Verslas

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos opozicija surinko parašus, kad penktadienį būtų sušauktas neeilinis tarybos posėdis, kuriame siūlys atšaukti vasario mėnesį tarybos priimtą sprendimą dėl Daugiafunkcio komplekso, į kurį įeina Nacionalinis stadionas, statybos ir skelbti naują rangos konkursą. Pasak opozicijos lyderio Artūro Zuoko, Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) išvados parodė, kad statant stadioną galima būtų sutaupyti mažiausiai 2 mln.

Seimas ketvirtadienį pripažino elektros tinklų nuo Panevėžio iki Darbėnų sujungimą ypatingos valstybinės svarbos projektu.  Už tai balsavo 89 Seimo narių, prieš buvo vienas, o susilaikė keturi.   Projektą sudarys naujų elektros perdavimo linijų – apie 170 kilometrų ilgio 330 kV Darbėnai–Varduva–Mūša bei 72 kilometrų ilgio 330 kV Panevėžys–Mūša – statyba, taip pat 330 kV transformatorių pastotės „Varduva“ statyba.

Pastaruoju metu net būsto rinkos apžvalgos pradedamos nuo karo grėsmės aspekto, lyg ta grėsmė būtų atsiradusi ką tik ir tapusi neišvengiama. Strateginės komunikacijos, psichologinių operacijų ir kovos su propaganda ekspertai vienbalsiai sako: šis naratyvas dėkingas tik vienai pusei šiuo metu. Iš verslo pusės – apmaudu, nes tai trukdo pasiekti tikslų, o ekonomikos augimu esame suinteresuoti visi.

Skaitmeninių paslaugų bendrovė „Bitė Lietuva“ atidarė naujo koncepto saloną, dar labiau pritaikytą klientams su judėjimo, klausos ir regos negalia. Vilniaus prekybos ir pramogų centre „Akropolis“ esančio salono atidarymo renginyje dalyvavę paralimpiečiai ir žmonių su negalia organizacijų atstovai teigia, kad Lietuvoje itin opi klientų su negalia kokybiško aptarnavimo problema, vis dar trūksta jiems pritaikytų parduotuvių bei paslaugų teikimo vietų, teigiama pranešime žiniasklaidai.

„Šiaulių bankas“ gerina Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo 2024 m. prognozę iki 2 proc., o 2025 m. numato 2,7 proc. sieksiantį augimą. Kaip teigia „Šiaulių banko“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė, pirmojo šių metų ketvirčio rezultatai nuteikė optimistiškai. „Geriname prognozę nuo 2023 m. rudenį paskelbto 1,8 proc. augimo“, – ketvirtadienį vykusio „Šiaulių banko“ prognozių pristatymo metu teigė I. Genytė-Pikčienė.

Retas žino ar galėtų įvardinti bent vieną lietuviškų vynuogių rūšį ar vyno pavadinimą. Tačiau iš tiesų mūsų šalyje yra ne viena dešimtis tikrų vyninių vynuogių augintojų ir bent kelios vietos, kuriuose galima nusipirkti ir paragauti tikro lietuviško vynuogių vyno. Palyginti su kitomis šalimis, Lietuvoje vyninių vynuogių auginimas yra gana nauja žemės ūkio šaka. Tačiau kiekvienais metais atsiranda bent keli nauji vynuogių augintojai.

Seimas ketvirtadienį nebalsuos dėl naujos tvarkos, pagal kurią nuo kitų metų būtų skiriamos subsidijos jaunoms šeimoms, norinčioms įsigyti būstą regionuose. Dėl pataisų parlamente yra likęs paskutinis balsavimas.   Kaip BNS sakė Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė, planuoto pataisų priėmimo nebus – klausimas bus išbrauktas iš plenarinio posėdžio darbotvarkės.   „Panašu, kad jų (pataisų – BNS) dar turėsime. Čia dar ne visos. Todėl darome pertrauką.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė siūlo lošimų organizatorių mokamą 20 proc. tarifą pakelti iki 22 proc. Anot ministrės, iš padidinto mokesčio surinkti 4,4 mln. eurų būtų skirti socialinės reklamos, siekiančios kovoti prieš žalingus įpročius, sklaidai. „Ieškant geriausio rezultato bei siekiant mažinti žalingos reklamos kiekius ir padidinti socialinės reklamos, skatinančios žmones atsisakyti žalingų įpročių, aš parengiau ir šiandien registruoju pasiūlymą įstatymo projektui.

Lietuvoje gyventojams yra suteikta apie 250 tūkst. būsto paskolų. Tačiau tik 50 iš tokių paskolų buvo refinansuotos. Taigi, net kai rinkoje sumažėja paskolų palūkanos, nemažai turinčių paskolas ir toliau jas moka didesnes. Imant būsto paskolą, dalį jos bendrų palūkanų sudaro banko marža – mokestis jam už pinigų paskolinimą. Net jeigu šiuo metu jis yra didesnis, nei siūlo kiti bankai, retas į juos kreipiasi dėl paskolos refinansavimo ir mažesnių mokesčių.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad minimali mėnesinė alga (MMA) kitais metais turėtų viršyti tūkstantį eurų. Anot jos, šiuo metu dėl MMA dydžio prasidėjusios diskusijos Trišalėje taryboje ir politikė tikisi, kad darbdaviais ir darbuotojams pavyks rasti sutarimą šiuo klausimu. „Šiuo metu Lietuvos bankas pateikęs paskaičiavimą pagal formulę, kaip galėtų atrodyti MMA, jeigu išlaikytume tą pačią formulę, kuri buvo laikoma baze diskusijai ankstesniais laikotarpiais.

Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai kraunasi rekordinius pelnus, bet kai kurie jų toliau uždarinėja aptarnavimo skyrius rajonuose. Dalis gyventojų dėl to patirs nepatogumų ir papildomų išlaidų. Tačiau bankų atstovai atrėžia – esą net ir tokiu atveju paslaugos gali būti suteikiamos skirtingais būdais. Lietuvos bankas pranešė, kad komerciniai bankai, neaudituotais duomenimis, pernai uždirbo 986 mln. eurų grynojo pelno – du kartus daugiau nei 2022 metais (491 mln.

Seimas lauks Vyriausybės išvados dėl parlamentarų pradėtų svarstyti pataisų, kuriomis iš valstybinių viešųjų pirkimų siūloma eliminuoti verslus, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai remia agresiją prieš Ukrainą – veikia Rusijoje ar jos okupuotose teritorijose, arba yra susiję su tokiomis įmonėmis.

Trečiadienį vykusios Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų (VPPAR) generalinės asamblėjos metu apdovanoti labiausiai nusipelniusios bendrovės ir prie verslo klimato gerinimo prisidėję verslai. VPPAR konkurso apdovanojimo, kaip 2023 m. „Metų inovatyviausia įmonė“ nusipelnė kosmetikos bendrovė „Oda.

Iš pradžių gali atrodyti, kad pavalgyti kavinėje ir pabėgti nesusimokėjus nėra taip paprasta. Vis tik nemažai lietuvių tuo užsiima netgi reguliariai – brangiais patiekalais ir gėrimais vaišinasi nemokamai. Restoranų tinklai neslėpė, kad dėl tokių asmenų susidaro nemenkos sumos. Pavyzdžiui, viename restoranų tinkle klientai šiemet nesusimokėjo 6 kartus, o sumos svyravo nuo 35 iki 99 eurų.

„Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis mano, kad Lietuvos skolai siekiant vos 40 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), yra vietos skolintis gynybai ar kitiems svarbiems tikslams. Anot jo, skolinimasis taip pat padėtų mažinti ekonomikos sektoriaus lėtėjimo pasekmes. „Ypač dabar, kai yra tiek galimybių investuoti ir į krašto apsaugą, energetikos infrastruktūrą ir tą pačią pramonę. Tai turint omenyje, kad Lietuvos BVP ir skolos santykis yra 40 proc., o Europos yra 100 proc.

Pramogų portalo etiketę nusimetęs naujienų portalas tv3.lt įvertintas prestižine „Paparazzi“ forumo nominacija „Už žmogų“. Nominacija įteikta Spaudos dieną Vilniuje vykusiame metiniame forume „Paparazzi 2024“, kurį jau devynioliktą kartą organizavo lyderiaujanti Lietuvos komunikacijos agentūra „Publicum“.  Renginio metu „Paparazzi“ įvertinti svarbiausi praėjusių metų įvykiai, reiškiniai ir žmonės Lietuvos žiniasklaidoje.

Seime likus paskutiniam balsavimui dėl subsidijų įsigyti būstą regionuose norinčioms jaunoms šeimoms skyrimo tvarkos sugriežtinimo, keturi konservatoriai siūlo ir toliau paramos dydį sieti su šeimoje esančių vaikų skaičiumi bei nustatyti didesnę maksimalią įsigyjamo būsto kainą.   Taip pat pakeitimais siekiama leisti šeimoms įsigyti būstus su daline apdaila bei statytis juos savo paveldėtuose, dovanotuose ar kitaip įsigytuose sklypuose.

Vilniuje pradėti Žvėryno tilto planinio remonto darbai. Paskutinį kartą tiltas buvo atnaujintas prieš 20 metų, rašo portalas „Made in Vilnius“. Anot Vilniaus savivaldybės Ryšių su žiniasklaida specialisto Gabrieliaus Grubinsko, tilto atnaujinimo darbus numatoma baigti ir jį atverti miestiečiams dar šią vasarą. „Žvėryno tiltui atliekamas planinis remontas: valomi grafičiai, perdažomos fasadinės sijos, tvarkomi laiptai ir kitos dangos.

Parlamentinių partijų atstovai tvirtina, kad pernai Seime pateikta mokesčių reforma žlugo, nes buvo „prastūminėjama“ neradus sutarimo tarp skirtingų politinių jėgų. Taip pat, anot dalies politikų, mokestiniams pokyčiams šiuo metu nėra būtinybės. Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas Viktoras Fiodorovas aiškino, kad kol neįvyks tinkamos diskusijos parlamente, mokesčių reforma pasisekimo neturės. „Iš esmės be diskusijų pradėta prastūminėti mokesčių reforma.

Finansų ministerija paskelbė energetikos bendrovės „Ignitis grupė“ stebėtojų tarybos nepriklausomo nario strateginio valdymo ir tarptautinės plėtros srityje atranką. Kaip rašoma ministerijos išplatintame pranešime, kandidatuoti į šią poziciją galima iki šių metų gegužės 28 dienos. Atrinktas kandidatas bus skiriamas „Ignitis grupės“ visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu.

Vilniuje inicijuojant viešojo transporto paslaugų konkursą, skelbiama rinkos konsultacija – numatyta, kad sostinėje atsiras 297 elektriniai autobusai, vežėjai aptarnaus 56 maršrutus, trečiadienį pranešė „Susisiekimo paslaugos“. Anot pranešimo, konkursą laimėję vežėjai keleivius veš naujais žemagrindžiais elektriniais mažos talpos midi, dviašiais, triašiais autobusais, metrobusais. Visos transporto priemonės turės būti pritaikytos individualių poreikių turintiems keleiviams.

Šiaulių bankas įsikurs investicijų bendrovės „Lords LB Asset Management“ valdomo nekilnojamojo turto (NT) fondo „Right Bank Development Fund“ Vilniuje, Konstitucijos pr. 14A, statomame verslo centre. Trečiadienį išplatintame „Lords LB Asset Management“ pranešime skelbiama, kad tai bus vienas didžiausių pastarųjų metų biurų nuomos sandorių Baltijos šalyse, o bankas užims beveik pusę naujojo verslo centro ploto.

Seimas neprivalo tvirtinti Vilniaus daugiafunkcio komplekso su nacionaliniu stadionu statybos koncesijos sutarties, aiškina Finansų ministerija.   Kai kurie parlamentarai baiminasi, kad po Seimo rinkimų rudenį, nauja valdžia dėl stadiono statybų finansavimo poziciją gali pakeisti ir lėšas nukreipti kitoms reikmėms.    „Dabar atnaujintas koncesijos sutarties pakeitimo sprendimas skaičiuoja, (kad – BNS) valstybės dalis siekia 45,3 mln. eurų diskontuota verte.

Elektros tiekimo bendrovė „Enefit“ kreipsis į teismą dėl vasarį Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) elektros tiekėjams išsakyto raginimo grąžinti nuo 2021 metų liepos vidurio gyventojų, mažų bei labai mažų įmonių sumokėtas netesybas, tiekėjo keitimo ar sutarties nutraukimo mokesčius.   „Enefit“ trečiadienį pranešė, kad tokia energetikos rinkos reguliuotojo pozicija bendrovei gali kainuoti 51 mln. eurų.

Europa ketina palūkanas, kurios susikaupė įšaldžius rusų milijardus, konfiskuoti ir perduoti Ukrainai. Būtent dėl to Rusijos propagandistai griebiasi naujų grasinimų. Po to, kai 2022 m. vasarį Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, ES ir kitose valstybėse buvo įšaldyti šimtų milijardų JAV dolerių vertės Rusijos centrinio banko turto.

Žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko teigimu, nuo įstojimo į Europos Sąjungą (ES) Lietuvos žemės ūkio sektorius užaugo 3,8 proc., tačiau darbuotojų užimtumas kaime nukrito 67 proc. Tai, anot K. Navicko, yra natūralus procesas didėjant tvarių technologijų pažangai žemės ūkyje. Tačiau ministras akcentuoja, kad, neskatindama savo ūkininkų bendradarbiauti tarpusavyje, visa Europos Sąjunga gali pralaimėti konkurencinę kovą tarptautinėje rinkoje.

Latvijos nacionalinė aviakompanija „Air Baltic“ pardavė naują skolos vertybinių popierių 340 mln. eurų dydžio emisiją. Obligacijų apyvartos trukmė – 5,25 metų, pajamingumas – 14,5 procento. Jos bus kotiruojamos Dublino biržoje, nurodė bendrovė. Savo ruožtu Latvijos susisiekimo ministras Kasparas Briškenas pranešė, jog valstybė įsigijo šių vertybinių popierių už 50 mln. eurų, o už 290 mln. eurų jų nupirko privatūs investuotojai.

Praėjusią savaitę didmeninė elektros kaina Lietuvoje mažėjo 40 proc. ir vidutiniškai siekė 50,12 Eur/MWh. Tiek pat elektra kainavo ir kitose Baltijos šalyse, praneša „Elektrum Lietuva“. Tuo metu nepriklausomų elektros tiekėjų Lietuvos gyventojams siūlomos kainos taip pat šiek tiek keitėsi. „Elektrum Lietuva“ žemiausia fiksuota kaina siekė 23,921 ct/kWh, fiksuojant ją 6 mėnesiams. Vidutinė „Nord Pool“ elektros biržos kaina, palyginti su ankstesne savaite, mažėjo 49 proc. iki 35,33 Eur/MWh.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (EIMIN) iniciatyva skirtas papildomas 79,8 mln. eurų siekiantis finansavimas 98 rezerviniame sąraše buvusiems projektams, kuriais kuriamos inovacijos ir stiprinamas verslo ir mokslo bendradarbiavimas. „Inovatyvių produktų kūrimas, patentavimas ir pateikimas rinkai – svarbus aukštą pridėtinę vertę kuriančios ekonomikos bruožas. Todėl, atsižvelgdami į ypač didelį verslo poreikį įgyvendinti inovacijų projektus, perskirstę priemonių lėšas, skyrėme beveik 80 mln.

Turto bankas paskelbė aukcioną laikinojoje sostinėje – parduodamas administracinis pastatas su inžineriniais statiniais ir žemės sklypo dalimi centrinėje Kauno miesto dalyje, Laisvės alėjoje. Pradinė kaina aukcione siekia 1, 7 mln. eurų.  Greta Soboro parduodamas pastas yra trijų aukštų, daugiau kaip 1140 kv. metrų ploto, jam taip pat priklauso dalis žemės sklypo – 16 arų. Šiuo metu pastatas nėra eksploatuojamas, tačiau suteikia puikias galimybes plėtoti įvairią veiklą.

„Citadele“ bankas suteikė 6,9 mln. eurų finansavimą nekilnojamojo turto plėtros kompanijai „Kaita Group“. „Citadele“ banko išplatintame pranešime nurodoma, kad suteiktos lėšos bus skirtos bendrovės finansinių įsipareigojimų refinansavimui bendro gyvenimo („co-living“) tinklo „Youston“ projekte. 2021 metais turto plėtros bendrovė įsigijo buvusio „Ecotel“ viešbučio pastatą Vilniuje ir pertvarkė jį į 144 bendro gyvenimo ir daugiau kaip 1 tūkst. kv.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad gyventojams, kurie turėjo, tačiau nepateikė pajamų deklaracijos, pradėjo siųsti priminimus. Pirmieji jų sulaukė 24 tūkst. gyventojų, kurie praėjusiais metais vykdė individualią veiklą.

Transporto kompetencijų agentūra (TKA), nustatė 2024 metų juodąsias dėmes valstybinės reikšmės keliuose ir sudarė juodųjų dėmių žemėlapį – šiemet jame pažymėtos 33 juodosios dėmės, t. y. 5 juodosiomis dėmėmis mažiau negu praėjusiais metais. Kiekvienais metais Lietuvos keliuose susiformuoja juodosios dėmės – koncentruotos eismo įvykių vietos.

Artėjant vasarai, jūsų prašo pavaduoti kolegas? Darbo kodeksas numato, kad kai padidinamas darbuotojo darbo mastas, mokamas padidintas, palyginti su normaliomis darbo sąlygomis, darbo užmokestis, primena Valstybinė darbo inspekcija. Konkretūs apmokėjimo dydžiai nustatomi kolektyvinėse ir darbo sutartyse.

Už valstybinės reikšmės kelių priežiūrą atsakinga bendrovė „Via Lietuva“ šiais metais šalyje suplanavo didelės apimties kelių ir jų infrastruktūros atnaujinimo darbus. Šiais metais jų mastas bus dar didesnis nei kelerius metus prieš tai. Daliai darbų įsibėgėjant, kitų startui – ruošiantis, „Via Lietuva“ pristato ir specialią kampaniją „Mes jus suprantame. Supraskite ir mus“, skirtą svarbiausių 2024 metų darbų keliuose pristatymui.

Valstybės valdomo parodų ir kongresų centro „Litexpo“ grynasis pelnas pernai siekė 657 tūkst. eurų, kai 2022 metais centras patyrė 783 tūkst. eurų nuostolį. Centro pajamos pernai augo 34 proc. ir siekė 6,4 mln. eurų (2022 metais – 4,2 mln. eurų), teigiama „Litexpo“ Registrų centrui pateiktoje ataskaitoje.  Didžiausia dalis pajamų – 44 proc. – pernai buvo buvo gauta iš parodų organizavimo, 30 proc. – iš kitų tarptautinių renginių, 19 proc.

Pirmieji keturi šių metų mėnesiai pagal įregistruotų nekilnojamojo turto (NT) sandorių skaičių atsilieka nuo praėjusių metų – reikšmingesnių pokyčių neįnešė ir balandis, trečiadienį pranešė Registrų centras. „Balandžio mėnuo pagal įregistruotų sandorių skaičių buvo labai panašus į kovą. Paprastai artėjant vasarai rinka kiek pagyvėja, tačiau šiemet matome, kad vytis ankstesnių metų rezultatus šiemet sekasi sunkiai.

Didžiausia loterijų organizatorė Lietuvoje įmonė „Olifėja“ pernai uždirbo 7,1 mln. eurų grynojo pelno – 3 proc. daugiau nei 2022 metais (6,9 mln. eurų).  Bendrovės pajamos 2023 metais augo 8 proc. iki 107,2 mln. eurų (2022 metais – 99,45 mln. eurų), teigiama įmonės Registrų centrui pateiktoje ataskaitoje. „Tiesioginio ryšio loterijos pardavimai padidėjo 3 proc., momentinės loterijos pardavimai padidėjo 15 proc., internetinės loterijos padidėjo 32 proc.