Kitos šalys

Baltijos šalis lankanti Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock sako, kad Aljansas turės didinti pajėgas Baltijos šalyse ir Lenkijoje, reaguodamas į Rusijos grėsmę. „Minimalaus karinio buvimo Baltijos šalyse ir Lenkijoje ateityje nebepakaks“, – bendroje spaudos konferencijoje Rygoje su Baltijos šalių užsienio reikalų ministrais trečiadienį sakė Vokietijos diplomatijos vadovė.

Su Baltijos šalių užsienio reikalų ministrais susitikusi Vokietijos diplomatijos vadovė Annalena Baerbock (Analena Bėrbok) pripažino, kad Berlynas nepakankamai klausėsi regiono šalių, nuolat perspėjusių apie Rusijos grėsmę. Ji tvirtino, jog sąjungininkai turės sustiprinti karinį buvimą. „Vis dėlto mes nepakankamai jūsų klausėmės, kai girdėjome jus dalinantis savo nerimu“, – bendroje ministrų spaudos konferencijoje Rygoje trečiadienį sakė A. Baerbock.

Kalinamas Kremliaus kritikas Aleksejus Navalnas trečiadienį paragino Prancūzijos rinkėjus palaikyti dabartinį prezidentą Emmanuelį Macroną šį savaitgalį vyksiančiuose rinkimuose ir apkaltino jo kraštutinių dešiniųjų oponentės Marine Le Pen partiją korupcija ir ryšiais su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. „Suprantu situacijos ironiją: rusas politinis kalinys kreipiasi į Prancūzijos rinkėjus.

Rusijos ir Baltarusijos ambasadoriai buvo paprašyti nedalyvauti kitą mėnesį vyksiančiame renginyje, skirtame paminėti vienos Austrijoje veikusios nacių koncentracijos stovyklos išvadavimo metinėms, antradienį pranešė renginio organizatoriai.

Pietų Lenkijoje mažiausiai trys darbininkai žuvo ir dar septyni žmonės dingo per du numanomus dujų sprogimus vienoje anglių kasykloje, pranešė ją valdanti įmonė. Įmonė „Jastrzebska Spolka Weglowa“ (JSW) informavo, kad nelaimė įvyko tuojau po vidurnakčio Pniuveko kasykloje netoli Jastšembio Zdrujaus Silezijos vaivadijoje. Sprogimai, kuriuos tikriausiai sukėlė susikaupusios metano dujos, driokstelėjo 1 000 metrų gylyje.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas antradienį paragino Izraelio ir palestiniečių vadovus „nutraukti smurto ciklą“, pastarosiomis dienomis smarkiai padidėjus įtampai tarp abiejų pusių. Per atskirus pokalbius telefonu su palestiniečių prezidentu Mahmudu Abbasu ir Izraelio užsienio reikalų ministru Yairu Lapidu A. Blinkenas pabrėžė, jog „svarbu, kad izraeliečiai ir palestiniečiai stengtųsi nutraukti smurto ciklą Izraelyje, Vakarų Krante ir Gazos Ruože“, nurodė Valstybės departamentas.

Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga sutarė dėl būtinybės didinti spaudimą Rusijai taikant naujas sankcijas, antradienį pranešė Italijos vyriausybė. Apie šį sprendimą paskelbta po JAV prezidento Joe Bideno sušaukto virtualaus sąjungininkių susitikimo karui Ukrainoje aptarti.

Džihadistų judėjimas „Islamo valstybė“ (IS) sekmadienį pažadėjo „atkeršyti“ už savo buvusio lyderio nužudymą ir paragino šalininkus pasinaudoti karu Ukrainoje ir rengti išpuolius Europoje.

Turkija pirmadienį pranešė, kad pradėjo naują puolimą prieš uždraustą kurdų kovotojų organizaciją Irako šiaurėje, kuriame dalyvauja specialiosios pajėgos ir koviniai dronai. Turkijos gynybos ministras Hulusi Akaras (Chulusis Akaras) nurodė, kad specialiųjų pajėgų daliniai, bepiločiai lėktuvai ir koviniai sraigtasparniai atakuoja Kurdistano darbininkų partijos (PKK) kovotojų slėptuves trijuose neramiuose regionuose netoli Turkijos sienos.

Konservatyvi Izraelio arabų partija „Raam“ sekmadienį pranešė, kad „stabdo“ savo dalyvavimą premjero Naftali Bennetto (Naftalio Beneto) vadovaujamoje koalicinėje vyriausybėje po smurto proveržio Jeruzalės Al Aksos mečetės komplekse ir šalia jo. N. Bennettas atėjo į valdžią praėjusį birželį po kruopščių pastangų suburti koaliciją, kuri sugebėjo nuversti ilgiausiai Izraelyje dirbusį premjerą Benjaminą Netanyahu (Benjaminą Netanjahų) ir 120 vietų Knesete suformuoti vos 61 vietos daugumą.

Vokietijos ekonomikos ministras Robertas Habeckas penktadienį paskelbtame interviu paragino tautiečius taupyti energiją ir tokiu būdu „nervinti [Rusijos prezidentą Vladimirą] Putiną“, šaliai siekiant sumažinti savo priklausomybę nuo rusiškų dujų dėl karo Ukrainoje. Duodamas interviu žiniasklaidos grupei „Funke“ ministras sakė, kad žmonės gali imtis „labai paprastų“ priemonių vartojimui sumažinti. „Sakyčiau, kad paprastai visada galime sutaupyti 10 proc. [energijos]“, – teigė ministras.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) penktadienį pranešė Jungtinėje Karalystėje stebinti plintant nežinomos kilmės hepatitą, kuriuo užsikrėtė dešimtys vaikų, o kai kuriems jų prireikė persodinti kepenis. Britanija balandžio 5-ąją iš pradžių informavo PSO apie 10 ūmaus hepatito atvejų Škotijoje, o dar po trijų dienų pranešė, kad visoje šalyje jų iš viso nustatyta 74, nurodė Jungtinių Tautų medicinos agentūra.

Viena Suomijos ministrė penktadienį pareiškė, kad „labai tikėtina“, jog jos šalis pateiks prašymą įstoti į NATO, nors keliomis valandomis anksčiau Rusija perspėjo, kad Helsinkis ir Stokholmas sulauks neįvardytų „pasekmių“, jeigu prisijungs prie karinio aljanso. Suomijos premjerė trečiadienį sakė, kad jos šalis gali „per kelias savaites“ apsispręsti dėl NATO narystės, o Švedijoje taip pat vyksta atitinkamos diskusijos.

JAV ir Kinijai pasidalijus griežtais pareiškimais pastaroji paskelbė surengsianti anksčiau neskelbtas karines pratybas prie Taivano. Anksčiau Baltieji rūmai perspėjo, jog darys viską, kad nebūtų įvykdytas „karinis Kinijos ir Taivano susijungimas“. Kinijos kariuomenė pranešė penktadienį surengsianti karines pratybas šalia Taivano, pranešė valstybinis transliuotojas.

„Tesla“ vadovas Elonas Muskas pateikė priešišką perėmimo pasiūlymą „Twitter“, pasiūlydamas nupirkti 100 proc. socialinio tinklo akcijų ir padaryti platformą privačia, teigiama biržai pateiktame pranešime. Trečiadienį JAV Vertybinių popierių ir biržų komisijai (SEC) pateiktame pranešime E. Muskas nurodė pasiūlęs 54,20 JAV dolerio už akciją, o pati bendrovė įvertinta 43,4 mlrd. JAV dolerių.

Popiežius Pranciškus aukojo Didžiojo ketvirtadienio mišias Šv. Petro bazilikoje, o po kelių valandų turėtų vykti į vieną iš Italijos kalėjimų ir tradiciškai nuplauti kojas 12 kalinių, demonstruodamas nusižeminimą. Ketvirtadienio mišiose dalyvavo maždaug 1 800 kunigų.

Ukrainos finansų ministras Serhijus Marčenka trečiadienį vakare pasirašė Kanados vyriausybės paskolos sutartį, pagal kurią Ukraina gaus 500 mln. Kanados dolerių (365 mln. eurų). „Šios lėšos mums skiriamos lengvatinėmis sąlygomis, o grąžinimo laikotarpis – 10 metų“, – pranešė Ukrainos ministras. S. Marčenka patikslino, kad paskola bus naudojama valstybės prioritetinėms išlaidoms finansuoti. Šiemet Kanada suteikė Ukrainai 145 mln. Kanados dolerių vertės humanitarinės pagalbos, 35 mln.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) vadovas trečiadienį pareiškė, kad pasaulis skirtingai traktuoja krizes, priklausimai, ar jos paveikia tamsiaodžių, ar baltųjų gyvybes, ir kaip pavyzdį pateikė karą Ukrainoje, sulaukusį daug didesnio dėmesio nei visos kitos dabartinės humanitarinės problemos. „Nežinau, ar pasaulis tikrai skiria vienodai dėmesio juodaodžių ir baltųjų gyvybėms, – per spaudos konferenciją sakė PSO vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas.

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas atsisakė atsistatydinti, nepaisant jam skirtos baudos už COVID-19 karantino tvarkos pažeidimus Dauningo gatvėje, pareiškęs, jog verčiau padidins pastangas stiprinti šalies ekonomiką ir kovoti su Rusijos agresija Ukrainoje. Londono policija antradienį pranešė, kad  B. Johnsonui ir kitiems asmenims skyrė baudų už jų dalyvavimą viename gimtadienio vakarėlyje Dauningo gatvės vyriausybės komplekse 2020 metų birželio 19 dieną.

Jungtinės Karalystės teismas trečiadienį nuteisė kalėti iki gyvo galvos uolų džihadistų judėjimo „Islamo valstybė“ (IS) šalininką Ali Harbi Ali, pripažintą kaltu dėl įstatymų leidėjo Davido Amesso nužudymo praėjusiais metais.

Suomijos premjerė Sanna Marin trečiadienį sakė, kad jos šalis „per kelias savaites“ apsispręs, ar teikti paraišką įstoti į NATO. „Manau, tai įvyks gana greitai. Per kelias savaites, ne mėnesius“, – per spaudos konferenciją Stokholme kartu su Švedijos premjeras Magdalena Andersson žurnalistams sakė S. Marin. Švedija taip pat diskutuoja dėl galimos šalies narystės Vakarų šalių kariniame aljanse, Rusijai vasario 24 dieną pradėjus invaziją Ukrainoje.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį atsisakė pakartoti JAV prezidento Joe Bideno kaltinimą, kad Rusija vykdo ukrainiečių genocidą, ir įspėjo, kad žodinis eskalavimas nepadės užbaigti karo. J. Bidenas antradienį apkaltino Vladimiro Putino pajėgas Ukrainoje vykdant genocidą. „Tampa vis aiškiau ir aiškiau, kad Putinas tiesiog bando išnaikinti idėją, kad gali būti ukrainietis“, – sakė jis.

Vokietija ateinančiais metais nugrimtų į „staigią recesiją“, jei energijos išteklių tiekimas iš Rusijos būtų nedelsiant nutrauktas, teigiama trečiadienį paskelbtoje svarbiausių Vokietijos ekonomikos institutų apžvalgoje. Vokietija, kurios energetiniai poreikiai labai priklauso nuo rusiškų gamtinių dujų, iki šiol atsispyrė raginimams jas boikotuoti, reaguojant į karą Ukrainoje.

Pagrindinė „iPhone“ gamintoja „Pegatron“ dėl Pekino paskelbtų COVID-19 priemonių laikinai sustabdė veiklą padaliniuose, įsikūrusiuose Kinijos Šanchajaus ir Kunšano miestuose. Verslo centras Šanchajus tapo didžiausio Kinijoje COVID-19 protrūkio epicentru nuo tada, kai virusas paplito pirmą kartą prieš daugiau nei dvejus metus. 25 mln. gyventojų turintis miestas nuo mėnesio pradžios yra beveik visiškai uždarytas.

Nyderlandų muitinė antradienį pranešė, kad dėl sankcijų Rusijai ir Baltarusijai, įvestų už karą Ukrainoje, sulaikė iš viso 20 jachtų, esančių šalies laivų statyklose. „Įvedus sankcijas Rusijai ir Baltarusijai, muitinė ėmė taikyti sustiprintą priežiūrą 20 jachtų devyniose laivų statyklose“, – nurodė muitinės pareigūnai išplatintame pranešime. „Kadangi šioms 20 jachtų taikoma sustiprinta priežiūra, jų neleidžiama pristatyti, perduoti ar eksportuoti“, – priduriama pranešime.

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas ir iždo kancleris Rishi Sunakas turės sumokėti baudas už COVID-19 karantino tvarkos pažeidimus Dauningo gatvėse, antradienį pranešė premjero biuro atstovė. „Ministras pirmininkas ir iždo kancleris šiandien gavo pranešimą, kad Londono policija ketina skirti jiems fiksuoto dydžio baudas“, – nurodė atstovė.

Italijos premjeras Mario Draghi pirmadienį Alžyre paskelbė apie pasirašytus susitarimų dėl gamtinių dujų, siekiant sumažinti didelę savo šalies energetinę priklausomybė nuo Rusijos. Kreipdamasis į žurnalistus po susitikimo su Alžyro prezidentu Abdelmadjidu Tebboune, M. Draghi sakė, kad pasirašytas tarpvyriausybinis preliminarus susitarimas dėl ilgalaikio bendradarbiavimo energetikos srityje, o Italijos ENI ir Alžyro „Sonatrach“ pasirašė susitarimą dėl dujų eksporto į Italiją didinimo.

Popiežius Pranciškus rugsėjį lankysis didžiausioje Vidurio Azijos valstybėje Kazachstane, pirmadienį pranešė šalies prezidentūra. Remiantis jos pranešimu, pontifikas per vaizdo konferenciją su prezidentu Kassymu-Jomartu Tokayevu „patvirtino savo oficialų vizitą į Kazachstaną, taip pat dalyvavimą 7-ajame Pasaulio ir tradicinių religijų kongrese“, vyksiančiame rugsėjo 14–15 dienomis.

Jungtinės Karalystės teismo prisiekusieji pirmadienį pripažino džihadistų judėjimo „Islamo valstybė“ (IS) uolų šalininką kaltu dėl įstatymų leidėjo Davido Amesso nužudymo, sukrėtusio šalį ir paskatinusio raginimus užtikrinti politikams geresnę policijos apsaugą. 26 metų Ali Harbi Ali Aukščiausiajame baudžiamajame teisme Londone buvo pripažintas kaltu dėl nužudymo, taip pat dėl teroristinių aktų rengimo.

Pakistano įstatymų leidėjai pirmadienį išrinko Shehbazą Sharifą nauju premjeru, kai praeitą savaitgalį balsuojant dėl nepasitikėjimo buvo pašalintas ankstesnis vyriausybės vadovas Imranas Khanas. „Mianas Muhammadas Shehbazas Sharifas buvo išrinktas ministru pirmininku“, – pranešė parlamento pirmininko pareigas einantis Sardaras Ayazas Sadiqas, 342 vietų asamblėjai 174 balsais pritarus šiai kandidatūrai.

Latvijos valstybės saugumo tarnyba (VDD) bendradarbiaudama su Karinės žvalgybos ir saugumo tarnyba vasarį sulaikė Baltarusijos pilietį, įtariamą šnipinėjimu Minsko specialiosioms tarnyboms. Kaip naujienų agentūrai BNS pranešė VDD, šis asmuo rinko informaciją apie kariuomenės ir svarbios infrastruktūros objektus, slapta juos filmavo ir fotografavo. Per kratas VDD pareigūnai konfiskavo techninės įrangos ir duomenų laikmenų. Dabar gauta medžiaga analizuojama.

Lenkijos valdančiosios partijos lyderis sekmadienį pareiškė, kad 2010 metų balandį Rusijoje netoli Smolensko įvykusi lėktuvo katastrofa, nusinešusi jo brolio dvynio, tuometinio šalies prezidento, ir dar 95 žmonių gyvybes, buvo „ataka“, dėl kurios jis kaltino elementus Lenkijoje ir Rusijoje. Pasmerkęs Rusijos karą prieš Ukrainą, Jaroslawas Kaczynskis įspėjo Vakarų Europą, kad tai taip pat lengvai galėtų nutikti ir ten.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir jo varžovė kraštutinių dešiniųjų pažiūrų Marine Le Pen ruošiasi dvi savaites truksiančiai sudėtingai kampanijai, jiems patekus į prezidento rinkimų antrąjį turą, kuris žada būti kur kas įtemptesnis nei ankstesnė jų dvikova, įvykusi prieš penkerius metus. Suskaičiavus daugiau kaip 90 proc. balsų sekmadienį vykusiame pirmajame ture, prognozės rodo, kad E. Macronas surinks 28–29 proc., o M. Le Pen – 22–24 proc. balsų.

JAV prezidentas Joe Bidenas penktadienį padėkojo Slovakijai už sovietinės gamybos raketų „žemė–oras“ komplekso S-300 perdavimą su Rusijos invazija kovojančiai Ukrainai ir pridūrė, kad Vašingtonas perkels oro erdvės gynybos raketų „Patriot“ bateriją, kad užpildytų spragą. „Noriu padėkoti Slovakijos vyriausybei už oro erdvės gynybos sistemos S-300 perdavimą Ukrainai, ko [ukrainiečių] prezidentas [Volodymyras] Zelenskis asmeniškai manęs prašė per mūsų pokalbius“, – sakoma J. Bideno pranešime.

Suomija tikisi priimti sprendimą dėl narystės NATO iki birželio pabaigos, penktadienį pranešė ministrė pirmininkė Sanna Marin, šalyje tvyrant nerimui dėl Rusijos įsiveržimo į Ukrainą. „Diskutuosime labai atsargiai, bet netruksime ilgiau nei privalome“, – spaudos konferencijoje teigė socialdemokratų lyderė. „Manau, kad pabaigsime diskusiją iki vidurvasario“, – pridūrė ji.

Kanadoje nedarbo lygis kovo mėnesį nukrito iki istorinių žemumų, visuose ekonomikos sektoriuose toliau daugėjus darbo vietų, penktadienį pranešė Kanados statistikos tarnyba. Nedarbo lygis nukrito iki 5,3 proc. ir buvo dviem dešimtosiomis mažesnis nei vasarį bei mažiausias nuo 1976, kai pradėti rinkti palyginimui naudojami duomenys, sakoma ataskaitoje. „Išskyrus rodiklio šoktelėjimą 2022 metų sausio mėnesį, nedarbo lygis pastaraisiais mėnesiais nuosekliai mažėjo“, – nurodė statistikos tarnyba.

Suomija penktadienį pranešė, kad dėl karo Ukrainoje išsiunčia iš šalies du Rusijos diplomatus, panašų žingsnį žengus ir daugeliui kitų Europos valstybių. Suomija turi 1 340 km ilgio sausumos sieną su Rusija ir šiuo metu svarsto galimybę įstoti į NATO. „Ši priemonė atitinka žingsnius, kuriuos žengė kitos ES valstybės narės“, – rašoma premjerės Sannos Marin kanceliarijos pareiškime. „Be to, buvo atšauktas vizos pratęsimas vienam Rusijos ambasados darbuotojui“, – priduriama pareiškime.

Vokietijos sveikatos apsaugos ministras penktadienį pareiškė, kad rudenį šaliai gali tekti grąžinti reikalavimą viešose vietose dėvėti kaukes, įstatymų leidėjams atmetus iniciatyvą dėl privalomos vakcinacijos nuo COVID-19.  Karlas Lauterbachas pripažino, kad ketvirtadienį Bundestago priimtą sprendimą atmesti pasiūlymą asmenims nuo 60 metų įvesti privalomą skiepijimą nuo COVID-19 laiko asmenine nesėkme.

Jungtinės Karalystės teismui ketvirtadienį buvo perduota byla, kurioje vienas britų ambasados Berlyne darbuotojas kaltinamas teikęs „slaptą“ informaciją Rusijos karo atašė. Pernai rugpjūtį Vokietijoje sulaikytas 57 metų Davidas Smithas trečiadienį buvo grąžintas į Didžiąją Britaniją. Stojęs prieš  Vestminsterio magistratų teismą jis nepripažino savo kaltės dėl devynių kaltinimų, jam pareikštų remiantis Valstybinių paslapčių įstatymu.

Kanada, reaguodama į Rusijos invaziją Ukrainoje, ketvirtadienį naujajame biudžete numatė per penkerius metus papildomai skirti 8 mlrd. Kanados dolerių ( 5,9 mlrd. eurų) karinėms išlaidoms, tačiau nepasiekė NATO reikalaujamų dviejų procentų bendrojo vidaus produkto (BVP) dalies išlaidų gynybai.

Didysis septynetas (G-7) ketvirtadienį ketvirtadienį sutarė paskelbti naujas sankcijas Maskvai dėl „siaubingų Rusijos ginkluotųjų pajėgų žiaurumų“ prieš civilius Ukrainoje. G-7 lyderiai sutarė uždrausti „naujas investicijas į pagrindinius Rusijos ekonomikos sektorius, įskaitant energetikos sektorių“, taip pat išplėsti tam tikrų prekių eksporto draudimus ir sugriežtinti spaudimą Rusijos bankams ir valstybinėms bendrovėms, sakoma jų pareiškime.

Rusijos narystės Jungtinių Tautų (JT) Žmogaus teisių taryboje suspendavimą Užsienio reikalų ministerija vertina kaip principingą atsaką į Kremliaus karo nusikaltimus Ukrainoje. JT Generalinė Asamblėja ketvirtadienį pritarė Rusijos narystės stabdymui, 93 šalims balsavus „už“, 24 – „prieš“, ir dar 58 susilaikius.

Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja ketvirtadienį nubalsavo už Rusijos narystės Jungtinių Tautų Žmogaus teisių taryboje sustabdymą, reaguojant į Maskvos invaziją į Ukrainą. Sprendimas priimtas 93 šalims balsavus „už“, 24 – „prieš“, ir dar 58 susilaikius. Jungtinės Valstijos ir Jungtinė Karalystė pirmadienį paskelbė, kad planuoja siekti Rusijos narystės JT Žmogaus teisių taryboje sustabdymo, iškilus įrodymams, kad rusų pajėgos Ukrainos Bučos miestelyje vykdė masines egzekucijas.

Ukrainos Bučos mieste ir kitose vietovėse netoli Kyjivo po Rusijos pajėgų atsitraukimo rastų kūnų vaizdai aptemdė pozityvią atmosferą, tvyrojusią po neseniai vykusių Rusijos ir Ukrainos derybų, ketvirtadienį pareiškė Turkija. „Vaizdai Bučoje, Irpinėje ir kituose regionuose yra nepriimtini. Šios scenos aptemdė derybas“, – po NATO susitikimo Briuselyje žurnalistams sakė turkų užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu. „Atsirandanti teigiama atmosfera, deja, buvo aptemdyta“, – pridūrė jis.

Baltarusijos, pagrindinės Rusijos sąjungininkės, autoritarinis lyderis Aliaksandas Lukašenka ketvirtadienį paragino įtraukti Minską į taikos derybas karui Ukrainoje užbaigti, pavartodamas Maskvos draudžiamą terminą. Rusija savo agresiją Ukrainoje vadina „specialiąja karine operacija“ ir reikalauja, kad šis terminas būtų naudojamas žiniasklaidoje ir visuomenėje, o už žodžių „invazija“ arba „karas“ vartojimą Ukrainos kontekste yra numatytos bausmės.

Armėnija ir Azerbaidžanas rengiasi taikos deryboms, ketvirtadienį pranešė armėnų Užsienio reikalų ministerija.   Tiek Jerevanas, tiek Baku neseniai išreiškė pasirengimą pradėti derybas dėl „visapusiškos taikos sutarties“, kovą vėl paaštrėjus įtampai ginčijamame Kalnų Karabacho regione, dėl kurio abi Kaukazo kaimynės 2020 metų rudenį šešias savaites kariavo.

Baltarusijos milicija trečiadienį pranešė sulaikiusi keturis vyrus, įtariamus sabotavimus geležinkelio įrangą šalyje, kuria su Ukraina kariaujančios Rusijos pajėgos naudojasi kaip užnugario baze. Vidaus reikalų ministerija paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti ant grindų gulintys kruvini ir sumušti vyrai. Ji nurodė, kad milicija šovė į tuos vyrus, nes  jie priešinosi sulaikomi.

Pchenjanas ignoruoja Vašingtono iniciatyvas dėl derybų ir gali savo valstybinei šventei balandžio 15 dieną planuoti pirmą per beveik penkerius metus branduolinio ginklo bandymą, trečiadienį sakė JAV Valstybės departamento pasiuntinys Šiaurės Korėjai. Specialusis atstovas politikai dėl Šiaurės Korėjos Sungas Kimas sakė, kad, Vašingtono nuomone, Pchenjanas gali kitai savaitei planuoti didelį savo augančių branduolinių ginklų pajėgumų šou.

 Jemeno prezidentas ketvirtadienį paskelbė įkūręs naują tarybą, turinčią vadovauti karo krečiamai šaliai, pranešė valstybinė žiniasklaida. Šis sprendimas žymi reikšmingą pokytį koalicijoje, kovojančioje su Irano remiamais husių sukilėliais. „Neatšaukiamai perduodu prezidentinei vadovaujančiajai tarybai visus savo įgaliojimus“, – per televiziją paskelbtame pranešime prezidentas Abedrabbo Mansouras Hadi sakė anksti ketvirtadienį, Saudo Arabijoje vykstančių taikos derybų paskutinę dieną.