Lietuvos verslas

Vienos didžiausių Vidurio ir Rytų Europos draudimo grupių PZU valdomas Lietuvos ne gyvybės draudimo rinkos lyderis „Lietuvos draudimas“ kartu su Estijos filialu pernai uždirbo 45 mln. eurų grynojo pelno – 35 proc. daugiau nei tuo pat laiku užpernai, kai jis siekė 33,5 mln. eurų, penktadienį pranešė bendrovė.  Įmonės pasirašytos ne gyvybės draudimo įmokos siekė 459 mln. eurų arba 11 proc. daugiau nei 2023 metais, kai bendrovės pasirašytos įmokos sudarė 415 mln. eurų.

Seime vyks paskutinis balsavimas dėl europinės pridėtinės vertės mokesčio (PVM) direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę – ji leis nuo PVM atleisti Europos Sąjungos (ES) šalyse prekiaujančius smulkius verslininkus, jei jų apyvarta nesieks 100 tūkst. eurų.  Norint pasinaudoti schema, Valstybinė mokesčių inspekcija bendrovei turės suteikti identifikacinį PVM numerį su žyme EX. Šios sąlygos galiotų ir Lietuvoje veikiančiam užsienio verslui.

Gyventojams liko visai nedaug laiko deklaruoti savo pajamas ir sumokėti gyventojų pajamų mokesčio nepriemoką, kitaip bus skaičiuojami delspinigiai, o kai kuriais atvejais grės ir baudos.

 Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad valstybei priklausantį nekilnojamą turtą valdanti valstybės įmonė Turto bankas būtų pertvarkoma į akcinę bendrovę.

Nors atlyginimai Lietuvoje kasmet kyla, gyventojai skundžiasi, kad kainos kyla greičiau. Užėję į parduotuves žmonės piktinasi toliau brangstančiu maistu, o prieš Velykas ypač stebina šokoladinių kiaušinių ar zuikių kainos. Vis tik tokių velykinių skanumynų kainas verta lyginti ne tik su Lenkija ar kitomis šalimis. Tos pačios prekės kaina net 13 eurų gali skirtis skirtinguose prekybos tinkluose Lietuvoje.

Galutinis vartotojas Lietuvoje už elektrą kovą mokėjo 2,1 proc. mažiau nei vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse. Tuo metu didmeninė elektros kaina kovo mėnesį Lietuvoje buvo lygi ES šalių kainų vidurkiui, skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA).  „Didmeninė elektros kaina kovo mėnesį Lietuvoje buvo lygi Europos Sąjungos šalių kainų vidurkiui, nors kovo pabaigoje dėl „NordBalt“ jungties gedimo kainos biržoje buvo pasiekusios aukščiausią šiais metais dienos vidurkį – 309 Eur/MWh“, –...

Valdantiesiems siekiant, kad už valstybės nustatomą kainą elektrą iki 2030-ųjų galėtų įsigyti visi jos mažiausiai suvartojantys ir socialiai pažeidžiami gyventojai, ekspertai įspėja apie galimas tokio žingsnio rizikas. Teisininkai atkreipia dėmesį, jog sprendimas sukurtų išskirtines sąlygas šiuo metu visuomeninį tiekimą užtikrinančiai bendrovei „Ignitis“, kuri yra ir didžiausias nepriklausomos energijos tiekėjas rinkoje.

Lietuvos, Latvijos ir Vokietijos elektros perdavimo sistemos operatoriai – „Litgrid“, „Augstsprieguma tīkls“ ir „50Hertz“ – sutarė dėl hibridinės didelės galios jungties Baltijos jūroje projekto koncepcijos, pranešė Energetikos ministerija. Projektą energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas, jo Latvijos ir Vokietijos kolegos Kaspars Melnis bei Volker Oschmann trečiadienį pristatė Danijoje vykstančioje tarptautinėje Europos vėjo energetikos asociacijos konferencijoje.

Vilniaus apygardos teismo sprendimu Kauno metalo gaminių gamybos bendrovė „Mechel Nemunas“ privalės Aplinkos apsaugos departamentui atlyginti beveik 6 tūkst. eurų nuostolių už atliekų sutvarkymą. Kaip trečiadienį pranešė departamentas, kovo 25-ąją priimta galutine nutartimi atmestas bendrovės apskųstas Kauno apylinkės teismo sprendimas.

Nepriklausomų geležinkelių reguliuotojų grupės (IRG-Rail) paskelbta geležinkelių transporto rinkos stebėjimo 2023 metų ataskaita rodo, kad krovinių vežėjams geležinkelių infrastruktūra Lietuvoje išlieka viena brangiausių Europoje, skelbia šalies Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT).  „Geležinkelių transporto rinkos stebėjimo ataskaitos duomenimis, geležinkelių tinklas Europoje 2023 m. keleiviams vežti buvo naudojamas 4 kartus intensyviau nei kroviniams“, – rašoma RRT pranešime.

„Jeigu dažnai viršiji greitį – didelė tikimybė, kad užsimuši. Jei taip atsitiks, tau reikės antkapio. Susikurk unikalų antkapį ir įamžink savo meilę greičiui ant jo“, – taip skamba nauja ir daug dėmesio sulaukusi iniciatyva Lietuvoje. Kai nuo neatsargaus elgesio kelyje neatgraso greičio matuokliai, policija ir baudos, tokiems greičio mėgėjams imta siūlyti iš anksto pasirūpinti antkapiu su savo pačių sukurtu dizainu.

Finansų ministras Rimantas Šadžius teigia, kad nors ministerijos įpareigotos kitais metais 5 proc. sumažinti išlaidas, tai nebus daroma naikinant socialines išmokas ar institucijų suteikiamas paslaugas. Anot jo, taupymo bus siekiama efektyvinant ministerijų veiklą ir mažinant jų valdymo išlaidas.  „Eina kalba būtent apie valdymo išlaidas, apie tai, kas išleidžiama informacinėms technologijoms, konferencijoms, viešinimui, patalpų išlaikymui ir pan.

Lietuvos, Latvijos ir Vokietijos energetikos ministrai sutarė dėl didelės galios hibridinės elektros jungties Baltijos jūroje tarp Vokietijos ir Lietuvos arba Latvijos projekto koncepcijos, trečiadienį pranešė Energetikos ministerija.

Kovo pradžioje nusprendusi nuo vasaros vidurio didinti viešojo transporto bilietų kainas bei naikinti pusvalandžio trukmės bilietą, trečiadienio posėdyje Vilniaus miesto taryba jį sugrąžino. Projektas priimtas viena stadija. Už naujausius siūlymus balsavo 28, prieš buvo 14 ir susilaikė 6 tarybos narių. Kaip praėjusią savaitę teigė sostinės meras Valdas Benkunskas, 30 minučių trukmės bilietą grąžinti planuojama atsižvelgus į gyventojų lūkesčius, susiformavusius įpročius.

Finansų ministras Rimantas Šadžius antrina premjerui Gintautui Paluckui, pareiškusiam, kad nereikėtų baimintis dėl visuomenėje jau pasigirstančių ketinimų protestuoti prieš ruošiamus mokestinius pakeitimus. Ministro teigimu, visuomenės noras parodyti savo nepasitenkinimą valdžios iniciatyvomis yra demokratijos apraiška. „Kiekvienas gali reikšti savo nuomonę“, – žurnalistams prieš Vyriausybės posėdį sakė R. Šadžius.

Nuo 2024-ųjų pabaigos, kai kripto turto įmonės turi kreiptis dėl  veiklos licencijų, prašymus suteikti leidimus veiklai Lietuvos bankui (LB) jau pateikė 22 įmonės –  daugiau nei penktadalis visų realiai rinkoje veikiančių įmonių. Lietuvos banko (LB) Licencijavimo skyriaus vadovės Agnės Kazlauskienės teigimu, šiuo metu svarstoma 12 paraiškų. Anot jos, dauguma įmonių pateikia ne visus dokumentus, juose daug netikslumų nurodant akcininkų ir vadovų reputacijos bei lėšų kilmės pagrindimą.

Valdžia vis dar slepia, kaip planuoja pakeisti nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimą. Tačiau kiekvienas savininkas turėtų suklusti jau dabar. NT mokesčiu apmokestinama turto vertė. Ją reguliariai skaičiuoja Registrų centras. Kas 5 metus taip apskaičiuota NT rinkos vertė tampa mokestine verte. O jai ir taikomas NT mokestis. Kai kurių butų ar namų vertė nuo 2021 m. išaugo daugiau kaip 70 proc.

Nekilnojamojo turto (NT) vidutinei rinkos kainai, kas penkerius metus  naudojamai NT mokesčiui skaičiuoti, per pastaruosius metus išaugus 70-80 proc., valdančiosios koalicijos partnerės „Nemuno aušros“ frakcija siūlo keisti Vyriausybės tvirtinamas NT vertinimo taisykles.  Partijos lyderis Remigijus Žemaitaitis prašo Seimo Biudžeto ir finansų komitete dirbančių frakcijos narių pateikti pasiūlymus, kaip reikėtų jas taisyti. „Jos prieš daug metų priimtos.

Lietuvos eksporto vertė sausį–vasarį siekė 5,99 mlrd. eurų – 0,1 proc. mažiau nei prieš metus, importo – 6,89 mlrd. eurų, arba 5,6 proc. daugiau, trečiadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra. Vien vasarį šalies eksporto vertė siekė 2,85 mlrd. eurų – 9,2 proc. mažiau nei sausį ir 3 proc. mažiau nei pernai vasarį, tuo metu prekių importuota už 3,46 mlrd. eurų – atitinkamai 0,9 proc. ir 7,3 proc. daugiau Tuo metu užsienio prekybos deficitas sausį–vasarį siekė 897,5 mln. eurų – 70,9 proc.

96 proc. Lietuvos būstų vertė neviršija 200 tūkst. eurų, sako Registrų centro (RC) Registrų tvarkymo direktorius Kazys Maksvytis.   „Didžioji dauguma butų, 96 proc., sukrenta į iki 200 tūkst. eurų vertę, beveik 4 proc. – į nuo 200 iki 400 tūkst. eurų. Likę 2 tūkst. statinių patenka į likusius intervalus“, – „Nemuno aušros“ frakcijos nariams i trečiadienį teigė K. Maksvytis.  „Lyginant su 2021 metais, pokytis realiai nėra didelis. Yra tose pačiose ribose butai iki 200 tūkst.

Nekilnojamojo turto (NT) mokesčio projektas turėtų būti registruotas kitą savaitę, o gegužės pradžioje jo laukiama Seime, teigia pirmasis Seimo vicepirmininkas socialdemokratas Juozas Olekas. „Kitą savaitę turėtų būti paruoštas pirminis įstatymų projekto variantas, kuris dar bus derinamas su ministerijomis. Tada matysime tuos skaičiukus, kurie, man atrodo, atleips daugelį žmonių nuomonių“, – trečiadienį Žinių radijui sakė jis.

JAV įvedant 20 proc. muitus Europos Sąjungos (ES) prekėms, į Ameriką reikšmingą dalį savo produkcijos eksportuojančios Lietuvos įmonės sako, kad šiai rinkai būtų sunku rasti alternatyvų.  „Mes tikrai neužsidarysime, turime Europos Sąjungos rinką, turime kitas rinkas, tik tiek, kad mažės kiekiai, mažės darbuotojų skaičius ir bus sunku bendrovei kurį laiką persiorientuoti į kitas rinkas. (...) Tikimės, kad Europos Sąjunga įves kažkokius muitus ir kitiems.

Valstybės valdoma elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“, pernai uždirbusi 49 mln. eurų grynojo pelno, ketina išmokėti 24,7 mln. eurų dividendų arba 4,9 cento akcijai.  Dėl to „Litgrid“ akcininkai spręs susirinkime balandžio 30 dieną, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė įmonė.  Iš viso akcininkai turės paskirstyti 67,9 mln. eurų. Be dividendų, 42,7 mln. eurų siūloma skirti į kitus rezervus, 500 tūkst. eurų – paramai.

Vyriausybei siūloma įpareigoti kiekvieną šalies ministeriją, išskyrus Krašto apsaugos (KAM), jų įstaigas bei asignavimų valdytojus 2026–2028 metais sutaupyti po 5 proc. išlaidų. Planuojama, kad vien 2026 metais ši suma siektų 137 mln. eurų, rodo Finansų ministerijos skaičiavimai, kuriuos turi BNS.  Pagal ministerijos skaičiavimus, 2026 metais visų ministerijų (išskyrus KAM) planuojamos išlaidos siektų 15,308 mlrd. eurų, iš jų norima sutaupyti 137,4 mln. eurų.

Paprastai daugelis gyventojų nenori atsisveikinti su savo pinigais ir siekia jų gauti daugiau. Tačiau tūkstančiai lietuvių jiems priklausančių pinigų tiesiog nepasiima, nors nesunkiai tą gali padaryti. Pagal įstatymą pensija skiriama ir mokama nuo teisės ją gauti atsiradimo dienos, tačiau ne daugiau kaip už 12 mėnesių iki kreipimosi dėl pensijos paskyrimo dienos.

Būsto kainoms pasiekus rekordines aukštumas, butas už kelis šimtus ar tūkstantį eurų gali atrodyti neįtikėtinai. Tačiau, pasirodo, Lietuvoje įmanoma įsigyti butą už tiek, kiek kainuoja geresnis telefonas ar naudotas automobilis. Tiesa, jeigu tik niekas nepasiūlo pirkti brangiau. Elektroninių varžytynių internetiniame puslapyje evarzytynes.lt galima rasti antstolių parduodamo, areštuoto nekilnojamojo turto (NT), kurio kainos prasideda nuo kelių šimtų eurų.

 Įsibėgėjant Krunos tilto renkonstravimo darbams, nuo šeštadienio šioje magistralės Vilnius – Kaunas – Klaipėda atkarpoje bus įvedami eismo pakeitimai, praneša AB „Via Lietuva“. Pažymima, jog paruošiamieji darbai šioje kelio atkarpoje bus vykdomi nuo trečiadienio iki penktadienio, 7 – 15 valandomis.  „Visi eismo dalyviai įspėjami, kad jau nuo trečiadienio iki penktadienio, nuo 7 ryto iki 15 val., bus atliekami paruošiamieji darbai, todėl gali formuotis spūstys.

Ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas nori mažinti regionų išsivystymo netolygumus ir kaip svarbų įrankį tam mato laisvųjų ekonominių zonų (LEZ) steigimą. Jis mano, kad Lietuva turėtų pradėti projektuoti planus bent trim naujoms tokioms zonoms. „Kad ir kaip bežiūrėtume, regionų išsivystymo netolygumas išlieka didžiulė problema.

Kontrolinį chemijos koncerno „Achemos grupė“ akcijų paketą įsigyti siekiantis smulkusis akcininkas Arūnas Laurinaitis sako, kad, net valstybei nacionalizavus dalį grupės valdomos gamyklos „Achema“ akcijų, tai nepadėtų vystyti sprogmenų pramonės, o vienintelė iš tokio sandorio esą laimėtų dabartinė šių akcijų savininkė Lyda Lubienė, skelbia portalas lrt.lt. „Achemos grupė“ gali lygiai taip pat prisidėti prie nacionalinio saugumo stiprinimo ir gynybos pramonės augimo be jokių valstybės kaštų.

Lietuvos bankas (LB) leido Vokietijos kapitalo draudimo grupės „Ergo“ tarptautinį verslo portfelį valdančiai bendrovei „Ergo International“ įsigyti Norvegijos ne gyvybės draudimo bendrovės „Gjensidige“ valdomą Lietuvos įmonę „Gjensidige“ kartu su jos filialais Estijoje ir Latvijoje. Centrinis bankas antradienį pranešė įvertinęs Vokietijos „Ergo“ grupės įmonių prašymą ir neprieštaravęs, jog „Ergo International“ tiesiogiai, o „Ergo Group“ bei „Munich Re“ –  netiesiogiai įsigytų 100 proc.

Per pastarąjį mėnesį šalyje beveik 40 proc. nukrito elektros kainos, o gamtinės dujos ir biokuras atpigo maždaug po 20 proc., skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA).  „Kovo mėnesį nacionalinė generacija patenkino apie 83 proc. šalies elektros energijos vartojimo poreikio – tai didžiausias per mėnesį pasigamintas vietinės elektros kiekis vartojimui patenkinti nuo Ignalinos AE uždarymo 2009 metais“, – rašoma agentūros pranešime.

Seimas linkęs sudaryti sąlygas kiek atpiginti naujų buitinių vartotojų prisijungimą prie „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) gamtinių dujų sistemos.  Nuo 2026 metų gegužės 1-osios buitiniams vartotojams siūloma padengti 60 proc. skirstymo sistemos operatoriaus patiriamų prijungimo išlaidų, o ne 80 proc., kaip siūlė Energetikos ministerija ir Vyriausybė.    Dabar nauji dujų vartotojai padengia apie 40 proc.

„Grigeo Klaipėdos“ taršos byloje liudiję pareigūnai, kurie ikiteisminio tyrimo metu iš šulinio ėmė nuotekų mėginius, teigė, kad iš pažiūros jis buvo užterštas, skleidė smarvę, dėl to policininkai dėvėjo specialias apsaugos priemones. Kaip Šiaulių apygardos teisme antradienį kalbėjo šiuo metu pensijoje esantis uostamiesčio policijos pareigūnas Donatas Bieliūnas, mėginiai buvo imami iš to šulinio, kur teisėsauga numanė leidžiant nevalytas nuotekas.

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) finansinių technologijų (fintech) ir turto valdymo bendrovė „Robinhood“ ateina į Lietuvą – Lietuvos bankas (LB) įmonei „Robinhood Europe“ suteikė finansų maklerio įmonės licenciją. „Lietuvos bankas turto ir investicijų valdymo inovacijų (angl. WealthTech) bendrovei „Robinhood Europe“ suteikė A kategorijos finansų maklerio įmonės licenciją“, – antradienį pranešė LB.

Pirmąjį pavasario mėnesį vyravę vėjuoti ir saulėti orai vidutinę didmeninės elektros kainą Lietuvoje mažino 40 proc. iki 92 eurų už megavatvalandę (MWh), antradienį skelbia „Litgrid“. Latvijoje elektros kaina kovą buvo tokia pati kaip Lietuvoje, Estijoje ji siekė 90 eurų už MWh, Lenkijoje – 99 eurus, Vokietijoje – 95 eurus, o Skandinavijos šiaurinėse zonose – nuo 5 iki 20 eurų už MWh.

Sparčiai artėjant Velykoms metas susimąstyti ne tik apie kiaušinių marginimą, bet ir vaišių stalą, kurio neatsiejama pažiba šiemet taps iš Italijos atkeliavęs „Colomba“ pyragas.

Lietuvos bankas sudarė administracinį susitarimą su „Revolut Bank“. Už nustatytus pinigų plovimo prevencijos reikalavimų pažeidimus bankui skirta 3,5 mln. eurų bauda, rašoma pranešime žiniasklaidai. Lietuvos bankas atliko planinį „Revolut Bank“ patikrinimą, kurio metu nustatė pažeidimų bei trūkumų dalykinių santykių ir operacijų (sandorių) stebėsenos srityje. Jie lėmė, kad praktikoje bankas ne visada tinkamai nustatydavo klientų atliekamas įtartinas pinigines operacijas ar sandorius.

Daugeliui aišku, kad gautą baudą reikia sumokėti, kitaip ją išieškos antstoliai. Vis tik ne visi žino, kad neretai administracinę baudą yra tik siūloma sumokėti, o tik po to tiriama, ar asmuo iš tiesų įvykdė pažeidimą. Tą pastebėjo vilnietis Arnas (tikras vardas ir pavardė – redakcijai žinomi), kurio daugiabučio kieme stovintį automobilį nufotografavo ir apskundė kaimynas.

Svarstant gyventojų pajamas apmokestinti pagal jų dydį, o ne rūšį ir daugiausiai uždirbantiems taikyti papildomą 8 proc. tarifą, premjeras Gintautas Paluckas sako, kad tokio siūlymo Vyriausybė Seimui teikti neketina. „Yra siūlymas ir viršutinį laiptelį gyventojų pajamų mokesčio nustatyti, (…) 40 proc.

Profesinėms sąjungoms siūlant neapmokestinti vienintelio žmogaus būsto, kuriame jis deklaruoja savo gyvenamąją vietą, premjeras Gintautas Paluckas pripažįsta, kad nekilnojamojo turto (NT) mokesčio pertvarka yra „sprangi“, bet žada išklausyti visas puses.  „Bus išklausyti visi – tiek profesinės sąjungos, tiek verslo asociacijos, tiek neasocijuoti visuomenės nariai, nes jie taip pat turi įvairių argumentų, kaip reikėtų sukonstruoti nekilnojamojo turto mokesčio pertvarką.

Jungtinėms Valstijoms įvedus bent 20 proc. muitus importui iš Europos Sąjungos (ES), o bendrijai taikant atsakomąsias priemones, centrinis bankas prognozuoja iki 1 proc. mažesnį Lietuvos ekonomikos augimą laikotarpiu iki 2030 metų. „Kalbant apie konkrečiai galimą poveikį Lietuvai, jeigu būtų apie 20-25 proc. tarifas ES ir būtų imamąsi tam tikrų atsakomųjų priemonių – kalbame griežčiausiu scenarijumi, kad tai būtų poveikis iki 1 proc.

Lietuvos banko (LB) vadovas Gediminas Šimkus sako, kad centrinis bankas šiemet į valstybės biudžetą už 2024 metus galėtų pervesti beveik 300 mln. eurų.  „Šiuo metu kalbame, kad LB indėlis į viešuosius finansus būtų arti 300 mln. eurų“, – LRT radijui antradienį sakė G. Šimkus. Anot jo, Seimui pritarus prezidento Gitano Nausėdos iniciatyvai padidinti LB pelno įmoką į valstybės biudžetą dalį šių lėšų skiriant Valstybės gynybos fondui, centrinis bankas pervestų apie 130 mln. eurų.

Prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė sako, kad verslas turėtų palaikyti mokesčių reformą, nes valdžia deda pastangas skatinti ekonomikos augimą „Jeigu norime auginti ekonomiką, teisingesnės valstybės, geresnio gyventojų vartojimo, investicijų, verslas netgi turėtų palaikyti mokesčių pakeitimus, o ne atvirkščiai“, – antradienį Žinių radijui sakė šalies vadovo patarėja ekonomikos ir socialinės politikos klausimais.

Pigiausių maisto produktų krepšelis Lietuvos parduotuvėse kovą kainavo 3,8 proc. (2,7 euro) daugiau nei vasarį ir 15,1 proc. (9,67 euro) daugiau nei praėjusių metų kovą, rodo antradienį paskelbta naujausia kainas stebinčio portalo pricer.lt analizė. 2025 metų kovą, palyginti su 2021 metų kovu, krepšelis pabrango 33,9 proc. (18,67 euro), skelbia portalas.

JAV prezidento griežtas sprendimas įvesti muitus daugeliui valstybių, panašu, sujaukė nusistovėjusią ekonominę pasaulio tvarką. O dėl to smuko ne tik akcijų rinkos, bet žemyn nusirito ir dujų bei naftos kainos. Tačiau ką tai reiškia vartotojams ir visam ūkiui? Iki šiol laisva prekyba leido auginti skirtingų šalių ekonomikas, pritraukti investicijas, o gyventojams užtikrino mažesnes prekių kainas, daugiau darbo vietų. Tačiau JAV prezidento Donaldo Trumpo devizas „America First“ (liet.

Valdantiesiems svarstant naują nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimą, profsąjungų lyderiai pasigenda konkrečių tarifų ir siūlo neapmokestinti vienintelio žmogaus būsto, kuriame jis deklaruoja savo gyvenamąją vietą.

Komentuodamas šiuo metu koalicijoje svarstomus mokesčių pakeitimus bei jų galimą poveikį investicinei aplinkai, Gintautas Paluckas tikina, kad iš Lietuvos nežada trauktis joje veikiantys komerciniai bankai.

Gyventojams įregistruoti savo gręžinius liko mažiau kaip mėnuo. Specialistai vardija, kodėl gyventojai tai privalo padaryti. Be to, jie primena, kad už nustatytų reikalavimų nepaisymą taikoma riebi piniginė bauda, o jūsų turimą gręžinį tektų užkasti. Savo sklypuose gręžinius turintys gyventojai iki balandžio 30 d. turėtų suskubti juos įregistruoti. Papildoma prievolė atsiranda ir tada, kei gręžinio savininkai pasikeitė.

Vasario pradžioje iš valstybinių kelių valdytojos „Via Lietuva“ generalinio direktoriaus pareigų atšauktas Marius Švaikauskas formaliai tebevadovauja įmonei, pirmadienį skelbia LRT naujienų portalas. Pasak nacionalinio transliuotojo, M. Švaikauskas iki šiol nėra oficialiai atleistas, nes vasario 7-ąją paprašė laikino nedarbingumo. „Esu atšauktas, bet esu nedarbingume. Ar skųsti tą valdybos sprendimą, ar ne – dar nežinau. Yra ir šeimos situacija dabar truputėlį kitokia.