Karas Ukrainoje

Rusijos agresija prieš Ukrainą suvienijo Vakarus ir nustūmė Maskvą į saviizoliaciją, sako Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. „Šie tragiški įvykiai Ukrainoje turi vieną labai svarbią pasekmę mums visiems: aš matau vienybę, kuri gimsta, kuri ne visada buvo mūsų gretose, būkime atviri. Tačiau Ukrainos, Rusijos pasmerkimo klausimu šiandien esame visi vieningi. neišskiriant nė vienos valstybės“, – komentare po Bukarešto devyneto ir NATO vadovų susitikimų Varšuvoje sakė G. Nausėda.

Buvęs Europos Vadovų Tarybos pirmininkas kritikuoja valstybes nares, kurios blokavo griežtesnes sankcijas. Buvęs Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas penktadienį pareiškė, kad kai kurios ES vyriausybės „prisidarė sau gėdos“, atsisakydamos įvesti griežčiausias įmanomas sankcijas Rusijai, net prezidentui Vladimirui Putinui bombarduojant Kijevą.

Europos Sąjungos (ES) šalys sutaria dėl sankcijų Rusijai griežtinimo, sprendimai galimi kitą savaitę, BNS sakė užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. „Pritarimas trečiajam sankcijų paketui tikrai yra. Dabar jis jau rengiamas ir tikėtina, kad būtų priimtas per kitą savaitę. Galimai SWIFT klausimas taip pat bus išspręstas“, – po neeilinio ES Užsienio reikalų tarybos posėdžio komentare BNS sakė G. Landsbergis. Ministrai penktadienį sutarė dėl vadinamojo antrojo sankcijų paketo.

Rusijoje stabdoma daugelio automobilių tiekėjų prekyba. Tiekimą į šalį jau sustabdė „Audi“, „General Motors“, „Jaguar Land Rover“, „Porsche“, „Skoda“ ir „Volkswagen“, BMW, „Mercedes-Benz“, „Citroen“, skelbia „Kommersant“. Vasario 24-ąją Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui paskelbus apie karo Ukrainoje pradžią, Rusijai buvo įvestos ekonominės sankcijos, įskaitant daugelį pagrindinių šalies bankų.

Ukraina pasiekė simbolinę pergalę ir atsikovojo legenda tapusią salą – Ukrainos kariuomenės pajėgos vasario 25-ąją atsiėmė Gyvačių salą, skelbia „Ukraina 24“. Gindami šią teritoriją, diena anksčiau mirė 13 kovotojų. Pranešimą 18 val. 46 min.

Rusija laikinai išmesta iš Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos (ETPA) pranešė Lietuvos parlamento vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen. „Rusija išmesta (laikinai) iš Eurupos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos. Dabar tai nepadės Kijevo ir kitų Ukrainos miestų gatvėse dėl savo namų kovojantiems ukrainiečiams, bet tai Rusiją daro vis labiau atstumta. Žingsnis po žingsnio gal Europa priartės ir prie tokių veiksmų, kurie padėtų ukrainiečiams atgauti tikėjimą mūsų žemynu, mūsų sąjunga.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock penktadienį pareiškė, kad Europos Sąjunga kol kas neplanuoja atriboti Rusijos nuo tarptautinės tarpbankinių atsiskaitymų sistemos SWIFT dėl šalies pradėto karo su Ukraina. „Svarbu, kad priimtume sankcijų, tikslingai veikiančių valdžios sistemą... Finansų srityje ėmėmės priemonių, sudarėme bankų sąrašus. Kalbant apie SWIFT susitarimą... atjungimas nuo šios sistemos reikštų, jog žmonės Rusijoje.

Lenkijos vyriausybė ruošia priėmimo centrus ir ligonines, kad galėtų susitvarkyti su „keliais tūkstančiais“ sužeistų žmonių. Lenkija steigia priėmimo centrus ir ligonines, kad susitvarkytų su numatomu žmonių, bėgančių nuo Rusijos invazijos į Ukrainą, antplūdžiu, pranešė Lenkijos vyriausybė. Rusijos kariuomenė ketvirtadienį pradėjo atakas visoje Ukrainoje, įskaitant netoli Lvovo miesto, esančio vos 85 kilometrai nuo Lenkijos sienos.

Ukrainos prezidentas ragina rusus apsvarstyti karo kainą. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį paskelbė karą Ukrainai ir pažadėjo prižiūrėti šalies, kuriai vadovauja žydų prezidentas, „demilitarizaciją ir denacifikavimą“. Likus kelioms valandoms iki V. Putino kreipimosi per televiziją, Volodymyras Zelenskis pasakė savo paskutinį, galingą, bet galiausiai bevaisį taikos prašymą, kuriame jis atmetė nepagrįstus V. Putino kaltinimus, kad Ukrainą valdo naciai.

Penktadienį tęsiantis Rusijos plataus masto karinei atakai prieš Ukrainą, internete pasklido vaizdo įrašas, kuriame matyt, kaip Rusijos karinių pajėgų tankas pervažiuoja civilio automobilį. Jame sėdėjo ir vyresnio amžiaus civilis Ukrainos gyventojas. Sunku patikėti, bet netrukus po išpuolio vyras pradėtas vaduoti iš automobilio. Aišku tiek, kad vyras yra gyvas. Nuotraukose iš įvykio matyti, kad vyro automobilis liko visiškai suplotas.

Popiežius Pranciškus apsilankė Rusijos ambasadoje prie Šventojo Sosto, kad „išreikštų savo susirūpinimą dėl karo“, Kremliui pradėjus didelę invaziją į Ukrainą, penktadienį pranešė Vatikano spaudos tarnyba. Katalikų Bažnyčios vadovas Romoje įsikūrusioje ambasadoje praleido ilgiau kaip pusantros valandos, nurodė jo atstovai. Vatikanas po šio susitikimo nepaskelbė jokių citatų, pokalbių santraukos ir neįvardijo pokalbio dalyvių.

Rusijai užpuolus Ukrainą, Maskvos Majakovskio teatrui vadovavęs Mindaugas Karbauskis penktadienį pranešė paliekantis šias pareigas. „Aš irgi išeinu!“, –  feisbuko paskyroje rašė M. Karbauskis. Teatrui M. Karbauskis vadovavo nuo 2011 metų.  Apie tai, kad vasarį paliko Rusijos Vachtangovo teatro meno vadovo pareigas, penktadienį pranešė režisierius Rimas Tuminas. Apie tai patvirtino ir jo dukra.  Tiesa, pats teatras nurodo, kad R. Tuminas toliau dirba įstaigoje.

Lotynų amerikos šokių mokytoja ukrainietė Karolina šiomis dienomis patyrė neįsivaizduojamą skausmą ir gedulą. Socialiniame tinkle „Instagram“ ukrainietė ketvirtadienį pasidalino ašarą spaudžiančia istorija, kaip šalia Charkovo miesto kartu su mama buvo užpulta Rusijos karių, o per susišaudymą jos akivaizdoje žuvo artimiausias žmogus šiame gyvenime. „Šiandien Rusijos kariškiai nužudė mano mamą, žmogų, kurį mylėjau labiau už savo gyvenimą.

Rusijos puolimui stiprėjant, Lietuvos ambasada Ukrainoje veiks pasienyje su Lenkija, penktadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM). „Ukrainoje esantiems Lietuvos piliečiams, neturintiems kelionės dokumentų ar pasibaigus kelionės dokumentų galiojimo laikui, laikini kelionės dokumentai bus išduodami Lietuvos garbės konsulate Lvive“, – rašoma pranešime.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ragina tarptautinę bendruomenę šalinti Ukrainą užpuolusią Rusiją iš G20 formato, stabdyti jos narystę tarptautinėse organizacijose. „Turime nedelsiant sustabdyti Rusijos narystę tarptautinėse organizacijose. Agresoriui nėra vietos G20 ir Jungtinių Tautų saugumo taryboje. Sankcijos turi būti ir toliau griežtinamos, atkertant Rusiją nuo SWIFT sistemos ir stabdant dujotiekį Nord Stream 2“, – penktadienį išplatintame pranešime sakė šalies vadovas.

Buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel, kurios vykdyta taikinamoji politika Kremliaus atžvilgiu dabar sulaukia kritikos, penktadienį pasmerkė Rusijos invaziją Ukrainoje. A. Merkel, didžiausiai Europos ekonomikai vadovavusi 16 metų, o gruodį pasitraukusi iš politikos, sakė, kad su „dideliu susirūpinimu ir užuojauta“ stebi Ukrainos „teritorinio vientisumo ir suverenumo užpuolimą“. „Rusijos... karas žymi svarbų Europos istorijos lūžio tašką po Šaltojo karo“, – sakoma jos pareiškime.

Ukrainiečių Oksanos Gulenko ir jos dukros Katios namus Kijeve per puolimą subombardavo rusų kariai. Moterys gyvena viename Kijevo daugiabutyje, kuris buvo apgriautas rusų puolimo metu. „Aš miegojau, tada įvyko sprogimas ir jo banga mane nunešė 3 metrus iš miegamojo iki koridoriaus“, – „Reuters“ žurnalistams pasakojo Oksana. Vasario 25-oji turėjo būti ypatinga diena tiek Oksanai, tiek jos dukrai Katiai.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas telefonu kalbėdamasis su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu sakė remiantis Ukrainos krizės išsprendimą derybomis, penktadienį pranešė valstybinė žiniasklaida.

Ukrainos prezidentas pateikė eilinį vaizdo įrašą, kuriame pareiškė nusivylimą Europos šalių reakcija į Rusijos agresiją. „Jau kurią dieną mūsų šalį atakuoja raketomis ir bombomis, tankų kolonomis ir oro antskrydžiais, panašiais į tuos, kuriuos Europa jau seniai beregėjo, kito Pasaulinio karo metu, ir apie kurį kalbėjo, kad „jau niekada daugiau“. Tačiau tai vėl vykstam 2022 metais, praėjus 75 metams po Pasaulinio karo.

Penktadienį Rusija tęsia diena anksčiau pradėtą plataus masto karinę ataką Ukrainoje. Pranešama apie aršius mūšius ir intensyvų apšaudymą Ukrainos sostinėje Kijeve. Tuo tarpu sostinėje dar esantys žmonės filmuoja, kaip ukrainiečiai plūsta į Kijevo traukinių stotį.  Kijevo traukinių stotyje filmuojamos žmonių grūstys. Kaip matyti vaizdo įrašuose, aidint pavojaus sirenoms žmonės lekia į Kijevo traukinių stotį, bandydami arba palikti sostinę, arba rasti priedangą.

Rusijos pajėgos artinasi prie Kijevo iš šiaurės ir šiaurės rytų, penktadienį paskelbė Ukrainos kariuomenė, augant nuogąstavimams, kad šalies sostinė gali kristi antrąją Maskvos puolimo dieną. Rusų kariai bando apeiti šiaurinį Černihivo miestą, kur buvo atremti, ir atakuoti Kijevą, socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė Ukrainos ginkluotosios pajėgos. Jie taip pat puola Kijevą iš rusų kontroliuojamo rytinio Konotopo miesto, nurodė ukrainiečių armija.

Per nepilnas dvi dienas nevyriausybinei organizacijai „Blue/Yellow“, remiančiai Ukrainos kariuomenę, lietuviai paaukojo apie du milijonus eurų, BNS sakė organizacijos vadovas Jonas Ohmanas. „Du milijonai – mes apakę, ką dar galiu pasakyti... Neturiu komentarų. Ir apakęs, ir laimingas, ir ryžtingas. Jau pradedame dėlioti resursus kitaip nei anksčiau“, – BNS sakė J. Ohmanas, šiuo metu grįžtantis iš Ukrainos.

Švedijos premjerė Magdalena Andresson penktadienį turėjo nuotolinį susitikimą su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.  Nuotolinio susitikimo su Ukrainos prezidentu V. Zelenskiu metu, „jis atrodė vaizdo įraše lyg esantis bunkeryje“, švedų „Europa portalen“ cituojama Švedijos premjerė Magdalena Andresson. „Kai mes pasisveikinome, suvokėme, kad tai, jog mes dar kada nors pasimatysime, nėra akivaizdus faktas“, – pažymėjo ji.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis penktadienį dar kartą išreiškė paramą Ukrainai ir teigia, kad vienintelis įmanomas pokalbis su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu įmanomas tik Hagoje. Kaip rašė užsienio reikalų ministras G. Landsbergis, kad šiandien vaizdai iš Kijevo tik dar kartą įrodo, kad Ukrainoje vyksta karas, o tie, kas netikėjo, kad V. Putinas gali pradėti puolimą, dabar įsitikino, kad yra neteisūs.

Ukrainos žiniasklaida praneša, kad ukrainiečių karys Vitalijus Skakun susisprogdino kartu su Heničesko tiltu, bandydamas užkirsti kelią artėjančioms Rusijos karinėms pajėgoms. Jis tai padarė, nes tiltas buvo užminuotas ir nespėta jo susprogdinti prieš tai, kai rusų karinės technikos kolona ant jo užvažiavo. Vienintelis kelias buvo sprogmenį detonuoti rankomis. Jaunas karys ryžosi ir, atsisveikinęs su kolegomis, detonavo sprogmenį. Dalis tilto griuvo, karys žuvo po nuolaužomis.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis penktadienį pareiškė, kad Bendrija ruošiasi įvesti Rusijai daugiau sankcijų, Kijevui paraginus bloką skaudžiau nubausti Maskvą dėl Ukrainos užpuolimo.   „Skubiai rengiamas“ papildomų sankcijų paketas, parašė Ch.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis per pokalbį telefonu su Suomijos prezidentu Sauli Niinisto padėkojo už 50 mln. JAV dolerių dydžio Suomijos paramą Ukrainą. „Dėkoju Suomijos partneriams už 50 mln. dolerių paramos skyrimą. Tai veiksmingas indėlis į antikarinę koaliciją. Dirbame toliau. Privalu griežtinti sankcijas. Padidinti gynybinę paramą“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė V. Zelenskis. Ch.

Rusijai dėl jos invazijos į Ukrainą įvestos sankcijos yra labai griežtos, bet išnaudotos dar ne visos galimybės, penktadienio rytą sakė Latvijos prezidentas Egilas Levitas, komentuodamas sprendimus, priimtus skubiai sušauktame Europos Sąjungos viršūnių susitikime. Pasak Latvijos prezidento, Rusijai turi būti taikomos visos įmanomos sankcijos dėl jos agresijos Ukrainoje, ir apie tai yra toliau diskutuojama.

Nuo karo bėgantiems ukrainiečiams nebus privaloma prašyti prieglobsčio, jie galės prašyti leidimo laikinai gyventi Lietuvoje arba nacionalinės vizos humanitariniais pagrindais. „Tikrai tokio reikalavimo nebus. Jie galės prašyti leidimo laikinai gyventi Lietuvoje humanitariniu pagrindu arba nacionalinės vizos humanitariniu pagrindu. Ir tai bus pagrindinės procedūros šiais atvejais“, – BNS penktadienį sakė Migracijos departamento direktorės pavaduotoja Liucija Voišnis.

Ukrainos gynybos pajėgos prašo visų civilių papildyti jų gretas ginant šalį kare, nepaisant jų amžiaus. Nors iš pirminio kariuomenės įrašo atrodė, kad į savanorius gali prisijungti ir nepilnamečiai, netrukus kariuomenė patikslino savo pranešimą, kad nuimtas savanorių amžiaus cenzas galioja tik asmenims nuo 60 metų amžiaus. „Šiandien Ukrainai reikia visko. Visos prisijungimo procedūros yra supaprastintos. Atsineškite savo pasą ir identifikacijos numerį.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį sakė, kad į šalį įsiveržusios rusų pajėgos taikosi į civilinius rajonus, gyrė savo tėvynainių didvyriškumą ir patikino, kad Kijevas visais įmanomais būdais stengiasi juos apsaugoti. V. Zelenskis kalbėjo Rusijos pajėgoms pasiekus Ukrainos sostinę, kur anksti penktadienį griaudėjo galingi sprogimai, vyriausybės pavadinti „šiurpiais raketų smūgiais“. „Jie sako, kad civiliniai objektai nėra jų taikiniai. Bet tai dar vienas jų melas.

Ukrainos branduolinio reguliavimo inspekcija savo oficialioje „Facebook“ paskyroje skelbia, kad okupuotoje Černobylio teritorijoje stebimas „gerokai išaugęs“ radiacijos kiekis. „Radiacinio fono stebėjimo automatinės sistemos duomenys, kurie yra pasiekiami tiesiogiai internete, liudija apie kontrolinių gama spinduliuotės dozės lygių (raudonųjų taškų) viršijimą ženkliu kiekiu“, – aiškinama pranešime.

Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Yves'as Le Drianas penktadienį apkaltino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, kad jis siekia sunaikinti Ukrainos valstybingumą.  Ministras taip pat įspėjo, kad Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio saugumui yra iškilusi grėsmė.    „Tai totalus karas. Putinas nusprendė.

Profesorius Vytautas Landsbergis penktadienį išreiškė savo nuomonę ir teigė, kad Vladimiro Putino valdoma Rusija turėtų būti pašalinta iš tarptautinių organizacijų. Be to, profesorius svarsto, kad V. Putinas viską puikiai apskaičiavo ir žinojo, kad Europos „pilnakelniai“ išsigąs, siekiant užtvirtinti taiką Ukrainoje.  V. Landsbergis paragino apie karinės eskalacijos vykdytojus kalbėti be užuolankų, taip pat išreiškė abejonių dėl Europos atstovų veiksmų.

Skelbiant, kad Rusijos pajėgos įžengė į Obolono rajoną Kijeve, Ukrainos valdžia ragina gyventojus pasipriešinti rusų kariams, pavyzdžiui, gaminantis Molotovo kokteilius. Jau kiek anksčiau penktadienį Ukrainos Gynybos ministerija pranešė, kad Obolono rajone Kijevo mieste veikia rusų diversantų grupė, vietiniai gyventojai raginami likti namuose, ruoštis gynybai, gamintis Molotovo kokteilius.

Ukrainos žiniasklaidoje išplitusiose nuotraukose matyti, kaip atrodo daugiabutis, nukentėjęs per Rusijos raketų antskrydį Kijeve penktadienio rytą. Paaiškėjo, kad Ukrainos karinėms pajėgoms pavyko numušti į Kijevą paleistą raketą. Ši nukrito ant žemės, tačiau daugiabutis vis tiek buvo stipriai apgadintas. Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Antonas Geraščenko patvirtino šią informaciją ir tikina, kad per šį įvykį galėjo nukentėti daugybė žmonių.

Rusijos pajėgos įsiveržė toli į Ukrainos teritoriją, kruvini mūšiai pasiekė Kijevo pakraščius, o sostinės centre anksti penktadienį griaudėjo galingi sprogimai, vyriausybės pavadinti „šiurpiais raketų smūgiais“. Sprogimais Kijeve prasidėjo antroji smurto diena. Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, nepaisančiam Vakarų perspėjimų, anksti ketvirtadienį pradėjus didelio masto oro puolimą ir sausumos invaziją į Ukrainą, karo veiksmai greit pareikalavo dešimčių gyvybių, o mažiausiai 100 tūkst.

Ukrainos valdžia tikisi, kad kiek vėliau penktadienį Ukrainos sostinėje Kijeve sulauks Rusijos tankų, teigia Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Antonas Geraščenko. Jo teigimu, Kijevo gynėjai laukia su prieštankinėmis raketomis, kurias parūpino užsienio sąjungininkai. Ukrainos gynybos viceministras taip pat patvirtino, kad penktadienį Kijeve tikimasi Rusijos pajėgų atakos.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis patvirtino, kad ketvirtadienį žuvo visi pasieniečiai, gynę Ukrainai priklausančią salą Juodojoje jūroje. Jo teigimu, salą gynė 13 pasieniečių. Ketvirtadienio vakarą Rusijos karinės pajėgos puolė Ukrainai priklausančią Gyvačių salą ir reikalavo ją ginančių Ukrainos pasieniečių pasiduoti. Tačiau internete išplito garso įrašas, kuriame girdėti Rusijos ir Ukrainos karių pokalbis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį sakė, kad jo šalis buvo palikta viena kovoti su Rusija, diena anksčiau pradėjusia didelio masto invaziją. „Mes palikti vieni ginti savo valstybės“, – po vidurnakčio paskelbtame vaizdo kreipimesi į šalies gyventojus sakė V. Zelenskis. „Kas pasirengęs kovoti drauge su mumis? Nieko nematau. Kas pasirengęs suteikti Ukrainai garantiją dėl narystės NATO? Visi bijo“, – sakė jis.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas penktadienį sakė, kad naudinga palikti dialogo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, pradėjusiu didelio masto invaziją į Ukrainą, galimybę.

Rusijai atakuojant Ukrainą, pranešama apie vietos civilių mirtis. Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Antonas Geraščenko patvirtino apie ketvirtadienį vykdytos atakos metu žuvusį 14-metį ukrainietį berniuką. „Viešinu Putino nužudyto Antono Tarasenko nuotrauką. Tegul visas pasaulis, tegul Rusija pasižiūri į šio nužudyto vaiko akis. Rusai, jums turėtų būti gėda, kad leidžiate Putinui žudyti vaikus!“ – savo „Facebook“ paskyroje skelbė A. Geraščenko.

Ukrainoje jau antrą dieną tęsiasi Rusijos pradėta plataus masto karinė ataka, per kurią bombarduojami ir apšaudomi didžiausi šalies miestai, įskaitant ir sostinę Kijevą. Portalas tv3.lt trumpai ir aiškiai chronologine seka pateikia svarbiausius karo įvykius. Penktadienis ► Nuo ankstaus ryto Kijeve buvo girdėti sprogimai. Pranešta apie atakas sparnuotosiomis ir balistinėmis raketomis.

Penktadienį Rusija tęsia diena anksčiau pradėtą plataus masto karinę ataką Ukrainoje. Pranešama apie aršius mūšius ir intensyvų apšaudymą Ukrainos sostinėje Kijeve, kur oro pavojaus sirenos per dieną aidi jau ne pirmą kartą. Penktadienio vakarą Kijeve girdėti artilerijos šūviai, į miestą paleistos raketos.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tylos minute pagerbė  žuvusiuosius šalies didvyrius. Prezidentas paaiškino, kad jis pats lieka Kijeve, jo šeima taip pat yra Ukrainoje, tačiau negali atskleisti kur dėl saugumo sumetimų. „Turiu informacijos, kad priešas mane įvardijo, kaip taikinį nr. 1, mano šeimą – kaip taikinį nr. 2. Jie nori sunaikinti Ukrainą politiškai, sunaikinti valstybės galvą“, – pareiškė prezidentas.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas telefonu pasikalbėjo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, kad „pareikalautų nedelsiant sustabdyti“ Maskvos puolimą Ukrainoje, ketvirtadienį pranešė Eliziejaus rūmai.

Jungtinės Valstijos ketvirtadienį įvedė sankcijas 24 Baltarusijos asmenims ir juridiniams subjektams už jų „palaikymą ir pagalbą invazijai“ Ukrainoje, surengtai Rusijos. „Šiandienos veiksmai sutelkti į Baltarusijos gynybos sektorių ir finansų institucijas – dvi sritis, kuriose Baltarusijos ryšiai su Rusija yra ypač glaudūs“, – sakoma JAV Iždo departamento pranešime. Baltarusija, artima Kremliaus sąjungininkė, pastarosiomis savaitėmis priėmė dešimtis tūkstančių Rusijos karių.

Europos Sąjungos lyderiai ketvirtadienį susitarė įvesti naujų sankcijų Rusijai, sukelsiančių „didžiulių ir rimtų padarinių“. „Mums reikia sankcijų, kurios būtų skaudžios“, – sakė Belgijos ministras pirmininkas Alexander'as De Croo, eidamas į susitikimą, surengtą tą pačią dieną, kai Rusija pradėjo atakas prieš Ukrainos karinius taikinius ir pasiuntė į provakarietišką kaimynę tankų ir oro desantininkų.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis kartu su Latvijos ir Estijos kolegomis su JAV valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu aptarė saugumo situaciją regione. G. Landsbergio teigimu, Rusijai pradėjus invaziją prieš Ukrainą, Kijevui reikia ne tik politinės, ekonominės, bet ir karinės pagalbos. „Rusų lėktuvų ir tankų gražūs paramos žodžiai nesprogdina. Mes norime ir galime padėti“, – įraše feisbuke teigė Lietuvos diplomatijos vadovas.