Nekilnojamasis turtas

Lietuvoje daugėja gyventojų, turinčių po du ar daugiau butų bei gyvenamųjų namų, skelbia Registrų centras. Analitikų teigimu, šios tendencijos rodo, kad šeimai ar asmeniui įgyti pirmąjį būstą yra sudėtingiau, nei tą padaryti nekilnojamojo turto jau turintiems asmenims. Registrų centro duomenimis, šiuo metu Lietuvoje bent vieną būstą (butą ar gyvenamąjį namą) turinčių asmenų ar šeimų yra apie 1,18 milijono.

Milijonus eurų pralošęs buvęs investicinės bendrovės „BaltCap“ partneris Šarūnas Stepukonis Vilniaus miesto savivaldybės paprašė daugiau pinigų nacionalinio stadiono statyboms tą pačią dieną, kai buvo atleistas iš darbo dėl įtarimų lėšų pasisavinimu. Be to, vieną dieną prieš tai, kai sulaukė jo rašto, savivaldybė pati esą jam adresavo prašymą dėl papildomų darbų atlikimo.

2025-aisiais Lietuvos kultūros sostine tapsiantys Druskininkai po kiek daugiau nei metų žada pagaliau baigti statyti naujus Kultūros ir kongresų rūmus.  Miestas kitąmet, be to, švęs M. K. Čiurlionio 150-ąsias gimimo metines. Savivaldybės atstovė Diana Sinkevičiūtė-Griežė sako, kad būtent dėl to itin svarbu rūmus baigti numatytu laiku.

Norint imtis daugiabučio namo renovacijos reikia, kad su ja sutiktų mažiausiai 55 proc. gyventojų. O daugelis nenori už tai 20 metų mokėti kredito, siekiančio keliasdešimt tūkstančių eurų. Vis tik, jei gyventojų dauguma sutinka, mokėti reikia visiems – net ir tiems, kurie balsavo „prieš“. Į tv3.lt portalą kreipėsi Aldonos vardu prisistačiusi pensininkė, kuri nuogąstavo dėl būsimos daugiabučio namo renovacijos.

Nekilnojamojo turto (NT) numeris, adresas, plotas, vertė ir kita jautri informacija apie gyventojų turtą yra kaupiama Registrų centre. O prieigą prie jos turi ne tik įmonės darbuotojai. Keli asmenys skundėsi, kad pašaliniai žmonės su Registrų centro darbuotojų pagalba išnaršė visus jų duomenis ir dar tuo gyrėsi. Anot įmonės atstovo, tokie duomenys gali būti teikiami tik pagal tam tikras sutartis ar vienkartinius prašymus.

Šalies nekilnojamojo turto (NT) sandorių rinkoje metai prasidėjo vangiai – bendras per mėnesį įregistruotų sandorių skaičius buvo mažiausias per pastaruosius keletą metų, o atskirų NT objektų kategorijų – butų, gyvenamųjų namų ir žemės sklypų – rodikliai buvo mažesni net už per pandemiją pirmaisiais karantino mėnesiais fiksuotus skaičius, skelbia Registrų centras.

Būsto įsigijimas yra vienas iš didžiausių finansinių sprendimų daugelio žmonių gyvenime. Šiuo metu, kai 3 ir 6 mėnesių EURIBOR viršija 3,9 proc., o NT kainos niekaip nekrenta, būsto įperkamumas yra žemiausias per pastaruosius 10 metų, o žmonės vis dažniau žvalgosi į nuomą, rašoma pranešime spaudai. Tiesa, pastaruosius kelerius metus iki pandemijos, kuomet centrinių bankų palūkanos svyravo ties nuliu, nuomotis dažnai kainavo beveik tiek pat, kiek ir pirkti būstą su paskola.

Praėjusių metų gruodį sostinės daugiabučio namo rūsyje buvo rasta apie 5 kg išsiliejusio gyvsidabrio. Niekas nenukentėjo, tačiau valymo darbai vis dar vykdomi, o kaltininkas – nežinomas. Vis tik sąskaitas už „nugyvsidabrinimą“ namo administratorius siunčia visiems namo gyventojams. Pasirodo, jie apie pusę metų turės papildomai mokėti pusšimtį eurų, o kaltininkui išaiškėjus – kreiptis į teismą ir tuos pinigus prisiteisti.

Dažnas lietuvis draudžiasi būstą, bet ne visi pagalvoja, kad galima apsidrausti ir kilnojamąjį turtą – t. y. visus prietaisus, esančius namuose. Vis tik ne už visus gedimus galima gauti išmoką – yra tam tikrų niuansų. Pavyzdžiui, papildomai reikia pasirinkti telefonų, kompiuterių, kartais – ir televizorių stiklo dūžio draudimą. Vis tik kiek senesnių telefonų draudimas, anot draudimo brokerių, gali būti apgaulingas – žmogus mokės įmokas, bet dėl greito nusidėvėjimo jokios išmokos negaus.

Regėdami vaizdus iš rusų niokojamų Ukrainos miestų, daugelis yra pagalvoję, o kas nutiktų su jų butu ar namu, jeigu karas prasidėtų Lietuvoje. Kartais manoma, kad paimtos būsto paskolos grąžinti nereikėtų dėl force majeure – nenugalimos jėgos.  Tačiau tai – ne visai tiesa. Šalies bankų atstovai tikina, kad netekus namų galėtų būti taikomos tam tikros lengvatos, bet paskolą už nekilnojamąjį turtą (NT) vis tiek tektų grąžinti.

Gyventojai, ketinantys modernizuoti savo individualų gyvenamąjį namą, nuo kovo 1 d. galės kreiptis į Aplinkos projektų valdymo agentūrą (APVA) ir gauti finansinę paramą.  Iš Klimato kaitos programos šiai priemonei iki 2025 m. skirta 44 mln. eurų. 2024 m. kovo mėn. kvietimui bus skirti 22 mln. eurų.  Skaičiuojama, kad už šią sumą bus galima renovuoti 1,5 tūkst. namų, praneša APVA.

Nors būsto ir paskolų kainos nemažėja, Lietuvos jaunimas, kitaip nei vakariečiai, stengiasi kuo anksčiau įsigyti nuosavą būstą. Vis dėlto atsiranda ir tokių, kurie nuosaviems namams pinigų netaupo, teigdami, kad tokiais permainingais laikais nemato prasmės to daryti. Ekspertai beda pirštu į kitą problemą – šeimų dar nesukūrusiems jauniems žmonėms yra itin sunku įsigyti būstą, todėl dalis gyventojų tampa priklausomi nuo savo tėvų finansinės padėties.

Lietuvos futbolo bendruomenei šiais metais bus pristatytas naujas tarptautinius standartus atitinkantis stadionas. Jau gautas Vilniaus Lazdynų rajone iškilsiančio futbolo komplekso statybos leidimas, darbai bus pradėti vos nutirpus sniegui. „Vilnius Football Academy“ iniciatyva statomo stadiono pagrindiniais investuotojais tapo nekilnojamojo turto plėtros kompanija „Hanner“ ir Darvydas Šernas. Bendros investicijos į projektą sieks apie 2,5 mln. eurų.

Nors pastaraisiais metais vidutinis socialinio būsto laukimo laikas trumpėjo, dalies savivaldybių gyventojų jų vis dar negauna ilgiau nei dešimtmetį, o Lietuva dėl to sulaukia kritikos ir iš tarptautinių institucijų. Savivaldybės skirtingai sprendžia problemą – dalis perka jau įrengtus būstus, kiti statosi naujus, treti pripažįsta – galimybės suteikti būstą jo prašantiems žmonės itin ribotos dėl ilgai trunkančių statybų planavimo procedūrų, teisės aktuose numatytų reikalavimų pastatų dydžiui.

Lietuvoje 2023 metais įregistruota 112,8 tūkst. pirkimo-pardavimo sandoriais perleistų nekilnojamojo turti (NT) objektų – 14,3 proc. mažiau nei 2022-aisiais, kai jų buvo 130,3 tūkst., skelbia Registrų centras.  Anot jo, praėję metai NT sandorių rinkoje pasižymėjo retai sutinkamu reiškiniu, kai bendras sandorių skaičius reikšmingai mažėja, tačiau kainos per metus paauga.

Aplinkos ministerija primena, kad asmenys savo namuose įsirengę biologinio valymo ir septiko tipų individualius nuotekų tvarkymo įrenginius ne rečiau kaip vieną kartą per kalendorinius metus turės atlikti į aplinką išleidžiamų nuotekų tyrimą laboratorijose, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Gyvenamosios vietos deklaravimas atrodo smulkmena, tačiau dėl jo kartais gali kilti problemų. Pavyzdžiui, jei nenumatoma išsikraustymo data, nuomininko prisideklaravimas gali lemti didesnius mokesčius ar net apsunkinti būsto pardavimą. Socialiniame tinkle „Facebook“ užvirė diskusija, ar verta leisti nuomininkams deklaruoti gyvenamąją vietą nuomojamame būste.

Turint savo vardu registruotą nekilnojamąjį turtą (NT) dažniausiai jaučiamasi ramiai, neva visus sprendimus galima laisvai priimti pačiam. Vis tik tai – netiesa. Viskam reikia gauti raštišką sutuoktinio sutikimą, o skyrybų atveju negalima jo išvaryti. Į tokią situaciją pakliuvo vienas lietuvis, norintis išdeklaruoti smurtaujančią žmoną iš savo namų.

Vienas naujausių Vilniaus Senamiestyje plėtojamų statybos projektų – dviejų prabangių namų kompleksas „Sanguškų parkas“ – gavo statybos leidimą, rašoma pranešime žiniasklaidai. Žiupronių gatvėje, šalia Misionierių bažnyčios ir Subačiaus bei M. Daukšos gatvių, 2026 m. bus įrengti 55 butai, 11 poilsio ir 13 komercinės bei administracinės paskirties patalpų.

Pastaruosius dvejus metus gyventojus piktino rekordiškai augančios paskolų palūkanų normos, kurios, imant, pavyzdžiui, būsto paskolą, atsiėjo brangiau nei pats nekilnojamasis turtas. Vis tik palūkanų kilimas pasiekė finišo tiesiąją – kitąmet nusimato net ir jų mažėjimas. Palūkanos per 2 metus išaugo nuo 2,5 iki 6,4 proc.