Lietuvos verslas

Jau šį pirmadienį TV3 žiūrovai išvys visame pasaulyje populiaraus verslumo šou premjerą. Mūsų šalis – jau 52-oji pasaulyje, kurioje bus transliuojamas šis gyvenimus keičiantis projektas, „Rykliai. Lietuva“ (angl. „Shark tank“). Jo metu dalyviai stos prieš penkis garsiausius šalies investuotojus ir tikėsis, kad būtent jų verslo idėja sulauks susidomėjimo ir investicijų. Tačiau šis kelias – kupinas išbandymų.

Remiantis „Airline Ratings“ vertinimu, Baltijos šalių oro linijų bendrovė „airBaltic“ pripažinta viena iš 50 saugiausių pasaulio oro linijų bendrovių. „Pripažinimas tokiu pasauliniu mastu pabrėžia mūsų įsipareigojimą siekti tobulumo, todėl esame dėkingi „Airline Ratings“ komandai už tai, kad įtraukė „airBaltic“ į 2025 m. saugiausių pasaulio oro linijų sąrašą“, – pranešime cituojamas „airBaltic“ prezidentas ir generalinis direktorius Martinas Gaussas.

Seime baigiami svarstymai dėl prezidento Gitano Nausėdos iniciatyvos šalies keliams skiriamas lėšas savivaldybėms paskirstyti pagal nuolatinių gyventojų skaičių ir kelių ilgį.  Už Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) finansavimo įstatymo pataisas po svarstymo pirmadienį balsavo 89 Seimo nariai, trys buvo prieš, o 10 susilaikė.   Seimas dėl pataisų svarbos regionams siūlo jas svarstyti skubos tvarka ir priimti antradienį.

Planuojama, jog iki 2030 m. ne mažiau nei 55 proc. viso Vilniaus viešojo transporto sudarys elektra arba alternatyviu kuru varomos transporto priemonės, praneša JUDU. „Žengdami naują kokybinį žingsnį, per artimiausius kelerius metus planuojame dar atnaujinti ir papildyti transporto priemonių parką, kuris bus patogesnis, tvaresnis, varomos elektra ar alternatyviu kuru, o visų eisme dalyvaujančių autobusų amžiaus vidurkis neviršys 5–6 metų“, – teigė JUDU direktorė Loreta Levulytė-Staškevičienė.

Sulaukus įtarimų, esą šalyse agresorėse vis dar prekiaujama „Teltonikos“ produkcija, įmonių grupės savininkas Arvydas Paukštys tikina – nuo 2022 m. balandžio jo verslas Rusijoje jokios veiklos nevykdo. Be to, verslininkas akcentuoja, jog rusiškose internetinėse parduotuvėse pasirodantys „Teltonikos“ produktai – bene 20 metų senumo. Naujausi gaminiai, A. Paukščio teigimu, yra apsaugoti nuo prisijungimo prie rusiškų operatorių. „Tuose puslapiuose jie turi prisidėję senų prekių.

Investicijų bendrovės „BaltCap“ fondas BaltCap Infrastructure Fund“, iš kurio įmonių buvęs fondo partneris Šarūnas Stepukonis, įtariama, pasisavino apie 40 mln. eurų, 2023 metais patyrė 12,2 mln. eurų grynojo nuostolio, tačiau jam liko 3,2 mln. eurų nepaskirstyto pelno – 4,8 karto mažiau nei 2022 metais (15,4 mln. eurų), pirmadienį rašo portalas „Verslo žinios“. „Fondas toliau veikia kaip įprasta ir santykiai su investuotojais bei finansų institucijomis stabilizavosi.

Elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ pagrįstai nerezervavo 37 megavatų (MW) galios pralaidumų bendrovei Telšių vėjo parkas, galutinai nusprendė teismas  Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) sausio 9 dieną galutinai atmetė Telšių vėjo parko prašymą įpareigoti „Litgrid“ pasirašyti ketinimų protokolą ir panaikinti jos susitarimą su bendrove „Windfarm Akmenė Two“ dėl 100 MW galios pralaidumų rezervavimo tos pačios linijos atšakoje.

Lietuvoje šiemet augant gyventojų pajamoms, perkamoji galia taip pat toliau didės, sako SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas. „Vertinu, kad (lietuviai – BNS) galės pirkti daugiau šiais metais (...). Sakyčiau, kad kaip tik šiais metais mažesnes pajamas gaunantys dirbantieji, ar žmonės, kurie gauna pajamas iš „Sodros“, visų jų pajamos auga 10 ir daugiau proc.

Aplinkos ministerija teisėtai neleido Lietuvos ir Danijos įmonei „Minijos nafta“ be konkurso išgauti naftą Šilutės rajone, Kintuose, galutinai nusprendė teismas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) sausio 8 dieną atmetė „Minijos naftos“ skundą ir paliko Regionų administracinio teismo 2024 metų liepos 11 dienos sprendimą nepakeistą – jo teigimu, ministerijos draudimas gręžti naftos gręžinius buvo išsamus ir motyvuotas.

Belgijai pirmajai Europos Sąjungoje (ES) nuo sausio uždraudus prekybą vienkartinėmis elektroninėmis cigaretėmis, Lietuva irgi turėtų eiti tuo keliu, įsitikinę kai kurie parlamentarai. Pasak jų, šis klausimas gali atsidurti jau Seimo pavasario sesijos darbotvarkėje.  Parlamentinės Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininkas socialdemokratas Saulius Čaplinskas įsitikinęs, kad ES eis elektroninių cigarečių draudimo keliu.  „Kaip sėkmingai ar nesėkmingai, pamatysime.

Nepasiturintys gyventojai gali prašyti įvairių vienkartinių ir periodinių pašalpų, kompensacijų ir kitos paramos. Vis tik žmonės pastebi, kad ne visiems prašantiems tos pagalbos iš tikrųjų ir reikia. Kai kurie gyventojai piktinasi, kad pašalpos skiriamos turtuoliams. Portalo tv3.lt straipsnis apie gyventojų, prašančių pašalpų namų tikrinimą sulaukė daugybės skaitytojų reakcijų. Žmonės piktinosi, kad pašalpos dalinamos visai ne tiems gyventojams, kuriems jos iš tikrųjų reikia.

Daugelį metų buvo manoma, kad gerai uždirbti žemės ūkyje yra neįmanoma. Tačiau verslininkas Gediminas Kvietkauskas savo pavyzdžiu neigia tokį mitą. Jo vadovaujama bendrovė „East West Agro“, kuri verčiasi žemės ūkio technikos pardavimu ir nuoma, sėkmingai veikia jau ne vienerius metus. Dabar G. Kvietkauskas imasi naujos ir neįprastos veiklos – jis tapo TV3 laidos „Rykliai. Lietuva“ investuotoju ir spręs, į kokią projekto dalyvių verslo idėją verta investuoti pinigų.

Artimųjų mirtis ir laidotuvės yra vienas skaudžiausių įvykių, kurių metu tikrai nesinori galvoti apie darbą, o tuo labiau – dirbti. Dėl to darbuotojai turi teisę gauti nemokamas atostogas, kurias darbdavys privalo suteikti. Vis tik su tuo kyla ir tam tikrų neaiškumų, pvz.: į kieno laidotuves gali išleisti, kaip tą įrodyti ir kaip dažnai tuo galima pasinaudoti. Kaunietė Akvilina (vardas pakeistas) naujienų portalui tv3.lt pasiskundė nežmogišku darbdavio elgesiu.

Vyriausybė palaiko šalies vadovo siūlymą dešimtadaliu padidinti Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) finansavimą, skiriamą vietinės reikšmės keliams, savivaldybių nuosavybėn perleidžiant daugiau valstybei priklausančių rajoninių kelių. Ministrų kabinetas pritaria, jog lėšos turėtų būti paskirstomos pagal gyventojų skaičių ir kelių ilgį savivaldybėse, siūlo leisti joms pačioms apsispręsti, kokio lygio kelio remonto nori.

Ukrainai nuo sausio 1 d. sustabdžius rusiškų gamtinių dujų tranzitą į Europą, ekspertai teigia, kad tai lėmė dujų kainų šuolį Europos rinkose. Tačiau ekonomistas Marius Dubnikovas pažymi, kad kaina jau leidžiasi žemyn, o neįprastai šilta žiema bei sustojusi Europos pramonė padėjo išvengti didesnių pasekmių. „Europai eilinį kartą padeda gamta, orai yra tikrai šilti, palyginus su vidurkiais, ir poreikis dujų yra sumažėjęs.

Didžiajai daliai darbuotojų Lietuvoje kasmet priklauso po 20 darbo dienų apmokamų atostogų. Tačiau darbuotojai turi teisę gauti ar bent paprašyti žymiai daugiau laisvų dienų, nors darbdavys jų ir neapmokės.

Praėjus 10 mėnesių po Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) reformos, institucijos direktorė Audronė Mikalauskienė teigia, kad pertvarkos metu pavyko skaitmenizuoti ir automatizuoti pagrindinius procesus. Šios skaitmenizacijos metu, anot jos, visuomenei buvo sukurta galimybė apie nesaugų maistą ir pašarus pranešti institucijos svetainėje bei rasti, kurių įmonių veikla apribota dėl pažeidimų.

Siekiant įprasminti Sausio 13-osios įvykių atminimą ir Laisvės gynėjų auką Lietuvai, Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis siūlo šią dieną paskelbti nedarbo diena. Jei Seimas pritartų šiai iniciatyvai, Laisvės gynėjų diena būtų įtraukta į Darbo kodekse numatytą švenčių, kuriomis paprastai nedirbama, sąrašą.  „Daugiau kaip 30 metų minima Laisvės gynėjų diena  dažniausia būna darbo diena.

Norintys gauti kompensacinę paramą už įsigyjamas tiesiogines ir juostines sėjamąsias, kurios yra vienas pagrindinių padargų taikant bearimę žemės ūkio kultūrų auginimo technologiją, nuo sausio 14 d. kviečiami teikti paraiškas. Šiam kvietimui skirtos visos likusios numatytos Europos Sąjungos Modernizavimo fondo lėšos – beveik 11 mln. eurų. Pareiškėjams už vieną sėjamąją gali būti skirta iki 80 tūkst. eurų kompensacija, neviršijant 40 proc.

Lietuviai neretai skundžiasi savo daugiabučių namų administratoriais, dažniausiai – jų atliekamais darbais ir itin didelėmis jų kainomis. Vis tik, kad ir kiek tenka mokėti, yra tikimasi, kad darbai bent jau bus atlikti ten, kur reikia, ir nebus pridaryta dar daugiau žalos. Tačiau atvejų būna visokių.

Sukurti pelningą verslą, uždirbti daug pinigų ir dirbti sau svajoja daugelis. Ne vienas turėjo ar tebeturi verslo idėją, o viskas, ko trūksta jos įgyvendinimui, tai yra pinigai pradinėms investicijoms. Kaip tik tokią galimybę gauti pinigų investicijoms į nuosavą verslą turės naujos TV3 laidos „Rykliai. Lietuva“ dalyviai. O investuotojais taps visoje Lietuvoje ir pasaulyje žinomi verslininkai.

Klaidų ir nuostolių pasitaiko kiekviename darbe. Darbdaviai kartais tuo bando pasinaudoti ir sumažina ar apskritai nusprendžia darbuotojams nemokėti atlyginimų. Darbo teisės specialistai pažymi, kad tokie ir panašūs veiksmai yra neteisėti. O darbuotojai atsidūrę panašiose situacijoje dažnai nežino, ko imtis. Štai naujienų portalo tv3.lt skaitytoja Gintarė pasakojo, kad jau 3 metus dirba nedidelėje parduotuvėje pardavėja. Jos pavadinimo moteris nesutiko atskleisti.

Paprastai darbuotojai, nusprendę susilaukti vaikų ir juos auginti, gali būti ramūs – tokiu atveju jie nepraranda savo karjeros, nes darbdavys privalo išsaugoti jų darbo vietą. Vis tik 2 metai vaiko priežiūros atostogų – gana ilgas laikas, per kurį gali būti ne tik surastas geresnis darbuotojas, bet ir pasikeisti pati pozicija, darbdavio lūkesčiai ar įmonės tikslai. Tad gali nutikti taip, kad darbdavys į darbą gali piktybiškai nebepriimti.

Šeštadienį Vilniaus oro uoste įvyko masinis naujojo išvykimo terminalo testavimas, kuriame dalyvavo apie 1 tūkst. asmenų ir buvo imituoti 6 skrydžiai. Lietuvos oro uostų (LTOU) vadovas Simonas Bartkus aiškina, kad testo tikslas yra nustatyti procesus, kuriuos dar būtų galima patobulinti iki galutinio terminalo atidarymo vasario 4 d. „Lūkesčiai yra kaip įmanoma geriau suprasti, kaip keleiviai elgiasi terminale.

Vilniuje veikiančiame Energetikos ir technikos muziejuje nuo šeštadienio galima išbandyti Ignalinos atominės elektrinės (AE) reaktoriaus simuliatorių. Anot muziejus dirbtuvių kuratorius ir projekto vadovo Andžejaus Kuldošo, simuliatorius yra tiksli Ignalinos atominės elektrinės valdymo kopija. „Simuliatoriaus kūrimas stebino kiekvieną dieną. Nustebino ne tik to meto interaktyvumas – kaip kruopščiai viskas buvo sukurta – tačiau ir inžinierių kūrybiškumas.

Vilniaus oro uoste šeštadienį vyks naujojo išvykimo terminalo masinis testavimas, kuriame dalyvaus daugiau kaip 1 tūkst. savanorių, pranešė Lietuvos oro uostai (LTOU). Terminalas vasario 4 dieną bus atidarytas visiems keleiviams.  „Toks projektas Lietuvoje vyks pirmą kartą.

Finansinių sunkumų turintys gyventojai gali kreiptis dėl kompensacijų, kurios padengia dalį ar net visas šildymo išlaidas. Vis dėlto ne visi tą daro sąžiningai – atsiranda ir tokių, kurie mėgina pinigus už šildymą gauti du kartus. Socialiniame tinkle „Facebook“ viena klaipėdietė papasakojo, kad su savo šeima gyvena viename būste, o kitame bute be jokios sutarties leidžia nemokamai gyventi draugams – jie jai teturi sumokėti už komunalines paslaugas.

Nors degalai mūsų šalyje dėl akcizų didinimo pabrango, tačiau tarp Baltijos šalių benzinas išliko pigiausias Lietuvoje, o dyzelinas dabar Estijoje 0,04 Eur/l pigesnis nei pas mus, skelbia Lietuvos energetikos agentūra. Nuo sausio 1 d. padidinus akcizus, per savaitę vidutinės degalų kainos mūsų šalyje padidėjo – benzinas brango 5,2 proc., dyzelino kaina padidėjo 10,3 procento. Tačiau 2025 m. sausio pradžioje Lietuvoje, palyginti su ES šalių vidutinėmis kainomis, benzinas buvo 12,3 proc.

Paprastai gyventojai kas mėnesį patikrina įvairius skaitiklius ir jų duomenis deklaruoja. Kai kurie jų teikiami automatiškai, jeigu tik veikia išmanieji skaitikliai. Tačiau tūkstančiai gyventojų suvartotos elektros kiekį deklaruoja retai arba iš viso nedeklaruoja. Iki šiol už tokių nepareigingų žmonių skaitiklių patikrinimo paslaugą mokėjo visi kiti vartotojai. Tačiau jau po mėnesio jiems bus taikomas naujas mokestis.

Seimo konservatorių frakcijai baiminantis, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (EIM) siūlomi patikslinimai nutarimui dvejopos paskirties prekių eksporto į trečiąsias šalis draudimo sukurs galimybę bendrovėms apeiti sankcijas, ministras Lukas Savickas tvirtina – sankcijas pažeidžiančios įmonės bus apribojamos. Pasak jo, priėmus nutarimą bus judama link licencijavimo, bet iki tol bendrovės turės raštiškai įsipareigoti, kad neprisidės prie prekių vežimo į sankcionuotas valstybes.

Lietuvos piliečiui Igoriui Udovickiui per tarpininkus priklausanti įmonė „Hasenberg“ pradėjo tarptautinį arbitražą prieš Lietuvą. Tai portalui lrt.lt patvirtino Susisiekimo ministerija. LRT duomenimis, bendrovė siekia prisiteisti 15 mlrd. eurų. Ministerijos teigimu, pranešimas apie arbitražą gautas 2024 m. spalio mėnesį. Šveicarijos registuota įmonė „Hasenberg“ valdo 65 proc. „Birių krovinių terminalo“ akcijų, dar 5 proc. valdo I. Udovickis, o likę 30 proc.

Lietuva pernai spalį buvo viena Europos Sąjungos lyderių pagal paslaugų plėtrą tiek per mėnesį, tiek ir per metus, rodo Eurostato penktadienį paskelbti duomenys. Palyginti su tuo pačiu ankstesnių metų mėnesiu, euro zonos paslaugų sektorius paaugo 1,7 proc., o visos Europos Sąjungos – 1,5 procento. Sparčiausias augimas ES per metus užfiksuotas Liuksemburge (9,0 proc.), Lietuvoje (8,2 proc.), Estijoje (6,7 proc.), stipriausias nuosmukis – Danijoje (10,3 proc.), Graikijoje (8,8 proc.

Premjeras Gintautas Paluckas sako, kad Finansų ministerijos ruošiami mokesčių pakeitimai koalicijos partneriams turėtų būti pristatyti sausio pabaigoje. Anot jo, po to jie bus diskutuojami su socialiniais partneriais, o visuomenei bus paviešinti Seimo pavasario sesijoje.  „Matyt, į sausio pabaigą mes jau galime tikėtis, kad koalicija galės normaliai sėdėti prie tų bendrų siūlomų pakeitimų ir diskutuoti“, – interviu radijui „M-1“ penktadienį sakė G. Paluckas.

2025 m. biudžetas jau nuo pirmų dienų pradeda įgyvendinti naujos Vyriausybės programos nuostatas, didesnį dėmesį skiriant šalies išorės ir vidaus saugumo situacijos gerinimui, Lietuvos keliams, mokinių neformaliajam ugdymui.  2025-2027 m. biudžete pirmiausia siekiama užtikrinti saugumo stiprinimo ir šalies gynybos reikmes. Atsižvelgiant į Vyriausybės programos nuostatą siekti ne mažesnio nei 3,5 proc.

2024 m. trečiąjį ketvirtį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2023 m. būsto kainos, matuojant pagal būsto kainų indeksą, euro zonoje krito 2,6 proc., o visoje Europos Sąjungoje (ES) išaugo 3,8 proc., praneša Eurostatas. Lietuvoje, palyginus trečią 2023 m. ir 2024 m. ketvirtį, būsto kainos išaugo 8,9 proc.  Lyginant šį laikotarpį su antruoju 2024 m. ketvirčiu, gyvenamųjų būstų kainos augo 1,4 proc. tiek euro zonoje, tiek visoje ES.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija parengė ir teikia Vyriausybei nutarimo projektą, koreguojantį ankstesnės Vyriausybės įvestą dvejopos paskirties prekių eksporto lėktuvais į trečiąsias šalis ribojimą.  Ministrų kabinetas siūlymą svarstys posėdyje kitą savaitę, penktadienį pranešė ministerija. Vėliau ministras Lukas Savickas patikslino, kad jis bus svarstomas sausio 22 dieną.

Jau šį pirmadienį TV3 žiūrovai išvys visame pasaulyje pripažinto ir populiaraus verslumo šou „Rykliai. Lietuva“ premjerą. Tai – iš tiesų gyvenimus keičiantis šou, kuriame verslo investicijos patvirtinamos vos vienu rankos paspaudimu. Stoję prieš penkis garsiausius šalies investuotojus ir pasidaliję unikalia savo verslo idėja, išskirtinio projekto dalyviai gali tikėtis ne tik sulaukti jų susidomėjimo ir investicijų, bet ir savo svajonių išpildymo.

Nuo sausio 10 d. prasideda pensijų pristatymas į namus, kuris pagal grafiką tęsis iki sausio 26 d. Visiems gavėjams pensijos pristatomos tokia pat tvarka, kaip ir anksčiau. Žmonės, gaunantys pensijas namuose turėtų išlikti budrūs ir bendrauti tik su pensijas išnešiojančiais darbuotojais, kurie prisistato ir parodo darbo pažymėjimą, rašoma pranešime žiniasklaidai. Pensijas ir kitas išmokas į namus šiuo metu gauna apie 120 tūkst. žmonių.

Darbuotojų atlyginimams „Iki“ 2025 metais numatė papildomai skirti apie 7 milijonus eurų, rašoma bendrovės pranešime žiniasklaidai. Šiuo metu prekybos tinklas turi 5,5 tūkst. darbuotojų. Jiems padalijus minėtą sumą, kiekvienam išeitų vidutiniškai po 105 eurus per mėnesį. Atskaičius mokesčius, suma būtų mažesnė. Tiesa, priklausomai nuo darbuotojų užimamų pareigų, stažo ir kitų aplinkybių, vieniems darbuotojams pridedama suma gali būti ir mažesnės, ir didesnė.

Vienas didžiausių komercinių bankų įspėja, kad vėl vykdys techninius darbus, dėl kurių tam tikrą laiką klientai negalės naudotis jo paslaugomis. Apie tai SEB bankas praneša oficialioje paskyroje socialiniame tinkle. Anot pranešimo, siekiant užtikrinti sklandų sistemų veikimą, sausio 11 ir 15 dienomis bankas atliks planinius informacinių sistemų darbus. Naktį iš sausio 10 į 11 d. nuo 3.00 iki 8.00 val.

Konservatorių frakcijos Seime seniūnas Mindaugas Lingė sako, kad antrosios pensijų pakopos reforma, kad ir kokia ir bebūtų, savaime nenulems didesnių senatvės pensijų. Tam, pasak jo, reikalingos didesnės įmokos nuo atlyginimų į pensijų fondus. „Tie pasiūlymai ateinantys ir Lietuvos banko, kad būtų galima įtraukti labiau darbdavius ar fondą tam tikrą kurti – tai jie visi yra svarstytini, bet jie nepaneigia pačio principo.

Kazachstane įsikūrusios Centrinėje Azijoje ir Rytų Europoje brokerio paslaugas teikiančios bendrovės „Freedom Finance“ vadovas Timūras Turlovas sako, kad ateityje bankai turės daug mažiau fizinių padalinių negu dabar. Anot jo, komunikacija turėtų vykti nuotoliu, pasitelkiant dirbtinį intelektą (DI), kuris padės bankų klientams gauti finansines paslaugas.

Vakarų šalys, tarp jų ir Lietuva, pernai ir užpernai į Rusiją eksportavo technologijas, kurias rusai panaudojo savo artilerijoje, penktadienį pranešė LRT radijas. Bendro ukrainiečių ir britų tyrimo grupei vadovavęs Ukrainos ekonomikos saugumo tarybos direktorius Denysas Hutikas LRT radijui sakė, kad Lietuvos bendrovės sudarė apie 2,5 proc. viso šio eksporto. Anot jo, tyrimas rodo, kad lietuviškas verslas toliau pardavinėja detales Rusijai.

Vienos didžiausių Lietuvos maisto gamintojų „Vičiūnų grupės“ savininkų – Kauno mero Visvaldo Matijošaičio ir Liudo Skieraus – netiesiogiai kontroliuojama turto valdymo bendrovė „GG Holding“ prijungta prie jos valdomos žemės ūkio produktų prekybos grupės „Groward Group“. „GG Holding“ nuo gruodžio 30 dienos neteko visų „Groward Group“ akcijų ir kitą dieną buvo išregistruota, nurodoma Registrų centre.

Konkurencijos taryba dar trims mėnesiams pratęsė laikinus ribojimus Estijos bendrovei „MM Grupp“ valdyti be institucijos leidimo perimtą bendrovės „Forum Cinemas“ turtą ir verslą, ketvirtadienį pranešė taryba.  Spendimas priimtas po to, kai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) paliko galioti Vilniaus „Akropolyje“ veikiantį „Forum Cinemas“ kino teatrą įsigijusiai „MM Grupp“ taikomas laikinąsias priemones.

Atsisakius nacionalinės valiutos lito, Lietuvos gyventojai jau dešimt metų pajamas gauna ir už prekes ar paslaugas atsiskaito bendrais europietiškais pinigais. Pastaruoju metu ekonomistai dažnai pasidžiaugia, kad per šį laiką reikšmingai išaugo ne tik šalies bendrasis vidaus produktas, bet ir gyventojų pajamos. Tada vidutinis darbo užmokestis buvo 534 eurai, o dabar – 1369 eurai po mokesčių, skaičiuoja Valstybės duomenų agentūra.

Darbo paieškos gali užtrukti ne vieną mėnesį. Dažnai darbuotojai skundžiasi, kad darbo neranda, nes turi per mažai patirties. Tačiau nutinka ir priešingai – darbdaviai atsisako priimti darbuotojus, kurių darbo patirtis yra per didelė. Henrika Bivainienė, atrankų ir žmogiškųjų išteklių sprendimų įmonės „Amston“ vadovaujanti partnerė pastebėjo, kad kartais per didelė patirtis ne padeda, bet trukdo susirasti darbą. Būna, kad kandidatas būtent dėl šios priežasties negauna norimo darbo.

Metų pradžioje kilus verslo nepasitenkinimui dėl draudimo lėktuvais eksportuoti dvejopo naudojimo prekes į trečiąsias šalis, o pastarosiomis dienomis viešoje erdvėje pasirodžius svarstymų, jog aukštųjų technologijų grupės „Teltonika“ produkcija per trečiąsias šalis galbūt pasiekia Rusiją, kuri jas gali naudoti kare prieš Ukrainą, „Teltonikos“ savininkas Arvydas Paukštys tokius kaltinimus atmeta ir sako, kad visus ryšius su Rusija jis nutraukė dar 2022 metais.

Kiekvieną mėnesį nemažą dalį savo algos gyventojai skiria mokesčiams ir socialinio draudimo įmokoms, kurios mokamos „Sodrai“. Tačiau, ar kada pagalvojote, kam iš tikrųjų atitenka jūsų pinigai? Pavyzdžiui, jeigu pensijos taip ir nesulauksite, kam tada atiteks visos jūsų sumokėtos įmokos? Kur dingsta pinigai? Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi skaitytojas Paulius, gyvenantis toliau nuo Vilniaus, bet kartais jame apsilankantis darbo reikalais.