Verslas

Spalio 1 d. Lietuvoje oficialiai prasidėjo šildymo sezonas, todėl artėjant šaltesniems orams gyventojams vis aktualesnis klausimas – kiek teks mokėti už šilumą. Skirtinguose šalies miestuose kainos gerokai skiriasi, o šį sezoną daliai gyventojų gali tekti plačiau atverti pinigines.

Po ilgiau nei 3 valandas trukusių diskusijų valdantieji akcizo dyzelinui nesumažino: naujų priemonių, kaip kovoti su brangių degalų krize, nėra – minimos tik anksčiau įvardytos nuolaidos viešajam transportui bei įpareigojimas degalinėms skelbti momentines degalų kainas.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Lietuvoje dyzelino litras vidutiniškai jau beveik puse euro – 48 centais – brangesnis nei Lenkijoje ir 12 centų brangesnis nei Latvijoje, rodo naujausia statistika.

Iš pareigų valstybės valdomos energetikos grupės „Epso-G“ bendrovėse traukiasi Tomas Varneckas. Nuo spalio 30-osios jis atsistatydina iš antrinės grupės įmonės „Epso-G Invest“ vadovo bei „Litgrid“ valdybos pirmininko postų, penktadienį per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė „Litgrid“. Tą pačią dieną jis baigs darbą ir „Epso-G“ Infrastruktūros padalinyje, kuriam vadovavo nuo 2021-ųjų rugpjūčio 8-osios.

Inovacijų agentūra iki šių metų gruodžio pradžios planuoja atleisti 55 darbuotojus, skelbia žiniasklaida. Užimtumo tarnybos duomenimis, darbuotojai bus atleidžiami nuo spalio 9 iki gruodžio 9 dienos, rašo portalas „15min“. Iš viso planuojama atleisti 41 agentūros vadybos ir organizavimo analitiką, šešis buhalterius ir kitų įvairių sričių vadovus bei specialistus.

Finansų ministerija ir Lietuvos bankas (LB) imasi iniciatyvos sukurti naują, gyventojams ir verslui lengvai prieinamą investavimo į valstybę priemonę. Siekiama, kad obligacijų būtų galima patogiai įsigyti nedidelėmis sumomis, gauti rinkos sąlygas atitinkančią grąžą ir turėti galimybę jas parduoti iki išpirkimo termino. Kaip skelbia ministerija, tokią iniciatyvą šią savaitę pas Seimo pirmininką Juozą Oleką aptarė finansų ministras Taurimas Valys ir LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.

Valstybės biudžetą parengęs premjeras giriasi, kad kitąmet krašto apsaugai skirs šiek tiek daugiau pinigų nei šiemet. Didžiausius algų padidinimus žada mokytojams, statutiniams pareigūnams ir kultūros darbuotojams, o kitiems algos turėtų didėti iki 3 proc. Tačiau dešinioji opozicija jau priekaištauja, kad krašto apsaugai finansavimas iš esmės nedidės ir vis garsiau abejoja finansų ministro Taurimo Valio kompetencija. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Šią besibaigiančią savaitę degalų kainos Vilniuje mažėjo, o Taline ir Rygoje judėjo skirtingomis kryptimis, rodo naujausia „Circle K“ atlikta degalų kainų Baltijos šalių sostinėse apžvalga. Estijos sostinėje 95 markės benzino vidutinė kaina padidėjo vienu centu už litrą. 98 markės benzino kaina nepakito, o dyzelino kaina sumažėjo septyniais centais. Rygoje abiejų rūšių benzinas atpigo 3,3 cento, o dyzelinas pabrango 2,5 cento.

Seimui nuo kitų metų uždraudus kailinių žvėrelių auginimo veiklą, jų fermą turinti žemės ūkio bendrovė „Minkuva“ atleidžia 21, arba 95 proc. visų darbuotojų (22), pranešė Užimtumo tarnyba. Daugiausiai atleidžiami gyvūnų auginimo ir priežiūros darbuotojai bei pagalbiniai darbininkai (16). Juos numatoma atleisti iki šių metų pabaigos. Kauno rajone veikianti įmonė pernai gavo 2,4 mln. eurų pajamų – 41,2 proc. daugiau nei užpernai (1,7 mln. eurų), ji uždirbo 258 tūkst.

Bankrutuojanti geležinkelių infrastruktūros statybos bendrovė „Top Rails“ ketina atleisti visus 52 darbuotojus, pranešė Užimtumo tarnyba. Anot jos, iki spalio 20 dienos darbo neteks 19 geležinkelio montuotojų, šeši ekskavatoriaus ir keturi geležinkelio mašinistai, taip pat administravimo ir vadybos, transporto ir logistikos, techninės priežiūros ir kiti  darbuotojai. „Sodros“ duomenimis, šiuo metu bendrovėje dirba 52 žmonės.

Bankrutuojanti programinės įrangos kūrimo įmonė „Iconn networks“ atleido visus – 21 darbuotoją, pranešė Užimtumo tarnyba. Daugiausia atleisti programuotojai – jie darbo neteko rugsėjo 21 dieną. Trejus metus veikianti įmonė pernai gavo 2,5 mln. eurų pajamų – tiek pat, kiek ir užpernai, ji patyrė 448 tūkst. eurų grynojo nuostolio – 44,8 karto daugiau (10 tūkst. eurų), rodo Registrų centro duomenys.

Bendra Lietuvos ir Švedijos siuvimo įmonė „Tindra“ atleidžia 35, arba 88 proc. visų darbuotojų (40). Kaip BNS informavo Užimtumo tarnyba, Kauno įmonės darbuotojai atleidžiami, nes įmonė nutraukią veiklą. Daugiausiai atleidžiami siuvėjai (12), taip pat darbo neteks sukirpėjai (4) bei kiti darbuotojai (12). Darbo neteks 88 proc. darbuotojų Darbuotojus atleisti numatoma iki gruodžio 29 dienos. 34 metus veikianti „Tindra“ pernai gavo 909 tūkst. eurų pajamų – 8,6 proc.

Bankrutuojanti Anykščių siuvimo bendrovė „Diksta“ atleidžia visus 34 darbuotojus, penktadienį pranešė Užimtumo tarnyba. Daugiausiai (19) atleidžiama siuvimo ir drabužių gamybos, taip pat administracijos, techninių ir aptarnavimo darbuotojų. Juos numatoma atleisti spalio 27 dieną. 31 metus veikianti Anykščių įmonė pernai gavo 1,2 mln. eurų pajamų – 9,1 proc. daugiau nei užpernai (1,1 mln. eurų), ji patyrė 13 tūkst. eurų grynojo nuostolio – du kartus mažiau (26 tūkst.

Strateginės infrastruktūros statybos bendrovė KRS išplatino 6 mln. eurų vertės 2,5 metų termino užtikrintų obligacijų emisiją ir užbaigė pirmąjį 12 mln. eurų obligacijų programos etapą. Kaip penktadienį pranešė bendrovė, Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje platintų skolos vertybinių popierių aukciono būdu nustatytos metinės palūkanos siekia 9,25 proc.  Skelbiama, kad Lietuvos investuotojai įsigijo 62 proc. emisijos, Latvijoje išplatinta 25 proc., Estijoje – 13 proc.

Ne paslaptis, kad butai Vilniuje brangsta tikriausiai jau nebe kas metus, bet kas mėnesį. Šiandien už nedidelį vieno kambario butą neretai tenka mokėti tiek, kiek dar prieš kelerius metus kainavo gerokai erdvesnis būstas. Rugsėjį vidutinė vieno kambario buto pasiūlos kaina Vilniuje jau siekė daugiau nei 80 tūkst. eurų. Visgi skelbimuose dar galima rasti variantų, kainuojančių mažiau nei 35 tūkst. eurų. Tiesa, kiekvienas jų turi savų niuansų.

Lietuvos įmonės socialinę atsakomybę vis dažniau integruoja į savo strateginius planus ir paramą vertina kaip ilgalaikį sprendimą, o ne pavienę iniciatyvą. Tačiau augant įsitraukimui, didėja ir reputacinė rizika – verslui svarbu greitai įsitikinti, kad paramą renkančios organizacijos yra patikimos, o paaukotos lėšos naudojamos skaidriai. Atsakydama į šį poreikį, Aukok.

Nekilnojamojo turto (NT) bendrovė „Homa Group“ pradėjo kotedžų ir dvibučių namų kvartalo „Uoksai“ Vilniaus Visorių mikrorajone pirmojo etapo statybų darbus. Kaip penktadienį pranešė bendrovė, statybos pradėtos gavus joms leidimą. Pirmuoju etapu iki 2027 m. spalio D. Glemžaitės gatvėje planuojama pastatyti 59 kelių tipų kotedžus. Taip pat kitų metų antrą arba trečią ketvirtį bendrovė numato pradėti antro bei trečio kvartalo etapo statybas D. Glemžaitės, Skersinės ir L. Sutemos gatvėse.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė sako, kad „Sodros“ biudžeto perviršis šiems metams turėtų sudaryti apie 800 mln. eurų, iš kurių maždaug 70,5 mln. eurų kitąmet būtų skirti papildomai pensijoms indeksuoti.

Pasibaigus kadencijai asociacijos „Lyderė“ valdyboje darbą baigė trys valdybos nariai. Tai banko „OP Corporate Bank“ vadovė Lietuvoje Leda Iržikevičienė, „BIOK laboratorijos“ savininkė ir verslo plėtros vadovė Romualda Stragienė bei „TMD partners“ vadovaujantis partneris Deividas Rafanavičius. Asociacijos valdyboje jie dirbo nuo ketverių iki šešerių metų.

Buvusį Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pastatą bei žemės sklypą sostinės Šeškinėje, tarp Ozo gatvės ir Laisvės prospekto, už 5,5 mln. eurų įsigijo mažmeninės prekybos grupės „Maxima grupė“ bendrovės „Maxima LT“ antrinė įmonė „Jamdena“.  Įmonė teigia, jog čia galėtų būti vystomas tiek komercinis, tiek būsto projektas, o galutinį sprendimą ji ketina pranešti vėliau.

Kitais metais viešojo sektoriaus darbuotojų pareiginės algos bazinis dydis pasieks 1843 eurų – išaugs 45 eurais, numatyta naujoje Vyriausybės kolektyvinėje sutartyje su profesinėmis sąjungomis. Skaičiuojama, kad pareiginės algos dydžio kėlimas iš viso 2,5 proc. pareikalaus apie 100 mln. eurų papildomų lėšų. Pernai pasirašyta sutartimi šiems metams įtvirtintas bazinis pareiginės algos dydis siekia 1798 eurų – tuomet didintas 0,7 proc. arba 12,6 eurais.

Penktadienio rytą dėl itin stipraus vėjo Klaipėdos uoste ribojama laivyba, bet laukiančių į uostą įplaukti ar išplaukti laivų kol kas nėra, BNS pranešė uosto direkcijos atstovė Radvilė Rumšienė. Anot jos, laivyba uoste ribojama nuo 8 val. ryto dėl stipraus vakarų vėjo, kuris siekia apie 18 metrų per sekundę, o jam sustiprėjus – 20,8 metro. R. Rumšienės teigimu, jūros bangos siekia nuo 4 iki 6,9 metro aukščio.

Degalų kainos išlieka aukštumose, o vienintele paguoda tampa lengvatos važiuojant traukiniais ar autobusais. Dalis ekonomistų sako, kad imtis mokestinių sprendimų, siekiant sumažinti degalų kainas, politikai nesiryžta ne be reikalo. Be to, analitikai taip pat paaiškina, kodėl dalis dabar siūlomų sprendimų, siekiant išspręsti degalų kainų didėjimo problemą, tikėtina, padėtų tik trumpam.

Pirmaujanti alternatyvaus turto valdytoja Baltijos šalyse INVL įsteigė iki 200 mln. eurų dydžio fondą „INVL European Banking Opportunities Fund“, kuris investuos į Vidurio ir Rytų Europos bankų kapitalą. Pranešime skelbiama, jog fondo investicijų geografija apims Europos Sąjungos (ES) valstybes nares ir šalis kandidates.

Kiekvienas Lietuvos gyventojas, prisijungės prie asmeninės „Sodros“ paskyros gali sužinoti, kiek sukaupė draudimo stažo ir apskaitos vienetų. Būtent nuo šių dydžių priklauso, kokia senatvės pensija bus skirta sulaukus pensinio amžiaus.  Sukauptą pensijų draudimo stažą ir apskaitos vienetus kiekvienam gyventojui „Sodra“ perskaičiuoja 2 kartus per metus – pagal sausio 1 d. ir liepos 1 d. turimus duomenis.

Dėl stipraus vėjo Klaipėdos ir Kauno rajonuose penktadienį prieš vidurdienį elektros neturi apie 2,5 tūkst. vartotojų, pranešė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO). Ryte jos neturėjo apie 2,2 tūkst. vartotojų.  „Sinoptikų prognozės matome, kad keičiasi. Apie 12-14 valandą tas vėjas turėtų sustiprėti labiausiai, tačiau jau ir ryte jis parodė savo jėgą“, – LRT radijui penktadienį sakė ESO atstovė Rasa Juodkienė.

Vidutinė žalio pieno supirkimo kaina Lietuvoje rugsėjį augo trečią mėnesį iš eilės ir pasiekė 37,95 euro cento už kilogramą – 5 proc. daugiau nei rugpjūtį, rodo išankstiniai Europos Komisijos (EK) duomenys. Komisijos duomenimis, rugpjūtį vidutinė pieno supirkimo kaina sudarė 36,1, liepą – 35,4, o birželį – 34,8 euro cento už kilogramą. Palyginti su birželiu, kai kaina buvo mažiausia, ji pakilo apie 9 proc. Sausį–liepą į Europos Sąjungos (ES) pienines pristatyta 3,3 proc.

Gamintojų parduotos produkcijos kainos per metus – rugsėjį, palyginti su pernai rugsėju – padidėjo 17,5 proc., o be naftos produktų – 5,1 procento. Per mėnesį – rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu – produkcijos kainos padidėjo atitinkamai 3,5 ir 1 proc., penktadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra. Bendram kainų pokyčiui didžiausios įtakos turėjo naftos produktų kainų padidėjimas (12 proc.) bei gumos ir plastiko gaminių kainų sumažėjimas (0,9 proc.

Šiemet sausį-rugpjūtį Lietuvos eksporto vertė padidėjo 7,7 proc. iki 26,3 mlrd. eurų, o vien lietuviškos kilmės prekių – 7,3 proc. iki 18,1 mlrd. eurų. Tuo metu importas augo 6,5 proc. iki 30,7 mlrd. eurų, o prekybos deficitas siekė 4,4 mlrd. eurų, skelbia Valstybės duomenų agentūra.

Pagal su kitomis ES valstybėmis suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) metinė infliacija rugsėjį, lyginant su tuo pačiu mėnesiu pernai, siekė 6,1 proc., mėnesio infliacija, lyginant su rugpjūčiu, sudarė 0,9 proc. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, suderinta vidutinė metinė infliacija rugsėjį sudarė 4,5 proc., apskaičiuota pagal vartotojų kainų indeksą (VKI) – 4,9 proc. Metinė infliacija pagal VKI rugsėjį siekė 6,7 proc., mėnesio – 1 proc.

Nuo penktadienio pradedamos taikyti 50 proc. nuolaidos traukinių bilietams ir nuo lapkričio planuojamas toks pat tarpmiestinių autobusų bilietų atpiginimas iki metų pabaigos valstybei iš viso kainuotų apie 6 mln. eurų, teigia susisiekimo viceministrė Dovilė Sujetaitė. „Pavasarį nuolaida traukinių bilietams valstybei kainavo 1,9 mln. eurų. Dabar, nuo spalio 9 dienos, nuolaida būtų taikoma iki metų pabaigos ir skaičiuojama, kad kainuotų 2,8 mln. eurų“, – penktadienį LRT radijui sakė D. Sujetaitė.

Penktadienį įsigaliojant Vyriausybės inicijuotai 50 proc. nuolaidai vietinių traukinių bilietams, opozicinių liberalų lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen ragina didinti reisų skaičių. Pasak jos, didelė nuolaida itin didina kelionių traukiniais paklausą. „Akivaizdu, kad sumažinus kainą taip, kaip dabar siūloma, kas buvo jau pavasarį, labai padidėja paklausa ir gauti bilietą į tarpmiestinį traukinį tampa beveik neįmanoma.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako nesibaiminantis kitąmet galimai apie 3,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) sieksiančio valdžios sektoriaus deficito, jį sieja su gynybos poreikiais bei džiaugiasi pensijų augimu. „Kol kas – ne“, – penktadienį publikuotame interviu naujienų portalui „15min“ sakė valstybės vadovas, paklaustas, ar nemato grėsmės, jog valstybė ima pernelyg išlaidauti. „Jis (valdžios sektoriaus deficitas – BNS) tikrai yra absoliučiai 100 proc.

Nuo penktadienį iki metų pabaigos įsigaliojusi lengvata traukinių bilietams turėtų pritraukti dar daugiau keleivių nei pavasarį, kai perpus atpigusiomis kelionėmis pasinaudojo apie milijoną žmonių, o maždaug 200 tūkst. keleivių, tikėtina, traukiniu keliavo būtent dėl mažesnės kainos, sako laikinasis LTG grupės vadovas Arūnas Rumskas. „Tai darome ne pirmą kartą. Turėjome panašų sprendimą pavasarį – dviem mėnesiams buvome perpus atpiginę kelionių traukiniais kainą.

Kelių tiesimo bei remonto bendrovei „Kamesta“ nepavyko atnaujinti teismuose išnagrinėto ginčo dėl 1,3 mln. eurų kompensacijos už Kauno Aleksoto tilto kairiojo prietilčio statybą ir priežiūrą.  Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) rugsėjo 29 dieną atsisakė priimti įmonės skundą dėl proceso atnaujinimo.

Kino teatrų tinklą „Apollo“ valdanti Estijos investicijų bendrovė „MM Grupp“ teismui skųs Konkurencijos tarybos sprendimą, kuriuo ji atsisakė leisti sandorį, kuriuo Estijos įmonė dar 2021 metais įsigijo Vilniaus „Akropolyje“ veikiantį kiną „Apollo Kinas“. Kaip rašė BNS, „MM Grupp“ įpareigota ne vėliau kaip per šešis mėnesius atkurti ankstesnę padėtį arba parduoti vieną iš dviejų kino teatrų, įsikūrusių sostinės prekybos centruose „Akropolis“ ir „Outlet“.  „Deja, taryba eilinį kartą i...

Po beveik 50 tūkst. eurų kainavusio Krašto apsaugos ministerijos vakarėlio ministras Robertas Kaunas visuomenės atsiprašė, tačiau plačiau apie šventę kalbėti atsisako ir tikina, kad ši tema jau uždaryta. Tuo metu Prezidentas Gitanas Nausėda tikisi, jog tokios klaidos nesikartos, o premjeras Mindaugas Sinkevičius ragina prabangias šventes rengti geresniais laikais, kai valstybės biudžetas nebebus deficitinis. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Atleidus iš darbo dalies priklausančių pinigų gali tekti palaukti net tris mėnesius, o kai kuriems darbuotojams išbandymo laikotarpis galės trukti dvigubai ilgiau nei iki šiol. Nuo lapkričio 1-osios įsigalios Darbo kodekso pakeitimai, kurie palies ir vėluojančio atlyginimo delspinigius, prieššventines darbo dienas bei nuotolinį darbą. „Darbo kodekso pakeitimai apima labai skirtingas darbo santykių sritis – nuo atleidimo ir galutinio atsiskaitymo iki nuotolinio darbo bei individualių susitarimų.

Kartais gyvenime susiklosto situacijos, kai vaikelis gimsta, bet tėvas jau būna miręs. Kokia yra tvarka, kokios socialinės garantijos priklauso vaikui, kurio tėvas mirė dar iki jo gimimo, ir ką turi padaryti mama, kad jas gautų? Vaikas pasaulį išvydo jau po tėvo mirties, todėl tokiose situacijose šeimai gali kilti nemažai praktinių klausimų.

Valdantiesiems nesutarus dėl naujų priemonių kuro krizei suvaldyti, nesulaukus Finansų ministerijos siūlymų dėl kitų metų biudžeto pajamų šaltinių, socdemų lyderis premjeras Mindaugas Sinkevičius konstatavo, kad nuotaikos koalicijoje įvairios. Mažųjų partnerių demokratų ir „valstiečių“ pirmininkai sakė, kad įtampą kelia neįgyvendinami politiniai siūlymai ir derinimo stoka. „Nežinau, ar nuotaika po šios dienos koalicijos posėdžio pagerėjo, ar pablogėjo.

Vilniaus oro uosto darbuotojai nusprendė prabilti ir pasisakyti viešai. Jie skundžiasi darbo sąlygomis ir kelia klausimą, ar nuolatinis žmonių trūkumas ir didelis nuovargis nekelia papildomos rizikos aviacijos saugumui. Tuo metu Lietuvos oro uostai (LTOU) darbuotojų išsakytą situaciją vertina kitaip. Organizacija tikina, kad darbo organizavimo principai nesikeitė, grafikai sudaromi pagal skrydžių ir keleivių srautus bei laikantis Darbo kodekso reikalavimų.

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas, europarlamentaras Virginijus Sinkevičius sako pasigedęs išsamesnio kitų metų biudžeto projekto pristatymo koalicijos partneriams. „Jeigu perlipome tą deficitą, tas turi būti išsamiai pagrįsta.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad Lietuvos pirmininkavimas Europos Sąjungos (ES) Tarybai sudarys galimybių verslui pasiekti naujas rinkas, sudaryti prekybos susitarimus. „Turime siekti, kad Lietuvos verslas būtų kuo mažiau priklausomas nuo geopolitinių krizių ar pasaulinių žaliavų kainų svyravimų.

Kauno savivaldybė planuoja du naujus administracinius pastatus – L. Sapiegos gatvėje ir Jonavos gatvėje. Bendra preliminari jų projektų vertė siekia apie 37 mln. eurų, ketvirtadienį praneša naujienų portalas „15min“. L. Sapiegos g. 8A planuojamo pastato plotas sieks 4 381 kv. metrą, jame numatoma 200 darbo vietų. Projekto kaina – apie 10 mln. eurų, statybas planuojama pradėti 2028 metų pirmąjį pusmetį. Jonavos g. 1F projektuojamo pastato plotas sieks 11 176,62 kv.

Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) tarybai anksčiau pripažinus visuomeninio transliuotojo generalinę direktorę Moniką Garbačiauskaitę Budrienę padarius pažeidimą, pastaroji su šiuo sprendimu nesutinka ir prašo klausimą svarstyti dar kartą.

Seimas spręs, ar sutrumpinti elektros tiekimo sutrikimų kompensavimo slenkstį iki 24 valandų. Dabar kompensacijos priklauso, jei vartotojai elektros neturi ilgiau nei 72 val., o nuo kitų metų įsigalios 48 val. terminas.   Už tokias Elektros energetikos įstatymo pataisas po pateikimo ketvirtadienį balsavo 57 Seimo nariai, 12 susilaikė. Toliau pakeitimai bus svarstomi gruodžio 10-ąją. Seimas svarstys, ar iki 24 val.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika mano, kad premjero siūlomas Europos Sąjungos (ES) lygmens rusiškų grūdų tranzito ribojimas būtų veiksmingas. „Matome, kad rusiškų maistinių grūdų srautai per Europos uostus didėja. Atsižvelgiant į geopolitinę situaciją ir Rusijos vykdomą karą prieš Ukrainą, toks tranzitas neturėtų būti toleruojamas.

Seimas svarstys siūlymą uždrausti skleisti dirbtinio intelekto priemonėmis sukurtą turinį, jei jis kelia grėsmę demokratijai, nacionaliniam saugumui, gali pažeisti asmens teises. Tai numatančias Seimo narės socialdemokratės Birutės Vėsaitės pristatytas Visuomenės informavimo įstatymo pataisas po pateikimo palaikė 51 parlamentaras, 5 buvo prieš, 11 susilaikė. Šis projektas po svarstymo Kultūros komitete gruodžio 10 d. vėl turėtų atsirasti Seimo plenarinėje salėje.

 Lietuva ir Lenkija įsipareigojo kartu stiprinti strateginių energetikos objektų apsaugą nuo stichijų bei fizinių ar hibridinių atakų. Šalių energetikos ministrai ketvirtadienį Vilniuje pasirašė tai numatantį bendrą pareiškimą.  Lietuvos energetikos ministro Luko Savicko teigimu, susitarimas padės valstybėms prireikus skubiau suteikti pagalbą viena kitai sutrikus energetikos objektų veikimui bei kuo greičiau atkurti jų darbą.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) patvirtino tvarką, pagal kurią bus apskaičiuojamas gaminančių vartotojų finansinis poveikis elektros tiekėjams ir rinkai. Remiantis šiais skaičiavimais, bus nustatoma, kokią tiekėjams kompensuojamų sąnaudų dalį turės padengti visi elektros vartotojai, o kokią – patys gaminantys vartotojai. Kaip ketvirtadienį pranešė VERT, skirtingoms vartotojų grupėms bus nustatomos atskiros viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) kainos.