Verslas

Vienkartinė elektroninė cigaretė kitąmet gali kainuoti beveik dvigubai daugiau nei dabar, o dar tais pačiais metais iš legalių parduotuvių visai dingti. Ką tuomet rinktųsi pirkėjai – ir ar daugkartinis pakaitalas tikrai būtų pigesnis? Seime registruotu įstatymo projektu siūloma nuo 2027 metų lapkričio 1 dienos Lietuvoje uždrausti parduoti vienkartines elektronines cigaretes. Kol kas tai tik siūlymas – galutinio sprendimo Seimas dar nėra priėmęs.

Atliekant inžinerinius darbus buvo pažeistas optinis kabelis, dėl kurių sutriko kelių sostinės poliklinikų, radijo stočių bei Muitinės kriminalinės tarnybos veikla. Kaip remdamasis šaltinių duomenimis skelbia naujienų portalas 15min., kabelis galėjo būti pažeistas vykdant darbus Vilniaus Laisvės prospekte.

Pabrangus degalams, po ilgų svarstymų Vyriausybė apsisprendė atpiginti traukinių ir autobusų bilietus – traukiniai už pusę kainos veš nuo penktadienio. Tačiau pigesnių tarpmiestinių autobusų bilietų dar teks palaukti iki kito mėnesio. O štai sumažinti degalų mokesčių vairuotojams bent 10 centų už litrą Vyriausybė neplanuoja, aiškindama, kad biudžetui būtų pernelyg brangu.

Lietuvos gyventojai už degalus toliau moka brangiau nei kaimyninių valstybių gyventojai. Seime parlamentarai klausia, kur dingo finansų ministras Taurimas Valys su žadėtu planu, kaip sumažinti dyzelino kainas. Tiek opozicijos, tiek valdančiųjų atstovai pasigenda ministro lyderystės. Nesiseka ir Prezidentūrai, kurios pasiūlymas dėl degalų kainų lubų šiandien buvo iškritikuotas. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Verslui teigiant, kad krovinių vežėjams leidus susigrąžinti dalį dyzelino akcizo išaugtų jo pardavimai ir valstybės biudžetas gautų papildomų pajamų, finansų viceministras sako, jog valstybė per metus dėl to patirtų apie 26 mln. eurų nuostolį. Kęstutis Kvaraciejus pabrėžia, jog tokiu atveju reikėtų išleisti dar 40 mln. eurų taršos leidimams, nes apie 200 mln. litrų išaugtų dyzelino ir kitų gazolių vartojimas. „Klausimo negalime svarstyti atskirdami jį nuo valstybės biudžeto ir biudžeto pajamų.

Žiemą atsisakius prievolės į arktinį dyzeliną maišyti importuojamus biodegalus, dyzelino litras galėtų atpigti apie 9 centais, skaičiuoja koncernas „Orlen Lietuva“. Vis dėlto Energetikos ministerija abejoja biodegalų reikalavimų švelninimo nauda ir tikina, kad reikėtų ieškoti priemonių, kurios degalų kainas mažintų reikšmingiau. „Mūsų skaičiavimu, to importo atsisakymas žiemą padarytų 9 centų poveikį dyzelino litrui.

Vilniuje parduodamas baras „Vijokliai Beer Garden“. 10 metų veiklos istoriją fiksuojantį barą parduoda už 85 tūkst. eurų. „Parduodamas pelningai veikiantis baras „Vijokliai Beer Garden“. Baras turi stiprų pagrindą tęstinumui: 10 metų veiklos istoriją, gerą žinomumą Vilniuje, lojalių klientų.

Kredito unija „Saulėgrąža“ galės persitvarkyti į uždarąją akcinę bendrovę, siekti banko licencijos ir išstoti iš centrinės kredito unijos. Lietuvos bankas (LB) trečiadienį pranešė suteikęs tai numatantį leidimą. Anot pranešimo, „Saulėgrąža“ pereinamuoju laikotarpiu ketina stiprinti nuosavą kapitalą ir atlikti kitus veiksmus, reikalingus pertvarkai.

Valdančiųjų koalicijos taryba ketvirtadienį tarsis dėl principinių sprendimų, kaip mažinti degalų kainą, taip pat apsvarstys kitų metų biudžeto projektą. Kaip BNS sakė premjero atstovas spaudai Gedas Salyga, Socialdemokratų partijos, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ bei Lietuvos valstiečių, žaliųjų sąjungos ir Krikščioniškų šeimų sąjungos lyderiai 16 val. Vyriausybės rūmuose svarstys šias dvi šiuo metu svarbiausias aktualijas.

Vyriausybė numato iš valstybinės reikšmės miškų plotų išbraukti beveik 3,9 tūkst. hektarų (ha) miškų, patenkančių į planuojamo Kapčiamiesčio karinio poligono ir karinio mokymo teritoriją Lazdijų rajone. Pagal Aplinkos ministerijos projektą, tikslinamos Lazdijų rajono savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų ribos.

Lietuva Ukrainai per dvi tarptautines finansų institucijas skirs 15 mln. eurų paramą. Tam trečiadienį pritarė Ministrų kabinetas, pranešė Finansų ministerija. 10 mln. eurų bus skiriama per Pasaulio banko grupei priklausančios Tarptautinės plėtros asociacijos Krizės priemonės Specialią programą Ukrainai atkurti 2.0, dar 5 mln. eurų – per Europos investicijų banko (EIB) įsteigtą Europos Sąjungos fondą Ukrainai. „Ukrainiečiai šiandien kovoja ne tik už savo, bet ir už visų mūsų laisvę.

 Lietuvos smulkiam ir vidutiniam verslui bus skirta 7,5 mln. eurų pažangaus dirbtinio intelekto (DI) pritaikymui gamyboje, trečiadienį pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija. „Dirbtinis intelektas – jau dabarties, o ne ateities technologija, todėl Lietuvos verslas turi atsinaujinti pagal pasaulines tendencijas.

Per tris šių metų ketvirčius Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatorius „Amber Grid“ išdavė beveik 2,4 karto daugiau biometano kilmės garantijų nei per tą patį laikotarpį pernai, rašoma bendrovės pranešime žiniasklaidai.   Per pirmuosius devynis šių metų mėnesius Lietuvoje pagamintam biometanui išduota kilmės garantijų, patvirtinančių daugiau nei 380 gigavatvalandžių (GWh) energijos kiekį, o per tą patį laikotarpį pernai – 160 GWh.

Sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis kritikuoja sprendimą kitąmet pensijų didinimui panaudoti 9,4 proc. „Sodros“ biudžeto perviršio, nors prezidentas Gitanas Nausėda siūlė tam skirti 20 proc. Anot ministro, šis klausimas turėtų būti aptartas ketvirtadienį vyksiančioje koalicijos taryboje. „Ar ta apimtimi, ar tai siejama su „Sodros“ biudžeto pertekliaus panaudojimu, kaip prezidentas siūlė – 20 proc.

Artėjanti žiema gyventojams kelia vis daugiau klausimų: kiek teks mokėti už šildymą, degalus, elektrą ir ar nesusidursime su kai kurių išteklių trūkumu ar atleidimų vajumi? Apie galimus išbandymus ir kaip gyventojams sutaupyti šiandien laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuosime kartu su Vilniaus universiteto ekonomistais – Andriumi Jaržemskiu ir Tomu Karpavičiumi. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Kas iš tiesų vyksta tapus „Iki“ klientų valdybos nariu? Susitikimai prie bendro stalo – tik nedidelė šios veiklos dalis. Per kadenciją nariai patenka ten, kur pirkėjai paprastai neužsuka, savo akimis pamato, kas vyksta dar iki prekėms pasiekiant lentynas, išbando naujoves, vertina produktus ir siūlo, ką būtų galima keisti.

Lietuvoje veikiančioms įmonėms bus skirta iki 7,5 mln. eurų pažangiems dirbtinio intelekto (DI) sprendimams įsigyti ir diegti, trečiadienį pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM). Ministerijos teigimu, finansavimas skiriamas pagal atnaujintas kvietimo „DI sprendimų diegimas“ sąlygas. „Visos Lietuvos įmonių augimas ir aukštos pridėtinės vertės darbo vietų kūrimas neįmanomi be investicijų į pažangius DI sprendimus.

Vyriausybė trečiadienį uždegė žalią šviesą trimečio susitarimo su profesinėmis sąjungomis pakeitimams, kuriais valdžia įsipareigotų didinti algas viešojo sektoriaus darbuotojams. Ministrų kabinetas įgaliojo socialinės apsaugos ir darbo ministrę Ingą Ruginienę pasirašyti atnaujintą Nacionalinę kolektyvinę sutartį 2026–2028 metams. Joje Vyriausybė įsipareigos kartu su 2027–2029 metų trimečiu biudžetu siūlyti Seimui nuo kitų metų 45 eurais (2,5 proc.

Žemės ūkio ministerija pavedė Nacionalinei mokėjimo agentūrai pasirengti nuo spalio 16 d. pradėti mokėti 2026 m. išankstines tiesiogines išmokas pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencines priemones. Planuojama, kad jau spalį ūkininkams bus išmokėta 332 mln. eurų, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Degalų kainos pastaruoju metu vairuotojams kelia vis daugiau nerimo, todėl valdžia svarsto būdą jas suvaldyti. Prezidentas Gitanas Nausėda siūlo įtvirtinti galimybę prireikus nustatyti benzino ir dyzelino kainų lubas, tačiau šiai idėjai jau priešinasi verslo atstovai. Jie įspėja, kad bandymas reguliuoti kainas gali turėti netikėtų pasekmių rinkai ir patiems vartotojams.

Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas teigia, kad šio šildymo sezono kainas daugiausia lems kuro kainos ir oro sąlygos, todėl vilniečiams belieka tikėtis šiltos žiemos. Anot jo, savivaldybė sieks kuo labiau sumažinti išaugusių kainų poveikį gyventojams. „Šildymo kainų dinamika labai priklausys nuo kuro kainų. Šiandien mes turime spalio mėnesio kainas ir esame mažiausi pagal kainą visoje Lietuvoje. O kaip ta dinamika keisis, matysime eigoje.

Prezidentūros siūlymą įstatymu nustatyti maksimalių galimų degalų kainų mechanizmą kritikuojantys verslo atstovai teigia, kad toks sprendimas didintų neapibrėžtumą, o tai skatintų degalines kainas kelti tais atvejais, kai nustatyti ribojimai tai leistų, be to, rinkoje ilgainiui galėtų pritrūkti kuro.

Ieškant būdų papildomai didinti pensijas ir tam siūlant naudoti didesnę dalį „Sodros“ biudžeto perviršio, Finansų ministerija įžvelgia rizikų – vertina, kad tokios iniciatyvos neužtikrina tvaraus viešųjų išlaidų finansavimo, ir įspėja, jog tik laiko klausimas, kada šalies pensijų sistema ir bendras „Sodros“ biudžetas nebebus pertekliniai.  Dar pernai rudenį prezidentas Seimui pateikė siūlymą spartesniam pensijų didinimui kasmet naudoti nuo 20 iki 75 proc. „Sodros“ biudžeto perviršio.

Nacionalinė mokėjimų agentūra (NMA) spalį šalies ūkininkams išmokės 332 mln. eurų išankstinių tiesioginių išmokų, trečiadienį pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). Anot ministerijos, išmokos bus mokamos nuo spalio 16 iki lapkričio 30 dienos. Šiemet jų dalis negalės viršyti 75 proc. visos pareiškėjui priklausančios paramos sumos. „Šie metai žemdirbiams buvo kupini gamtos iššūkių, prie kurių prisidėjo ir išaugusios trąšų ir kuro kainos.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė sako, kad kitais metais vidutinė senatvės pensija šalyje, priklausomai nuo gyventojų turimo stažo, augs 10 proc. „Žadėjome, kad pensijos kitąmet augs dviženkliu procentu. Šiandien jau galiu pasakyti – vidutinė senatvės pensija 2027 metais didės apie 10,4 proc., o turintiems būtinąjį stažą – apie 10,9 proc.“ – savo „Facebook“ paskyroje trečiadienį teigė ministrė.

Lietuva paskutiniam šių metų ketvirčiui jau yra užsitikrinusi pusę reikalingo biokuro kiekio – tai 4 proc. punktais daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai, trečiadienį pranešė Energetikos ministerija. „Matome pirmuosius ženklus, kad priemonės, kurių ėmėmės rugpjūtį, veikia. Šiuo metu jau užtikrinta pusė ketvirtąjį ketvirtį Lietuvai reikalingo biokuro.

Per devynis šių metų mėnesius Lietuvoje įregistruota 105,5 tūkst. nekilnojamojo turto (NT) pirkimo-pardavimo sandorių – 8,1 proc. daugiau nei pernai tuo pat metu. Vien rugsėjį įregistruota 12,6 tūkst. NT sandorių – 15,1 proc. daugiau nei prieš metus (11 tūkst.) ir 3,7 proc. daugiau nei rugpjūtį (12,2 tūkst.), trečiadienį pranešė Registrų centras.

Ekonominės laisvės indekse Lietuva šiemet pakilo į 22 vietą iš 165 vertintų valstybių, skelbia „Verslo žinios“.  Pernai pagal šį indeksą Lietuva buvo 27 vietoje. Bendrasis Lietuvos ekonominės laisvės balas šiemet padidėjo nuo 7,65 iki 7,82 iš 10 galimų, palyginti su naujausiame leidinyje perskaičiuotais ankstesnių metų duomenimis. Šiemet iš viso buvo įvertintos 165 pasaulio valstybės ir jurisdikcijos.

Verslui nuogąstaujant, kad rugsėjį išnaudojus visą šiems metams numatytą užsieniečių įdarbinimui kvotą, neužpildytos darbo vietos gali kainuoti apie 100–150 mln. eurų nesukurto bendrojo vidaus produkto (BVP), Seimo pirmininkas pabrėžia, kad pirmiausia reikia susigrąžinti Lietuvos gyventojus, kurie išvykę, ir padėti jaunoms šeimoms, auginančioms vaikus.

Siūlant Seimui įpareigoti degalines apie pasikeitusias degalų kainas informuoti Lietuvos energetikos agentūrą (LEA) realiuoju laiku, energetikos ministras Lukas Savickas teigia, kad toks sprendimas padėtų vartotojams lengviau palyginti degalų kainas ir pasirinkti jiems tinkamiausią variantą. Pasak ministro, šiuo metu LEA skelbiamas degalų kainų žemėlapis atnaujinamas kartą per parą, nors praktika rodo, kad kainos degalinėse per dieną keičiasi daugiau nei vieną kartą.

Seniausiame buvusio „Lelijos“ siuvimo fabriko korpuse Vilniuje, Panerių g. 43, vėl prasidėjo pamaina. Šį kartą žmonės čia rinkosi ne prie siuvimo mašinų, o švęsti. Atidarymo vakaras „Paskutinė siuvyklos pamaina“ atvėrė duris „Samsung“ konferencijų centrui. Jo pasveikinti atėjo keli šimtai kviestinių svečių: renginių rinkos profesionalai, verslo bendruomenė ir ilgamečiai „Tech Zity“ klientai, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Panevėžio rajone planuojamai gynybos technologijų bendrovės „RSI Europe“ dronų gamyklai vietos gyventojai neprieštarauja, o praėjusią savaitę vykusiame susitikime su bendrovės ir savivaldybės atstovais daugiausia kalbėta apie tai, kaip projektas galėtų būti įgyvendintas kuo sklandžiau, sako Panevėžio rajono meras Antanas Pocius. „Viskas gana ramiai praėjo, galiu pasakyti.

Lietuvos elitas ir visuomenė įtakingiausiais šalies verslininkais laiko „Hanner“ įkūrėją ir valdybos pirmininką Arvydą Avulį, „Norfos“ įkūrėją ir savininką Dainių Dundulį bei Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentą Vidmantą Janulevičių, rodo trečiadienį naujienų portalo „Delfi“ skelbiami apklausos rezultatai.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas trečiadienį svarstys prezidento Gitano Nausėdos siūlymą įvesti kasdienes degalų kainų lubas ir taip kiek sumažinti dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose smarkiai pabrangusius degalus. Komiteto išvada remsis Seimas ketvirtadienį svarstydamas šalies vadovo inicijuojamą įstatymo dėl didžiausių galimų degalų kainų nustatymo projektą.

Kaune, Nemuno saloje, jau sukasi beveik 4 milijonus kainavęs apžvalgos ratas. Iš 45 metrų aukščio atsiveria dalis Kauno senamiesčio ir Naujamiesčio vaizdo. Tačiau kaip sako meras Visvaldas Matijošaitis – norėtųsi matyti daugiau. Ratas pradėjo veikti taip ir nesutvarkius reikiamų dokumentų, juos dar bandoma derinti šiuo metu. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže. Kauno meras Visvaldas Matijošaitis atvirauja, kad tikėjosi, jog pakilus į aukščiausią tašką atsivers platesnė miesto panorama.

Iki Vėlinių likus kiek daugiau nei mėnesiui, šalies prekybos centrai raitojasi rankoves: ant prekystalių jau krauna Vėlinių žvakes. Pasak kai kurių prekybininkų, plastikinės, pigesnės žvakės vietą užleidžia ilgaamžėms ir tvaresnėms stiklinėms kapų žvakutėms. Vienas prekybos tinklų skaičiuoja, kad prieš pat Vėlines įvairių žvakių parduoda net per 4 milijonus.  Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže. Žvakutes ant prieš metus išėjusio vyro kapo dega vilnietė Marina.

Prasidėjus šildymo sezonui, dažnai kyla diskusijos ne tik dėl šildymo kainų ar oro taršos, bet ir to, kaip ją veikia gyventojų pasirinktas šildymo būdas. Aplinkos ministerija (AM) nurodo, kad malkomis ir kitu kietuoju kuru Lietuvoje vis dar kūrenasi nemažai namų ūkių, o specialistai atkreipia dėmesį į neraminančius taršos rodiklius.

Artimojo mirtis šeimai gali reikšti ne tik laidotuvių išlaidas, bet ir prarastas kasdienes pajamas. Tokiais atvejais valstybė numato skirtingą paramą: vienkartinę laidojimo pašalpą, našlių ir našlaičių pensijas, o mirus žmogui dėl nelaimingo atsitikimo darbe – papildomas draudimo išmokas. Pinigai gali priklausyti ir tada, kai pats mirusysis nespėjo gauti jam paskirtos „Sodros“ išmokos. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) nurodo, kad skirtingos išmokos skiriamos skirtingiems žmonėms.

Vieniems darbuotojams dėl vienos darbo vietos tenka varžytis su dešimtimis ar net šimtais kitų kandidatų, o kitų specialistų darbdaviai taip stokoja, kad yra pasirengę siūlyti net didesnį atlyginimą, nei šie patys tikisi. Lietuvos darbo rinkoje ryškėja vis didesni skirtumai tarp profesijų. Kai kurių specialistų atlyginimai siekia 3,5–4,5 tūkst. eurų, tačiau kitose srityse darbuotojų lūkesčiai jau traukiasi.

Po visą Lietuvą nusiaubusios audros, dėl to, kad savaitėmis sėdėjo be elektros, kompensacijas už patirtą žalą gavo mažiau nei 3 tūkstančiai lietuvių. O kompensacijos vidurkis – vos 136 eurai. Dėl kompensacijos kreipėsi maždaug vienas iš dešimties, kam ji priklausytų. O kitų kompensacijų, kurias turi sumokėti už vėlavimą atkurti elektrą, ESO dar nepaskaičiavo, o kada pradės mokėti – nežinia. Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Seimas svarstys opozicinės Tėvynės sąjungos-krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūno pavaduotojo Mindaugo Lingės pateiktas įstatymo pataisas, siūlančias riboti nepilnamečiams kompiuteriniuose žaidimuose naudojamus atsitiktinio turinio pirkimus bei įpareigoti jų pardavėjus patikimai tikrinti pirkėjo amžių. Antradienį tai numatančias Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo pataisas po pateikimo palaikė 50 Seimo narių, 1 buvo prieš, 11 susilaikė.

Gavusi preliminarų neigiamą Konkurencijos tarybos vertinimą, bendrovė „Tesonet Global“ atsisakė planų įsigyti areną „Arena Vilnius“ valdančią įmonę „Star Dome“, kurią netiesiogiai valdo aviacijos verslo grupės „Avia Solutions Group“ (ASG) savininkas Gediminas Žiemelis.  Kaip antradienį pranešė taryba, rugsėjo viduryje jos ekspertai galimo sandorio dalyviams pateikė preliminarų vertinimą nurodžiusi, kad sandoris neigiamai paveiktų konkurenciją uždarų erdvių renginiams nuomos rinkoje.

Seimas nesvarstys konservatoriaus Arvydo Anušausko siūlymo šildymui taikyti lengvatinį 12 proc. pridėtinės vertės mokestį (PVM).  Seimas antradienį po pateikimo nepritarė tai numatančiai Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisai. Už jos svarstymą balsavo 27 Seimo nariai, prieš buvo 13, o susilaikė 25. Pakeitimai grąžinti iniciatoriams tobulinti.

Į Lietuvą grįžtančius emigrantus valdžia žada sutikti su piniginėmis išmokomis – šeimai, auginančiai 2 ar daugiau vaikų, gali būti skiriama iki 5 tūkst. eurų. Tačiau ekonomistas Žygimantas Mauricas tikino, kad keliais tūkstančiais eurų žmonių namo neparviliosi, o norintys grįžti emigrantai tą ir taip daro savo noru. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Valdžia dar į Lietuvą negrįžusius emigrantus užsimojo suvilioti pinigais.

Spalį šilumos energijos vidutinė kaina Lietuvoje, palyginti su rugsėju, sumažėjo beveik 6 proc. ir šiemet išliko mažiausia tarp Baltijos šalių, pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Agentūros duomenimis, spalį vidutinė šilumos energijos kaina Lietuvoje siekia 7,6 cento už kilovatvalandę – 5,82 proc. mažiau nei rugsėjį, kai šalies kainų vidurkis buvo 8,07 ct/kWh.

Vaizdo turinio platforma „Go3“ po kelių mėnesių testavimo Baltijos šalių žiūrovams pristatė prenumeratos planą, už kurį žiūrovai „atsiskaitys“ žiūrėdami reklamas. Pasak „Go3“ vadovo Baltijos šalims Tomo Burovo, kuriant šią paslaugą galvota apie žmones, kurie iki šiol už televiziją nemokėjo, ją žiūri retai arba nenori papildomos mokamos prenumeratos, rašoma pranešime spaudai.

Lietuva ir Lenkija ketvirtadienį Vilniuje pasirašys „Harmony Link“ sujungimo taško sutartį – ji nustatys galutinį būsimos sausumos elektros jungties „Harmony Link“ įgyvendinimo ir testavimo grafiką, įskaitant datą, kada vėliausiai jungtis pradės veikti.

Statybų bendrovė „Gilesta“ pradėjo beveik 1 tūkst. vietų naujos progimnazijos statybas sostinės Pavilnyje, antradienį pranešė Vilniaus vystymo kompanija (VVK).   Viešųjų pirkimų tarnybos duomenimis, sutarties su „Gilesta“ vertė siekia 26,4 mln. eurų (su PVM).  „Pavilnys sparčiai plečiasi, todėl nauja mokykla čia yra labai laukiama. Jau 2027 metų pabaigoje šio rajono šeimos galės vesti vaikus į modernią, šiuolaikišką mokyklą šalia namų.

Konkurencijos tarybai pernai spalį įpareigojus kino teatrų tinklą „Apollo“ valdančiai Estijos investicijų bendrovei „MM Grupp“ pateikti prašymą valdyti dar 2021 metais įsigytą Vilniaus „Akropolyje“ veikiantį kiną „Apollo Kinas“, taryba antradienį pranešė nedavusi leidimo sandoriui.