Verslas

Praėjusį sekmadienį elektros valandinės kainos šalyje buvo nukritusios iki -23,6 Eur / MWh, o vidutinė paros kaina siekė -2,6 Eur / MWh, skelbia Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. Bendrovės teigimu, paros kaina Lietuvos prekybos zonoje pirmą kartą istorijoje buvo neigiama. Skelbiama, kad žemiausią savaitės kainą nuo 2020 m. gegužės lėmė didelė vėjo ir saulės elektros gamyba, mažas vartojimas ir vėl veikianti „EstLink 2“ elektros jungtis.

Didelės pramonės įmonės, ypač gynybos srities, taip pat smulkesnės gamyklos, užtikrinančios valstybės saugumo ir gynybos poreikius, Lietuvoje galės įsikurti greičiau ir lengviau.    Paskutiniame pavasario sesijos posėdyje pirmadienį Seimas leido joms pradėti statybas be kai kurių leidimų, taip pat nustatė 110 mln. eurų (vietoje 100 mln. eurų) ribą, virš kurios investicijos būtų pripažįstamos didelėmis.

Šalies gyventojai gėlo požeminio vandens gręžinius galės įteisinti per ilgesnį laiką – iki 2027-ųjų gegužės pabaigos.   Seimas pirmadienį priėmė tokias Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinojo įstatymo projektą: už balsavo 83 Seimo nariai, prieš buvo vienas, o 11 susilaikė.

Nuo rytojaus Vilniuje įsigalios naujos viešojo transporto bilietėlių kainos. Nuo liepos 1 d. vienkartinis 30 minučių bilietas kainuos 1 eurą, 60 minučių – 1 eurą 25 centus. Kinta ir dalies terminuotų bei ilgalaikių bilietų kainos. Vis dėlto vilniečiai rado būdų, kaip bent dalinai pasipriešinti sistemai ir bent laikinai nepermokėti. Dėl viešojo transporto bilietėlių kainų kėlimo ir kitų taisyklių pakeitimo svarstymo metu buvo kilęs didelis skandalas – gyventojai buvo prieš kainų didinimą.

Seimui priėmus mokesčių reformą, pasipylė nauja kritika iš verslo. Verslininkai piktinasi, kad valdantieji jiems didina mokesčius, o štai ūkininkams pataikauja ir kone kasdien įvedinėja vis naujas lengvatas. Didesnius mokesčius gavę advokatai jau perspėja, kad teisybės ieškos net Konstituciniame Teisme. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.  Verslo bendruomenė piktinasi, kad valdantieji numojo ranka į jų reikalavimus nedidinti pelno ir gyventojų pajamų mokesčių.

Premjeras Gintautas Paluckas teigia, kad daugiau nei prieš dešimtmetį vystyti aplikaciją žvejams jį pakvietė verslininkas Darijus Vilčinskas, iš šio verslo jis negavęs jokios naudos. „Buvau pakviestas įgyvendinti gražią idėją, tai yra sukurti batimetrinių žemėlapių nuomos sistemą, mane pakvietė Darijus Vilčinskas įgyvendinti šį projektą“, – pirmadienį Seime žurnalistams sakė Vyriausybės vadovas. D. Vilčinską jis vadino savo draugu jau 15 metų.

Praėjusią naktį kilus gaisrui savivaldybės atliekų tvarkymo įmonės „Kauno švara“ rūšiavimo angare, įmonės atstovė sako, kad darbo tai nesutrikdys ir gyventojai atliekų tvarkymo pakeitimų nepajus. Bendrovė gaisrą taip pat sieja su galbūt neatsakingu gyventojų rūšiavimu, sekmadienio vakarą rūšiavimo linijoje degus plastiko ir popieriaus atliekoms, iš konteinerių atvežtoms po pirminio gyventojų rūšiavimo.

Premjeras, socialdemokratų lyderis Gintautas Paluckas teigia ketinantis perduoti advokatams valdyti jo turimas įmonių akcijas. „Taip, yra paruošta sutartis, yra derinamas susitarimas su advokatų viena iš teisininkų kontorų ir, kai bus tie dalykai formalizuoti, tikrai visuomenė bus informuota“, – pirmadienį Seime žurnalistams sakė jis. Jis teigė kol kas nenurodysiantis, kuriai advokatų kontorai bus perduota valdyti akcijas. Vyriausybės vadovas yra bendrovių „Emus“ ir „Garnis“ akcininkas.

Pasirodžius naujam žurnalistiniam tyrimui, kuriame keliami klausimai apie premjero verslo ryšius, pats ministras pirmininkas Gintautas Paluckas tikina – paviešinta informacija tėra samprotavimai.

 Kultūros ministerija skyrė premijas Pasvalio, Radviliškio ir Joniškio kultūros centrams. Ministro Šarūno Biručio įsakymu, jos centrams suteiktos už pastarųjų penkių metų aktyvią ir kryptingą veiklą. Skelbiama, kad Pasvalio kultūros centrui premija skirta už mėgėjų meno ir dainų švenčių tradicijų puoselėjimą ir sklaidą, taip pat už etninės kultūros ir nematerialaus kultūros paveldo populiarinimą.

 Seimas leido savivaldybėms rinkti rinkliavą už eismo ribojimus, jei vietinės reikšmės keliuose, šių kelių juostose, apsaugos zonose ir gatvėse atliekami įvairūs darbai, sandėliuojamos medžiagos ar rengiami komerciniai renginiai.  Už tai numatančias Rinkliavų įstatymo pataisas, kurias inicijavo Seimo socialdemokratų frakcijos seniūno pavaduotoja Ilona Gelažnikienė, pirmadienį balsavo 89 Seimo nariai, niekas nebuvo prieš, 7 parlamentarai susilaikė.

Seimas liberalizavo bendrovių skolinimosi iš akcininkų tvarką bei leido įmonės vadovui priimti sprendimus dėl įstatinio kapitalo didinimo. Bus suteikta daugiau įgaliojimų bendrovės vadovui, kai įmonės valdyba nesudaroma.  Už tokias Akcinių bendrovių įstatymo pataisas balsavo 67 Seimo nariai, prieš buvo vienas, o 28 susilaikė. Socialdemokratas Robertas Kaunas tvirtino ,kad pataisos leis įmonėms veikti efektyviau ir greičiau priimti sprendimus.

Seimui priėmus, o prezidentui pasirašius pagrindinių mokesčių pataisų  įstatymus, Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis sako, kad dalis verslo bendruomenės pakeitimus gali skųsti teismui. Tokio žingsnio verslas galėtų imtis, nes svarstant pakeitimus verslo asociacijos buvo eliminuotos iš teisėkūros procedūrų, o Seime svarstyti tik parlamentarų pasiūlymai, teigia LVK vadovas.

Nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovė „Hanner“ baigė derybas su statybų   įmone „Naresta“ dėl Nacionalinio stadiono Vilniuje komplekso projekto.  Kaip BNS nurodė įmonės savininkas ir vadovas Arvydas Avulis, anksčiau pradėto ir nebaigto stadiono liekanų griovimo darbus 2023 metais jau atlikusi „Naresta“ už 70 mln. eurų statys pagrindinį stadioną, dvi futbolo aikšteles bei visos teritorijos magistralinius inžinerinius tinklus.

Seimas nusprendė nuo kitų metų steigti Valstybinį kelių fondą, kuris padės užtikrinti tvarų valstybinės reikšmės kelių finansavimą. Kelių fondas veiks šalia jau egzistuojančios Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) ir ribotu laikotarpiu, kol 80 proc. valstybinės reikšmės kelių būtų atkurti ir atitiktų kokybės standartus.

Nors darbo rinkoje ryški tendencija, kai darbuotojai palieka esamas darbovietes tam, kad realizuotų save naujose srityse, vis dažniau pastebimas ir priešingas judėjimas – sąmoningas sugrįžimas į buvusias darbovietes. Prekybos tinklas „Lidl“ šią tendenciją stebi iš arti: prie komandos reguliariai prisijungia darbuotojai, kurie anksčiau jau dirbo įmonėje. Šis sugrįžimas – ne atsitiktinumas, o nuoseklaus rūpesčio žmonėmis rezultatas.

Lietuvoje įsigalėjo sveikintina politika, kai akcizai planuojami trims metams. Tai suteikia prognozuojamumo verslui, kainų vartotojams nuoseklumą bei aiškią žalingų produktų politiką. Taip pat ir daug aistrų paskutiniu metu keliančiu elektroninių cigarečių klausimu. Elektroninių cigarečių akcizas turėtų būti didinamas gan sparčiai. Seimui pritarta dėl 2026 m. 1,56 euro už 1 ml akcizo tarifo, 2027 metams – 3,91 euro už 1 ml akcizo tarifui.

„Sodros“ teigimu, pirmadienį yra paskutinė diena apsispręsti dėl kaupimo antroje pensijų pakopoje.  „(Antros pensijų kaupimo pakopos – BNS) pokyčiai įsigalios nuo kitų metų pradžios, todėl šiais metais automatinis įtraukimas į antros pakopos pensijų kaupimą vyksta pagal dabar galiojančius teisės aktus“, – pranešė „Sodra“.  D. Gerulytės teigimu, iki penktadienio sprendimo dėl kaupimo dar nebuvo priėmę apie 35 proc. gyventojų.

Vasaros savaitgaliai – puikus metas trumpoms išvykoms, o keleivių vežimo bendrovė „LTG Link“ kviečia jas planuoti dar palankesnėmis sąlygomis. Liepos mėnesio šeštadieniais – liepos 5, 12, 19 ir 26 dienomis – visiems keleiviams bus taikoma 40 proc. nuolaida vietinių maršrutų vienkartiniams traukinių bilietams, įsigyjamiems skaitmeniniais kanalais, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Nuo rytojaus, liepos 1 d., Vilniuje įsigalios nauja viešojo transporto bilietų kainodara – keisis trumpalaikių ir ilgalaikių bilietų kainos. Vienkartinis 30 minučių bilietas kainuos 1 eurą, 60 minučių – 1 eurą 25 centus. Kinta ir dalies terminuotų bei ilgalaikių bilietų kainos. „Viešasis transportas keičiasi kartu su miestu – stengiamės, kad jis būtų kuo patogesnis, modernesnis ir atitiktų vilniečių lūkesčius.

 Izraelio ir Irano kariniam konfliktui pasibaigus paliaubomis, naktį iš sekmadienio į pirmadienį atnaujintas vienas iš trijų reguliarių skrydžių tarp Vilniaus ir Tel Avivo, pranešė Lietuvos oro uostai (LTOU). „Oro bendrovė „Israir Airlines“ atnaujino reguliarius skrydžius tarp Vilniaus ir Tel Avivo. Pirmasis skrydis po pertraukos iš Vilniaus oro uosto išvyko vakar apie vidurnaktį“, – komentare BNS teigė LTOU atstovas Tadas Vasiliauskas.

Seimui priėmus mokesčių pertvarką, kurioje numatytas lengvatinis gyventojų pajamų mokestis (GPM) asmenims, užsiimantiems žemės ūkiu, „Investors‘ Forum“ direktorius Vytautas Šilinskas mato riziką, kad šia išlyga naudosis ne tik ūkininkai. „Vienas iš reformos tikslų buvo mažinti išlygų skaičių, tačiau jos metu buvo padaryta dar viena išlyga. Šioje vietoje vėl neaišku, koks tikslas ir kokios pasekmės iš to bus“, – pirmadienį „Žinių radijui“ kalbėjo V. Šilinskas.

Seimui praėjusią savaitę priėmus ir prezidentui pasirašius antrosios pensijų kaupimo pakopos reformą, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė sako, kad iki kitų metų pradžios bus parengta skaičiuoklė, pagal kurią norintieji pasitraukti iš kaupimo ir atsiimti pinigus gyventojai galės tiksliai pasiskaičiuoti galimą pasiimti sumą.

Apeliacinis teismas dar kartą turės nagrinėti 16-kos iš 25-ių banko „Luminor“ (buvęs „Nordea“) klientų, 2008 metais paėmusių banko paskolas Šveicarijos frankais, sutarčių restitucijos klausimą, nusprendė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT). LAT birželio 25 dieną panaikino Lietuvos apeliacinio teismo šių metų sausio 9 dienos nutarties dalį, taip pat pastarojo nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2024 metų rugsėjo 18 dienos sprendimo dalį, ir perdavė ją iš naujo nagrinėti Apeliaciniam teismui.

Paskutiniame pavasario sesijos Seimo posėdyje parlamentarai pirmadienį apsispręs, ar leisti be leidimo pradėti statyti dideles pramonės įmones, ypač gynybos, taip pat smulkesnes gamyklas, užtikrinančias valstybės saugumo ir gynybos poreikius.

Paskutiniame pavasario sesijos plenariniame posėdyje pirmadienį Seimas balsuos dėl 400 mln. eurų vertės Valstybinio kelių fondo steigimo. Bendrą kelių finansavimą specialus fondas padidintų iki beveik 1 mlrd. eurų.    Seime pristatydamas fondo projektą susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis teigė, kad įsteigus jį būtų pagerinta valstybinės reikšmės kelių būklė, jiems skiriamas didesnis finansavimas.

Kilus pasipiktinimui dėl socialdemokratų siūlymo skubos tvarka svarstyti į „čekiukų“ bylas įsivėlusiems politikams palankias Baudžiamojo kodekso (BK) pataisas, aistros šiuo klausimu netils ir paskutinę Seimo pavasario sesijos dieną. Nors klausimas buvo išbrauktas iš pirmadienį vyksiančio posėdžio darbotvarkės, neatmetama, kad projektas gali grįžti į darbotvarkę.

Kaip žinia, kitąmet gyventojams bus leista iš II pensijų pakopos atsiimti dalį savo sukauptų pinigų. Nepaisant to, kad iš „Sodros“ ir valstybės biudžeto įmokėti milijardai gyventojams neatiteks, jie vis tiek džiūgauja ir likti kaupime nežada. Praėjusią savaitę Seimas galutinai pritarė Pensijų kaupimo įstatymo pataisoms, pagal kurias bus atsisakyta automatinio įtraukimo į kaupimą.

Gyventojai, norintys vietoje taršaus automobilio įsigyti tvarią transporto priemonę ir už ją gauti kompensaciją, turėtų suskubti. Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) skelbia, kad tam liko tik 480 tūkst. eurų paramos. Klimato kaitos programai, kviečiančiai rinktis aplinkai draugiškesnį transportą, iš viso skirta 8 mln. eurų. APVA teigimu, jau sulaukta daugiau nei 9,3 tūkst. gyventojų paraiškų už 7,5 mln. eurų.

Ketvirtadienį Seimas patvirtino galutinius Nekilnojamojo turto (NT) mokesčio įstatymo pakeitimus. Nuo šiol keisis ne tik tai, kas turės mokėti mokestį, bet ir kaip jis bus skaičiuojamas. Skirtingai apmokestinamas bus gyvenamasis būstas ir įvairūs kitos paskirties statiniai nuo sodo namelių, poilsinių ir garažų iki ūkinių pastatų. Naujasis mokestis bus aktualus tiems, kurių būstas vertas daugiau nei 450 tūkst. eurų arba turintiems kelis NT objektus.

Valdantieji ne tik didina mokesčius, bet ir pradeda pinigų dalybas. Jie nusprendė atverti 9 milijardų eurų maišą antroje pensijų pakopoje. Patvirtinę pakopos reformą, nuo Naųjųjų metų žada atlapoti duris norintiems pasitraukti ir atsiimti sukauptus pinigus. Dešinieji perspėja, kad taip lietuviai susimažins savo būsimas pensijas, tačiau premjeras Gintautas Paluckas ragina pinigus leisti atsakingai – ne pravalgyti, o investuoti naudingiau nei tai darė fondų valdytojai.

Gyventojai dažnai turi pervesti pinigus Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI): nuo mokesčių ar rinkliavų iki akcizų ar baudų. Taigi neretai galima ir suklysti pervedant ne tą sumą, nurodant klaidingą įmokos kodą ar netinkamą pervedimo paskirtį. Kur tuomet atsiduria jūsų pinigai? Į tokią situaciją pakliuvo alytiškis Tautvydas (vardas pakeistas), kuris socialinio tinklo grupėje klausė, ką jam dabar daryti.

Nors sostinėje Nacionalinio stadiono vis dar neturime, sporto infrastruktūros plėtra sparčiai juda į priekį. Vienas naujausių to įrodymų – Justiniškėse atidarytas modernus sporto aikštynas prie Mykolo Biržiškos gimnazijos. Tai neeilinė mokyklos aikštelė, o visus metus veikianti sporto erdvė su standartinių matmenų futbolo aikšte, šildoma dirbtine danga ir šiuolaikiška infrastruktūra.

Pasaulį apėmusi žaislų monstriukų Labubu manija persikėlė ir į Lietuvą. Socialiniuose tinkluose šimtuose skelbimų žmonės klausia, kur nusipirkti išsvajotąjį besišypsantį elfą. Daugelyje užsienio šalių prie originalių Labubu parduotuvių nuo ankstaus ryto driekiasi ilgiausios eilės. Kantriai laukia norintys pagriebti bent vieną žaislą nuo akimirksniu ištuštėsiančių lentynų, ir negailintys už jį pakloti nuo keliasdešimties iki tūkstančių eurų.

Nuo kitų metų visiems Lietuvos gyventojams brangs šildymas, kadangi iki šiol centralizuotam šildymui ir malkoms taikytas lengvatinis 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas bus grąžinamas į 21 proc. Specialistai suskaičiavo, kiek dėl to skirtingų namų gyventojams vidutiniškai brangs šildymas per mėnesį, kaip ir kiek bus galima sutaupyti.

Nuo 2026 metų naudotų automobilių pardavėjams visoje Europos Sąjungoje teks įrodyti, kad jų parduodami automobiliai (ar bet kuri kita transporto priemonė) yra tinkama eksploatuoti. Tokia prievolė atsiras pagal naują ES senų transporto priemonių reglamentą (angl. ELV – End-of-Life Vehicles), kuriam 2025 m. birželio 17 d. pritarė ES Aplinkos ministrų taryba.

Seimo priimti pensijų sistemos pakeitimai įsigalios tik kitąmet, todėl dalyvavimo antroje pensijų pakopoje iki pirmadienio, birželio 30 dienos, neatsisakę gyventojai į kaupimą bus įtraukti automatiškai, teigia „Sodra“. „Visi, kurie šiais metais gavo „Sodros“ pranešimą dėl įtraukimo į pensijų kaupimą ar įmokų atnaujinimo, turi priimti sprendimą iki birželio pabaigos.

Net ir tame pačiame mieste degalų kainos gali smarkiai skirtis. Specialistai vardija, kodėl taip yra, ir įspėja vairuotojus nedaryti klaidos, kad vėliau už degalus nepermokėtumėte 20 ar 30 euro centų. „Žinių radijo“ laidoje „Žalia rodyklė“ startuolio „Unvero“ įkūrėjai Erikas Miliukas bei Edgaras Suchodolskis kalbėjo apie degalinių tinklų naudojamas taktikas, kaip yra siekiama pritraukti pirkėjus, o taip pat ir uždirbti pelno.

Visose Europos Sąjungos (ES) šalyse pradedamas taikyti Europos prieinamumo aktas. Juo numatoma, kad telefonai, kompiuteriai, elektroninės knygos, taip pat banko ir kitos paslaugos turi būti pritaikytos bei laisvai prieinamos žmonėms su negalia. Anot Europos Komisijos (EK), šis aktas svarbus žingsnis siekiant sumažinti kasdienes kliūtis, su kuriomis susiduria negalią turintys žmonės. „Apie 100 mln. žmonių ES gyvena su negalia. Prieinamumas yra būtina dalyvavimo visuomenės gyvenime sąlyga.

Alinant karščiams gyventojai ieško įvairių būdų atsivėsinti. Vieni perka ventiliatorius, kiti galvoja apie oro kondicionierius. Tačiau pastaruosius laisvai įsigyti gali toli gražu ne visi. Ir ne tik dėl kainų – tam gali prireikti tiek kaimynų sutikimo, tiek statybos leidimo. Socialiniame tinkle „Facebook“ kilo diskusija, ar galima savo buto balkone įsirengti oro kondicionierių. Vieni tikino, kad galima, svarbiausia – kad ant kaimynų nelašėtų kondensatas.

Vis daugiau žmonių, rinkdamiesi būstą arčiau gamtos ar toliau nuo miesto šurmulio, pigesne alternatyva laiko modulinius namukus, kurie gali tarnauti ne tik kaip vasarnamiai, bet ir tapti būstu visiems metų laikams. Dažnai žmonės tokius namus vadina antraisiais namais ar vasaros rezidencijomis, o kaip juos tinkamai įsirengti domėjosi TV6 laidoje „Statybų gidas“. Nekilnojamojo turto (NT) kainoms didmiesčiuose nuolat augant keičiasi ir gyventojų būsto pirkimo įpročiai.

Nuo 2026 m. lietuviams teks daugiau mokėti už karštą vandenį – Seimas nusprendė jam nebetaikyti lengvatinio pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifo ir nuo 9 proc. grįžti prie 21 proc. Ši iniciatyva buvo svarstyta kartu su mokesčių pakeitimus numatančiu paketu, skirtu užtikrinti papildomą gynybos finansavimą. Naujienų portalo tv3.lt kalbinti specialistai nurodė, kaip vertina tokį sprendimą ir kiek dėl to brangs karštas vanduo.

Skirtingų savivaldybių atstovai ragina gyventojus suskubti ir susitvarkyti savo sklypus. Kitu atveju gali būti skiriama ne tik bauda, o taip pat net 10 kartų padidėti žemės mokestis. Be to, nenustebkite, jei į jūsų namus užsuks specialistai. Štai Panevėžio miesto savivaldybė kviečia gyventojus ir bendrijas aktyviai prisidėti prie aplinkos priežiūros ir kurti tvarkingą, saugią miesto gyvenamąją aplinką.

Vasarą į pajūrį plūsta poilsiautojai, o kartu su išaugusiu žmonių kiekiu sugrįžta ir sena problema – prastas mobilusis ryšys. Šią problemą spręsti norintys ryšio operatoriai siūlo statyti papildomus ryšio bokštus, kurie padėtų užtikrinti stabilesnį ir kokybiškesnį ryšį didelio apkrovimo laikotarpiu. Tuo metu Palangos savivaldybė tvirtina, kad operatorių siūlymams kelią užkerta Aplinkos ministerijos nustatyta tokių objektų statymo tvarka.

Dešimtims ūkininkų susėdus virš parlamentarų galvų ir į Vilnių atitempus vos važiuojančius senus traktorius, Seimas nusprendė, kad ūkininkams taikys atskirus ir mažesnius nei visiems gyventojams pajamų mokesčio tarifus. Premjeras su Biudžeto ir finansų komiteto pirmininku kartoja, kad dėl mažesnio mokesčio tarifo kovoja tik turtingiausi ūkininkai, o patys ūkininkai valdžią kaltina jų skaldymu.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Šeštadienį, birželio 29 d., nuo 17 val., vėl bus atidarytas eismas per Sargėnų estakadą, esančią magistraliniame kelyje A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai. Esmas šia estakados dalimi buvo laikinai sustabdytas nuo šios savaitės pirmadienio. Remonto metu buvo atlikti pagrindiniai estakados konstrukciniai darbai – pakeltos perdangos sijos, perbetonuoti jų galai. Betonui pasiekus reikiamą stiprumą, sijos nuleistos atgal į projektinę padėtį.

Gyventojams jau netrukus bus pristatytas skaitmeninis vairuotojo pažymėjimas, o pokyčių žadama ir dar daugiau. Tiesa, specialistai įspėja – jei nuspręsite išbandyti naujovę, papildomas jūsų budrumas nepakenks, kad netaptumėte sukčių auka. Naujienų portalas tv3.lt jau rašė, kad Europos Komisija inicijavo didelio masto projektą, pagal kurį kiekvieną šalis narė turės sukurti skaitmeninę tapatybės dėklę, kuri dar vadinama skaitmenine pinigine.

Vaikai gyvenime sukelia neapsakomą džiaugsmą, bet tuo pačiu reikalauja ir daug laiko, streso ir, žinoma, pinigų. Jei tėvai išsiskiria, pykstamasi ir dėl vaikų globos, ir dėl išlaikymo sumos. Tačiau ką daryti, jei vaikui suaugus sužinai, kad jis – ne tavo? Tą teko patirti klaipėdiečiui Artūrui (vardas pakeistas), kuris po 40 metų išsiaiškino, kad buvusi žmona jam melavo ir jis visą gyvenimą augino bei išlaikymą mokėjo ne savo biologiniam sūnui. „Išsiskyrėme, kai berniukui buvo 15 metų.

Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) primena apie galimybę gyventojams, turintiems ne miško paskirties žemės sklypus, gauti paramą sklype augančių medžių savaiminukų išsaugojimui bei įtraukimui į miško žemės apskaitą, rašoma pranešime žiniasklaidai. Dėl didelio susidomėjimo kvietimas pratęstas iki kitų metų kovo.  Paramos dydis – 900 eurų už 1 hektarą Teikiama parama – tai unikali galimybė gyventojams labai tiesiogiai prisidėti prie Lietuvos miškingumo didinimo.