Verslas

Vilniuje, Fabijoniškėse, ketvirtadienį oficialiai pradėtos naujo baseino statybos. Aštuonių takelių 25 metrų ilgio baseiną numatoma užbaigti per metus. Parengiamieji statybų darbai vyksta jau kelias savaites. Juos vykdo konkursą laimėjusios bendrovės „Irdaiva“ bei „Statybų kodas“ Meras Remigijus Šimašius žada, kad naujame baseine nemokamai mokytis plaukti galės visi miesto antrų klasių moksleiviai. „Galbūt daugelis nežino, kad vaikų nuskęsta per metus daugiau, nei žūva keliuose.

Palangoje pinga centralizuotai tiekiamas geriamasis vanduo – tokį sprendimą Savivaldybės taryba priėmė ketvirtadienį. Nuo rudens, rugsėjo 1 dienos, įsigaliosianti naujoji kaina gyventojams leis sutaupyti – geriamasis vanduo atpigs 5 procentais.

Rugpjūčio mėnesį po remonto duris atversiančioje Vilniaus Mindaugo g. „Maximoje“ įsikurs 23 įvairias prekes ir paslaugas siūlančios prekybos vietos. Iš jų 7-ios bus visiškai naujos, o daugelis prieš remontą veikusių prekybos erdvių grįžusiems pirkėjams prisistatys iš pagrindų atsinaujinusios. Žadama, kad  veiks 3 kavinės, medicinos klinika, grožio vaistinė ir net gyvūnų kirpykla.

Sporto aistruoliai artėjanių Europos krepšinio čempionato rungtynių turėtų laukti dar labiau – pirmą kartą čempionato istorijoje Lietuvoje, svarbiausios pirmenybių rungtynės bus rodomos HD raiška ir žiūrovai galės jas matyti per vaizdo transliacijų internetu platformą „Viaplay“. Pirmąsias čempionato varžybų transliacijas krepšinio sirgaliai galės stebėti jau rugpjūčio 4–5 dienomis, kuomet Lietuvos vyrų rinktinė dalyvaus kontrolinių rungtynių turnyre Klaipėdoje.

Renkantis prekes nepraraskite budrumo. Tokią žinutę siunčia lietuvis dalindamasis įrašu socialiniame tinkle. Šis beje sulaukė didžiulio ažiotažo ir ne vien dėl nebuvusių akcijų. Socialinėje erdvėje „Facebook“ vakar ėmė plisti vaizdo įrašas, kuriam vaikinai užfiksuoja raudonai pažymėtas akcijas ledams vienoje „Maximos“ parduotuvėje. Tiesa, pačių ledų šaldytuve nerasta. Vaizdo įraše girdisi, kad viena moteris teigia, jog tokia pati situacija ir su lašiša.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad šiandien institucija pasirašė sutartį su įmone UAB „Algoritmų sistemos“, laimėjusia viešųjų pirkimų konkursą kasos aparatų kvitų žaidimui organizuoti. Konkursą laimėjusi įmonė turės užtikrinti galimybę gyventojams Žaidimo internetiniame tinklalapyje užregistruoti kasos aparatų kvitus bei naudojant programinę įrangą su atsitiktinių skaičių generatoriumi išrinkti Žaidimo laimėtojus.

„Širdis nusirito į kulnus“ – taip būtų galima nusakyti išgąstį, kurį patiriame supratę, kad turbūt praradome savo išmanųjį telefoną. Jungtinėje Karalystėje organizacijos „Physiological Society“ atliktas tyrimas atskleidė, kad stresas, kurį žmonėms sukelia išmaniojo telefono praradimas, beveik prilygsta teroro atakos baimei. Telefono iš akių stengiamės nepaleisti ne tik dėl įrenginio vertės ar jame sukauptų kontaktų.

Finansų ministerija peržiūri prekes ir paslaugas, kurioms galėtų būti taikomas mažesnis pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas. Kol kas neaišku, kokioms prekėms ir paslaugoms būtų taikomi 5 procentai PVM. Ministerija neatskleidžia, ar tarp tų produktų bus ir maisto prekės. Ekspertai sako, kad lengvatinis maisto produktų apmokestinimas būtų labai rizikingas sprendimas.

Vilniaus taryba trečiadienį pritarė 21,64 mln. eurų vertės sostinės gatvių apšvietimo tinklų modernizavimo projektui. Tarybai vienbalsiai pritarus, modernizacijos projektą įgyvendins savivaldybės kontroliuojama įmonė Vilniaus gatvių apšvietimo elektros tinklai (VGAET). „Modernizavimas išsidėliotų per trejus metus, atsiperkamumas yra labai aiškus to projekto: tai ir ekonominė grąža, ir gamtai grąža, ir miesto estetika didesnė.

Sostinė pirmoji regione patvirtino mažinanti geriamo vandens kainą vilniečiams penktadaliu – tai šiandien nusprendė savivaldybės Taryba. Tikimasi, kad naujos „Vilniaus vandenys“ paslaugų kainos įsigalios rudenį, kai tik naująsias kainas savo klientams patvirtins ir likusios regiono savivaldybės – Vilniaus rajono, Šalčininkų ir Švenčionių.

Vilniaus miesto savivaldybės taryba pritarė valdančiųjų siūlymui per trejus metus skirti apie 2,1 mln. eurų skrydžių į vieną pagrindinių Londono oro uostų rinkodarai - tikimasi, kad tai pritrauks didžiausią Jungtinės Karalystės vežėją „British Airways“. Už valdančiųjų parengtą rezoliuciją trečiadienį balsavo 35 nariai, prieš balsavusių nebuvo, 5 tarybos nariai susilaikė.

Klaipėdos uoste dėl aplinkosaugos reikalavimų stringant iš Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ir kitų šalių importuotų daužtų automobilių muitinės procedūroms, Aplinkos ministerija ketina sušvelninti jų sąlygas. Nuo liepos taikoma nauja naudojimui netinkamų automobilių įvežimo tvarka. Pagal ją iš JAV ar kitų trečiųjų šalių atplukdyto automobilio taisymo išlaidoms viršijus 50 proc.

Klaipėdos uostas laukia Susisiekimo ir Energetikos ministerijų pagalbos, skiriant finansavimą aukštos įtampos elektros linijai per Kuršių neriją pakeisti povandeniniu elektros kabeliu. 110 kilovoltų elektros perdavimo linija, kuria perduodama elektra Neringos vartotojams, trukdo laivybai, potencialiai uosto plėtrai, ją dažnai kliudo pramoginiai laivai, dėl to bendrovei „Litgrid“ ją reikia nuolat remontuoti.

Pastaruoju metu vis sparčiau augantys atlyginimai skatina gyventojus plačiau atverti pinigines. Augantys atlyginimai ne tik didina gyventojų išlaidas, bet ir keičia vartojimo įpročius. Vis mažesnę dalį pajamų išleidžiame maistui, vis didesnę – kultūrai, pramogoms ir grožio paslaugoms. Atlyginimai aukštyn – vartojimas iš paskos Atlyginimų augimas Lietuvoje įsibėgėja ir, panašu, kad greitu metu sustoti neturėtų. Praėjusiais metais vidutinis atlyginimas (atskaičius mokesčius) ūgtelėjo 8,3 proc.

Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) artimiausius ketverius metus vadovaus Edita Janušienė, iki šiol Lietuvos banke dirbusi vyriausiąja auditore. Finansų ministras Vilius Šapoka trečiadienį pasirašė įsakymą, kuriuo VMI vadove paskyrė konkursą laimėjusią E.Janušienę. Pareigas ji pradės eiti liepos 28 dieną, pranešė ministerija.

Poros kambarių butas vos už 7 tūkst. eurų. Taip, tai visiškai įmanoma ir visai šalia Lietuvos. Kasmet tokios kainos į Liepoją bei kitus Latvijos pajūrio miestus pritraukia vis daugiau lietuvių. Lietuvos pajūryje nekilnojamasis turtas (NT) tikrai ne visiems įkandamas, tad vis dažniau lietuviai pradedi dairytis į Latvijos pajūrį. Tai pastebi tiek Latvijos, tiek Lietuvos NT ekspertai. Turtas pigus, bet ar kokybiškas? Peržvelgus skelbimus matyti, kad būstas Liepojoje bei Papėje itin pigus.

Tarptautinės „Sports Direct“ grupės sporto ir laisvalaikio prekių tinklą „Sportland“ valdančiai bendrovei „Sportland LT“ leista įsigyti komercines patalpas sostinės Gedimino prospekte - jose iki šių metų gegužės veikė Didžiosios Britanijos mažmeninės prekybos tinklo „Marks & Spencer” parduotuvė.

Būdamas 41 metų Linas Budrys pateko į  košmarą: neteko darbo, prasmego skolose ir buvo išspjautas iš darbo rinkos, kaip per senas. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba skambina pavojaus varpais – Lietuvos darbdaviai pageidauja darbuotojų iki 35 metų.  Linas Budrys su giliu atodūsiu prisimena beviltišką situaciją, kurioje atsidūrė prieš 6 metus, kai neteko darbo Lietuvoje. 13 metų vilnietis dirbo Vilniaus Šeškinės poliklinikoje direktoriaus pavaduotoju ūkio administracijos reikalams.

Vyriausybė galėtų suvienodinti žemės ūkio bendrovių ir ūkininkų ūkių apmokestinimą, kad sąlygos visiems būtų „vienodai geros“, sako Seimo pirmininkas. „Dabar yra tokios dvi skirtingos formos, ir jos skirtingai apmokestinamos - žemės ūkio bendrovės moka mokesčius kaip eilinis juridinis asmuo, ir vieni kitiems sako, kad jūs esate lengvesnėse sąlygose.

Finansų ministras Vilius Šapoka pranešė, kad laikinai - nuo rudens iki metų pabaigos - bus grąžinta 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata šildymui. Kokia ji bus nuo 2018-ųjų, kol kas neskelbiama. „Mano pozicija nesikeičia, kad iki šių metų pabaigos nuo rudens tas tarifas galėtų būti 9 procentai. Dėl Europos Sąjungos reikalavimų, kadangi galime turėti tik du lengvatinius tarifus.

Lietuviai nori žiūrėti užsienio serialus ir krepšinį, estai yra didžiausi sporto transliacijų mėgėjai, o latvius labiausiai sudominęs filmas – erotinė juosta. Tokias įžvalgas leidžia daryti pirmuosius veiklos metus Baltijos šalyse mininčios vaizdo transliacijų internetu platformos „Viaplay“ tyrimas. Jame analizuojami 110 metų arba 58 mln. minučių, žiūrovų praleistų prie ekranų, žiūrint filmus, serialus, tiesiogines sporto transliacijas, dokumentiką ir animaciją, trukmės duomenys.

Latvijos parlamentui svarstant vyriausybės patvirtintus mokesčių įstatymų projektus, Finansų ministerija pateikė siūlymą dėl dar spartesnio alkoholio bei tabako akcizų didinimo. Finansų ministerija siūlo nuo 2018 metų vidurio nustatyti tokio dydžio akcizus alkoholiniams gėrimams, alui ir tabako produkcijai, kurie pagal vyriausybės patvirtintas įstatymo pataisas įsigaliotų metais vėliau, o 2019-aisiais įsigaliotų akcizo tarifai, kurie dabar planuojami 2020 metais.

Valstybines miškų urėdijas suvienysianti įmonė Valstybinių miškų urėdija galėtų įsikurti Panevėžio rajone, siūlo Aplinkos ministerija. Ministerija artimiausiu metu ketina kreiptis į Panevėžio rajono savivaldybę, prašydama panaudos būdu suteikti patalpas. „Tikimės, kad rugpjūčio pabaigoje Panevėžio rajono savivaldybės taryba pritars patalpų skyrimui. Darbuotojai į centrinę būstinę turėtų keltis palaipsniui iki 2019 m. Čia dirbs apie 150 žmonių.

Didžiausia Baltijos šalyse elektroninė komercinė bendrovė „Pigu.lt“ jau po poros metų gali iškeliauti iš Lenkijos bendrovės MCI, o vienas iš svarstomų būdų – tai padaryti per viešą akcijų siūlymą (IPO). Kaip rašo „Verslo žinios“, ekspertų tokie planai nestebina, jie tik dvejoja dėl ėjimo į Varšuvos biržą tikslingumo. BNS primena, kad Lenkijos „MCI Management“ valdomas fondas „MCI.PrivateVentures 1.0“ 2015 metų liepos pabaigoje už neskelbiamą sumą įsigijo 51 proc. „Pigu“ akcijų. Dar 26 proc.

 Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis antradienį rengia pasitarimą dėl Vyriausybės siūlomų mokesčių pakeitimų. Į susitikimą premjeras pakvietė finansų, žemės ūkio, socialinės apsaugos ir darbo bei ūkio ministrus, BNS sakė premjero atstovas spaudai Tomas Beržinskas. Pasitarime bus aptarti įvairių įstaigų ir organizacijų gauti pasiūlymai, jų galima įtaka biudžetui. „Pasitarimas skirtas mokesčių ir socialinės sistemos tobulinimo klausimams.

Lietuvoje plinta naujas mokestis daugiabučių gyventojams. Praėjusio mėnesio sąskaitose Raseinių rajono gyventojai išvydo mokestį už valstybinės vejos pjovimą. Valdžia siūlo rinktis: arba pjaunate žolę šalia daugiabučių patys, arba mokate pinigus: kas mėnesį nuo trijų iki dvylikos eurų. Raseiniškė Roma rodo mokesčių sąskaitas už birželio mėnesį.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) siūlo automatizuoti kai kuriuos neįgalumo ir darbingumo lygio nustatymo procesus, aiškiau reglamentuoti, kada asmuo privalo dalyvauti, o kada užtenka medikų pažymų nustatant jo neįgalumo ar darbingumo lygį. STT siūlo, kad pirmą kartą nustatant asmens neįgalumo ar darbingumo lygį, asmens dalyvavimas ar jo apžiūra namuose (ligoninėje) visais atvejais būtų privalomi.

Lietuvoje praėjusį savaitgalį į laukus išvažiavo ūkininkų kombainai ir prasidėjo javapjūtė. Šiemet dėl šalto ir lietingo pavasario ji vėluoja maždaug savaitę. „Javapjūtė prasidėjo savaitgalį. Žieminiai miežiai buvo kuliami intensyviai ir pradėta kulti žieminius rapsus. Pirmadienio dienos orai javapjūtę sustabdė ir neaišku, kokiam laikotarpiui. Visa savaitės pradžia numatyta lietinga, tad kombainai stovės. Išlindus saulei ir sušilus orui vėl kombainai pajudės.

Kam gali patikti mokėti didesnius mokesčius? Su entuziazmu naujus ar padidintus esamus mokesčius gali priimti tik tie, kurie jokių mokesčių nemoka, o iš valstybės biudžeto gauna daug. Kaip žinia, tokių laimingųjų beveik nėra. Vis tik be mokesčių valstybė funkcionuoti negalėtų – lėšos reikalingos ir krašto apsaugai, ir viešosios tvarkos užtikrinimui, ir švietimui, ir sveikatos apsaugai ir daugybei kitų svarbių funkcijų.

Alkoholio akcizų pajamos, kovą smukusios dėl gerai išaugusių tarifų, atsigauna ir nuosekliai didėja jau trečią mėnesį iš eilės, tačiau vis dar nesiekia praėjusių metų lygio. Pardavimai taip pat mažesni. Ar tai reiškia, kad lietuviai pradėjo gerti mažiau?  Pirmąjį pusmetį labiausiai sumenko didmeniniai alaus pardavimai - 14,3 proc., vyno realizuota 0,4 proc. mažiau, spiritinių gėrimų - 14,4 proc. daugiau. Birželį, palyginti su gegužės mėnesiu, alaus realizuota 0,8 proc.

Abu Astravo atominės elektrinės (AE) reaktoriai pradės veikti 2020 metų vasarą, pranešė jėgainę statančios Rusijos valstybinės branduolinės energetikos korporacijos „Rosatom“ vadovas Aleksejus Lichačiovas. „Vakar elektrinėje dirbome visą dieną, aptarėme darbus. Esame pasirengę paaiškinti išsamiai. „Rosatom“ vadovaujasi įsipareigojimu, kad visa jėgainė turi būti parengta veiklai 2020 metų vasarą, – susitikime su Baltarusijos prezidentu Aleksandru Lukašenka pirmadienį sakė „Rosatom“ vadovas.

Didžiausia Europoje pigių skrydžių bendrovė „Ryanair“ pranešė grynąjį pelną pirmąjį finansinių metų ketvirtį (balandžio-birželio mėnesiais) padidinusi 55 proc. dėka kilsteltų pervežimo įkainių. Vis dėlto bendrovė teigia, kad ketinama mažinti skrydžių kainas.  Bendrovė tikisi, kad aršios konkurencijos ir perteklinės pasiūlos sąlygomis jos bilietų kainos pirmąjį finansinių metų pusmetį bus mažesnės nei prieš metus.

Prasidėjus Vilniaus oro uosto kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcijai galime lengviau atsikvėpti – baimė, kad susidursime su nepatogumais, buvo nepagrįsta. Laikinai pagrindiniais šalies oro vartais tapęs Kauno oro uostas keleivius pasitiko ypač svetingai, o susiorientuoti jame – išties paprasta! Savo patarimais, kaip nepasimesti, dalijuosi ir aš – Makalius, Kauno oro uoste jau spėjęs apsilankyti ir viską patikrinti savo kailiu.

Nuo šių metų kovo pabaigos šilumos ūkį susigrąžinusi AB „Vilniaus šilumos tinklai“ (VŠT) pranešė, kad metas reformoms. Mat anksčiau čia darbuotojai buvo susiję giminystės ar santuokos ryšiais, o vadovų ir darbuotojų atlyginimų skirtumai – neadekvatūs.  VŠT praneša, kad optimizavo įmonės struktūrą ir 12 proc. sumažino pareigybių skaičių. Šie pokyčiai dar šįmet bendrovei leis sutaupyti apie 2 mln. eurų.

Pasaulio ekonomikos atsigavimas įgauna tvirtesnį pagrindą, nes spartėjantis augimas Kinijoje, Europoje ir Japonijoje atsveria lėtėjimą Jungtinėse Valstijose ir Didžiojoje Britanijoje, sekmadienį pareiškė Tarptautinis valiutos fondas (TVF). Tačiau darbo užmokesčio augimas tebėra vangus, dėl to gali padidėti įtampą, kai kurias šalis skatinanti imtis labiau globalizacijai priešiškos politikos, o pastangos sušvelninti finansų sektoriaus reglamentavimą, kuris buvo nustatytas po 2008 metų krizės, gali...

Siekiant pritraukti daugiau investicijų ir pasirūpinti Lietuvos verslo interesais užsienyje, Vyriausybėje iškelta idėja ambasadose dirbančius komercijos atašė pakeisti specializuotais įstaigų atstovais. Idėjos šalininkai sako, kad atstovus būtų galima skirti ir atšaukti lengviau, o jie būtų labiau orientuoti į rezultatą. Kritikai perspėja negriauti esamos sistemos, ir ragina labiau koordinuoti ekonominį atstovavimą tiek Vilniuje, tiek Lietuvos ambasadose užsienyje.

Kas valdo Lietuvos savivaldybes? Vienų merų kišenės plyšta nuo milijonų, kitų tuo tarpu – švilpauja vėjai.  Patys turtingieji tikina turtus susikrovę dar prieš atėjimą į valdžią.  Naujienų portalas tv3.lt pateikia visų Lietuvos merų reitingą pagal deklaruotą turtą. Aukščiausias vietas užima verslininkai bei ūkininkai. Štai pirmoje turtingiausiųjų merų vietoje – verslininkas Visvaldas Matijošaitis. Kauno mero Visvaldo Matijošaičio turto deklaracija siekia 9 mln.

Oro eismo valdymo sistemų, radiolokatorių gamybos bei priešlėktuvinių raketinių sistemų modernizavimo bendrovė „LiTak-Tak“ praėjusiais metais gavo 21,664 mln. eurų pajamų - 60,4 proc. daugiau nei 2015 metais, kai įmonės apyvarta buvo 13,504 mln. eurų. Bendrovės grynasis pelnas per metus padidėjo 16,7 proc. iki 7,878 mln. eurų, teigiama Registrų centrui pateiktoje „LiTak-Tak“ 2016 metų ataskaitoje. Įmonės pardavimo savikaina per metus išaugo 4,7 karto iki 9,1 mln.

Lenkijos farmacijos grupės „Pelion“ ir verslininko Dainiaus Dundulio valdoma „Norfos vaistinė“ praėjusiais metais gavo 32,332 mln. eurų pajamų - 13,5 proc. daugiau nei 2015 metais, kai vaistinės apyvarta buvo 28,484 mln. eurų. Bendrovės grynasis pelnas per metus išaugo 14,7 proc. iki 1,618 mln. eurų, teigiama Registrų centrui pateiktoje „Norfos vaistinės“ 2016 metų ataskaitoje. Įmonė šiemet savo akcininkams numatė išmokėti 2,3 mln. eurų dividendus.

Šiemet apie 4 mln. tonų grūdų eksportuoti ketinantys Lietuvos grūdininkai sako, kad grūdų transportavimo į Klaipėdos uostą procesas turėtų būti sklandus. Tačiau konkurencija dėl šių krovinių šiemet turėtų būti aršesnė. „Lietuvos geležinkeliai“, anksčiau ne visuomet sugebėdavę patenkinti grūdininkų poreikius, šiemet tikina esantys pasirengę į uostą laiku nugabenti visą užsakytą kiekį. Be to, geležinkeliai pasiūlė patrauklesnę paslaugų kainą ir tikisi padidinti pervežimus.

Prekybos centrus „Kubas“ valdanti Šiaulių bendrovė „Lupra“ praėjusiais metais gavo 30,378 mln. eurų pajamų - beveik tiek pat, kaip ir 2015 metais, kai jos buvo 30,36 mln. eurų. Bendrovės grynasis pelnas per metus padidėjo 48,7 proc. iki 742,5 tūkst. eurų, teigiama Registrų centrui pateiktoje „Lupros“ 2016 metų ataskaitoje. Įmonė pernai uždarė vieną prekybos centrą Kaune, bet atidarė prekybos centrus Šiauliuose bei Šiaulių rajone. 2016-ųjų pabaigoje įmonė valdė 29 prekybos centrus.

Įmonių paskolas garantuojanti bendrovė „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) skirs 16 mln. eurų Europos Sąjungos (ES) paramos lėšų iš dalies kompensuoti smulkių įmonių, paėmusių paskolas verslumui skatinti, darbuotojų atlyginimus. „Ši priemonė yra surišta su verslumo skatinimo paskolomis.

Įsisiūbavus grybavimo sezonui, lietuviai į supirkimo punktus tempia grybus. Grybų nėra daug, užtat supirkimo kainos nemenkos. Už kilogramą voveraičių supirkėjai siūlo maždaug keturis eurus, neseniai davė ir visus penkis. Kai kurie grybautojai sako, kad su tokiomis grybų supirkimo kainomis visai neblogai išgyventi įmanoma. Lazdijų rajone, Kapčiamiestyje sutiktas Petras sako ką tik į supirkimo punktą pridavęs tris su puse kilogramo voveraičių.

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ekspertai prognozuoja, kad Lietuvos ekonomika, skatinama privataus vartojimo, sėkmingai atsigauna po vangaus 2015-2016 metų laikotarpio ir artimiausiu metu išlaikys spartų augimą. Liepos pradžioje paskelbtose rekomendacijose Lietuvai TVF pabrėžia, kad siekdama progreso, Lietuva privalo toliau tęsti struktūrines reformas, didžiausią dėmesį skiriant esminei švietimo pertvarkai.

Didžiausios Lietuvoje aviacijos verslo grupės „Avia Solutions Group“ valdoma sraigtasparnių ir lėktuvų remonto bendrovė „Helisota“ praėjusiais metais gavo 27,075 mln. eurų pajamų - 97,3 proc. daugiau nei 2015 metais, kai įmonės apyvarta buvo 13,725 mln. eurų. Bendrovės grynasis pelnas pernai išaugo 53,9 proc. iki 1,941 mln. eurų, teigiama Registrų centrui pateiktoje „Helisotos“ 2016 metų ataskaitoje. Dokumente nurodoma, kad įmonė šiemet numatė išmokėti 1,5 mln.

Seimui rudenį bus siūloma priimti pataisas, įpareigosiančias savivaldybes ir privačių valdų savininkus privalomai naikinti žmogaus sveikatai pavojingus augalus - Sosnovskio barščius. Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas „valstietis“ Kęstutis Mažeika sako, kad be griežtų sprendimų šių augalų plitimas nebus pažabotas. Todėl ketinama sudaryti naikinamų augalų sąrašą ir įpareigoti jų augimviečių savininkus juos naikinti.

Lietuvoje atotrūkis tarp skurstančių ir lobstančių milžiniškas, o turtinę nelygybę sumažinti šalis stengiasi mažiausiai iš visos Europos Sąjungos. Maža to, pasaulio mastu reitinge atsidūrėme netgi žemiau kai už kai kurias Afrikos valstybes. Toks tyrimas ekonomistų nestebina, lietuviai iš tiesų Europoje skursta kone labiausiai. O turtingiausių ir vargingiausių tautiečių pajamos skiriasi net 10 kartų.

Vykstant per Lietuvą keičiasi ne tik kraštovaizdis, bet ir statistika. Štai viename rajone nedarbo lygis gali būti 3 kartus didesnis nei kitame. Analitikai įvardiją receptą, kuris leistų pakelti gyvenimo kokybę net ir labiausiai problemų kamuojamame regione. Nors nedarbas Lietuvoje mažėja, skirtumai tarp rajonų vis dar nemaži, o kai kuriuose savivaldybė tai itin aštri problema. Štai mažiausias nedarbas praeitais metais fiksuotas Elektrėnų sav. – 4,8 proc., tačiau Ignalijos r. sav. – 15,4 proc.

„Ryanair“ nutrauks skrydžius tarp Didžiosios Britanijos ir Europos Sąjungos (ES), jeigu Londonas ir Briuselis iki kitų metų rugsėjo nesusitars dėl kelionių oro transportu sąlygų po „Brexit“. Jeigu iki 2018 metų rugsėjo šiuo klausimu nebus jokio „aiškumo“, Airijos pigių skrydžių įmonė išbrauks skrydžius iš ir į Jungtinę Karalystę iš savo 2019 metų vasaros tvarkaraščio, vokiečių dienraščiui „Sueddeutsche Zeitung“ pareiškė įmonės komercijos direktorius Davidas O‘Brienas.