Verslas

Siekiant užtikrinti efektyvų Europos Sąjungos (ES) sankcijų įgyvendinimą, penkių šalių – Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos ir Suomijos – muitinių vadovai pasirašė susitarimą dėl vienodų kontrolės priemonių taikymo. „Lietuvos muitinė siekia, kad vienodos ir griežtos priemonės dėl sankcijų įgyvendinimo būtų taikomos visose Europos Sąjungos valstybėse.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė žada registruoti pataisas dėl mokesčio lošimų verslui padidinimo dviem procentiniais punktais.   „Parengiau ir šiandien registruosiu pasiūlymą įstatymo projektui, kad būtų padidintas azartinių  lošimų mokestis nuo 20 iki 22 proc. Tokiu būdu būtų galima surinkti apie 4,4 mln. eurų papildomų pajamų ir tas lėšas būtų galima nukreipti socialinės reklamos sklaidai siūlant žmonėms atsisakyti lošimų“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė G. Skaistė.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) vadovas Vidmantas Janulevičius sako, kad „Achemos“ potencialų pardavimą vengrų energetikos įmonei „MET Group“ turėtų patikrinti ir įvertinti Lietuvos institucijos. Anot jos, svarbu, kad išliktų darbo vietos ir konkurencinga įmonė šalyje. „Achemos“ situaciją sunku komentuoti, nes yra smulkių ir vidutinių akcininkų, ir tai yra jų apsisprendimo teisė, ką jie daro su savo akcijomis. Bet mums, ir LPK, ir visai Lietuvai ši įmonė labai svarbi.

Sostinės savivaldybės valdomos šilumos tiekimo įmonės Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) pajamos praėjusiais metais mažėjo 10,4 proc. iki 249 mln. eurų, o grynasis pelnas išaugo 146,8 proc. iki 30,7 mln. eurų.

Ekologija žodį žino ir didelis, ir mažas. Kad tai sveika ir naudinga žinome visi, tačiau norime pakalbinti vaikus, kurie auga ekologiniame amžiuje, kuriame apstu ekologiškų produktų, kas tai yra ir ar žino, kokią vertę kuria ekologija tiek žmogui, tiek visam pasauliui. Kviečiame pažiūrėti! www.pienasvaisiai.lt    www.facebook.

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos opozicija surinko parašus, kad penktadienį būtų sušauktas neeilinis tarybos posėdis, kuriame siūlys atšaukti vasario mėnesį tarybos priimtą sprendimą dėl Daugiafunkcio komplekso, į kurį įeina Nacionalinis stadionas, statybos ir skelbti naują rangos konkursą. Pasak opozicijos lyderio Artūro Zuoko, Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) išvados parodė, kad statant stadioną galima būtų sutaupyti mažiausiai 2 mln.

Seimas ketvirtadienį pripažino elektros tinklų nuo Panevėžio iki Darbėnų sujungimą ypatingos valstybinės svarbos projektu.  Už tai balsavo 89 Seimo narių, prieš buvo vienas, o susilaikė keturi.   Projektą sudarys naujų elektros perdavimo linijų – apie 170 kilometrų ilgio 330 kV Darbėnai–Varduva–Mūša bei 72 kilometrų ilgio 330 kV Panevėžys–Mūša – statyba, taip pat 330 kV transformatorių pastotės „Varduva“ statyba.

Pastaruoju metu net būsto rinkos apžvalgos pradedamos nuo karo grėsmės aspekto, lyg ta grėsmė būtų atsiradusi ką tik ir tapusi neišvengiama. Strateginės komunikacijos, psichologinių operacijų ir kovos su propaganda ekspertai vienbalsiai sako: šis naratyvas dėkingas tik vienai pusei šiuo metu. Iš verslo pusės – apmaudu, nes tai trukdo pasiekti tikslų, o ekonomikos augimu esame suinteresuoti visi.

Skaitmeninių paslaugų bendrovė „Bitė Lietuva“ atidarė naujo koncepto saloną, dar labiau pritaikytą klientams su judėjimo, klausos ir regos negalia. Vilniaus prekybos ir pramogų centre „Akropolis“ esančio salono atidarymo renginyje dalyvavę paralimpiečiai ir žmonių su negalia organizacijų atstovai teigia, kad Lietuvoje itin opi klientų su negalia kokybiško aptarnavimo problema, vis dar trūksta jiems pritaikytų parduotuvių bei paslaugų teikimo vietų, teigiama pranešime žiniasklaidai.

„Šiaulių bankas“ gerina Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo 2024 m. prognozę iki 2 proc., o 2025 m. numato 2,7 proc. sieksiantį augimą. Kaip teigia „Šiaulių banko“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė, pirmojo šių metų ketvirčio rezultatai nuteikė optimistiškai. „Geriname prognozę nuo 2023 m. rudenį paskelbto 1,8 proc. augimo“, – ketvirtadienį vykusio „Šiaulių banko“ prognozių pristatymo metu teigė I. Genytė-Pikčienė.

Retas žino ar galėtų įvardinti bent vieną lietuviškų vynuogių rūšį ar vyno pavadinimą. Tačiau iš tiesų mūsų šalyje yra ne viena dešimtis tikrų vyninių vynuogių augintojų ir bent kelios vietos, kuriuose galima nusipirkti ir paragauti tikro lietuviško vynuogių vyno. Palyginti su kitomis šalimis, Lietuvoje vyninių vynuogių auginimas yra gana nauja žemės ūkio šaka. Tačiau kiekvienais metais atsiranda bent keli nauji vynuogių augintojai.

Seimas ketvirtadienį nebalsuos dėl naujos tvarkos, pagal kurią nuo kitų metų būtų skiriamos subsidijos jaunoms šeimoms, norinčioms įsigyti būstą regionuose. Dėl pataisų parlamente yra likęs paskutinis balsavimas.   Kaip BNS sakė Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė, planuoto pataisų priėmimo nebus – klausimas bus išbrauktas iš plenarinio posėdžio darbotvarkės.   „Panašu, kad jų (pataisų – BNS) dar turėsime. Čia dar ne visos. Todėl darome pertrauką.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė siūlo lošimų organizatorių mokamą 20 proc. tarifą pakelti iki 22 proc. Anot ministrės, iš padidinto mokesčio surinkti 4,4 mln. eurų būtų skirti socialinės reklamos, siekiančios kovoti prieš žalingus įpročius, sklaidai. „Ieškant geriausio rezultato bei siekiant mažinti žalingos reklamos kiekius ir padidinti socialinės reklamos, skatinančios žmones atsisakyti žalingų įpročių, aš parengiau ir šiandien registruoju pasiūlymą įstatymo projektui.

Lietuvoje gyventojams yra suteikta apie 250 tūkst. būsto paskolų. Tačiau tik 50 iš tokių paskolų buvo refinansuotos. Taigi, net kai rinkoje sumažėja paskolų palūkanos, nemažai turinčių paskolas ir toliau jas moka didesnes. Imant būsto paskolą, dalį jos bendrų palūkanų sudaro banko marža – mokestis jam už pinigų paskolinimą. Net jeigu šiuo metu jis yra didesnis, nei siūlo kiti bankai, retas į juos kreipiasi dėl paskolos refinansavimo ir mažesnių mokesčių.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad minimali mėnesinė alga (MMA) kitais metais turėtų viršyti tūkstantį eurų. Anot jos, šiuo metu dėl MMA dydžio prasidėjusios diskusijos Trišalėje taryboje ir politikė tikisi, kad darbdaviais ir darbuotojams pavyks rasti sutarimą šiuo klausimu. „Šiuo metu Lietuvos bankas pateikęs paskaičiavimą pagal formulę, kaip galėtų atrodyti MMA, jeigu išlaikytume tą pačią formulę, kuri buvo laikoma baze diskusijai ankstesniais laikotarpiais.

Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai kraunasi rekordinius pelnus, bet kai kurie jų toliau uždarinėja aptarnavimo skyrius rajonuose. Dalis gyventojų dėl to patirs nepatogumų ir papildomų išlaidų. Tačiau bankų atstovai atrėžia – esą net ir tokiu atveju paslaugos gali būti suteikiamos skirtingais būdais. Lietuvos bankas pranešė, kad komerciniai bankai, neaudituotais duomenimis, pernai uždirbo 986 mln. eurų grynojo pelno – du kartus daugiau nei 2022 metais (491 mln.

Seimas lauks Vyriausybės išvados dėl parlamentarų pradėtų svarstyti pataisų, kuriomis iš valstybinių viešųjų pirkimų siūloma eliminuoti verslus, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai remia agresiją prieš Ukrainą – veikia Rusijoje ar jos okupuotose teritorijose, arba yra susiję su tokiomis įmonėmis.

Trečiadienį vykusios Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų (VPPAR) generalinės asamblėjos metu apdovanoti labiausiai nusipelniusios bendrovės ir prie verslo klimato gerinimo prisidėję verslai. VPPAR konkurso apdovanojimo, kaip 2023 m. „Metų inovatyviausia įmonė“ nusipelnė kosmetikos bendrovė „Oda.

Iš pradžių gali atrodyti, kad pavalgyti kavinėje ir pabėgti nesusimokėjus nėra taip paprasta. Vis tik nemažai lietuvių tuo užsiima netgi reguliariai – brangiais patiekalais ir gėrimais vaišinasi nemokamai. Restoranų tinklai neslėpė, kad dėl tokių asmenų susidaro nemenkos sumos. Pavyzdžiui, viename restoranų tinkle klientai šiemet nesusimokėjo 6 kartus, o sumos svyravo nuo 35 iki 99 eurų.