Verslas

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) žada stiprinti kontrolę ir kovoti su šešėliu. O tam ruošiamasi ir aktyviau pasitelkti dirbtinį intelektą (DI). Naujasis VMI vadovas Martynas Endrijaitis naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ sakė, kad vienas pagrindinių jo tikslų – sumažinti šešėlinę ekonomiką ir pridėtinės vertės mokesčio (PVM) atotrūkį. „Pirmoji kryptis – kova su šešėliu ir PVM atotrūkio mažinimas.

Įsibėgėjant rudeniui, gyventojų laukia ne tik vėsesni orai, bet ir didesnės išlaidos už šildymą. Iki šiol neaiškia kryptimi juda ir prekių bei paslaugų kainos.  Tad tokiu metu ypač svarbu įsivertinti savo finansinę padėtį ir pasirūpinti santaupomis nenumatytiems atvejams. Ekonomistai sako, kad finansinė pagalvė gali tapti vienu svarbiausių saugiklių, ypač tada, kai žmogus planuoja prisiimti didesnių įsipareigojimų.

Pandemija, karas ir pabrangusios paskolos būsto kainų nenumušė. Tačiau ekonomistas Marius Dubnikovas įvardijo, kas artimiausiu metu rinką gali atvėsinti. Lietuvos banko (LB) duomenimis, 2026 metų pavasarį būsto kainos kilo 12–17 proc. metiniu tempu. Sandorių buvo 10–15 proc. daugiau nei įprastai, tačiau jų skaičius jau nebedidėjo. Būstas brango maždaug dvigubai sparčiau nei atlyginimai „į rankas“, kurie per metus padidėjo 8 proc.

Šią savaitę paskelbtas 5 mln. eurų kvietimas juridiniams asmenims, norintiems išsaugoti jų valdomuose sklypuose natūraliai užsisėjusius ir sudygusius medžius, pranešė Aplinkos ministerija. Į paramą gali pretenduoti Juridinių asmenų registre registruotos įmonės ir organizacijos, nuosavybės teise valdančios žemės sklypus su natūraliai sudygusiu mišku. Kompensacija vienam pareiškėjui sieks 900 eurų (įskaitant pridėtinės vertės mokestį – PVM) už 1 hektarą.

Kelmės rajono valdžia už 0,3 mln. eurų planuoja atnaujinti prieš beveik 40 metų pastatytą miesto stadioną – įrengti bėgimo takus, futbolo aikštės laistymo sistemą ir sertifikuotą sportinę veją. Kaip BNS nurodė savivaldybė, 1989 metais pastatytame natūralios vejos stadione iki šiol buvo atliekami tik pavieniai remonto ir infrastruktūros gerinimo darbai.

Šiuolaikiniai pastatai vis dažniau lyginami su gyvais organizmais, turinčiais savo kraujotaką ir prevencines sistemas. Tačiau paradoksalu – kol statybų sektorius sparčiai skaitmenizuojasi ir reikalauja vis aukštesnių technologijų, universitetų auditorijose ištuštėjo inžinerijos suolai.

Įprasti brūkšniniai kodai ant prekių pakuočių netrukus gali tapti praeitimi. Parduotuvėse vis dažniau kalbama apie perėjimą prie dvimačių, į QR kodus panašių kodų, kurie leistų ne tik identifikuoti prekę kasoje, bet ir suteiktų prieigą prie gerokai didesnio informacijos kiekio. Kaip jau anksčiau rašė naujienų portalas tv3.lt, nuskenavęs tokį kodą telefonu, pirkėjas galėtų sužinoti daugiau apie produkto sudėtį, alergenus, galiojimą ar net jo kilmę.

Automobilių gamintojams keliami vis griežtesni taršos reikalavimai, o jau netrukus įsigalios ir naujasis „Euro 7“ taršos standartas.  Ar nauji pokyčiai supurtys rinka ir pakoreguos automobilių kainas, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo „Vilnius Tech“ universiteto profesorius Saugirdas Pukalskas ir naudotų automobilių asociacijos vadovas Vismantas Baršys.

Saugumas tampa vienu didžiausių šių dienų prioritetu, dėl to vis dažniau tiek namų viduje, tiek išorėje galima pastebėti įrengtas vaizdo kameras. Vis tik kartais tokios lauke įrengtos kameros gali filmuoti dalį kaimyninių valdų, tad tuomet ryškėja dar viena problema – kaimynų privatumas.

Automobilių ir motociklų keliamas triukšmas pastaruoju metu didmiesčių gyventojams yra jautri tema. Į tamsos apgaubtas miestų gatves išvažiuojantys automobilių ir motociklų vairuotojai neretai sugeba pažadinti miegančius gyventojus ir taip išprovokuoja nepasitenkinimą jų naktine veikla.

Kiekvienas inovatyviems vaistams skirtas euras Europoje vidutiniškai sukuria 5,67 euro socialinės ir ekonominės vertės. Lietuvoje ši vertė siekia 11,2 euro – tai didžiausias rodiklis tarp 29 tirtų šalių, rodo Europos farmacijos pramonės ir asociacijų federacijos (EFPIA) užsakymu atliktas tyrimas.

Iki šiol degalinių tinklai siūlo kelias skirtingas galimybes vairuotojams – užsipilti standartinės klasės degalų arba brangesnio dyzelino, benzino, kurį neretai reklamuoja verslo atstovai.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius teigia, jog ilgametės Alytaus šaldytuvų gamyklos „Snaigės“ bankrotą lėmė Kinijos dempingas ir užsidariusi Azijos rinka. „Užsidarius visai rinkai ir, be abejo, dėl kiniškos produkcijos dempingo įvairiose srityse, „Snaigei“ iškilo labai sudėtingas laikotarpis, kaip realizuoti tą visą produkciją, lyginant su Azijos gamintojais“, – Eltai sakė V. Janulevičius.

Seimui pradėjus svarstyti siūlymą padidinti vaiko priežiūros išmokas iki 100 proc. algos, „aušrietis“ Karolis Neimantas mano, kad motinystės ir tėvystės, vaiko priežiūros išmokos galėtų siekti ir 150 proc. uždarbio.  Jis įregistravo tokį pasiūlymą Seime pradėtoms svarstyti valdančiosios Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narės Aušrinės Norkienės inicijuotoms Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pataisoms.

Prevencinės eismo dalyvių kontrolės priemonės rugsėjo mėnesį bus vykdomos magistraliniuose, krašto, rajoniniuose ir vietinės reikšmės keliuose, rašoma pranešime žiniasklaidai. Policijos pareigūnai patruliuos viešuoju, neviešuoju ar mišriuoju būdu: Spalio 1–3 d. ir 19–22 d.– vairuotojų nesustojimo prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalaujama pagal Kelių eismo taisykles, kontrolė.

Lietuvoje gimsta vis mažiau vaikų, todėl šeimoms žadama vis daugiau pagalbos. Dabar šeimoms numatytas beveik 770 mln. eurų vertės priemonių paketas. Atrodytų, kuo daugiau pinigų skiriama šeimoms, tuo lengviau turėtų būti spręsti ir gimstamumo problemą. Tačiau kitų šalių patirtis rodo ne visai tai.

2027 metais ketinama modernizuoti Birštono savivaldybės valdomos „Tulpės“ sanatorijos vandens gydyklą. Investicijos sieks 1,1 mln. eurų.   Kaip BNS sakė sanatorijos direktoriaus pavaduotoja Lilita Šližienė, dalis sanatorijos infrastruktūros yra nusidėvėjusi, pasenusi, būtina ją atnaujinti. „Planuojami pokyčiai padėtų pritraukti daugiau komercinių klientų į „Tulpę“ ir padėtų mums išsilaikyti konkurencinėje kovoje, kuri vyksta šiuo metu Birštono mieste.

„Regitros“ Paslaugų valdymo ir vystymo departamento direktorius Tautvydas Paliulis išrinktas laikinuoju Tarptautinės vairuotojų egzaminavimo komisijos (CIECA) viceprezidentu. Šiai pozicijai „Regitros“ atstovas pasirinktas atsižvelgus į jo turimas kompetencijas ir sukauptą patirtį. „Tai yra ne tik asmeninis įvertinimas, bet ir visos „Regitros“ komandos bei Lietuvos vairuotojų egzaminavimo sistemos pripažinimas.

Į Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) rankas patenka įvairus valstybei perduotas turtas – nuo konfiskuoto ar bešeimininkio iki valstybės paveldėto turto. Tarp jo yra ir transporto priemonių, kurios vėliau pasiūlomos įsigyti gyventojams. Šiuo metu VMI e. konkursuose galima rasti automobilių, kurių pradinės kainos siekia nuo kelių šimtų iki daugiau nei 10 tūkst. eurų. Vis dėlto prieš teikiant pasiūlymą verta atidžiai perskaityti jų būklės aprašymus.

Artėjant šaltajam metų laikui, individualių namų ir sodybų savininkams vėl iškyla tas pats klausimas – kaip šildyti namus be nuolatinio vargo? Nors kietojo kuro katilai daugeliui vis dar kelia tam tikrų sentimentų, kasdienis malkų nešiojimas, pjuvenų dulkės ir ankstyvi rytai katilinėje pamažu tampa praeitimi. Kaimo vietovėse vis labiau populiarėja alternatyva, leidžianti pamiršti sunkius fizinius darbus.

Investavimas į nekilnojamąjį turtą ir nuosavo būsto paieškos – viena karščiausių temų Lietuvoje. Tačiau pokyčiai rinkoje ir reikalavimai NT vystytojams retai leidžia kainoms sustoti, o naujos finansinės palengvintos sąlygos pirkėjams atneša ne tik daugiau galimybių, bet ir naujų iššūkių.

Ekonomistų bei energetikos ekspertų vertinimu, nors kuro brangimas bei pasibaigusi PVM lengvata neišvengiamai kels paslaugų kainas, galutines sąskaitas labiausiai lems pastatų energinis efektyvumas, šilumos punktų išmanumas bei kasdieniai gyventojų įpročiai.  Vertindama ateinantį šildymo sezoną, „Artea“ banko ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė atkreipė dėmesį į tarptautinę situaciją bei praėjusios žiemos išbalansuotą rinką.

Prabangaus nekilnojamojo turto rinkoje plinta naujas terminas – „landmaxxing“. Juo apibūdinamas gretimų sklypų ar kaimyninių namų supirkimas ir jų jungimas į vieną didelę valdą.

Kylant šildymo, elektros bei degalų kainoms ir augant paskolų palūkanoms, ateinantis šaltasis sezonas gyventojams bus gerokai brangesnis nei praėjęs. Ekspertai prognozuoja, kad metinė infliacija metų pabaigoje gali pasiekti 7 proc. ar net daugiau, o didžiausiu nežinomuoju išlieka įtempta situacija pasaulinėje kuro rinkoje ir neapibrėžtumas energetikos sektoriuje. Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su ekonomistu Tadu Povilausku.

Nuo rugsėjo daliai gyventojų pasikeitė vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kainos. Tačiau vienur šio pokyčio galite beveik nepajusti, o kitur per metus gali tekti gerokai plačiau atverti piniginę. Tad kiek už tokį patį vandens kiekį dabar mokama skirtinguose miestuose? Naujienų portalas tv3.lt palygino aštuoniuose miestuose galiojančias kainas ir apskaičiavo, kiek per mėnesį mokėtų vienas žmogus, pora ir keturių asmenų šeima.

Vilniečiai skundžiasi valdininkų ir verslo žaidimais: žmonės 10 metų nežinojo, kad prie jų namo suformuotas sklypas ir jame ketinama statyti namą. Gyventojai su ašaromis akyse sako gyvensiantys kaip kurmiai, nes naujas namas stovės prieš jau gyvenančių žmonių langus. Apginti nepavyksta ir sklype augančių medžių – kelis jau iškirto darbininkai. Beje, dešimt aktyvistų ir Žaliųjų partijos narių mitingavo prie sostinės savivaldybės ir ragino valdžią pasirūpinti džiūstančiais medžiais.

Lietuviai toliau traukiasi iš antrosios pensijų pakopos. Per ką tik pasibaigusį trečiajį ketvirtį, pakopą paliko dar apie 60 tūkst dalyvių. Fondų valdytojai fiksuoja, kad pasitraukimo tempas labai sulėtėjo ir trečioji banga sudaro vos dešimtadalį pirmosios. Na, o pakopoje toliau kaupti lieka apie pusė buvusių dalyvių. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže. Pensijų kaupimo antroji pakopa Lietuvoje toliau traukiasi.

Šalies keliuose sparčiai tankėjantis automatinių pažeidimų fiksavimo sistemų tinklas teoriškai turėtų palengvinti Lietuvos policijos darbą, tačiau kartais pažangios technologijos sukelia daugiau problemų negu naudos. Į tv3.lt portalo redakciją kreipęsis Audrius (redakcijai tikrasis vardas ir pavardė žinomi) teigia patekęs į kuriozišką situaciją. Automobilis neturėjo nei privalomojo civilinės atsakomybės draudimo, nei savininko deklaravimo kodo (SDK), vyras vis tiek nusprendė leistis į kelionę.

Degalinėse rekordiškai išbrangus dyzelinui, ir vairuotojai keičia įpročius. Žmonės iš dyzelinių transporto priemonių persėda į hibridus ir elektromobilius. Vien Lietuvoje tokių mašinų per kelerius metus padaugėjo šešis kartus, o Europoje – jau kas penktas naujas automobilis yra varomas elektra. Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.  Panevėžietis Renaldas Puronas įsėda į savo „Hyundai Kona“ elektromobilį, kurio kaina siekia apie 20 tūkstančių eurų.

Užtenka vieno paspaudimo ir po kelių minučių sėdate į nepažįstamo žmogaus automobilį. Programėlėje matote jo vardą, nuotrauką ir automobilio numerį, tačiau ne viską, kas gali būti svarbu jūsų saugumui. Naujienų portalas tv3.lt aiškinosi, kas vairuotoją tikrina ne tik jam registruojantis, bet ir vėliau.

Pabrangus dujoms, o Švedijai ir Suomijai remontavus branduolines jėgaines, vidutinė didmeninė elektros kaina rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu, augo 36 proc. iki 109 eurų už megavatvalandę (MWh), penktadienį pranešė perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. Pasak „Litgrid“ Strategijos departamento vadovo Pauliaus Kozlovo, rugsėjo elektros kainą Baltijos šalyse lėmė išaugusios gamtinių dujų kainos Europoje ir brangesnė elektra kaimyninėse rinkose.

Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA) regionų plėtrai naujoje ES finansinėje perspektyvoje siūlo skirti daugiau ES lėšų investicijoms – bent 35 proc. vietoj 30 procentų. „Regionų plėtros įstatyme priimtas sprendimas ne mažiau 30 proc. europinės paramos, jis galėtų būti ambicingesnis. Tai galėtų būti, pavyzdžiui, 35 proc. paramos, nes tai nedidintų fiskalinės įtampos valstybėje“, – penktadienį Prezidentūroje vykstančiame Regionų forume sakė LSA prezidentas Audrius Klišonis.

Vienai didžiausių šaldymo įrangos didmenininkių pasaulyje Švedijos bendrovei „Beijer Ref“ leista įsigyti 90 proc. Lietuvos tokios pat įrangos gamintojos „Refra“ akcijų. Konkurencijos taryba pranešė davusi leidimą Švedijos bendrovei įgyti vienvaldę Lietuvos įmonės kontrolę. „Dėl numatomos vykdyti koncentracijos nebus sukurta ar sustiprinta dominuojanti padėtis arba itin apribota konkurencija atitinkamose rinkose“, – pranešė taryba.

Verslininko Ivano Paleičiko šeimos valdoma degalinių, motelių ir žemės nuomos bei transporto grupė „Vaizga“ prašo leidimo įsigyti Austrijos „Amic“ turto valdymo bendrovės „Amic Energy Management“ antrinę įmonę „Amic Lietuva“ (buvusi „Lukoil Baltija“). Konkurencijos taryba pranešė gavusi „Vaizgos“ prašymą įsigyti 100 proc.„Amic Lietuvos“ akcijų ir įgyti vienvaldę jos kontrolę.

„Bitė Group“ ir TV3 televizijos savininko – JAV fondo iš dalies valdoma Ispanijos grupės „Globeducate“ įmonė „Nuevo Agora Centro De Estudios“ užbaigė Austėjos Landsbergienės mokyklų ir darželių tinklo – Karalienės Mortos mokyklų ir vaikų darželių „Vaikystės sodas“ – įsigijimo sandorį. „Globeducate“ pranešė prijungusi mokyklas ir vaikų darželius prie savo tinklo, o Karalienės Mortos mokykla pranešė, kad mokyklos ir darželiai oficialiai tapo tarptautinės švietimo grupės dalimi.

Degalų kainos Baltijos šalių sostinėse šią besibaigiančią savaitę daugiausia judėjo į viršų, rodo naujausia degalinių tinklo „Circle K“ atlikta palyginamoji analizė Taline 95 markės benzino vidutinė kaina per savaitę padidėjo 3 centais, 98 markės benzino – 4 centais, o dyzelino – 1,7 cento. Rygoje ir Vilniuje vidutinės benzino kainos pakilo 2 centais. Dyzelino vidutinė kaina Vilniuje taip pat padidėjo 1 centu, tačiau Rygoje ji sumažėjo 6 centais.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) siekia įgyvendinti kolektyvinėje sutartyje numatytus įsipareigojimus dėl mokytojų ir kitų švietimo bei mokslo darbuotojų atlyginimų didinimo. Kaip penktadienį pranešė ministerija, nuo 2027 metų pradžios jų atlyginimai turėtų didėti 7,56 proc., tam iš valstybės biudžeto papildomai prireiks 245 mln. eurų.

Mindaugo Zakaro valdomos holdingo bendrovės „Zakaras Holding“ ir energetikos projektų įmonės „BESSotis“ valdoma bendrovė „Dzūkas BESSotis“ Alytaus rajone pradėjo statyti 25 mln. eurų vertės elektros kaupiklių parką – penktadienį Strielčių kaime įkasta simbolinė kapsulė.

Vilniuje veikiantis viešbutis „Holiday Inn“ patyrė duomenų vagystę – kibernetinio saugumo bendrovės „EcomWall“ duomenimis, galėjo būti paveikti daugiau nei 500 viešbučio klientų ir daugiau nei 100 darbuotojų duomenys. Kaip skelbia delfi.lt, tarp paviešintos informacijos pateko asmens dokumentų duomenys bei su viešbutyje vykusiais renginiais susijusi informacija. Dėl įvykio šiuo metu atliekamas ikiteisminis tyrimas, „Dėl šio incidento šiuo metu vyksta ikiteisminis tyrimas.

Kauno Nemuno saloje penktadienį pradedant veikti „Kaunastic“ pavadintam apžvalgos ratui, meras Visvaldas Matijošaitis sako nesitikintis, kad miesto biudžetas iš šios pramogos gaus reikšmingų pajamų. Kaip pranešė savivaldybė, apžvalgos ratas lankytojus pasitinka nuo 14 valandos. Vienas pasivažinėjimas juo trunka apie 15 minučių, apsukant tris ratus. Vienoje gondoloje telpa iki šešių keleivių, o per valandą ratas, anot miesto, gali priimti iki 760 lankytojų.

Dėl įtemptos situacijos su kitų metų biudžetu Vyriausybė taupymo sprendimų ieškos ir sekmadienį, sako premjeras Mindaugas Sinkevičius. „Situacija su biudžetu tikrai įtempta, todėl ir šiandien posėdžiausime, ir sekmadienį neeiliniame posėdyje ieškosime būdų, kaip sutaupyti“, – žurnalistams penktadienį sakė M. Sinkevičius. Pasak premjero, šiuo metu pagrindinė dilema – kaip subalansuoti didelius valstybės poreikius ir turimas pajamas.

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) pasirašė taikos sutartį su Maskvos namus sostinės centre valdančios viešosios įstaigos bankroto administratore „Šatrijos biuras“, sutartį dar turės patvirtinti teismas. Po kelerius metus trukusių teisinių procesų pasirašyta sutartis, kuri leis įgyvendinti dar 2022 m. teismo nurodymą nugriauti šį sostinės A. Juozapavičiaus ir Rinktinės g. sankryžoje esantį pastatą.

Prejmero Mindaugo Sinkevičiaus teigimu, valdančiosios koalicijos tarybos posėdis dėl degalų kainų numatomas kitą savaitę, tikėtina, ketvirtadienį. „Planuojame kalbėtis kitą savaitę. Greičiausiai, kad ketvirtadienį koalicijos taryboje, čia, Vyriausybės pastate“, – žurnalistams penktadienį kalbėjo M. Sinkevičius. Pasak jo, bus kalbama ne viena tema, tačiau vienas svarbiausių klausimų bus tai, kaip kuro energetinę krizę galima amortizuoti tiek dabar, tiek artėjančiais metais.

Finansuojant priedangas bus kiek įmanoma paprastinamos biurokratinės procedūros, bet negalima leisti lėšas tik įsisavinti, sako vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas. „Pinigų yra tiek, kiek yra, biurokratija, aš suprantu, yra gana didelė. Dabartiniame naujame kvietime už 16 mln. (eurų – BNS) tikrai supaprastinsime viską, kas įmanoma, mano pavedimas toks yra duotas“, – žurnalistams penktadienį sakė M. Katelynas.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) skelbia atnaujinusi ilgalaikių vidutinių padidėjimo sąnaudų (LRAIC) modelį, kuris naudojamas vertinant elektros perdavimo ir skirstymo tinklų turto vertę, nusidėvėjimo sąnaudas ir investicijų grąžą. Atnaujinto modelio rezultatai bus taikomi 2027–2031 m. reguliavimo laikotarpiu.

Valdančiųjų koalicijos taryba kitą savaitę ketina aptarti, kaip suvaldyti degalų kainas, sako premjeras Mindaugas Sinkevičius. „Planuojam kalbėtis kitą savaitę, greičiausiai, kad ketvirtadienį, koalicijos taryboj, čia, Vyriausybės pastate. Kalbėsim ne viena tema, tame tarpe ir apie kuro energetinę krizę, kuri ištiko ne tik Lietuvą, bet ir Europą, ir kaip galėtume ją amortizuoti tiek dabar ir ypatingai nuo 2027 metų sausio 1 dienos“, – žurnalistams penktadienį sakė ministras pirmininkas.

Premjeras Mindaugas Sinkevičius sako sieksiantis, kad senatvės pensijos kitąmet didėtų dešimtadaliu, arba vidutiniškai 75–76 eurais. Tam jis siūlo panaudoti ir 6–7 proc. „Sodros“ biudžeto rezervo perviršio. Iš šio šaltinio pensijos būtų didinamos kartu su indeksavimu pagal įstatymą – pagal jį pensijos kitąmet didės apie 8,5 proc. „Sieksime, kad mūsų valstybės senjorai galėtų sulaukti didesnės pensijos. Mano siekis, kad didėjimas būtų 10 proc.

Europos Komisija (EK) ragina Lietuvą ir dar keturias ES valstybes patvirtinti proporcingas ir atgrasomas sankcijas, taikomas didelėms tarptautinėms įmonių grupėms už mokesčių vengimą. „Sankcijos yra akivaizdžiai per švelnios, kad atgrasytų su agresyviu mokesčių planavimu sudarant tarpvalstybinius mokesčių susitarimus siejamas tarptautinių įmonių grupes arba asmenis“, – rašoma EK pranešime. Kaip BNS informavo Finansų ministerija, Lietuva imtis veiksmų turi per du mėnesius.

 Valstybė vis garsiau kalba apie papildomus milijonus, kuriuos būtų galima susigrąžinti mažinant šešėlinę ekonomiką. Tačiau prieš skaičiuojant būsimas pajamas verta atsakyti į paprastesnį klausimą – ar mes apskritai patikimai žinome, kur ir kiek jų šiandien prarandame? Tabako rinka čia yra geras testas. KPMG atlikto 2025 metų Europos nelegalių cigarečių rinkos tyrimo vertinimu, nelegalios cigarečių rinkos dalis Lietuvoje siekė 21,1 proc.