Lietuvos verslas

Europos centrinis bankas (ECB) bazines palūkanų normas šią savaitę mažins 0,25 proc. punkto – iki 2 proc., o iki metų pabaigos – dar du kartus, sako „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. „Šį ketvirtadienį Europos centrinis bankas sumažins dar palūkanų normas ir bazinės palūkanų normos mažės iki 2 proc.

Labai dažnai žmonės savo augintinius laiko šeimos nariais, o bevaikės poros savo gyvūnėlius netgi myli kaip vaikus. Tad skiriantis kyla labai svarbus klausimas – kam atiteks gyvūnas, jei abu sutuoktiniai ar sugyventiniai jį tiek pat myli ir nori pasilikti? Tokį klausimą socialinio tinklo „Facebook“ grupėje iškėlė vilnietė, teiraudamasi, kaip skyrybų metu pasidalinti šunį.

Daugeliui lietuvių yra įprasta, kad krikštynose, vestuvėse ar laidotuvėse dalyvautų kunigas. Vis tik mažai kas žino ar apskritai pagalvoja, kiek už dvasininko skirtą laiką ir pagalbą reikėtų „sumokėti“, t. y. kokią auką skirti. Laikant, kad Bažnyčia yra prieš materialus dalykus, nesitikima, kad kunigas pareikalaus apvalios sumos, o negavęs norimos aukos atsisakys atlikti apeigas, pvz., vesti mišias. Su tuo susidūrė Genė iš Pasvalio.

Prekybininkai savo klientams primena, ar už netyčią sugadintą arba sudaužytą prekę parduotuvėje turi būti atlyginama žala.  „Lidl Lietuva“ atstovė ryšiams su visuomene Lina Skersytė yra sakiusi, kad prekybos tinklas klientų neprašo atlyginti padarytos žalos, jei asmuo sudaužo prekę netyčia. Tačiau, imantis tyčinių veiksmų, gali būti prašoma susimokėti. L. Skersytė tąkart sakė, kad atvejų, kuomet būtų prašoma atlyginti žalą, kol kas nepasitaikė.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) ketina išplėsti atvejų ratą, kada gyventojų skirta dalis jų pajamų mokesčio (GPM) nepasieks paramos gavėjų. VMI žada pinigų nepervesti paramos gavėjams, kurie laiku nepateikė mokesčių deklaracijų ar kitų privalomų dokumentų ir kurių mokestinė nepriemoka viršija 15 eurų, taip pat jeigu gavėjui būtų taikomos tarptautinės sankcijos. VMI Mokestinių prievolių departamento vadovė Inga Gedminienė BNS nurodė, kad iš maždaug 18,5 tūkst.

Siekiant stiprinti nelegalių statybų kontrolę, siūloma nuo 2 iki 5 metų pratęsti terminą, per kurį gyventojai gali pranešti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai (VTPSI) apie nelegalią statybą.

Seimui svarstant mokesčių pertvarkos paketą, kuriuo numatoma įvesti vadinamąjį cukraus mokestį, Sveikatos apsaugos ministerija tikina, kad šiuo metu šalyje suvartojamas cukraus kiekis yra dukart didesnis nei rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacija (PSO). Tuo metu gaiviųjų gėrimų gamintojai teigia, kad Lietuvoje suvartojama 30 proc. mažiau saldžiųjų gėrimų nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis.

Dalis gyventojų jau susitaikė, kad kasmet tiek prekių, tiek paslaugų kainos Lietuvoje kyla. Tačiau kai kurių produktų pabrangimas vis dar stebina. Pvz., pasak vilnietės Gretos, nesunku pastebėti, kad per kelerius metus parduotuvėse kone dvigubai pabrango ledai. „Ledus, ypač vasarą, valgau labai dažnai. Visą laiką mėgdavau tuos dėžutėse. Pamenu, mokėdavau 4 eurus, po to 5 ar 6, o dabar daugelis jų kainuoja 9 ar 10 eurų. Tai kainos išaugo ir du, ir tris kartus.

Ramiai gyvenant savo namuose nesitikima, kad butui staiga kažkas nutiks ir teks kelerius metus bylinėtis teismuose, mokėti teisininkams ir siekti, kad turtui padaryta žala būtų atlyginta. Tačiau tokių atvejų pasitaiko gana dažnai. Pvz., skaitytojas Arvydas papasakojo, kad jo senyvų tėvų kaimynas viršuje remontuoja savo butą, griauna leidžiamas griauti sienas, bet dėl to ėmė trūkinėti Arvydo tėvų buto lubos ir sienos, atsirado labai daug dulkių.

Auga rizikos Lietuvos ekonomikos ir finansų stabilumui, perspėja Lietuvos banko vadovas. Esą neprognozuojama aplinka, galimas prekybos karas su Jungtinėmis Valstijomis didina finansinio nestabilumo riziką. Į ką tai gali pavirsti, TV3 Žinių „Dienos komentare“ žurnalistė Jolanta Svirnelytė kalbina Lietuvos banko valdybos pirmininką Gediminą Šimkų. Girdime, kad Lietuvos ekonomiką ir finansinį stabilumą galinčių paveikti sukrėtimų rizika didėja.

Dažniausiai prastai pasijutę registruojamės ir patys vykstame pas savo gydytoją. Tačiau gali būti ir tokia situacija, kai net neišeis pasikelti iš lovos, jokie vaistai nepadės ar sunkiai sirgs mažas vaikas. O tokiais išimtiniais atvejais gydytojas atvyksta į jūsų namus. Priklausomai nuo situacijos, į namus gali atvykti ne tik šeimos gydytojas, bet ir psichiatras ar net chirurgas. Tik kartais už paslaugas teks susimokėti, o kartais jos bus suteikiamos nemokamai.

Net itin geras ilgametis darbuotojas gali likti be jokio atlygio ir pinigų, jei jo darbdavys tapo nemokus ar bankrutavo. Tokiu atveju darbuotojui yra skiriama išmoka, galinti siekti ir 6 minimaliąsias mėnesines algas (MMA), o šiuo metu tai būtų 6 228 eurai. Tam, kad valstybė darbuotojams galėtų suteikti tokias garantijas ir darbovietės bankroto atveju nepaliktų jų visai be pinigų, lėšos šioms išmokoms yra kaupiamos Garantiniame fonde.

Visuomenininkui Andriui Tapinui ketvirtadienį pranešus apie galimas premjero Gintauto Palucko iš dalies valdomų įmonių „Garnis“ ir „Emus“ sąsajas, pastarosios vadovas Mindaugas Milašauskas tikina – susiklosčiusi situacija primena bandymą susidoroti politiškai. „Aš tai vertinu kaip bandymą politiškai susidoroti su mano daugiamečiu verslo partneriu (G. Palucku – ELTA), pritempiant tam tikrus naratyvus prie patogių išvadų“, – penktadienį LRT televizijai teigė M. Milašauskas.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad išvadas apie premjero Gintauto Palucko įmonei suteiktos lengvatinės paskolos istoriją darys po Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) vertinimo. „Yra klausimų, kurie yra toje vadinamojoje šešėlinėje zonoje ir kad nebūtų paskui interpretacijų laisvės, tegul jie pateikia savo verdiktą, o tada mes darysime savo išvadas“, – TV3 žinioms penktadienį sakė G. Nausėda.

Visuomenininkui Andriui Tapinui ketvirtadienį paviešinus Vyriausybės vadovo Gintauto Palucko iš dalies valdomų bendrovių „Emus“ ir „Garnio“ sąsajas, pats premjeras ir toliau tikina šių įmonių veikloje nedalyvaujantis jokia forma. „Ne kartą esu sakęs ir galiu tik pakartoti – įmonių veikloje ir valdyme aš nedalyvauju jokia forma.

Turto valdymo grupė „Invalda INVL“ pirmąjį šių metų ketvirtį uždirbo 15,9 mln. eurų neaudituoto grynojo pelno – 3,4 karto daugiau nei tuo pat metu pernai. Įmonės nuosavas kapitalas kovo pabaigoje pasiekė 238,1 mln. eurų arba 19,82 euro akcijai – beveik 31 proc. daugiau, penktadienį pranešė įmonė. „Šių metų pradžios esminis akcentas – strategiškai svarbaus didžiausio Baltijos šalyse fondo „INVL Private Equity Fund II“ sėkmingas startas“, – pranešime sakė „Invalda INVL“ vadovas Darius Šulnis.

Degalai Baltijos šalyse per pastarąją savaitę pabrango Lietuvoje ir Estijoje, atpigo Latvijoje, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys pagal vidutines kainas viename didžiausių regione „Circle K“ degalinių tinkle. Brangiausias dyzelinas regione išliko Lietuvoje, pigiausias – Estijoje, tuo tarpu benzino kainos mažiausios tapo Latvijoje, o Estijoje jos tebėra didžiausios.

Tikslinės prevencinės eismo dalyvių kontrolės priemonės birželio mėnesį bus vykdomos valstybinės ir vietinės reikšmės keliuose, pareigūnai dirbs viešuoju, neviešuoju ar mišriuoju patruliavimo būdu, praneša Kelių policija.

Ne vienas lietuvis jau įrodė, kad sugalvota verslo idėja gali virsti apčiuopiama sėkme pasauliniu lygiu. Tačiau ką daryti, kad jus pastebėtų investuotojai, jeigu tik pradedate žengti pirmuosius žingsnius savo sėkmės link? Penktadienį „Login 2025“ konferencijoje TV3 žiniasklaidos grupės verslumo projekto „Rykliai. Lietuva“ investuotojai pasidalijo savo įžvalgomis, kokių klaidų nevertėtų kartoti, jeigu nenorite prarasti investuotojų susidomėjimo.

Prieš maždaug mėnesį gaisro nuniokota Vilniaus atliekų rūšiavimo gamykla visiškai atkūrė veiklą – veikia dvi mobilios rūšiavimo linijos, pranešė jos operatorė bendrovė „Energesman“. „Su šiais įrengimais įmonė tvarko 100 proc. įprasto atliekų srauto – visos gyventojų buitinės atliekos vėl vežamos į šią gamyklą, kitų tvarkytojų pagalbos nebereikia“, – penktadienį pranešė įmonė.

Teismui pateiktuose naujausiuose civiliniuose ieškiniuose prašoma iš Tauragės ir Šiaulių rajono savivaldybių tarybų narių priteisti galimai nepagrįstai jiems išmokėtas išmokas, penktadienį pranešė Generalinė prokuratūra. Tyrimus atlikę prokurorai siekia, kad šie politikai į savivaldybių biudžetus grąžintų daugiau nei 23 tūkst. eurų.

Milijardinės vertės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ projektui gerokai pabrangus ieškoma alternatyvių finansavimo šaltinių, jei pakankamų lėšų jam neskirtų Europos Sąjunga (ES), sako premjeras Gintautas Paluckas. „Ieškome alternatyvių finansavimo šaltinių, skirtų tam atvejui, jei ES kitoje finansinėje perspektyvoje (2028-2034 metų – BNS) neskirtų reikiamo finansavimo“, – po Lietuvos, Latvijos ir Estijos ministrų pirmininkų susitikimo žurnalistams Rygoje sakė premjeras.

Vyriausybei siūlant nuo šių metų veikiančios investicinės sąskaitos pajamas  labiau apmokestinti ir verslui dėl to priekaištaujant, finansų ministras Rimantas Šadžius sako, kad jos turi būti apmokestinamos, kaip ir visos reguliarios pajamos.  „Investicinės sąskaitos pajamos tikrai yra reguliarios. Kai nebenoriu daugiau investuoti, pinigus išsiimu ir išleidžiu vartojimui.

Prekių ir paslaugų kainos Lietuvoje toliau auga, o daugelis pensijų ir išmokų nesikeičia per visus metus. Tad prasidedant vasarai naudinga yra žinoti, kada galima sulaukti papildomų pinigų. „Sodra“ penktadienį skelbia kalendorių, kuriomis dienomis, kokiems gyventojams išmokės įvairias pensijas ir išmokas birželio mėnesį.

Reklama skirtingose reklamos medijose – tai optimali priemonė didinti prekės ženklo žinomumą, kurti atpažįstamumą. Kampanijos, kuriamos keliuose reklamos kanaluose, užtikrina didesnį auditorijos pasiekiamumą ir skatina pasitikėjimą tarp vartotojų. OWEXX reklaminiai plotai – tai reklamos platforma, vienoje vietoje siūlanti skirtingus sprendimus, kuriančius matomą ir įsimintiną komunikaciją.

Kvietimui teikti paraiškas gyventojams, įsirengiantiems nuosavas saulės elektrines ant namų stogų ar kitoje tinkamoje vietoje, bus skirti papildomi 9 mln. eurų, informuoja Energetikos ministerija. Vasario 25 d. Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) paskelbė kvietimą teikti paraiškas, kuriam buvo skirta 35 mln. eurų. APVA iš viso sulaukė virš 15 tūkst. paraiškų, beveik visai kvietime numatytai sumai.

Su valstybinės žemės valdymu susijusios paslaugos nuo rugpjūčio 1 dienos bus teikiamos tik internetu per Žemės informacinę sistemą (ŽIS), pranešė Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT). Per šią sistemą teikiamos paslaugos apims valstybinės žemės nuomos sutarčių sudarymą, žemės sklypų perdavimą panaudai, pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymą, žemės servitutų nustatymą ar panaikinimą, leidimų statyti statinius valstybinėje žemėje išdavimą, teisės naudotis žvejybos plotais suteikimą, valstybinės žemės perd...

Prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė dekretą, kuriuo nuo penktadienio iš Lietuvos banko (LB) valdybos atleido Simoną Krėpštą.  Šalies vadovas S. Krėpštą atleido jo paties prašymu, dabar jau buvusiam valdybos nariui darbą pradedant Europos Sąjungos Pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos agentūros (AMLA) vykdomojoje valdyboje. Centrinio banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus kiek anksčiau šalies vadovui pateikė naujojo valdybos nario Evaldo Ruzgio kandidatūrą.

Specialistai atviri – Lietuvos demografinė padėtis blogėja. O surinkti duomenys atskleidžia ir kitą realybę – kai kuriuose šalies savivaldybėse gyvena daugiau šunų nei vaikų. SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas socialiniame tinkle rašė, kad gyventojų išsakomi pastebėjimai dėl mažo gimstamumo, panašu, nėra iš piršto laužti. „Viename nedideliame Lietuvos mieste išgirdau skundžiantis, kad mieste išvysi daugiau šunų negu vaikų . Penktadienio ryto proga galima patikrinti šitą skundą.

Šių metų pirmąjį ketvirtį Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) to meto kainomis siekė 18,7 mlrd. eurų, skelbia Valstybės duomenų agentūra. Realiojo BVP pokytis, palyginti su 2024 m. ketvirtuoju ketvirčiu, buvo teigiamas ir sudarė 0,4 proc. Paskutinį ketvirtį lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, nepašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtakos, pokytis buvo teigiamas ir sudarė 3,2 proc.

Kone kiekvienas žmogus vienu ar kitu metu yra buvęs bedarbiu. Jeigu iki tol buvo dirbama oficialiai, netekus darbo mokama nedarbo draudimo išmoka. Tačiau jos dydį ir apskaičiavimo tvarką planuojama keisti. Po derinimų su įvairiomis institucijomis ir suinteresuotomis grupėmis šią savaitę Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kaip tik registravo atitinkamų įstatymų pataisų projektą. Kad pataisos įsigaliotų, joms artimiausiu metu dar turės pritarti Vyriausybė ir priimti Seimas.

Visiems juridiniams asmenims, vystantiems kaupiklių parkus, neprijungtus prie vėjo ar saulės elektrinių, nuo penktadienio atsiranda galimybė gauti paskolas jų įsigijimui ir įrengimui, skelbia Energetikos ministerija. Bendra paskolų suma savarankiškai veikiantiems energijos kaupimo įrenginiams finansuoti siekia 150 mln. eurų.  Šių projektų finansavime taikoma rinkos palūkanų norma, o paskolos gavėjas turės prisidėti ne mažiau kaip 20 proc. nuosavų lėšų.

Lietuvių meilė nekilnojamojo turto (NT) objektams neblėsta. Ir nors gyventojai aktyviai dairosi būsto, rinkoje pasitaiko ir gudraujančių pardavėjų. Tuo metu specialistai įspėja, kaip nenusipirkti katės maiše ir nepatekti į NT pardavėjų pinkles. Registrų centras skelbė, kad NT pirkimai balandį išlaikė augimo tempą. Tačiau gyventojų optimizmas gali kaipmat subliūkšti, jei sandorį sudarysite su nesąžiningais pardavėjais.

Politinėje erdvėje kilus sujudimui dėl bendrovės „Garnis“, kurios vienas pagrindinių akcininkų – premjeras Gintautas Paluckas, gautos lengvatinės 200 tūkst. eurų paskolos iš nacionalinio plėtros banko ILTE, įmonės direktorius Artūras Lapinskas tikina, kad premjeras verslo veikloje beveik nedalyvauja. „Aš G. Palucką gyvai šiemet mačiau vieną kartą – kai mane priiminėjo į darbą“, – LRT televizijai ketvirtadienį sakė A. Lapinskas.

2024 metų pabaigoje Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) fondai valdė 2 mlrd. eurų turto, jų grynųjų aktyvų vertės ir bendrojo vidaus produkto (BVP) santykis padidėjo iki 2 proc., tačiau tebėra mažesnis nei euro zonoje, kur jis siekia 7 proc., ketvirtadienį pranešė Lietuvos bankas (LB).  „Nebankinio finansavimo svarba įgyvendinant NT projektus didėja tiek Lietuvoje, tiek kitose euro zonos šalyse.

 Įmonės, vystančios energijos kaupiklių parkus, pirmą kartą galės gauti valstybinio plėtros banko ILTE paskolų jų įsigijimui ir įrengimui. Bendra jų suma sieks 150 mln. eurų. Gegužės 30-ąją pradedamas teikti finansavimas prie tinklų dar neprijungtiems tokiems savarankiškiems parkams, pranešė Energetikos ministerija ir ILTE.

Iš dalies premjero Gintauto Palucko valdomai įmonei „Garnis“ lengvatinę penktadalio milijonų eurų vertės paskolą suteikęs nacionalinis plėtros bankas ILTE pradėjo vidinį auditą, kurį planuoja baigti per savaitę, sako įstaigos Stebėtojų tarybos pirmininkė Daina Kleponė. „Mes žiūrime rimtai į šitą situaciją, todėl šiandien pradėjome vidinį auditą.

 Finansų ministras Rimantas Šadžius siūlo nejuokauti vertintojams pareiškus, kad nustatydama būsto ir kito gyventojų nekilnojamojo turto (NT) mokestinę vertę masiniu būdu valstybė ne tik galėtų nustatyti jos tvarką, bet ir apmokėtų išlaidas iš biudžeto. Lietuvos turto vertintojų asociacijos vadovas Tauras Antanas Tupinis sako, kad tai būtų teisinga kiekvieno turto savininko atžvilgiu.  „Turto vertės tikslinimą turėtų net valstybė apmokėti.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) patvirtino dujų perdavimo sistemos operatoriaus „Amber Grid“ tarifus 2026 m. Pagal juos vidutinė dujų perdavimo paslaugų kaina Lietuvos rinkos dalyviams sieks 1,52 euro už megavatvalandę (MWh). Tai – 5 proc. mažiau palyginti su šiais metais galiojančia dujų perdavimo kaina, kuri yra 1,60 euro už MWh. Dujų perdavimo paslaugos kaina sudaro vos kelis procentus galutinės, vartotojų mokamos kainos už dujas.

Nuo šiol socialinio draudimo pensijų gavėjams, išvykstantiems gyventi į Europos valstybes, pensijų mokėjimas nebebus stabdomas. Jiems taip pat nebereikės teikti prašymų atnaujinti pensijos mokėjimą. Pakaks kartą per metus pateikti „Sodrai“ dokumentą, patvirtinantį, kad žmogus yra gyvas ir gyvena užsienyje, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Darbo rinkoje bręsta rimti pokyčiai. Jau dabar dirbtinio intelekto (DI) pagalba kai kurias užduotis galima atlikti gerokai greičiau. Be to, tai leidžia sutaupyti ir pinigų. Didžiausios žiniasklaidos grupės Lietuvoje TV3 kūrybos direktorius Arvydas Rimas ketvirtadienį konferencijos „Login 2025“ metu pasidalijo svarbiais pastebėjimais, kaip DI yra pritaikomas darbo rinkoje.

Lietuvos bankas (LB) ragina šalies komercinius bankus atsisakyti vidinių draudimų ir daugiau lėšų skolinti gynybos sektoriaus įmonėms, kitiems šio sektoriaus projektams. Pasak LB, tokios tarptautinės finansų institucijos Europos investicijų bankas (EIB) ir Šiaurės investicijų bankas (NIB) Rusijai pradėjus plataus masto invaziją į Ukrainą peržiūrėjo savo tvarumo politiką ir išplėtė finansavimo galimybes, kad galėtų paremti saugumo ir gynybos srities projektus.

Kuo toliau, tuo daugiau įvairaus turinio gyventojai vartoja visiškai skirtingais būdais – per televiziją, radiją, įvairiose platformose internete. Kas iš to labiausiai išlošia ir kas vartotojų laukia ateityje? Ketvirtadienį konferencijoje „Login“ apie multiplatformiškumą ir turinio vartojimą ateityje diskutavo TV3 kūrybos direktorius Arvydas Rimas, „Delfi“ rinkodaros vadovė Vaida Budrienė ir „Radiocentro“ rinkodaros vadovas Saulius Zakarka.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) ketvirtadienį leido vieno iš protesto prieš nekilnojamojo turto (NT) mokestį organizatorių Raimondo Šimaičio vadovaujamai grupei rinkti parašus, siekiant Seime įregistruoti siūlymą iš viso neapmokestinti pagrindinio gyvenamojo būsto.

Siekiant prisidėti prie šalies gynybos finansavimo, Seimo demokratas Tomas Tomilinas siūlo papildomai apmokestinti azartinius lošimus, įvedant naujus progresinius 27 proc., 32 proc. ir 37 proc. tarifus. Šiuos skirtingus tarifus siūloma taikyti organizuojant lošimus automatais, stalo lošimus, bingo, totalizatorių, lažybas ir nuotolinius lošimus. Jei Seimas pritartų, loterijų ir lošimų mokesčio bazei, neviršijančiai 1 mln. eurų, būtų taikomas 22 proc.

Lietuvos bankui (LB) siūlant lengvatinį pelno mokesčio tarifą suvienodinti su taikomu stambioms įmonėms, finansų ministras Rimantas Šadžius Seimą ragina kol kas išlaikyti mokesčio lengvatą, kuri skirta mažesnes metines pajamas gaunančioms įmonėms. Jo teigimu, naujas reguliavimas apsunkintų verslo galimybes tinkamai planuoti finansinius ir turto srautus. Finansų ministerijos mokesčių pakete stambioms įmonėms taikomą pelno mokesčio tarifą siūloma didinti 1 proc. punktu – nuo 16 iki 17 proc.

Krašto apsaugos ministerija (KAM) Lietuvoje identifikavo per 20 vystomų karinio mobilumo projektų, kuriems reikėtų 4 mlrd. eurų, didžiausią dalį skiriant „Via Baltica“ projektui, ketvirtadienį pranešė ministerija. „Europos Sąjungos (ES) biudžeto sudarymas ir planavimas turi remtis karo meto mentalitetu.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) ketvirtadienį patvirtino naujas antrojo vėjo elektrinių parko Baltijos jūroje sąlygas ir aukciono pradžios datą. Gegužės viduryje Seimas pritarė Vyriausybės siūlymui, kad antrajame strateginio 700 megavatų (MW) jūros vėjo parko konkurse turėtų dalyvauti mažiausiai du vystytojai.

Seimui pradėjus svarstyti Vyriausybės pakoreguotą nekilnojamojo turto (NT) mokesčio projektą Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sako, kad šio mokesčio surinkimas gali būti sudėtingas.