Karas Ukrainoje

Kinija trečiadienį pavadino pranešimus apie civilių gyventojų žūtis Ukrainos Bučos mieste „keliančiais didelį nerimą“, tarptautinei bendruomenei vis garsiau smerkiant įvykius, kuriuos Kyjivas vadina genocidu. Pekinas lig šiol vengė smerkti jau penktą savaitę besitęsiančią Maskvos invaziją, kinų diplomatams siekiant išlaikyti pusiausvyrą tarp paramos savo artimai sąjungininkei ir ryšių su Vakarais palaikymo.

Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovas, viceministras Aleksandras Gruško žurnalistams pareiškė, kad „galimos Europos šalių avantiūros, nukreiptos į Kaliningrado blokadą, – žaidimas su ugnimi“. Lietuvos politikai tvirtina, kad ekonominių sankcijų transporto tranzitui į Kaliningradą sprendimas galėtų būti priimtas tik visos ES mastu. „Labai tikiuosi, kad Europos sveikas protas kažkaip neleis nukrypti į kažkokius žaidimus aplink Kaliningradą.

Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas kreipėsi į Rusijos žmones su žinute: „Jūs nusipelnėte tiesos. Jūs nusipelnėte faktų“.   Vaizdo įrašo pradžioje B. Johnsonas į Rusijos žmones kreipėsi jų gimtąją kalba.  Savo kalboje Jungtinės Karalystės premjeras pabrėžė, kokius žiarumus įvykdė Rusijos kariuomenė Ukrainoje.

Europos Sąjungos lyderiai trečiadienį paskelbė, kad blokas netrukus turės įvesti sankcijas visam rusiškų angliavandenilių eksportui, apkaltinę Maskvą karo nusikaltimais Ukrainoje, ypač Bučos mieste. Pareiškimai buvo padaryti Europos Parlamente Prancūzijos mieste Strasbūre, ES rengiantis skelbti penktą sankcijų paketą, kuriuo turi būti nutrauktas anglių importas iš Rusijos, o NATO ir Didžiojo septyneto (G-7) užsienio reikalų ministrams susirinkus Briuselyje koordinuoti tolesnių veiksmų.

Toliau plinta įrodymai, kad Rusija Ukrainoje vykdo karo nusikaltimus ir taikosi į civilių pastatus, įskaitant mokyklas ir ligonines. Balandžio 4 dieną išplatintame vaizdo įraše matyti, kaip Rusijos pajėgų paleistos raketos smogė Mykolajive esančiai ligoninei ir jos kieme stovėjusiam britų dovanotam greitosios pagalbos automobiliui. Geltonos spalvos greitosios pagalbos automobilius Ukrainai dovanojo Didžiosios Britanijos vyriausybė.

Popiežius Pranciškus trečiadienį užsipuolė „siaubingą žiaurumą“ Ukrainoje, kur Bučos miestelyje netoli sostinės buvo išžudyta dešimtys civilių. „Pastarojo meto naujienos apie karą Ukrainoje neatneša palengvėjimo ir vilties, tik liudija naujus žiaurumus, tokius kaip žudynės Bučoje“, – sakė popiežius per savaitinę bendrąją audienciją Vatikane. „Siaubingas žiaurumas, taip pat bejėgių civilių, moterų ir vaikų atžvilgiu.

Jungtinės Valstijos baiminasi, kad Kinijai didinant savo pajėgumus Rusija ir Kinija kartu turi visas galimybes išeskaluoti bet kurį konfliktą iki pasaulinio lygmens, o iki šiol taiką pasaulyje užtikrinęs strateginis ir branduolinis atgrasymas gali sužlugti. Apie tai pasisakė JAV Strateginių pajėgų vadavietės, atsakingos už šalies branduolinių pajėgumų valdymą, vadovas, admirolas Charles A. Richardas, dalyvaudamas JAV Atstovų Rūmų Asignavimų komiteto Gynybos pakomitečio posėdyje.

Vuhledare, Doneckro srityje, Rusijos karinės pajėgos apšaudė humanitarinės pagalbos skirstymo tašką. Donecko srities gubernatorius Pavelas Kirilenka praneša, kad, pirminiais duomenimis, žuvo du civiliai, penki buvo sužeisti, skelbia Ukrainos naujienų agentūra „Unian“. Savo ruožtu Rusija ir toliau neigia kare nusitaikiusi į civilius gyventojus.

Per Rusijos invaziją į Ukrainą žuvo jaunas ukrainiečių pilotas Dmitrijus Čumačenka, praneša Ukrainos naujienų agentūra „Unian“. Skelbiama, kad jis žuvo gelbėdamas šimtų žmonių gyvybes. D. Čumačenka buvo Sevastopolio taktinės aviacijos brigados aviacijos eskadrilės padalinio vadas.  D. Chumačenka žuvo oro mūšyje Žitomyro srityje virš Trigorjės kaimo.

Socialiniuose tinkluose plinta jaudinanti akimirka, kurioje užfiksuota, kaip Ukrainos karo metu pasimetusi kalytė Nessy vėl susitinka su savo šeimininku. Nessy buvo rasta Bučoje, kai iš šio miesto pasitraukė rusų kariai, po savęs palikę gyvūliškai nužudytų gyventojų kūnus. Vargšelė kalytė buvo atskirta nuo savo šeimininko prieš kelias savaites. Laimė, ją surado Ukrainai padedančių baltarusių kariai savanoriai. Kariai padėjo surasti šunytės šeimininką ir suorganizavo jų susitikimą.

Žymus Rusijos atlikėjas Andrejus Makarevičius užstojo Rusiją karo Ukrainoje metu palikusius žymius šalies veikėjus, įskaitant atlikėjas Zemfirą ir Pugačiovą. „Matau lojimą dėl išvažiavusiųjų – Alos, Maksimo, Čulpan, Zemfiros… Tai Rusija išvažiavo iš jūsų, žiopliai. Nes Rusija – tai jie, o ne jūs, – pareiškė muzikantas. – Dalis Rusijos scenos žvaigždžių ir verslo atstovų paliko Rusiją dėl šios pradėto karo Ukrainoje ir vėliau sekusių Vakarų sankcijų.

Turkija sugrąžino į Kyjivą savo ambasadą Ukrainoje, kurios darbuotojus saugumo sumetimais praėjusį mėnesį buvo evakavusi, vėlai antradienį socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė ambasada. Rusijos pajėgoms puolant Kyjivą Turkija praeitą mėnesį ambasadą perkėlė į Černivcius netoli Rumunijos sienos. „Laikinai buvome perkėlę savo veiklą į Černivcių miestą, tapusį mūsų logistikos centru, – tviteryje parašė ambasada. – Nuo šiandien (antradienio) esame grįžę į Kyjivą, savo namus.

Dėl pranešimų apie minas buvo evakuotos visos mokyklos Belgorodo regione, Rusijoje, pranešė Belgorodo meras. Apie tai paskelbė „Nexta“. Tikimės papildyti. Primename, kad praėjusią savaitė Belgorode, esančiame Rusijos–Ukrainos pasienyje, liepsnojo naftos bazė. Rusija dėl gaisro kaltino Ukrainos karines pajėgas, kurios esą apšaudė kuro saugyklą iš sraigtasparnių.

Per 35 Rusijos okupacijos dienas Ukrainos miestelyje Hostomelyje dingo daugiau nei 400 žmonių. Liudininkų pasakojimai rodo, kad kai kurie jų mirė, tačiau jų buvimo vieta vis dar nėra nežinoma. „Žinome apie žuvusius žmones, yra įrodymų, nuotraukų ir vaizdo įrašų, bet vis dar negalime jų rasti. Kai buvo mobiliojo telefono ryšio paslauga, liudininkai sugebėjo su mumis pasidalinti šia informacija. Tačiau mes vis dar negalime jų rasti ir dabar.

Rusijos politikas, buvęs ilgametis šalies premjeras Dmitrijus Medvedevas nuo pat karo Ukrainoje pradžios lieja tulžį ant Vakarų. Savo viešose kalbose ar tekstuose jis dažnai naudoja itin aštrius pasisakymus. Šįkart jis Vakarų sankcijas jis prilygino inkvizicijai. „Vakarų pasaulio sankcijos labai primena  Inquisitio Haereticae Pravitatis Sanctum Officium.

Europos Sąjunga turi „anksčiau ar vėliau“ įvesti sankcijų Rusijos naftos ir dujų sektoriui, trečiadienį Europos Parlamentui sakė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis.

Jungtinės Valstijos trečiadienį turi paskelbti griežtų naujų sankcijų Rusijai, įskaitant naujų investicijų draudimą, Ukrainos prezidentui ankstesnę dieną pademonstravus Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai šiurpių smurto vaizdų ir apkaltinus Maskvą daugybe žiaurių nusikaltimų. Naujos sankcijos skelbiamos kilus didžiuliam pasipiktinimui dėl rajonuose aplink Ukrainos sostinę, iš kurių pasitraukė Rusijos pajėgos, rastų dešimčių lavonų civiliais drabužiais.

Tai ką aptiko į išvaduotus Kyjivo priemiesčius Bučą ir Irpinę sugrįžę Ukrainos kariai, sukrėtė visą pasaulį. Gatvėse kas dešimt metrų guli civilių gyventojų lavonai, jų rankos neretai surištos už nugaros ir matyti, kad jiems buvo šauta į pakaušį. Rūsiuose guli surišti ir į pakaušį sušaudyti vyrai. Buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Antanas Valionis pastarųjų dienų įvykius Ukrainoje stebi su didele nuostaba ir pasibaisėjimu. „XXI amžiaus realybė pranoksta bet kokį siaubo filmą.

Jungtinė Karalystė  įšaldė maždaug 350 mlrd. JAV dolerių (321 mlrd. eurų) iš Rusijos prezidento Vladimiro Putino „karo skrynios“, antradienį lankydamasi Varšuvoje pareiškė britų užsienio reikalų sekretorė Liz Truss. „Iki šiol mūsų sankcijos turėjo žlugdantį poveikį tiems, kurie maitina ir finansuoja Putino karo mašiną. Šią savaitę paskelbsime, kad įšaldėme daugiau kaip 350 mlrd. JAV dolerių iš V. Putino karo skrynios“, – sakė ji.

Švedija antradienį pradėjo tyrimą dėl įtariamų karo nusikaltimų Ukrainoje, ragindama liudininkus ir nukentėjusiuosius kreiptis į teisėsaugą, kad būtų surinkti įrodymai galimam baudžiamajam persekiojimui ateityje, pranešė prokurorai. „Atsižvelgiant į turimą informaciją apie padėtį Ukrainoje, yra pagrindo manyti, kad vykdomi sunkūs karo nusikaltimai“, – sakoma Švedijos prokuratūros pareiškime ir priduriama, kad pradėtas preliminarus nusikalstamų veikų tyrimas.

Čekija tapo pirmąja Europos Sąjungos šalimi, tiesiogiai tiekiančia Ukrainai puolamųjų ginklų nuo tada, kai Rusija prieš pusantro mėnesio pradėjo invaziją į Ukrainą. Aukšti Čekijos pareigūnai naujienų agentūrai „Reuters“ sakė, kad šalis į Ukrainą išsiuntė sovietų pagamintus tankus T-72 ir pėstininkų kovos mašinas BVP-1, patvirtindama vietos žiniasklaidos pranešimus, kuriuose buvo matyti traukinys su penkiais tankais ir penkiomis kovos mašinomis.

Vakarų valstybės didina karinę paramą Ukrainai, pamažu pereina prie sunkiosios technikos siuntimo, sako Lietuvos krašto apsaugos ministras. „Manau, kad gali padidinti (karinę paramą – BNS) ir didina, nes pastarąją dieną pasirodė informacija apie Čekijos siunčiamus tankus. Tokius pat tankus, kuriuos naudoja Ukrainos kariuomenė, iki šiol naudojo ir Čekijos kariuomenė. Tankai sovietinės gamybos, bet jie yra modernizuoti“, – trečiadienį LRT sakė Arvydas Anušauskas.

Jungtinės Valstijos antradienį paskelbė pasiųsiančios Ukrainai dar 100 mln. dolerių (90,7 mln. eurų) vertės prieštankinės ginkluotės. „Vadovaudamasis anksčiau šiandien pateiktu prezidento pavedimu leidau nedelsiant išskirti iki 100 mln. JAV dolerių vertės saugumo paramą, kad būtų patenkintas Ukrainos skubus poreikis papildomoms prieštankinėms sistemoms“, – sakomą valstybės sekretoriaus Anthony Blinkeno (Entonio Blinkeno) pranešime.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas antradienį pareiškė, kad pranešimai apie Ukrainos mieste Bučoje rastus daugybę nužudytų civilių yra „provokacija“, kuria siekiama sužlugdyti Maskvos ir Kyjivo derybų procesą. „Kyla klausimas: kokia yra šios šios atviros, melagingos provokacijos, kurios tikrumo pagrįsti tiesiog neįmanoma, priežastis? – Rusijos televizijos parodytame vaizdo pranešime klausė S. Lavrovas.

JAV ir Europos Sąjunga trečiadienį ketina įvesti papildomas sankcijas Rusijai, įskaitant Kremliaus pareigūnus ir jų šeimas. Šį sprendimą išprovokavo civilių gyventojų skerdynės Ukrainos mieste Bučoje. Anksčiau Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Jen Psaki pareiškė, kad JAV uždraus naujas investicijas Rusijoje ir įves tolesnes sankcijas Rusijos finansų institucijoms.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo naujausiame naktiniame vaizdo įraše apibūdino dabartinę karo padėtį savo šalyje kaip „lemtingą momentą“ Vakarų lyderiams. „Darbas kartu Kyjive bus tai, ką girs daugelis pasaulio tautų. Ir ne tik Europoje. Nes dabar Kyjivas yra pasaulinės demokratijos sostinė, kovos už laisvę visiems Europos žemyne sostinė. Dabar yra lemiamas momentas, ypač Vakarų lyderiams.

Mariupolio meras Vadymas Boičenko trečiadienį pranešė, kad Mariupolio mieste Rusijos okupantai nuo invazijos pradžios Ukrainoje pražudė daugiau kaip 5 tūkst. civilių, įskaitant 210 vaikų gyvybių. Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai: 00:56 | Ukraina gali laimėti karą JAV Gynybos departamentas teigia, kad šiuo metu nėra įmanoma sužinoti, kiek užtruks Rusijos pradėtas karas Ukrainoje, jei nebus paskelbtos taika diplomatiškai, tačiau aišku, kad Ukraina šią kovą gali laimėti.

Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad neigdamas karo nusikaltimus Ukrainoje Rusijos režimas „elgiasi kaip naciai“. „Tai yra šito režimo firminis ženklas – kaltinti tuo, ką jie patys daro.

Ukrainos teritorijoje jau yra per 7,1 mln. žmonių, dėl Rusijos karo turėjusių palikti savo namus, bet neišvykusių į užsienį, antradienį paskelbė Jungtinės Tautos. Kovo 16 dieną pačioje Ukrainoje buvo 6,48 mln. perkeltų žmonių, rodė pirmas JT Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO) tyrimas. „Žmonės dėl karo toliau bėga iš savo namų, o humanitariniai poreikiai šalyje toliau smarkiai auga“, – sakė TMO generalinis direktorius Antonio Vitorino.

Demokratinė Rusija, santykių perkrovimas ir kiti Vakarų saviapgaulės žodžiai vertė mus tikėti, kad Vladimiras Putinas gali sutarti su kaimynais ir sutramdyti savo agresiją. Tačiau karas Ukrainoje ir ideologiniai ligoti įsitikinimai tik įrodė, kad Putino Rusija niekada nesustos kariauti ir grobti, nebent bus sustabdyta.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock antradienį pasisakė už papildomų ginklų tiekimą Ukrainai, kad ši šalis galėtų apsiginti nuo Rusijos. „Žiūrime, kokie yra sprendimai, drauge su Europos Sąjunga, NATO ir, ypač, G-7 (Didžiojo septyneto) partnerėmis“, – sakė ministrė. Ji atmetė kritiką, kad Vokietija nepakankamai stengiasi apginkluoti Ukrainą, ir atkreipė dėmesį, kad „nėra daug kitų šalių, tiekiančių daugiau“ ginklų.

Ukrainos prezidentas, kreipdamasis į Jungtinių Tautų Organizaciją, negailėjo aršios kritikos dėl neveiksnumo krizės atveju. Jis taip pat pažymėjo, kad jeigu valstybių požiūris į šalių saugumą išliks toks pats, tai ilgainiui Jungtinių Tautų Organizaciją bus galima uždaryti. „Jeigu situacija tęsis, tai šalys remsis tik ginklo galia, kad užtikrintų savo saugumą, o JT bus galima paprasčiausiai uždaryti. Ponios ir Ponai, ar jūs pasirengę uždaryti JT? Jeigu ne, tai reikia nedelsiant veikti.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas antradienį pareiškė, kad ukrainiečių žudynės Bučoje buvo Rusijos tyčia vykdomos „žudymų, kankinimų, prievartavimų kampanijos“ dalis. „Šiam Rusijos (pajėgų) potvyniui slūgstant nuo Ukrainos, pasaulis mato (jo) paliktą mirtį ir destrukciją“, – pakeliui į Briuselį žurnalistams sakė A. Blinkenas.  „Tai, ką matome Bučoje, nėra atsitiktinis niekšiško padalinio aktas.

Europos Sąjunga antradienį paskelbė grupę prie Bendrijos institucijų dirbančių Rusijos diplomatų nepageidaujamais asmenimis, todėl jie gali būti išsiųsti iš Belgijos. „Nusprendžiau keletą Rusijos Federacijos nuolatinės misijos prie ES pareigūnų paskelbti persona non grata dėl to, kad jie vykdo veiklą, prieštaraujančią jų diplomatiniam statusui“, – spaudos konferencijoje sakė ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis.

Tarptautinės sausumos minų uždraudimo kampanijos aukščiausio rango pareigūnė pirmadienį paragino Rusiją, kad jos jos pajėgos nebenaudotų Ukrainoje sausumos minių, nuo kurių pernelyg dažnai žūsta ar būna suluošinami civiliai gyventojai.

Rusija planuoja surengti didelio masto provokaciją Mariupolyje, siekiant apkaltinti Ukrainą, skelbia šalies saugumo tarnyba. Jos metu turėtų būti į vieną vietą surinkti pačių rusų nužudyti civiliai, o vėliau dėl masinių žudynių apkaltinti Ukrainos kariai. „Rašistų žvėriškumas Bučoje tapo šoku visam pasauliui.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė užuojautą dėl režisieriaus Manto Kvedaravičiaus žūties Mariupolyje. „Nuo savęs asmeniškai ir Ukrainos žmonių vardu reiškiu gilią užuojautą dėl rusų okupantų nužudyto žinomo kino režisieriaus Manto Kvedaravičiaus Mariupolio mieste“, – rašoma Lietuvos prezidentui Gitanui Nausėdai atsiųstame laiške. Laišką BNS antradienį perdavė Ukrainos ambasada Vilniuje. V. Zelenskis prašo jo užuojautą perduoti menininko šeimai, giminėms, artimiesiems.

Balandžio 2 dieną Rusijos kariuomenė pradėjo trauktis iš Kijevo srityje esančios Bučos. Tai vienas iš miestų, kuriame vyko įnirtingiausios kovos. Kai Bučą paliko Rusijos kariuomenė, žurnalistams atsivėrė baisus vaizdas, o gyventojai dabar vis daugiau pasakoja apie tai, ką matė ir kaip gyveno okupacijoje.

Socialiniuose tinkluose plinta iš koto verčiantis vaizdelis, kuriame užfiksuota, ką ukrainietis karys rado rusų marodieriaus neperšaunamoje liemenėje. Ukrainos karys vaizdelyje pasakoja, kaip neperšaunamoje separatisto liemenėje aptiko keistą šarvinę plokštę. Kodėl keistą? Nes ji pasirodė esanti dviguba, o tokios Ukrainos karys dar nebuvo matęs. Bet apvertus plokštę pasimatė, kad ten visai ne tai, apie ką galvojo karys. „Galvoju nieko sau tokia šarvinė plokštė, dviguba, įdomu.

Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius antradienį pranešė, kad uždaromi du Rusijos generaliniai konsulatai ir iš šalies išsiunčiami 13 rusų diplomatų ir darbuotojų. „Atsižvelgdama į Rusijos ginkluotųjų pajėgų žiaurumus Ukrainoje, Latvija nusprendė uždaryti Rusijos generalinius konsulatus Daugpilyje ir Liepojoje bei išsiųsti 13 Rusijos diplomatų ir darbuotojų“, – socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė latvių diplomatijos vadovas.

Jungtinės Valstijos nuo antradienio nebeleis Maskvai atlikti mokėjimų iš amerikiečių bankuose esančių lėšų, siekdamos padidinti ekonominį spaudimą Maskvai dėl jos invazijos į Ukrainą, pranešė JAV iždas. „Šiandien yra galutinis terminas, per kurį Rusija turi sumokėti dar vieną įsipareigojimą. Nuo šiandien JAV iždas neleis apmokėti jokių skolų JAV doleriais iš Rusijos vyriausybės sąskaitų JAV finansų institucijose“, – naujienų agentūrai AFP teigė Iždo atstovas.

Kinijos ir Ukrainos užsienio reikalų ministrai pirmadienį pasikalbėjo pirmą kartą per daugiau nei mėnesį, o Pekinas paragino ir toliau siekti taikos derybų, nors daugėja įtarimų dėl Rusijos žiaurumų Kyjivo apylinkėse. Pastarosiomis dienomis tarptautinė bendruomenė vis garsiau kritikuoja Maskvą po to, kai Ukrainos sostinės apylinkėse, iš kurių pasitraukė Rusijos kariai, buvo aptikta dešimtys civilių gyventojų kūnų. Maskva neigia kaip nors prisidėjusi prie šių žmonių žūties.

Antradienį NATO vadovas Jensas Stoltenbergas pareiškė, kad Maskva planuoja užimti „visą“ Donbaso regioną Ukrainos rytuose ir sukurti koridorių iš Rusijos į aneksuotą Krymą. Rusijos pajėgos tolsta nuo Kijevo, kad „persigrupuotų, persiginkluotų ir papildytų savo atsargas, ir telkia dėmesį į rytus“, sakė jis žiniasklaidai prieš trečiadienį vyksiantį NATO užsienio reikalų ministrų susitikimą.

Ispanija, Italija, Danija ir Švedija antradienį prisidėjo prie kitų Europos Sąjungos šalių, dėl karo Ukrainoje išvariusių Rusijos diplomatų, o bendrai per pastarąsias dvi dienas išsiųsta daugiau kaip 140 rusų diplomatų. Jie išvaromi tarptautinei bendruomenei pasmerkus Maskvą dėl šiurpių scenų į šiaurės vakarus nuo Kyjivo esančiame Bučos mieste, kur po Rusijos pajėgų pasitraukimo buvo rasti gatvėse gulintys lavonai, kai kurie iš jų surištomis rankomis.

Jungtinės Tautos antradienį pareiškė, kad visi ženklai Bučoje rodo, jog šiame netoli Kyjivo esančiame miestelyje buvo sąmoningai žudomi civiliai gyventojai. JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro teigimu, iš Kyjivo šiaurės rytinio priemiesčio Bučos pasiekiantys vaizdai kelia itin didelį nerimą. Pabrėžiama, jog tarptautinė teisė draudžia bet kokius tyčinius išpuolius prieš civilius.

Rusijos propagandinė naujienų agentūra „RIA Novosti“ publikavo  šalies politinių technologijų specialisto Timofejaus Sergeicevo straipsnį, kuriame atvirai aiškinama apie būtinybę naikinti ukrainiečius, nepaisyti civilių žūčių ir „totalų denacifikavimą“. Tekste Kremliaus valdžia „raginama“ visiškai užgrobti Ukrainą, fiziškai naikinti, išvežti ir „perauklėti“ ukrainiečius,  kurie siekia nepriklausomybės ir europietiško demokratinio pasirinkimo.

Viename iš namų Bučoje, Kijevo srityje, Rusijos kariškiai įrengė štabą, kuriame kankino ir žudė sulaikytus civilius. Tai išaiškėjo po to, kai Rusijos kariuomenė paliko miestą. Pasak vieno iš Ukrainos karių, viena iš namo patalpų tapo kankinimo kamera, o kitame kambaryje suimtieji buvo sušaudomi. Ten buvo rasti penki žmonių kūnai, rašo „The Insider". Anksčiau buvo pranešta, kad po Rusijos kariuomenės išvedimo, Bučoje buvo rasta daugiau kaip 400 žuvusių civilių.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen šią savaitę kartu su Europos Sąjungos užsienio politikos vadovu Josepu Borrelliu vyks į Kyjivą, antradienį pranešė jos atstovas spaudai.

ES svarsto galimybę dėl karo Ukrainoje taikyti sankcijas Rusijos naftos ar anglių pramonei, antradienį pareiškė vienas aukšto rango Europos Komisijos pareigūnas, nors kai kurios šalys vis dar nerimauja dėl tokio žingsnio ekonominių padarinių. Europos Sąjunga ir JAV šiuo metu rengia papildomas sankcijas Maskvai dėl įtarimų, kad Kremliaus pasiųstos pajėgos įvykdė karo nusikaltimų netoli Kyjivo, kur savaitgalį buvo aptikta šimtai civilių gyventojų kūnų.