauptais „Maximos“ pinigais.

Keleivių vežimo bendrovė „Kautra“ oficialiai atidarė 4 mln. eurų vertės naują tvaraus transporto aptarnavimo centrą Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) – į naujus elektrinius autobusus ir jų infrastruktūrą įmonė investavo beveik 30 mln. eurų. Aptarnavimo centras 1,5 hektaro teritorijoje artimiausiu metu aptarnaus daugiau nei 100 autobusų, o ateityje šį skaičių planuojama didinti iki 140, trečiadienį pranešė bendrovė.

Šiemet Europoje – rekordinė dujų kaina: 87 eurai už megavatvalandę. Pasak ekonomistų, tai blogas ženklas labiausiai nuo dujų priklausomai Europos bei Lietuvos pramonei, kuriai gali tekti stabdyti gamybą. Dujas naudojantys gyventojai, ekonomistų teigimu, turėtų sulaukti naujų, iki 60 proc. didesnių tarifų. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Klaipėdoje įsikūrusioje įmonėje „AVS PipeFit“ darbuotojai gamina ir montuoja vamzdynų bei metalo konstrukcijas. Kuo dujos brangesnės, tuo verslui sunkiau.

Seimo Energetikos ir darnios plėtros komitetas trečiadienį pritarė demokratų siūlymui nuo kitų metų įpareigoti degalines realiu laiku teikti kainų duomenis Lietuvos energetikos agentūrai (LEA). Energetikos viceministras Darius Indriūnas pabrėžė, kad duomenų viešinimas turėtų didinti konkurenciją tarp degalinių. Anot jo, šis sprendimas galėtų padaryti įtaką kainoms ilgalaikėje perspektyvoje.

Vokietijos pašto ir logistikos milžinei DHL, turinčiai padalinį ir Lietuvoje, Konkurencijos taryba leido įsigyti Baltijos šalyse ir Lenkijoje veikiančią siuntų grupę „Venipak“. Neskelbiamos vertės sandorį numatoma įgyvendinti tarptautinės grupės „DHL eCommerce“ padalinio holdingo bendrovei „DHL eCommerce International Holdings“ įgyjant po 100 proc. „Venipak“ bendrovių „Venipak Lietuva“, „Venipak Latvija“, „Venipak Eesti“ akcijų ir pastarųjų vienvaldę kontrolę.

Prasidėjus rekordiškai brangiam šildymo sezonui, žmonės masiškai plūsta į savivaldybes kompensacijų. Kai kuriuose jų prašytojų – trečdaliu daugiau nei prieš metus. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija jau prognozuoja, kad kompensacijoms prireiks beveik 100 mln. eurų, t.y. 40 proc. daugiau pinigų nei praėjusį šaltąjį sezoną. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Vilniaus rajone ankstyvą rytą dviejų vairuotojų kelionę nutraukė šiurpi avarija. Į kelią netikėtai iššoko briedis, kurį moters vairuojama „Škoda“ partrenkė, o nuo smūgio į orą išsviestas gyvūnas trenkėsi į priešpriešiais važiavusį „Volkswagen“. Jo vairuotojas prisipažįsta patyręs šoką – automobilis taip sumaitotas, kad jo remontuoti greičiausiai nebeapsimokės. Policija skaičiuoja, kad tokių skaudžių susidūrimų kasmet vis daugėja, nes šalyje kasmet daugėja įvairių žvėrių.

Energetikos ministerija siūlo koreguoti siūlymą įpareigoti degalines kuro kainas didinti tik kartą per parą – 10 valandą ryto ir tokią tvarką taikyti laikinai – iki šių metų pabaigos, o nuo sausio jos privalėtų realiu laiku teikti kainų duomenis Lietuvos energetikos agentūrai (LEA). „Mes siūlome šiek tiek koreguoti ir šią priemonę – jeigu taikyti, tai taikyti laikinai – iki sausio pirmos“, – trečiadienį Seimo Energetikos ir darnios plėtros komiteto posėdyje sakė Darius Indriūnas.

Skaitmeninių paslaugų bendrovė „Bitė Lietuva“ Kapčiamiestyje, Lazdijų rajone, aktyvavo naujus 700 megahercų (MHz) mobiliojo ryšio dažnius. Artimiausiais mėnesiais juos numatoma aktyvuoti ir kitose Lietuvos vietovėse, pranešė bendrovė. Skelbiama, kad Kapčiamiestyje esančiame modernizuotame ryšio bokšte šiuo metu veikia visas bendrovės turimas dažnių spektras – nuo 700 iki 3,5 tūkst. MHz. „Šiemet atsiradus galimybei įsigyti papildomų dažnių, į juos investavome beveik 10 mln. eurų.