Lietuvos verslas

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) jau parengė 2024 m. preliminarias gyventojų pajamų mokesčio (GPM) deklaracijas. Tiesa, specialistai primena, kad ne visi gyventojai turės galimybę susigrąžinti dalį permokų į savo sąskaitą. Kai kuriems teks susimokėti papildomai. Kaip ir kiekvienais metais, gyventojai iki gegužės 2 d. privalo pateikti pajamų deklaracijas VMI.   Tačiau jei pernai pardavėte namą, nekilnojamąjį turtą ar gavote dovanų, VMI dar paprašys susimokėti papildomai.

Valstybės valdomos energetikos grupės „Ignitis grupė“ atsinaujinančios energetikos bendrovė „Ignitis Renewables“ ketina įsigyti 200 megavatų (MW) vėjo ir 50 MW saulės jėgainių parką Pasvalio rajone.  Bendrovė pasirašė sutartį dėl dar plėtojamo „Nord Wind Park“ parko kontrolės perėmimo iš to paties pavadinimo bendrovės, trečiadienį pranešė įmonė. Parką, be vėjo ir saulės elektrinių, sudaro ir 20 MW elektros kaupiklių sistema.

Vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius sako, kad teisinių kliūčių Lietuvoje gaminti sprogmenis nėra, o jei tą daryti siekiančios įmonės susidurtų su sunkumais, ministerija yra pasirengusi padėti. „Šiandien mes nematome poreikio (keisti teisės aktus – BNS), kiek teko kalbėtis su ekonomikos ir inovacijų ministru, jis turėjo susitikimą su gynybos pramonės asociacijomis, tai jie neindikavo kokių nors kritinių teisės prieštaravimų“, – BNS trečiadienį sakė V. Kondratovičius.

Lietuvos banko (LB) valdybos nariu siūlomas buvęs susisiekimo ministras Marius Skuodis. Jo kandidatūrą prezidentui Gitanui Nausėdai pateikė centrinio banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus, trečiadienį pranešė LB. „M. Skuodžio patirtis bus svarbus indėlis Lietuvos banko veikloje, siekiant stabilios ir tvarios ekonominės plėtros“, – pranešime teigė Lietuvos bankas.

Vienos didžiausių Lietuvoje pieno perdirbimo grupių „Vilvi Group“ valdoma Vilkyškių pieninė už neįvardijamą sumą įsigijo reikalavimo teisę į „Marijampolės pieno konservų“ (MPK) ir jos valdomos Lukšių pieninės nepadengtus įsipareigojimus pagrindiniam kreditoriui Šiaulių bankui.  Vilkyškių pieninė trečiadienį pranešė vasario 24 dieną pasirašiusi reikalavimo teisės perėmimo sutartį su Šiaulių banku.

Stiprinant skirstomąjį tinklą ir siekiant stabilesnio elektros tiekimo gyventojams, Vyriausybė nusprendė 2 tūkst. kilometrų miškingose vietovėse esančių oro linijų per trejus metus pakeisti požeminėmis. Pagal Energetikos ministerijos nutarimą, 2025–2028 metais bus keičiama 10 kilovoltų (kV) įtampos elektros linijų – tai leistų dabartinį oro linijų keitimo kabelinėmis tempą padidinti 3 kartus.

Vyriausybė palaiko siūlymą elektrą už valstybės nustatomą kainą iki 2030-ųjų sausio leisti įsigyti visiems jos mažiausiai suvartojantiems ir pažeidžiamiems gyventojams. Šį Energetikos ministerijos nutarimą Vyriausybė priėmė trečiadienį, už tokius visuomeninio tiekimo pokyčius balsuoti dar turės Seimas. Pagal ministerijos siūlymus, visuomeninio tiekėjo „Ignitis“ kainodara galėtų būti taikoma pažeidžiamiems nepasiturintiems gyventojams, kurie gauna socialinę paramą, ir asmenims su negalia.

Seimo Teisės departamentui nustačius, kad siūlymas sekmadieniais ir švenčių dienomis uždaryti didžiuosius prekybos centrus gali prieštarauti Konstitucijai, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK) nutarė padaryti pertrauką šio klausimo svarstyme.  Trečiadienį komiteto nariai bendru sutarimu pasiūlė iniciatoriams patobulinti tai numatančias Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo pataisas.

Verslininkams pranešant apie mažėjančius kuro pardavimus Lietuvoje, finansų ministras Rimantas Šadžius mažinti akcizo mokesčio degalams neplanuoja. Ministro teigimu, prieš imantis veiksmų, reikia sulaukti pirmojo metų ketvirčio finansinių rezultatų. „Kol kas ne, reikia palaukti, kol baigsis ketvirtis ir tada pasižiūrėti pirmojo ketvirčio duomenis. Jeigu įdėmiai stebite švieslentes, pastebėjote, kad degalų kainos krenta.

Paaiškėjus pirminiam mokestinių pakeitimų paketui, kurį Finansų ministerija pristatė koalicijai, ministras Rimantas Šadžius sako, jog viešojoje erdvėje siūlymams išsakoma kritika demonstruoja visuomenės suvokimą, kad pagrindines gynybos reikmes teks finansuoti vidiniais šalies finansiniais pajėgumais. „Manau, kad panašaus pobūdžio pasiūlymai, jeigu būtų pateikti prieš porą metų, būtų sukėlę žymiai didesnį rezonansą.

Europos Sąjungoje kasmet pagaminama per 300 mln. padangų, o perdirbamų panaudotų padangų kiekis per pastaruosius 20 metų pasiekė 98 proc. Lietuvoje perdirbama apie 78 proc. padangų: 49 proc. naudojama energijai gauti (daugiausia deginama cemento gamyklose), o 46 proc. perdirbama.  Kasmet visoje Europoje apie 500 tūkstančių tonų nebenaudojamų padangų paverčiama guma arba jos žaliava.

Finansų ministras Rimantas Šadžius mano, kad prekybos muitų karai tarp JAV ir Europos Sąjungos ilgalaikio poveikio šalies ekonomikai neturės, ir prognozuoja greitą jų baigtį. „Muitų karai yra blogai visoms kariaujančioms šalimis ir tai suteikia vilties, kad tie muitų karai galbūt nebus amžini. Vakar matėme pavyzdį, kai muitų karas tarp JAV ir Kanados truko 3-4 valandas“, – trečiadienį žurnalistams kalbėjo R. Šadžius.

Pastarąją savaitę vidutinė elektros kaina „Nord Pool“ biržoje siekė 0,055 euro už kilovatvalandę (kWh) ir buvo mažiausia nuo praėjusių metų lapkričio, skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Anot agentūros, atšilus orams ir padidėjus elektros energijos gamybai vėjo elektrinėse, kovo 3–6 dienomis vidutinė elektros kaina biržoje buvo mažesnė nei 0,03 Eur/kWh – tokio žemų kainų laikotarpio keturias dienas iš eilės šiais metais dar nebuvo.

Jungtinių Valstijų prezidentui Donaldui Trumpui įvedus 25 proc. muitus iš Europos Sąjungos (ES) importuojamoms prekėms, o bendrijai ėmusis atsakomųjų priemonių, tai Lietuvos ekonomikos augimą artimiausius ketverius metus lėtintų iki 1,3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), skaičiuoja Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.

Paaiškėjus pirminiam Finansų ministerijos mokestinių pakeitimų planui, Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sako, kad institucija palaiko numatytų pokyčių kryptį. Tačiau, anot jo, vis dar trūksta aiškumo, kaip dalis mokestinės sistemos pakeitimų būtų įgyvendinti.

JAV įvedus 25 proc. importo muitus Europos Sąjungos (ES) prekėms, o Bendrijai pritaikius atsakomąsias priemones, toks scenarijus Lietuvos ekonomikos augimą per ketverius metus sumažintų 0,33–1,3 procentinio  punkto, sako Lietuvos banko (LB) vadovas Gediminas Šimkus.

Nacionalinio transliuotojo LRT tarybos pirmininkas Eugenijus Valatka traukiasi iš pareigų, rodo naujienų agentūros BNS turimas dokumentas. Rašte LRT tarybai, kurį matė BNS, E. Valatka informuoja, kad pasitraukia iš tarybos pirmininko pareigų nuo kovo 18 dienos. Apie jo atsistatydinimą pranešė ir portalas „15min“, remdamasis dviem šaltiniais, vėliau tai portalui patvirtino ir pats E. Valatka. Su juo BNS trečiadienį susisiekti nepavyko. Kovo 18 dieną planuojamas LRT tarybos posėdis.

Lietuvos bankas (LB) 0,2 procentinio punkto blogina gruodį skelbtą šių metų ekonomikos augimo prognozę – anot jo, šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 2,9 proc.  Gruodį LB prognozavo, kad šalies BVP šiemet augs 3,1 proc.  „Lietuvos ekonomika nesileidžia išmušama iš pasirinkto kurso, kyla tvariai ir pakankamai sparčiai.

Lietuvos ekonomika šiemet augs mažiau, nei buvo manyta anksčiau. Kiek mažiau nei pernai išaugs ir vidutinis darbo užmokestis. Be to, greičiau nei pernai augs ir kainos. Naujausioje konomikos apžvalgoje tai prognozuoja Lietuvos bankas. „Net ir stiprėjant nerimui dėl pasaulio ekonomikos raidos, įvertinę pastaruoju metu ryškėjančius naujus rizikos veiksnius, manome, kad mūsų šalies ūkis toliau augs gana sparčiai ir tvariai.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad teisingai užpildžiusiems ir pajamų mokesčio deklaracijas pateikusiems gyventojams, kovo 12 d. pradėjo grąžinti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) permokas. 28 tūkst. gyventojų jau grąžinta daugiau nei 12 mln. eurų permokų. Tai yra vidutiniškai po 428 eurus. „Atkreipiame dėmesį, kad permokų grąžinimo sąrašai sudaromi atsitiktine tvarka, neatsižvelgiant į deklaracijos pateikimo datą.

Kovo mėnesį dažno vartojimo prekių krepšelis yra pigiausias prekybos tinklo „Lidl“ parduotuvėse, o brangiausias – „Norfa“, rodo slapto pirkėjo ir rinkos tyrimų bendrovės „SeeNext“ tyrimas. Palyginus tyrimo metu nupirktų prekių krepšelių kainų vidurkius paaiškėjo, kad prekybos tinkle „Lidl“ jis siekė 39,07 euro, „Rimi“ – 39,27 euro, „Maxima“ – 39,63 euro, „Iki“ – 41,58 euro, o „Norfa“ – 41,77 euro.

Pirmojo 700 megavatų (MW) galios vėjo parko Baltijos jūroje projektas dėl finansavimo sunkumų gali vėluoti iki penkerių metų ir būti įgyvendintas tik apie 2035-uosius, sako parką kartu su partneriais vystančios valstybės valdomos energetikos grupės „Ignitis grupė“ vadovas Darius Maikštėnas.  „Priklausys, kaip greitai vystytis kabelio (su Vokietija – BNS) projektas, kaip greitai ateis didieji duomenų centrai ir į Baltijos šalis, kaip greitai vystytis elektrolizė.

Vis dažniau gyventojai už atsiskaito bankinėmis kortelėmis, tačiau pasitaiko atvejų, kai už prekes ar paslaugas galima sumokėti tik grynaisiais pinigais. Tačiau jei pinigus skubėsite išsiimti iš bankomato, žinokite, kad yra tikimybė, jog jūsų pinigus išdažys arba būsite nufilmuoti sukčių kameromis. Lietuvoje veikiantys bankai nuolat investuoja į skirtingas sistemas tam, kad jūsų pinigai būtų apsaugoti.

Vyriausybė Seimo pavasario sesijoje planuoja teikti Nekilnojamo turto (NT) mokesčio įstatymo pakeitimą. Žadama, kad didesnį NT mokestį mokės daugiau gyventojų. Tačiau ir be numatomų pakeitimų daliai gyventojų teks mokėti daugiau. Šiuo metu NT mokestį moka tie, kieno būsto mokestinė vertė viršija 150 tūkst. eurų, tačiau siūloma šią kartelę nuleisti iki 20 tūkst. eurų. Taigi, visi gyventojai, kurių NT vertė viršytų 20 tūkst., privalėtų mokėti mokestį.

Seimo socialdemokratai siūlo suteikti galimybę papildomomis poilsio dienomis – vadinamaisiais mamadieniais arba tėvadieniais – pasinaudoti ir šeimoms, auginančioms vaikus iki 14 metų. Tai numatančias Darbo kodekso pataisas įregistravo Seimo socialdemokratų frakcijos seniūno pavaduotoja Jurgita Šukevičienė kartu su kitais šios partijos nariais.  Politikės teigimu, pritarus projektui, tėvai galėtų daugiau laiko skirti ne tik savo atžaloms, bet ir paaugliams.

Daug metų gyvenant užsienyje jau nesitikima, kad Lietuvoje ims kauptis kokios nors skolos. Vis tik tokių atvejų pasitaiko. Nors neteisingai nuskaičiuotus pinigus galima susigrąžinti, tą padaryti pavyksta ne visiems. Esą galiojantį įstatymą galima interpretuoti visaip, tad žmogaus skola neva gali priklausyti nuo bet ko – kad ir nuo darbuotojo nuotaikos.

Mintis apie dingusį bagažą gąsdina daugelį keliaujančių – patekti į tokią situaciją nenorėtų niekas. Visgi tokių atvejų nutinka, o tai kainuoja ne tik daug nervų, bet ir pinigų. Už apgadintą, vėluojantį ar dingusį bagažą galima gauti kompensaciją, gali būti atlygintos ir kitos papildomos išlaidos, bet ne visada ir ne visos.

Kovo 11-ąją, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną, tiek valstybinės institucijos, tiek įmonės, tiek ir patys gyventojai privalo prie savo namų ar pastatų iškelti tinkamas vėliavas, kitaip gali sulaukti baudų. Vėliavos turi būti tvarkingos, nenublukusios, prie pastatų iškeltos „garbingoje vietoje“ ir nuleistos konkrečiu nurodytu laiku. Turi sudaryti ne didesnį kaip 45 laipsnių kampą Lietuvos valstybinė vėliava turi būti iškeliama 7 val. ryto ir nuleidžiama 22 val.

Finansinių sunkumų patiriantys gyventojai piktinasi, kad savivaldybė nesutinka jiems išmokėti vienkartinės pašalpos. Tuo metu savivaldybės tikina, kad gyventojams padeda, skiria jiems daugiau negu 1 tūkst. eurų. O jeigu prašymas buvo atmestas, pataria jį iš naujo pateikti. Portalo tv3.lt skaitytoja Jūratė skundėsi, kad negavo vienkartinės pašalpos. „Praradau darbą o vyras susirgo, šį mėnesį beveik negausime pajamų. Užpildžiau prašymą dėl vienkartinės pašalpos.

Teismui perduota baudžiamoji byla, kurioje penkiems asmenims pareikšti kaltinimai dėl sukčiavimo veikiant organizuotoje grupėje. Šioje byloje kaltinimai dėl sukčiavimo pareikšti ir vienai uždarajai akcinei bendrovei. Portalo lrytas.lt duomenimis, tarp įtariamųjų – Kauno termofikacinės elektrinės savininkas Rimantas Stonys, anksčiau kontroliavęs bendrovę „Dujotekana“, kuri buvo viena didžiausių Rusijos koncerno „Gazprom“ dujų importuotojų Lietuvoje.

Buvęs užsienio reikalų viceministras, premjerų Ingridos Šimonytės bei Andriaus Kubiliaus patarėjas Jonas Survila pradėjo dirbti bendrovėje „Philip Morris International“.  „Džiaugiuosi ir didžiuojuosi galėdamas prisijungti prie puikios „EA Baltics“ komandos, kuriai vadovauja Liudas Zakarevičius, bendrovėje „Philip Morris International“, kuri šiuo metu vykdo ambicingą ir plataus masto pertvarką, siekdama iki 2030 m. iš esmės nerūkyti.

Lietuva skirs dar 36 mln. eurų vandenilio gamybai – Europos Komisija (EK) patvirtino tokios apimties valstybės paramos schemą, pirmadienį pranešė EK. Anot Komisijos, šiomis europinės paramos lėšomis bus galima pagaminti iki 13 tūkst. šio žaliojo kuro ir sumažinti anglies dvideginio emisijas 61 tūkst. tonų. „Tai padės šalims narėms (Lietuvai ir Austrijai, kuriai patvirtinta 400 mln.

Prieš Lietuvai svarbią dieną – Kovo 11-ąją – kai kuriose šalies parduotuvėse nusidriekė eilės. Jau rytoj mūsų šalyje bus švenčiama istoriškai svarbi Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena. Panašu, kad ir pirkėjai šiai šventei ruošiasi iš anksto. Štai skaitytojas Tomas naujienų portalui tv3.lt rašė, kad sostinės Kalvarijų g. esančioje „Norfa“ parduotuvė buvo sausakimša, o vaizdas priminė pasirengimą kalėdiniam laikotarpiui.

Lietuvos banke (LB) pernai buvo ištirti ir iš apyvartos išimti 1564 vienetai padirbtų eurų, o jų vertė siekė 82,8 tūkst. eurų. Iš apyvartos išimta 1112 padirbtų banknotų ir 452 monetų pernai – atitinkamai 27 proc. ir 9 proc. daugiau nei 2023 metais, pirmadienį pranešė LB.

Generalinė prokuratūra dar kartą nutraukė ikiteisminį tyrimą dėl didžiausios mažmeninės prekybos grupės Baltijos šalyse „Maxima grupė“ maisto pristatymo į namus įmonės „Barbora“ vadovybės galimo trukdymo profsąjungos veiklai, BNS patvirtino Generalinė prokuratūra.

Mažiausia metų (12-os mėnesių) infliacija Baltijos valstybėse vasarį užfiksuota Lietuvoje, o didžiausia – Estijoje, rodo nacionalinių statistikos tarnybų duomenys. Šis infliacijos rodiklis per mėnesį Lietuvoje kiek sumažėjo, tuo tarpu Latvijoje ir Estijoje – ūgtelėjo. Vartojimo prekių ir paslaugų kainų metinis prieaugis Lietuvoje menko nuo 3,6 proc. sausį iki 3,5 proc. vasarį, Latvijoje – didėjo nuo 3,0 proc. iki 3,7 proc., Estijoje – nuo 3,9 proc. iki 5,3 procento.

Dėl vienos dienos darbuotojų streiko 13-oje pagrindinių Vokietijos oro uostų pirmadienį atšaukta dalis skrydžių iš Lietuvos į šią šalį.  Pasak Lietuvos oro uostų (LTOU) atstovės Neringos Čiukštienės, sekmadienį buvo atšauktas bendrovės „Air Baltic“ skrydis Vilnius-Hamburgas-Vilnius, pirmadienį – „Ryanair“ skrydis iš Berlyno į Vilnių bei „Lufthansa“ skrydžiai Frankfurtas–Vilnius– Frankfurtas. Tuo metu iš Kauno oro uosto pirmadienį neįvyko „Ryanair“ skrydžiai į Berlyną bei Kelną.

Seimas svarstys, ar vėl leisti 1,2 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) skirti biudžetinėms įstaigoms, religinėms bendruomenėms ir centrams. Tokioms grupės Seimo narių siūlomoms Labdaros ir paramos įstatymo pataisoms parlamentas pirmadienį pritarė po pateikimo už jas balsavus 74 Seimo nariams, 13 susilaikius, o dar 20 – prieštaravus.

Seimas antradienį ėmėsi siūlymo leisti savivaldybėms tenkančią mokesčio už valstybinius gamtos išteklius dalį skirti saulės parkų įrengimui ar dalies jų įsigijimui.

Praėjusią savaitę vidutinė didmeninė elektros energijos kaina visose Baltijos šalyse, palyginus su praėjusia savaite, mažėjo net 62 proc. ir siekė 55,40 Eur/MWh, praneša „Elektrum Lietuva“.  „Didžiausią įtaką vidutinei savaitės elektros kainai regione turėjo išaugusi vėjo elektrinių gamyba. Baltijos šalyse elektros gamyba išaugo 173 proc., o Šiaurės šalyse – 36 proc.

Visuomenėje daug diskusijų sukėlė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) nutartis, pagal kurią Jonavos merui socialdemokratui Mindaugui Sinkevičiui neturi būti taikoma baudžiamoji atsakomybė dėl beveik 1500 eurų pasisavinimo. Tačiau sausio pabaigoje LAT pritaikė baudžiamąją atsakomybę buvusiai Klaipėdos rajono savivaldybės Jono Lankučio viešosios bibliotekos direktorei, kurios padaryta finansinė žala – 150 eurų.

Lietuvos vartotojų apklausas atlikusi pripažinta Šveicarijos sertifikavimo organizacija „Icertias“ „Švyturio“ nealkoholinį ir tradicinį alų jau trečius metus iš eilės įvertino aukščiausiu kokybės sertifikatu QUDAL (angl. Top Quality Medal). Didžioji dalis apklaustųjų „Švyturį“ įvardijo kaip nepralenkiamą Lietuvos alaus gamintoją. „Šis pripažinimas – dar vienas įrodymas, kad esame nenukonkuruojami kokybės ir meistriškumo srityje.

2025 m. vasarį, palyginti su sausiu, vartojimo prekių ir paslaugų kainos padidėjo 0,6 proc., praneša Valstybės duomenų agentūra (VDA). Anot agentūros, 2025 m. vasarį, lyginant su tuo pačiu mėnesiu 2024 m., infliacija sudarė 3,5 proc. 2025 m. vasarį vartojimo prekių kainos padidėjo 0,4 proc., paslaugų kainos – 0,9 proc.

Vasarį Lietuvoje iš viso sudaryti 2827 butų sandoriai, iš kurių septyni viršijo 600 tūkst. eurų ribą, praneša portalas „Verslo žinios“. 7 iš 10 brangiausių susitarimų fiksuota Vilniuje, o likę 3 – Kaune. Du brangiausi mėnesio sandoriai sudaryti Vilniuje, Algirdo gatvėje, naujos statybos projekte „Algirdo 3“. 121 kv. m. ploto butas parduotas už 991 tūkst. eurų, o kitas 117 kv. m. ploto  butas – už 745 tūkst. eurų.

Darbo kodeksas numato, kad kovo 11 d. yra šventinė Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena, per kurią įprastai nedirbama. Tačiau išimtiniais atvejais darbas galimas: tik darbuotojui sutikus; jei darbas švenčių dienomis numatytas kolektyvinėje sutartyje; jei taikoma suminė darbo laiko apskaita, pranešime žiniasklaidai primena Valstybinė darbo inspekcija (VDI). „Švenčių dienomis dirbama tik tada, kai tam yra objektyvus pagrindas, tačiau darbdaviai privalo gerbti darbuotojų teises ir laikytis te...

Lietuvos mažos ir vidutinės įmonės (MVĮ) sausį dažniau nei verslas Latvijoje ir Estijoje teigė planuojančios plėtrą, rečiau galvojančios apie išlikimą, remdamasis SEB banko apklausa pirmadienį skelbia portalas „Verslo žinios“.  „Verslams didelę įtaką daro geopolitinė aplinka ir vyraujantis neapibrėžtumas. Jei apklausa būtų atlikta dabar, tikėtina, kad optimizmas būtų perėjęs į pesimizmą.

  Paaiškėjus pirminiam Finansų ministerijos mokestinių pakeitimų planui Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentė Elena Leontjeva kritikuoja Vyriausybės siekį taikyti skirtingus mokesčių tarifus gyventojams bei įmonėms, ragina nesiimti „diskriminacinių“ tarifų nevienodiems pajamų dydžiams, bet geriau orientuotis į sukuriamą vertę.

Gyventojai nekantriai laukia, kol bus pakeisti įstatymai ir jie galės atsiimti sukauptus pinigus antroje pensijų pakopoje. Tačiau tokių permainų ne visi gali laukti. Pavyzdžiui, sergantiems žmonėms pinigų reikėtų čia ir dabar. Portalo tv3.lt skaitytojas Ignas skundėsi, kad niekaip negali sustabdyti kaupimo antroje pensijų pakopoje. „Visi tik žada, kad netrukus galėsiu atsisakyti kaupimo, tačiau kol kas ir toliau kiekvieną mėnesį nuo atlyginimo man atskaito 40 eurų.

Įprastai darbuotojai dirba 8 val. per dieną. Tačiau kartais darbdaviai prašo dirbti ilgiau. Darbo teisės specialistai pažymi, kad darbuotojai gali atsisakyti dirbti viršvalandžius. O jeigu sutinka juos dirbti, turi gauti daugiau pinigų. Štai portalo tv3.lt skaitytoja Akvilė skundėsi, kad darbdavys verčia dirbti viršvalandžius. „Kelis kartus per mėnesį vadovas prašo, kad dirbtumėme 1 valanda ilgiau, nei turėtume.