Naujienų portalas tv3.lt jau rašė, kad Europos Komisija inicijavo didelio masto projektą, pagal kurį kiekvieną šalis narė turės sukurti skaitmeninę tapatybės dėklę, kuri dar vadinama skaitmenine pinigine.
Pavyzdžiui, Lietuvoje jau kurį laiką atliekami bandymai, kaip šios programėlės pagalba veiktų skaitmeninis vairuotojo pažymėjimas tam, kad būtų galima atsisakyti fizinio dokumento ir ES valstybėse vairuotojo tapatybė būtų iškart atpažįstama.
„Tai iš tikrųjų yra ne tik skaitmeninės tapatybės patvirtinimo priemonė, bet ši programėlė turės dar keletą svarbių funkcijų.
Kitaip tariant, ją bus galima gauti tam tikrus asmens duomenis, kredencialus, diplomą, skaitmeninį pasą ar, pavyzdžiui, žvejo bilietą ir pan.“ – naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo Informatikos ir ryšių departamento vykdomo projekto „Potential“ vadovė Vilma Misiukonienė.
Ar gyventojų surinkti duomenys bus saugūs?
Tiesa, ne vienam gyventojui kyla ir papildomų klausimų – jeigu jie nuspręstų pasinaudoti naujove, ar jų surinkti jautrūs duomenys bus saugūs, t.ny. ar jais nepasinaudos sukčiai.
V. Misiukonienė pripažįsta, kad iššūkiai iš tiesų yra labai dideli, tačiau valstybėms keliama aukšta kartelė, kad gyventojų duomenys būtų saugūs.
„Dėl to yra numatyti tam tikri sertifikavimo mechanizmai europiniu lygiu. Tiek pačios programėlės, tiek fizinių įrenginių naudojimo – kada, su kuo, kaip galės veikti.
<...> Mes žinome, kad skaitmeninės tapatybės vagystės – vienas didžiausių kibernetinio saugumo incidentų. Ir šiuo atveju visi tiekėjai, kurie norės dalyvauti bei teikti paslaugas per dėklę, o su ja bus galima ir atsidaryti banko sąskaitą, ir daryti pavedimus, jie turės registruotis tam tikrame registre, privalės būti autorizuoti.
Vadinasi, tie nusikaltėliai, kurie ketins įsibrauti į visą tą sistemą, praktiškai ji [dėklės programėlė] prevenciškai neleis to daryti“, – kalbėjo pašnekovė.
Tuo metu bendrovės „NordSecurity“ teisininkė Emilija Beržanskaitė teigė, kad panašūs pakeitimai yra jau yra naudojami ir kitose valstybėse, pavyzdžiui, Estijoje ar Ukrainoje.
„Tai tikrai nėra visiška naujovė. Sakyčiau, jau tokių pagrindų esame matę kitose valstybėse.
Šiuo atveju didžiausia naujovė – tarpvalstybinis tokios priemonės naudojimas, kas anksčiau nebuvo užtikrinama, kadangi kiekviena valstybės narė įgyvendino savo kažkokias nacionalines priemones“, – kalbėjo E. Beržanskaitė.
Pašnekovės teigimu, Estija yra viena iš „skaitmeninių lyderių“ šioje srityje, mat panašia programėle naudojasi 98 proc. gyventojų.
„Yra tikrai skiriamas didelis dėmesys saugumui, užtikrinama, kad ta priemonė būtų sukurta saugiai. Tai tikrai, manau, Estija yra geras pavyzdys, kaip ta priemonė veikia. Tačiau tokia priemonė kol kas neveikia tarpvalstybiniu mastu, pavyzdžiui, Vokietijoje ar Prancūzijoje“, – teigė pašnekovė.
Jos vertinimu, didelę pažangą galima matyti ir Ukrainoje.
„Ukrainiečiai irgi nuo 2020 m. turi „Diia“ programėlę, kuria dabar naudojasi apie 50 proc. šalies gyventojų, t. y. apie 22 mln. gyventojų.
Tai skaitmenizuotas, pažangus projektas, o gyventojai programėlės pagalba gali pasiekti 30 skirtingų paslaugų. Pavyzdžiui kreiptis į bankus ir pasiimti paskolą“, – sakė pašnekovė.
Specialistė įspėja nedaryti šių saugumo klaidų
Vis tik E. Beržanskaitė atkreipia dėmesį, kad skaitmeninės tapatybės dėklė turėtų palengvinti gyventojų kasdienį gyvenimą, mat su šia programėlė leis naudotis skirtingomis paslaugomis.
Tačiau, pasak jos, atsipalaiduoti nereikėtų – tapatybės pasisavinimo rizika išlieka. Pavyzdžiui, tuo atveju, jei asmenys, netinkamai saugos savo prisijungimo duomenis.
„Veiksmai, kuriuos gali atlikti trečiosios šalys, tikrai gali būti kenksmingi. Manau, tikrai turėtų padidėti ir sukčiavimo incidentų“, – tokios rizikos faktorių neatmetė pašnekovė.
E. Beržanskaitės vertinimu, sukčiai gali bandyti griebtis skirtingų veiksmų prieš pačius gyventojus tam, kad galėtų gauti duomenis, kurie būtų laikomi dėklėje. Pavyzdžiui, piktavaliai gyventojams gali pradėti siuntinėti elektroninius pranešimus.
„Rekomendacijos, manau, yra labai panašios, kaip ir naudojantis su bet kokiu kitu elektroniniu sprendimu.
Būtina naudoti sudėtingą slaptažodį, juo nesidalinti, reikalingas ir biometrinis autentifikavimas ne tik pačios programėlės, dėklės, bet ir jūsų telefono, nes programinė įranga talpinama mobiliajame įrenginyje, žinoma, nereikia dalintis slaptažodžiais“, – vardijo pašnekovė.
Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad nors dėklė turėtų numatyti didelę kontrolę, su kuo jie gali dalintis programėlėje esančiais duomenimis, kritiškumo ir budrumo prarasti vis tiek nevalia.
„Tikrai rekomenduočiau visiems vartotojams susipažinti, kaip ta dėklė veiks, kokius duomenis bus galima talpinti. Ir nesidalinti duomenimis su paslaugų teikėjais, kurie prašo informacijos pertekliniu būdu.
Pavyzdžiui, jeigu paslaugų teikėjas prašys patvirtinti jūsų amžių, ar jūs pilnametis, tai yra technologinių priemonių patvirtinti būtent šį faktą, t. y. nereikia dalintis jūsų gimimo data“, – patarė pašnekovė.
Nutekinamų duomenų skaičius didėja
E. Beržanskaitė pripažįsta, kad kiekvienas metais sukčių atakų skaičius didėja, o kartu – ir nutekinamų duomenų.
„Tačiau gerėja ir būdai, kaip kovoti su sukčių atakomis. Taip pat daugiau dėmesio skiriama švietimui, įmonės suinteresuotos apsaugoti savo sistemas, produktus ir paslaugas.
Tai, sakyčiau, nors atakų daugėja, bet kartu mes į tai reaguojame“, – dėmesį atkreipė pašnekovė.
„NordSecurity“ bendrovės duomenimis, 2024 m. buvo atliktas tyrimas, kuris atskleidė, kad buvo nutekinta 5,5 mlrd. vartotojų prisijungimų, t. y. 8 kartus daugiau negu 2023 m.
„Daugiau nutekintų duomenų atsiranda „tamsiajame internete“, kur galima nusipirkti duomenų bazes su 16 GB vartotojų prisijungimų vos už vieną dolerį. Negana to, dirbtinio intelekto pagalba sukčių atakos sudėtingėja, tampa labiau kompleksiškesnės, apgavystes tampa žymiai sudėtingiau atpažinti.
<…> Reikia suprasti, kad duomenų saugumo užtikrinimas – tai visos visuomenės, ekosistemos atsakomybė. Šiuo atveju – skaitmeninės tapatybės dėklės kūrėjui ir valstybei, kuri prižiūri tos dėklės kūrėjus. Taip pat ir pačiam vartotojui, kuris turi apsaugoti savo įrenginius, suprasti, kokios yra saugumo grėsmės“, – kalbėjo E. Beržanskaitė.
Baudų už eismo taisyklių pažeidimus išvengti nepavyks?
V. Misiukonienė naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ paaiškino, kad skaitmeninės tapatybės dėklė leis pasiekti įvairiausias paslaugas Europos Sąjungos (ES) mastu.
Pavyzdžiui, Lietuvoje jau kurį laiką atliekami bandymai, kaip šios programėlės pagalba veiktų skaitmeninis vairuotojo pažymėjimas tam, kad būtų galima atsisakyti fizinio dokumento ir ES valstybėse vairuotojo tapatybė būtų iškart atpažįstama.
„Tai iš tikrųjų yra ne tik tavo skaitmeninės tapatybės patvirtinimo priemonė, bet ši programėlė turės dar keletą svarbių funkcijų.
Kitaip tariant, ją bus galima gauti tam tikrus asmens duomenis, kredencialus, diplomą, skaitmeninį pasą ar, pavyzdžiui, žvejo bilietą ir pan.“, – kalbėjo pašnekovė.
Pavyzdžiui, jeigu jus Lietuvoje ar kitoje ES valstybėje sustabdys policija ir paprašys jūsų asmeninių dokumentų, pasak V. Misiukonienės, skaitmeninės tapatybės dėklės pagalba tokius duomenis galėsite pateikti tiesiog naudojantis programėle.
„Ir ketvirta funkcija – kvalifikuotas el. parašas. Galima bus pasirašyti kontraktus ar kitus dokumentus būtent šito instrumento pagalba.
Ir aš manau, kad tai yra labai reikšmingas pokytis. Todėl, kad šita programėlė, skaitmeninė tapatybės dėklė yra skirta ne tik fiziniams, bet ir juridiniams asmenims“, – svarstė V. Misiukonienė.
Be to, skaitmeninės tapatybės dėklės pagalba, pašnekovės teigimu, taip pat bus galima be vargo kirsti patikros zoną oro uostuose.
„Iš esmės, tai yra tikrai labai svarbus demokratijos instrumentas. Mano giliu įsitikinimu, tokia priemonė ateityje galėtų leisti atiduoti savo balsą rinkimų metu“, – apie galimus pokyčius ateityje kalbėjo ji.
Iki šiol vairuotojai, keliaudami po skirtingas ES valstybes automobiliu, sugeba išvengti administracinės atsakomybės.
Kitaip tariant, jei vairuotojų padarytą Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimą kitoje ES šalyje užfiksavo tik kameros, bet nesustabdė tos šalies pareigūnai, labai gali būti, kad baudos išvengsite, t. y. kai kurios valstybės neturi efektyvių mechanizmų, kad išieškotų paskirtą baudą per kitos šalies institucijas.
Vis tik skaitmeninės tapatybės dėklės atsiradimas vis dar egzistuojančią spragą, panašu, panaikins.
„Mes prieiname prie naujo požiūrio, kur tam tikras duomenų perdavimas ir sąveikumas bus užtikrintas tarpvalstybiniu lygiu.
Tai šiuo požiūriu, jeigu vairuotojas padarė kažkokį nusižengimą, pavyzdžiui, vairuodamas Vokietijoje, tai tie duomenys atsispindės tam tikrame europiniame registre ir jau galbūt jo teisė bus suspenduota tam tikram laikui. Vadinasi, jis jau kitoje valstybėje galbūt negalės išsinuomoti automobilio.
Šie dalykai, be abejo, jie bus. Tai ne per vieną dieną, tai yra tam tikras procesas“, – kalbėjo V. Misiukonienė.
Pokyčiai lauktų ir perkant vaistus ar vykstant į techninių apžiūrų centrus
Pašnekovė pasakoja, kad be skaitmeninio vairuotojo pažymėjimo vairuotojai gali tikėtis ir dar vienos naujovės transporto srityje, pavyzdžiui, važiuojant į techninių apžiūrų centrus.
V. Misiukonienės vertinimu, vairuotojams nereikėtų su savimi vežtis atskirų dokumentų, o pakaktų tik pasinaudoti programėle.
„Visiškai neseniai viename iš mūsų projekto renginių Europos Komisija pristatė naujai ateinantį reglamentavimą, kur mes jau turėsime ne tik skaitmeninį vairuotojo pažymėjimą, bet ir skaitmeninį, techninį pasą, transporto priemonės pažymėjimą.
<...> Čia bus galima jau pridėti ir transporto priemonės draudimo polisą, matyti jo statusą. Galbūt sveikatos patikrinimą, vairuotojo pažymėjimą. Ir visa tai, kaip visas paketas, galės būti naudojamas transporto sektoriuje“, – apie galimą skaitmenizacijos procesą kalbėjo pašnekovė.
V. Misiukonienė taip pat atkreipia dėmesį, kad ateityje galėtų atsirasti ir el. receptas. O tai, pasak jos, palengvintų gyventojų galimybę įsigyti vaistus ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio valstybėse.
„Paskambinau gydytojui, jis išrašo receptą, nueinu į vaistinę ir nusiperku. Man nereikės [kitoje ES šalyje] eiti pas vietinį gydytoją ir mokėti jam už suteiktą paslaugą, prašyti, kad jis išrašytų vaistų, kurie yra receptiniai“, – kalbėjo pašnekovė.
Visą laidos „Dienos pjūvis“ įrašą galima išgirsti vaizdo įraše, esančiame šio straipsnio pradžioje.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
