Verslas

Stebint „Brexit“ derybas neapleidžia jausmas, kad prieš akis jau matytas filmas. Ir vėl artėjant rudens viduriui vieną bevaisį derybų ratą seka kitas, o derybų žlugimo tikimybė tik auga. Tam, kad valstybės sugebėtų ratifikuoti susitarimą iki šių metų galo, kai baigsis pereinamasis laikotarpis Jungtinės karalystei palikti ES, derybas reikėtų užbaigti jau iki spalio vidurio.

Pigiausių maisto produktų vidutinio krepšelio kaina Lietuvos parduotuvėse rugsėjį mažėjo – krepšelis pigo jau penktą mėnesį iš eilės, rodo kainas stebinčio portalo pricer.lt analizė.  Palyginti su rugpjūčiu, rugsėjį krepšelis atpigo 1,33 euro (2,3 proc.) ir buvo 0,19 euro brangesnis, nei praeitų metų pirmąjį rudens mėnesį.  Sumažinęs krepšelio kainą 0,62 euro, tinklu su pigiausiu krepšeliu lieka „Maxima“. Antroje vietoje yra „Lidl“, kurio kainos sumenko 1,58 euro.

Vyriausybei imantis veiksmų palengvinti trečiųjų šalių, įskaitant ir Baltarusijos, įmonių steigimąsi Lietuvoje, dalis verslo atstovų ragina skubėti, nes baltarusius aktyviai bando pritraukti Latvija, Ukraina, Lenkija ir Kazachstanas, rašo „Verslo žinios“.  „Matome didžiulį (Baltarusijos – BNS) potencialą žmogiškųjų išteklių prasme.

Mažindami veiklos išlaidas bankai skatina klientus dažniau naudotis paslaugomis internetu. Kitaip nei paprastas klientų skyrius, interneto bankas gali veikti visą parą be išeiginių. Tačiau pastaruoju metu klientai iš bankų gauna keistus pranešimus, kad šie naktį nedirba. Vilnietę Jolitą, kuri vieną vakarą kiek po 22 val.

Nors apie sukčius viešojoje erdvėje kalbama daug, tačiau vis dar pasitaiko nemažai atvejų, kai žmonės per neatsargumą nuo jų nukenčia. Ir nors daugelis galvoja, kad sukčiai nusitaikę į senesnio amžiaus žmones, vis dėlto didieji Lietuvos bankai tvirtina, kad nuo nedorėlių nukentėti gali kiekvienas iš mūsų.  „Nukentėti nuo kibernetinių sukčių gali bet kas.

Su verslininku Vidmantu Kučinsku siejamos Marijampolės cukraus gamybos ir prekybos bendrovės „Lietuvos cukrus“ akcininkės „Arvi“ rugsėjį paskirti nauji įmonės vadovai laikinai neteko įgaliojimų. Bendrovę nuo rugsėjo 4 dienos valdo laikinoji administratorė „Insolvensa“, nusprendė teismas.

Dėl koronaviruso krizės išaugusi Lietuvos skola šiuo metu finansų sistemai problemų nekelia, tačiau reikia kuo greičiau ne tik stabilizuoti jos augimą, bet ir sudaryti prielaidas jos mažėjimui, teigia finansų ministras Vilius Šapoka. „Lietuvai reikia kuo greičiau keisti skolos trajektoriją į mažėjimo pusę (...). Mokslininkai sako, kad Lietuvos optimalus skolos lygis yra apie 40 proc.

Koronavirusas nustatytas Lietuvos geležinkelių bendrovės „LTG Link“, pranešė bendrovė. Pasak „LTG Link“, COVID-19 nustatytas konduktoriui-kontrolieriui, rugsėjo 22-ąją dirbusiam traukinyje „Vilnius-Klaipėda-Vilnius“, jis dėvėjo visas reikalingas asmenines apsaugos priemones. Traukinio keleivių kontaktai perduoti Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui. „Kitomis dienomis darbuotojas dalyvavo mokymuose ir kituose reisuose nedirbo.

Stebint epidemiologinę situaciją šalyje Vilnius imasi papildomų saugumo priemonių –  kiekvienas autobusas ir troleibusas nuo spalio 1 d. bus kruopščiai dezinfekuojamas dar dažniau. Be to, tie autobusų ir troleibusų maršrutai, kuriuose pastebimi didžiausi keleivių srautai, rytinio ir vakarinio piko metu kursuos dažniau ir bus talpesni. „Net pasibaigus karantinui ir toliau taikėme beveik visas saugumo priemones viešajame transporte, kasdien stebime keleivių srautus.

Trišalei tarybai toliau nesutariant dėl minimalios algos (MMA) augimo nuo kitų metų pradžios, premjeras Saulius Skvernelis sako nenorintis, kad MMA didinimas taptų didele našta smulkiam verslui, kuris šiemet ir taip nukentėjo nuo pandemijos.

Vyriausybės, darbdavių ir darbuotojų interesams atstovaujančiai Trišalei tarybai vėl neradus bendros nuomonės dėl minimalios algos (MMA) didinimo nuo kitų metų, Vyriausybei bus teikiamos skirtingos pozicijos. Taryba jau ne pirmą kartą svarstė MMA didinimą nuo kitų metų.

Daugiau nei pusė Lietuvos namų ūkių pajuto finansines pavasarį buvusio karantino pasekmes, rodo Lietuvos banko užsakymu atlikta apklausa. Pasak jos, 29 proc. namų ūkių pajamos sumažėjo, 6 proc. prarado nuolatinį pajamų šaltinį, o trečdalis tvirtino, kad per pastarąjį pusmetį išleido dalį ar net visas santaupas. Pasak LB Makroprudencinės analizės skyriaus vyresniosios ekonomistės Viktorijos Grybauskaitės, išaugo žmonių neapibrėžtumas dėl ateities.

Lietuvos banko valdyba sumažino pagrindinės mokėjimo sąskaitos krepšelio maksimalią kainą – nuo 2021 m. sausio 1 d. ji negalės būti didesnė nei 1,45 euro, o socialinę paramą gaunantiems asmenims – ne didesnė kaip 0,72 euro per mėnesį, dabar galiojanti kaina – atitinkamai 1,52 ir 0,76 euro. Be to, pagrindinė mokėjimo sąskaitos krepšelis papildytas momentinių mokėjimų paslauga, praneša Lietuvos bankas.

Estijos vyriausybė antradienio posėdyje nusprendė keisti skrydžių leidimų sistemą – sušvelninti nustatytus apribojimus. Pagal naują tvarką, ją prilyginant Latvijoje galiojančiai, bus leidžiama tiesioginis oro susisiekimas su tomis Europos šalimis, kuriose sergamumo COVID-19 per pastarąsias 14 dienų indeksas yra ne daugiau kaip dukart didesnis už Europos Sąjungos vidurkį.

Nepaisant koronaviruso pandemijos atlyginimai Lietuvoje augo. Tačiau palyginti su pernai metais šis augimas kur kas mažesnis. Specialistai pastebėjo, kad dalis įmonių šiemet išmokėjo mažiau priedų, įšaldė bazinius atlyginimus, atsisakė kai kurių papildomų naudų ir kitais būdais karpė išlaidas. Šiemet mėnesinis bazinis darbo užmokestis Lietuvoje šiemet kilo 70 proc. dirbančių šalies gyventojų, rodo tyrimų bendrovės „Baltic Salary Survey“ atliktas Baltijos šalių darbo rinkos tyrimas.

Seimas atmetė valstiečių iniciatyvą kurti valstybines vaistines Lietuvoje. Seimo salėje pritrūko balsų, nes opozicija atsisakė dalyvauti balsavime. 61 Seimo nariai balsavo už, tačiau įstatymo priėmimui balsų neužteko. Seimo salėje tarp valdančiųjų ir opozicijos virė karštas ginčas, tačiau galiausiai opozicija triumfavo.  Norint įstatymą priimti, reikia, kad balsuotų ne mažiau kaip 71 parlamentaras.

Nuo šiol dėl COVID-19 prireikus izoliuotis darželinukui ar pradinukui, jį prižiūrintys tėvai galės gauti ligos išmoką. Taip pat ji priklausys esantiems saviizoliacijoje grįžus ir koronaviuruso paveiktos šalies. Tokie pakeitimai įsigalioja Seimui antradienį vienbalsiai skubos tvarka pritarus Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pataisoms.  Nuo šiol ligos išmoka tėvams bus mokama už izoliacijoje esančius kontaktą su sergančiuoju turėjusius vaikus.

Galimybe laikinai atidėti paskolų grąžinimą nuo kovo vidurio iki rugsėjo pabaigos pasinaudojo apie 10 tūkst. šalies gyventojų bei įmonių. Bendra atidėtų įsipareigojimų vertė siekia 1,3 mlrd. eurų, praneša Lietuvos bankų asociacija (LBA).  Dalis šių klientų jau yra grįžę iš vadinamųjų paskolų atostogų ir moka įmokas įprasta tvarka. Atidėjimo galimybe iš viso pasinaudojo iki 3 tūkst. įmonių ir per 6,5 tūkst. gyventojų. Didžiąją dalį atidėtų paskolų, per 1 mlrd.

Pirmąjį šių metų pusmetį daugelis pasaulio valstybių patyrė nuo Antrojo pasaulinio karo nematytą ekonominį šoką, kurį sukėlė pandemija bei jai stabdyti pasitelktos karantino priemonės. Kai kurių pandemijos smarkiau pažeistų bei nuo turizmo labiau priklausomų valstybių, tokių kaip Italija ar Ispanija, ekonomikos antrąjį šių metų ketvirtį susitraukė penktadaliu.

Elektroninių pinigų įstaiga „Wallter“ netinkamai saugojo savo klientų lėšas ir tai žinodama teikė neteisingą informaciją Lietuvos bankui (LB) apie lėšų likučius. Už šiuos pažeidimus LB Priežiūros tarnyba skyrė bendrovei 90 tūkst. eurų baudą.   „Bendrovė ne tik netinkamai laikė klientų lėšas, bet ir slėpė šį faktą teikdama Lietuvos bankui tikrovės neatitinkančią informaciją. Tai du sunkūs teisės aktų pažeidimai. Tokie atvejai nebuvo, nėra ir nebus toleruojami.

Opoziciniams konservatoriams sukritikavus Baltijos šalių elektros perdavimo operatorių suderintą prekybos elektra su trečiosiomis šalimis metodiką, prezidento patarėjas sako, kad tai yra principinis sprendimas, leisiantis neprekiauti Astravo ir kitų nesaugių branduolinių jėgainių pagaminta elektra.  Jaroslavas Neverovičius kartoja, jog sinchronizavus tinklus su Europa, nebeliks jokių abejonių ar rizikų, kad Astravo atominės jėgainės elektra pateks į Lietuvą.

Jau netrukus įsigalios naujoji Registrų centro paslaugų kainodara. Dėl numatytų tvarkomų registrų ir informacinių sistemų pritaikymo naujajai kainodarai darbų klientai raginami susiplanuoti savo laiką ir neatidėliotinus darbus pasidaryti iki rytojaus (rugsėjo 30 d.) 17 val. vakaro. Būtent šią dieną bus atliekami sistemų pritaikymo darbai ir laikinai stabdomas registrų ir sistemų darbas, teikiamų elektroninių paslaugų teikimas.

Kai kurios šalies ligoninės grąžina į sandėlius pavasarį už beveik 2 mln. eurų Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centro pirktus monitorius gyvybinėms funkcijoms stebėti. Kaip rašė „Lietuvos rytas“ Balandį sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos nurodymu gydymo įstaigoms buvo išdalyta beveik pusė tūkstančio COVID-19 pacientams skirtų gyvybinėms funkcijoms stebėti reikalingų monitorių.

Seimas antradienį planuoja balsuoti dėl siūlymo, kad privalomai izoliuotus darželinukus ir pradinukus namie prižiūrintys tėvai gautų ligos išmokas. Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pataisos taip pat nustatytų išmokų sąlygas esantiems izoliacijoje po kelionės į užsienį. Pagal pataisas, išmokos būtų mokamos už izoliacijoje esančius vaikus iki 8 metų, pradinukus ir vaikus su negalia iki 21 metų, kai jie mokosi pagal bendrojo ar specialiojo ugdymo programą.

Jau kelerius metus daugelis gyventojų, turinčių sąskaitas bankuose, už pagrindines jų paslaugas moka nustatytą mėnesinį mokestį. Antradienį sprendžiama, koks maksimalus jo dydis bus nuo kitų metų pradžios. Maksimalų komisinį atlyginimą už pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslaugą, kasmet tvirtina Lietuvos banko (LB) valdyba. Kaip informuoja LB, į pagrindinės mokėjimo sąskaitos krepšelio sudėtį įtrauktos būtiniausios paslaugos, kurios kas mėnesį būtų teikiamos be papildomų mokesčių.

Beveik už 12 mln. eurų bus tvarkomas Kėdainius ir Ukmergę jungiančio kelio ruožas, pirmadienį pranešė Lietuvos automobilių kelių direkcija. Jos teigimu, bus tvarkomas Kėdainius ir Ukmergę jungiančio krašto kelio ruožas nuo 26,80 iki 40,27 kilometro, sutarties vertė siekia 11,97 mln. eurų. Darbus atliks bendrovė „Panevėžio keliai“, su kuria sutartis pasirašyta rugsėjo 11 dieną. Lietuvos automobilių kelių direkcija taip pat teigia, kad darbai turi būti atlikti per devynis mėnesius.

Siekiant sumažinti taršą Baltijos jūroje, Europos Sąjunga (ES) finansiškai skatins ūkininkus naudoti mažiau taršias technologijas ir ūkininkavimo metodus, sako aplinkos eurokomisaras. Pasak Virginijaus Sinkevičiaus, parama galės būti skiriama iš žemės ūkio fondo ir naujosios ES finansinės perspektyvos, tačiau apie konkrečias sumas kalbėti dar anksti. „Labai svarbu padėti ūkininkams pereiti prie švaresnių, tvaresnių sprendimų.

Mažiausios vertės euro centų monetų gali būti atsisakyta jau artimiausiu metu. Pirmadienį Europos Komisija paskelbė pradedanti tokio žingsnio poveikio vertinimą, taip pat oficialias konsultacijas su gyventojais ir socialiniais partneriais dėl tokio žingsnio. Iki spalio 26 d. visi suinteresuotieji kviečiami pateikti savo poziciją dėl taisyklių, kuriomis atsiskaitymas grynaisiais pinigais būtų apvalinamas iki 5 centų. Dėl to apyvartoje gali nebelikti mažiausio nominalo centų monetų.

Lietuvos bankas (LB) su Tarptautiniu valiutos fondu (TVF) ketina pasirašyti dvišalio skolinimo susitarimą, kuriuo įsipareigos prireikus skolinti lėšų TVF, tam panaudojant LB finansinį turtą. Vyriausybei trečiadienį siūloma suteikti įgaliojimus finansų ministrui Viliui Šapokai pasirašyti sutikimo dokumentą dėl tokio susitarimo.

„Sodra“ ir Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) dėl prastėjančios pandeminės situacijos kai kuriuose šalies regionuose nuo šios savaitės gyventojus Raseiniuose, Radviliškyje ir Šiauliuose aptarnaus tik nuotoliniu būdu. „Sodros“ ir VMI Raseinių klientų aptarnavimo skyriai nebus atidaryti nuo pirmadienio, o Šiauliuose ir Radviliškyje klientai „gyvai“ nepriimami nuo trečiadienio.

Lietuva ir Prancūzija turi daug galimybių sustiprinti verslo ryšius,  naudingus abiem šalims, sako Lietuvos prezidento vyriausiasis patarėjas.  „Prancūzija yra viena pagrindinių ekonomikų Europoje, tačiau pagal Lietuvos-Prancūzijos verslo apyvartą yra tik vienuoliktoje vietoje. Manau, yra daug galimybių pagerinti šią situaciją ir tai galėtų būti naudinga abiem šalims“, – pirmadienį Prancūzijos ir Lietuvos verslo forume Vilniuje sakė Simonas  Krėpšta.

Pastaraisiais metais, nuosekliai augant daugiabučių renovacijos mastams, Lietuvos miestai ir jų daugiabučių namų kvartalai keičiasi neatpažįstamai. Šiandien sparčius renovacijos tempus demonstruoja Aukštaitijos regionui priskiriamos Panevėžio m. ir Biržų r. savivaldybės, kuriose renovuotų namų dalis siekia atitinkamai 22,4 ir 16,5 procentus.

Nors koronaviruso atvejų skaičius Lietuvoje viršijo naujus rekordus, naujausi rodikliai rodo, kad ekonomikos padėtis nėra tokia bloga, kaip buvo prognozuojama pavasarį. Tikėtina, kad šiemet ir kitais metais darbuotojų algos augs greičiau nei prekių ir paslaugų kainos. Pirmadienį naujausius rodiklius aptarė Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Donaldas Trumpas sekmadienį sulaukė įtarimų, kad prieš tapdamas JAV prezidentu daug metų mokėjo labai mažai federalinių pajamų mokesčių arba jų nemokėjo išvis. Laikraščio „The New York Times“ straipsnyje remiantis daugiau kaip 20 metų mokesčių deklaracijomis teigiama, kad prezidentas milijardierius 2016-aisiais, kai laimėjo prezidento rinkimus, sumokėjo tik 750 dolerių (645 eurų) federalinių pajamų mokesčių.

Kovo viduryje Lietuvoje įvestas karantinas gerokai pakoregavo Kauno senamiestyje veikusių restoranų likimus. Keletas pripažintų vietų – vis dar uždarytos, pakeitė pavadinimus ar išvis išnyko. Portalas „Kas vyksta Kaune“ pasidomėjo, kaip dėl pasaulinės koronaviruso pandemijos keičiasi kulinarinis šio miesto žemėlapis.

Nekilnojamo turto (NT) rinkoje pokyčių laukia tiek pardavėjai, tiek pirkėjai. Šie tikisi, kad koronaviruso pandemija būsto kainas sumažins. Tačiau ekonomistai prognozuoja priešingą scenarijų – pinigų bankuose ir pas gyventojus užteks, tad būsto kainos nesikeis. Apie tai šią savaitę buvo nemažai diskutuota Lietuvos ekonomikos konferencijoje. Lietuvos banko vyresnysis ekonomistas Vaidotas Šumskas pastebėjo, kad šiuo metu gyvenamojo NT rinkos vystytojų lūkesčiai yra optimistiški.

TV6 laida „Autopilotas“ ir toliau kiekvieną šeštadienį apžvelgia naudotus automobilius, kurių paklausa Lietuvoje išties didelė. Santūraus dizaino ir charakterio „Honda Accord“ gali būti puikia alternatyva, jei nenorite vokiškų sedanų ir jūsų širdis traukia į rytus. „Honda“ dažniausiai apibūdinamas, kaip ilgaamžis, tvirtas automobilis ir tokie epitetai nėra klaidingi. Dažnam lietuviui žodis „Honda“ asocijuojasi su patikimo automobilio sinonimu.

Jau beveik metus atlyginimų negaunantys vienos sostinės įmonės darbuotojai priversti minti įvairių institucijų slenksčius. Tačiau pinigų atgauti vis nepavyksta. Įmonei netgi buvo iškelta bankroto byla, tačiau ji nei atleidžia darbuotojus, nei atsiskaito su jais. Į portalą tv3.lt kreipėsi žinomos šarvo durų bendrovės „Plieninis skydas“ darbuotojai ir jų interesams atstovaujanti Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija.

Šaltasis metų laikotarpis – puikus metas atsinaujinti savo būstą. Remonto paslaugų kainos nemažos, tačiau ekspertai pataria per daug netaupyti ir darbus patikėti profesionalams. Statistikos departamento duomenimis, per pastaruosius metus statybos sąnaudų elementų kainos išaugo 0,9 proc.

Registrų centras atliko visos šalies nekilnojamojo turto (NT) masinį vertinimą, kuris šįkart svarbus tuo, kad pagal jį bus apskaičiuojami mokesčiai, rašo portalas lrt.lt. „Užbaigėme labai didelį darbą – įvertinome visą Lietuvos turtą: žemę ir kitus nekilnojamuosius daiktus, tai yra statinius.

Pasikeitus vasaros sezonui, bent dalis gyventojų daugiau ar mažiau atnaujina ir savo garderobą. Interneto laikais nesunku patikrinti ir įsitikinti tuo, į ką dėmesį atkreipia bent kartą drabužių pirkę užsienyje: neretai Lietuvoje už tą patį daiktą reikia mokėti daugiau. Kodėl? Portalo tv3.lt skaitytoja Ieva neseniai apsilankė netoliese namų esančioje parduotuvėje „Lidl“. „Jau anksčiau galvojau, kad reikėtų nusipirkti naują striukę.

Laukuose užderėjusias daržoves ūkininkai pardavinėja įvairias būdais – vieni nedideliais kiekiais daržoves pristato klientams į namus, o kiti kviečia žmones atvykti į ūkį ir patiems jas išsirinkti. O dar kiti daržoves augina patys, o jų perteklių tiesiog palieka pakelėse, o kas nori, tas ir pasiima. Štai Biržų rajone gyvenanti Nijolė pasakoja, kad kiekvieną rytą automobiliu vyksta į darbą ir pastebi pakelėje išrikiuotas rudens gėrybes.

Automobiliai gaminami iš metalo, kuris, deja, turi savybę koroduoti, arba paprasčiau tariant, rūdyti. Rūdys daro neigiamą įtaką automobilio išliekamajai vertei, išvaizdai ir saugumui. Tačiau yra būdas, kaip rūdžių išvengti arba bent jau jas pristabdyti. Rūdys dažnam automobilio savininkui yra didžiausias galvos skausmas, nes jų pašalinimas gali būti ne tik sudėtingas, bet ir brangus malonumas.

Po atrastų nelegalių gyvūnų veisyklų premjeras Saulius Skvernelis pradėjo kalbėti apie privalomą gyvūnų ženklinimą. Šiuo metu jį gali atlikti tik veterinarijos gydytojai, tačiau tokia paslauga kainuoja ir atliekama ne visiems gyvūnams. Daugelyje Lietuvos veterinarijos klinikų paženklinti augintinį kainuoja apie 20–30 eurų.  Kokia ženklinimo kaina? Kelios veterinarijos klinikos kainą dalija į kelias dalis – mokesčius už mikroschemą ir už gyvūno registravimą.

Nors Lietuvoje jau skelbiama antroji Covid-19 susirgimų banga, bent jau kol kas šalies ekonomika pamažu atsigauna. Pinigų jau buvo skirta ieškantiems darbo, pensininkams, kitoms gyventojų grupėms. Eilės sulaukė ir dirbantys žemės ūkyje – papildomų pinigų gali tikėtis tūkstančiai. Šią savaitę Žemės ūkio ministerija registravo įsakymo projektą, kuriuo būtų tvirtinamos paramos taisyklės ūkininkams, smulkioms ir vidutinėms įmonėms, nukentėjusioms nuo pandemijos sukeltos krizės.

Renesanso epochos pilis Prancūzijoje parduodama už mažesnę sumą nei nuosavas namas Vilniuje, Valakampių mikrorajone. Šis sakinys gali skambėti kaip fantazija, tačiau tai – dabartinė realybė, o nekilnojamo turto ekspertai nieko keisto tame nemato. Dvylikos miegamųjų pilis ištaigingame Prancūzijos Luaro slėnyje internete yra pardavinėjama kone 300 tūkst. eurų pigiau nei gerokai paprasčiau atrodantis gyvenamasis namas mūsų sostinės užmiestyje.

„Google“ šią savaitę atnaujina savo nemokamą žemėlapių paslaugą, įtraukdama vietovių, kuriose fiksuojamas padidėjęs COVID-19 užkrato atvejų skaičius, žymėjimą spalvomis, ketvirtadienį paskelbė interneto paieškos sistemų milžinė. Atidarius viršutiniame mobiliojo įrenginio ekrano kampe esantį „sluoksnių“ ženkliuką ir pasirinkus „COVID-19“ parinktį, žemėlapiai bus atvaizduojami nurodant septynių dienų užkrato atvejų skaičių 100 000 žmonių vidurkį.

Pasaulio ekonomikos perspektyvos gali būti ne tokios niūrios, kaip prognozuota birželį, ketvirtadienį pranešė Tarptautinio valiutos fondo (TVF) atstovas, užsimindamas, kad organizacija ketina paskelbti augimo prognozes spalio mėnesį.

Nepaisant didelio nedarbo ir nežinomybės rinkose, kuri susijusi su artėjančiais prezidento rinkimais, JAV gyventojai ėmė masiškai pirkti naujus namus. Kai kurie duomenys rodo, kad lietuviai taip pat vis dažniau svarsto apie nekilnojamojo turto (NT) pirkimą. Banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas atkreipė dėmesį į tokias tendencijas įraše asmeninėje „Facebook“ paskyroje. „Amerikiečiai nusprendė, kad Covid-19 krizė yra pats geriausias metas įsigyti naują būstą.